1. Įvadas

Man labai malonu pristatyti 2022 m. metinę ataskaitą.

Šiais metais tarnyba pradėjo skirti dar daugiau dėmesio visuomenės teisei dalyvauti demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime, kuriame labai svarbu skaidriai priimti sprendimus ir laiku suteikti galimybę susipažinti su ES dokumentais.

Atsižvelgdama į tai, paprašiau Europos Komisijos imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visuomenė galėtų lengvai susipažinti, kaip išleidžiamos lėšos, skirtos padėti gaivinti ES ekonomiką po pandemijos.

Taip pat pradėjau viešas konsultacijas dėl aplinkos srities sprendimų priėmimo skaidrumo. Priimant sprendimus dėl aplinkos apsaugos piliečiai turi tvirtą teisę dalyvauti ir susipažinti su informacija, be to, svarbu įvertinti, ar ES administracija visapusiškai gerbia šias teises.

Iš mano tarnybai pateiktų skundų matyti, kad žmonės dažnai nepatenkinti tuo, kad ES institucijos ilgai nagrinėja prašymus leisti susipažinti su dokumentais, nepaisant to, kad yra nustatyti terminai. Siekdama išsiaiškinti, kas skatina šį vėlavimą, pradėjau du tyrimus, padėsiančius išsamiai išnagrinėti, kaip tokie prašymai nagrinėjami.

Taip pat paskelbiau gaires dėl su ES administracijai palyginti nauja sritimi susijusio aspekto: kaip ir kada registruoti su darbu susijusias tekstines žinutes. Šios gairės padės suderinti ES administracinę praktiką ir šiuolaikinius komunikavimui naudojamus metodus.

2022 m. ir toliau daug dėmesio skyriau „sukamųjų durų“ reiškiniui, be kita ko, ragindama Europos Centrinį Banką būti ypač budriam dėl darbuotojų perėjimo į darbo vietas finansų sektoriuje ir siūlydama Europos investicijų bankui sugriežtinti savo taisyklių įgyvendinimą šioje srityje. Man malonu pažymėti, kad po mano plataus masto tyrimo šiuo klausimu Komisija ėmėsi veiksmų, kad pagerintų „sukamųjų durų“ reiškinio valdymą.

Pastaraisiais metais pertvarkiau tarnybos vidaus struktūrą, kad ji galėtų veiksmingiau nagrinėti skundus ir spręsti sisteminius ES administracijos klausimus. Dėl to skundai buvo nagrinėjami greičiau, taip pat įvairiose srityse pasiekta svarbių teigiamų ES administracijos veiklos rezultatų. Siekdama sukaupti įžvalgų, padedančių Tarnybai išlikti vertinga priežiūros institucija, kartu su Europos universitetinio instituto Teisės fakultetu ir Tarpvalstybinio valdymo mokykla Florencijoje surengėme akademinį seminarą apie kintantį Europos ombudsmeno vaidmenį. Ketinu toliau nagrinėti keletą šiose diskusijose kilusių idėjų.

Galiausiai, metinėje Europos ombudsmenų tinklo (EOT) konferencijoje buvo aptarti kai kurie pagrindiniai klausimai, su kuriais susiduria ombudsmenai, pavyzdžiui, nuo karo Ukrainoje bėgančiųjų teisių išsaugojimas. Man buvo malonu oficialiai pasveikinti prie tinklo prisijungusias Ukrainos ir Moldovos ombudsmeno tarnybas, kai šioms dviem šalims birželio mėn. buvo suteiktas ES šalies kandidatės statusas.

Metai baigėsi liūdna gaida dėl pasigirdusių kaltinimų korupcija Europos Parlamente. Dėl to atkreiptas dėmesys į nepakankamai griežtas etikos taisykles Parlamente ir visoje ES institucinėje struktūroje. Dėl ES, kaip pasaulinės reguliavimo, prekybos ir politinės galios, statuso lobistai, pramonė ir užsienio valstybės, bando paveikti ES sprendimų priėmimą. Turime užtikrinti, kad ES etikos ir kovos su korupcija taisyklės būtų pajėgios atlaikyti šį spaudimą.

Siekiant sustiprinti ES administravimą šioje srityje, reikia atkreipti dėmesį į tai, kur buvo standartai susilpnėjo ir ką galima patobulinti. Mano tarnyba, kaip nepriklausoma etikos stebėsenos įstaiga, šią veiklą tęs ir 2023 m.

Emily O’Reilly

2. Glaustai apie 2022 m.

3. Pagrindinės temos

Ombudsmeno tarnyba padeda žmonėms, verslo įmonėms ir organizacijoms spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria bendraudami su ES institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis. Gali kilti tokios problemos, kaip nepakankamas skaidrumas priimant sprendimus ar atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, pagrindinių teisių pažeidimai ir su sutartimis susiję klausimai. Tolesniuose skyriuose apžvelgiamos pagrindinės tam tikros srities bylos.

3.1. Etikos klausimai

Aukštų etikos standartų išlaikymas ES administracijoje yra viena iš pagrindinių ombudsmenės darbo sričių. Tai apima taisyklių dėl „sukamųjų durų“ reiškinio įgyvendinimą, interesų konfliktus ir susitikimus su lobistais. Ombudsmenė taip pat numato galimas problemas ir aktyviai prašo ES institucijų pateikti informaciją apie tai, kaip jos laikosi etikos standartų, visų pirma didelio visuomenės susidomėjimo srityse.

Atkreipdama dėmesį į tai, kaip ES administracija bendrauja su lobistais ir suinteresuotaisiais subjektais, ombudsmenė paprašė Komisijos pateikti informaciją apie tai, kaip ji užtikrina skaidrumą ir subalansuotą interesų, susijusių su bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), atstovavimą. Ombudsmenė pateikė keletą pastabų, įskaitant tai, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, kaip pagrindinis departamentas šiuo klausimu, turėtų kuo plačiau aptarti BŽŪP su piliečiais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, ne tik žemės ūkio sektoriaus atstovais. Ji taip pat paragino Komisiją savo iniciatyva skelbti daugiau informacijos apie valstybių narių strateginių planų, kuriuose išsamiai nurodoma, kaip bus siekiama BŽŪP tikslų, patvirtinimą.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva siekdama įvertinti, kaip Komisija užtikrina, kad jos bendravimas su tabako interesų grupių atstovais būtų skaidrus. Šis tyrimas yra tolesnis, su ankstesniais šios srities tyrimais, įskaitant tyrimą, kuriame 2016 m. padaryta išvada, kad Komisija nevykdo savo įsipareigojimų pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, susijęs darbas.

Ombudsmeno vaidmuo taip pat yra numatyti viešojo intereso klausimus ir iš anksto prašyti, kad ES administracija pateiktų informaciją. Atsižvelgdama į tai, ombudsmenė paprašė Komisijos pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip ji užtikrina, kad išorės ekspertai, dalyvaujantys vertinant Europos gynybos fondo (EPF) projektų pasiūlymus, neturėtų interesų konfliktų. Ombudsmenė atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertų sąrašas nėra skelbiamas viešai, todėl yra dar svarbiau griežtai įgyvendinti etinius įsipareigojimus.

Ombudsmenė palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą, kad būtų numatyta galimybė atmesti konkurso dalyvius, jeigu jie turi profesinį interesų konfliktą. Pakeitimas siūlomas reaguojant į ombudsmenės išvadas dėl Komisijos sprendimo sudaryti sutartį dėl tyrimo su įmone „BlackRock Investment Management“ jos reguliavimo ir finansinių interesų srityje.

3.2. „Sukamųjų durų“ reiškinys

Po plataus masto tyrimo, apimančio 100 bylų, dėl to, kaip Komisija tvarkosi su darbuotojų perėjimu į privatų sektorių, ombudsmenė paprašė Komisijos laikinai neleisti eiti pareigų, jei jos susijusios su rizika, kurios negalima panaikinti apribojimais, arba jei apribojimų negalima patikimai stebėti ir užtikrinti jų vykdymo. Be to, Komisijos buvo paprašyta greičiau paskelbti sprendimus dėl darbuotojų naujų darbo vietų, kad visuomenė galėtų juos laiku patikrinti.

Atsakyme Komisija teigė, kad tais atvejais, kai kyla rizika Komisijos reputacijai, ji paprašys buvusių darbuotojų pateikti ataskaitą, kaip jie laikosi bet kokių apribojimų, pvz., dėl lobistinės veiklos buvusių bendradarbių atžvilgiu. Komisija taip pat teigė, kad nuo šiol greičiau skelbs savo vyresniųjų darbuotojų, prašančių leidimo pereiti į naują darbo vietą, metinę apžvalgą ir šių prašymų vertinimą. Be to, nemokamų atostogų išėjusiems darbuotojams šiuo metu neleidžama įsidarbinti srityse, kuriose kyla interesų konflikto rizika. Ombudsmenė palankiai įvertino šiuos patobulinimus ir teigė, kad toliau stebės, kaip Komisija sprendžia šį klausimą.

Atlikusi tyrimą savo iniciatyva, kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) sprendžia „sukamųjų durų“ reiškinį, ombudsmenė paprašė banko taikyti griežtesnes taisykles, susijusias su darbuotojų perėjimu į privatų, ypač finansų, sektorių. Ombudsmenė paprašė, kad daugiau darbuotojų būtų taikomi griežtesni veiklos pertraukos laikotarpio reikalavimai ir kad draudimas buvusiems vyresniesiems ECB darbuotojams vykdyti lobistinę veiklą jų buvusių bendradarbių atžvilgiu būtų padidintas iki vienerių metų.

Ombudsmenė pateikė keletą pasiūlymų Europos investicijų bankui (EIB) patikimiau vertinti Valdymo komiteto narių perėjimą į privatų sektorių. Ji to ėmėsi po to, kai EIB priėmė sprendimą pritarti buvusio pirmininko pavaduotojo perėjimui į komunalinių paslaugų įmonę, gavusią paskolas iš banko.

3.3. Atskaitomybė priimant sprendimus

ES sutartyse reikalaujama, kad visi ES sprendimai būtų priimami kuo atviriau ir kuo labiau įtraukiant piliečius. Skaidrumas ir dalyvavimas padeda didinti ES sprendimų priėmimo teisėtumą. Tai ypač svarbu priimant su aplinka susijusius sprendimus.

Rugsėjo mėn. ombudsmenė pradėjo viešas konsultacijas, siekdama įvertinti, ar piliečiai turi galimybę susipažinti su naujausia šios srities informacija. Klausimais siekta išsiaiškinti, ar visuomenei lengva gauti su aplinka susijusius dokumentus ar informaciją ir kaip piliečiai galėtų aktyviau dalyvauti rengiant ir įgyvendinant žaliąją politiką. Per konsultacijas gauta 18 atsakymų, ir 2023 m. ombudsmenė imsis tolesnių veiksmų. Siekdama pagalbos parengti šį darbą, Ombudsmeno tarnyba kreipėsi į Atitikties Orhuso konvencijai komiteto sekretoriatą, kad daugiau sužinotų apie jo vaidmenį nagrinėjant skundus aplinkos klausimais.

Trys pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ombudsmenei pateikė skundą dėl to, kad Europos investicijų bankas (EIB) per mažai ir per vėlai skelbia informaciją apie savo finansuojamus projektus. Ombudsmenė paprašė banko imtis tam tikrų veiksmų, kad visuomenė turėtų pakankamai laiko dėl EIB finansuojamų projektų pareikšti susirūpinimą aplinkosaugos klausimais. Veiksmai, be kita ko, apima projektų dokumentų, kuriuose pateikiama informacija aplinkosaugos klausimais, sąrašų skelbimą ir internetinių projekto santraukų atitinkamos šalies kalba skelbimą. EIB tolesnė veikla iki šiol buvo nepakankama, todėl ombudsmenė ketina sustiprinti banko veiklos kontrolę.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra beprecedenčio ES finansuojamo ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio, skirto padėti valstybių narių ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos, dalis. Ombudsmenė paklausė Komisijos, kaip ši užtikrins atskaitomybę, susijusią su gaivinimo fondo išlaidomis, kad visuomenė galėtų lengvai suprasti, kokie projektai yra finansuojami ir ar žadėti tarpiniai tikslai yra pasiekti. Ombudsmenė taip pat gavo skundų dėl atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Švedijos ir Danijos ekonomikos gaivinimo planais. Savo tyrimuose ombudsmenė pabrėžė, kad EGADP svarba turi derėti su aukštais skaidrumo standartais.

PVO ir asociacijų grupė kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Komisija viename dokumente pateiktų beveik 123 000 individualių atsakymų į viešą konsultaciją dėl tvaraus įmonių valdymo iniciatyvos kaip vieną atsakymą su daug pasirašiusiųjų. Be to, Komisija laiku ir tinkamai neapibendrino pagrindinių per kampaniją iškeltų klausimų. Ombudsmenė išreiškė apgailestavimą dėl tokio požiūrio ir paprašė, kad ateityje Komisija pateiktų daugiau informacijos apie atsakymus, kuriuos piliečiai pateikė per kampanijos platformas.

Komisija paaiškino, kaip ji renka informaciją apie ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimą Airijoje, kilus susirūpinimui, kad ji nesurinko pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti, kaip taikomas įstatymas. Ombudsmenė nustatė, kad paaiškinimai yra patenkinami, tačiau paragino Komisiją laikytis griežtesnių su jos informacijos poreikiais susijusių reikalavimų, kad ji galėtų tinkamai stebėti šią svarbią sritį.

Atsižvelgdama į tvirtą ir teisėtą viešąjį interesą, ombudsmenė paklausė Tarybos, ar ji galėtų savo iniciatyva skelbti daugiau dokumentų, susijusių su sankcijų prieš Rusiją priėmimu. Taryba pateikė išsamų ir įtikinamą paaiškinimą, kodėl šiuo metu šioje srityje sunku užtikrinti net ir nedidelį papildomą skaidrumą.

3.4. Teisė susipažinti su dokumentais

ES piliečiams suteikiamos plačios teisės susipažinti su ES institucijų dokumentais. Jei piliečiams kyla sunkumų gauti prieigą prie šių dokumentų, jie gali kreiptis į ombudsmenę.

Ombudsmenė paskelbė ES administracijai skirtą praktinių rekomendacijų dėl su darbu susijusių tekstinių ir tikralaikių žinučių įrašymo rinkinį. Rekomendacijose teigiama, kad su darbu susijusios tekstinės ir tikralaikės žinutės turėtų būti pripažįstamos kaip ES dokumentai,, kad turėtų būti įdiegti technologiniai sprendimai, kad tokius pranešimus būtų galima lengvai atkurti, o darbuotojai turėtų turėti aiškias gaires, kaip tokias žinutes reikėtų registruoti. Tai ES administracijai palyginti naujas klausimas, ir iškilo, kai žurnalistas paprašė leisti susipažinti su tekstinėmis žinutėmis, kuriomis apsiketė Komisijos pirmininkė ir farmacijos bendrovės generalinis direktorius. Ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejį dėl to, kaip Komisija sprendė šį klausimą, nes Komisija nenustatė, ar tekstinių žinučių esama ir pažymėjo, kad įprastai ji tekstinių žinučių neregistruoja. Reaguodama į tai, Komisija nurodė, kad paskelbs daugiau gairių dėl šiuolaikinių komunikacijos priemonių, kaip antai tekstinių žinučių.

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) sutiko savo svetainėje paskelbti išsamią informaciją nuo 2015 m. apie galimų naftos išsiliejimo atvejų nustatymą. Ombudsmenė pagyrė EMSA veiksmus, kurių ji ėmėsi gavusi tiriamosios žurnalistikos platformos skundą.

Skundo pateikėjams labai svarbu laiku gauti ieškomą informaciją, nes jos svarba laikui bėgant paprastai mažėja.

Atlikus tyrimą, Taryba suteikė galimybę susipažinti su valstybių narių pirminėmis pastabomis ir klausimais dėl Skaitmeninių rinkų akto – vieno iš svarbiausių ES teisės aktų – projekto, tačiau tik pasibaigus teisėkūros diskusijoms dėl šio teisės akto. Panašiai, Komisija leido visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su 1,5 mln. medicininių kaukių pirkimu, praėjus beveik dvejiems metams nuo pradinio prašymo pateikimo.

Atsižvelgdama į tai, kad vis dažniau vėluojama nagrinėti prašymus leisti susipažinti su dokumentais, ombudsmenė pradėjo du tyrimus šiam klausimui išnagrinėti. Pirmasis buvo susijęs su tuo, kiek laiko Komisija užtrunka atsakyti į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais; antrasis buvo susijęs su tuo, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) nagrinėja tokius prašymus.

3.5. Pagrindinės teisės

Ombudsmenė paprašė FRONTEX pagerinti savo atskaitomybę atlikus strateginį tyrimą dėl to, kaip ši agentūra vykdo savo įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje pagal išplėstus savo įgaliojimus. Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas FRONTEX bendrų operacijų su nacionalinėmis institucijomis prie ES sienų skaidrumas, tai, kaip ji nustato su pagrindinėmis teisėmis susijusias problemas ir kaip ji stebi prieglobsčio prašančių asmenų grąžinimą.

Ombudsmenė nustatė keletą sričių, kuriose FRONTEX galėtų pagerinti savo praktiką, be kita ko, skelbdama savo veiklos planų santraukas ir toliau mokydama pagrindinių teisių stebėtojus. Atskirame tyrime ombudsmenė pateikė pasiūlymų, kaip pagerinti FRONTEX skundų nagrinėjimo mechanizmo prieinamumą žmonėms, kurie mano, kad buvo pažeistos jų pagrindinės teisės.

Po tyrimo ombudsmenė kritikavo Komisijos vėlavimą nustatyti Kroatijos valdžios institucijų sienų valdymo stebėsenos mechanizmą. Ji paprašė Komisijos pateikti naujausią informaciją apie tai, kaip veikia stebėsenos mechanizmas ir ar jis yra nepriklausomas ir veiksmingas. Galiausiai ombudsmenė paprašė Komisijos 2023 m. pradžioje informuoti ją apie veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad vykdant ES lėšomis remiamas Kroatijos pasienio operacijas, būtų labiau gerbiamos pagrindinės teisės.

Atsakydama į klausimus apie tai, kaip ji užtikrina pagarbą žmogaus teisėms tarptautiniuose prekybos susitarimuose, Komisija pažymėjo, kad nuo 2020 m. Vyriausiasis prekybos vykdymo užtikrinimo pareigūnas prižiūri ES prekybos susitarimų vykdymo užtikrinimą ir per interneto portalą nagrinėja įvairių suinteresuotųjų subjektų skundus. Ombudsmenė paprašė Komisijos sukurti naują atskirą skundų nagrinėjimo portalą, skirtą įtariamiems žmogaus teisių pažeidimams, ir išnagrinėti, kaip pateikdamos skundus dėl žmogaus teisių juo galėtų naudotis pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai šalyse, su kuriomis ES yra sudariusi prekybos susitarimus.

Gavusi pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) grupės skundą, ombudsmenė nustatė, kad Komisija nepakankamai įvertino Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo lėšomis finansuojamų projektų, kuriuose gali būti stebėjimo pajėgumų, poveikį žmogaus teisėms. Ji paprašė, kad ateityje kiekvienas projektas būtų vertinamas atsižvelgiant į žmogaus teises.

2020 m. ombudsmenė paskelbė praktinių rekomendacijų dėl oficialiųjų ES kalbų vartojimo bendraujant su visuomene rinkinį. Be kita ko, nustatyta aiški oficialiųjų kalbų vartojimo politika, politika paskelbta ir nuosekliai taikoma. 2022 m. rudenį ES agentūrų tinklas paskelbė, kad, remdamasi ombudsmenės rekomendacijomis, ji susitarė dėl gairių ir daugiakalbystės politikos šablono.

3.6. Dotacijos, sutartys ir konkursai

Tarptautinė apsaugos organizacija, įgyvendinusi ES finansuojamą projektą, susijusį su aplinkos apsauga ir biologine įvairove Afrikos Kyšulyje, kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Komisija, atsižvelgusi į audito ataskaitos išvadas, siekė susigrąžinti išlaidas. Tyrimo metu Komisija atsisakė savo sprendimo susigrąžinti vienai iš sąnaudų skirtas lėšas ir tinkamai paaiškino savo argumentus, kodėl jai reikia susigrąžinti kitą sąnaudų dalį.

Po ombudsmenės įsikišimo Komisija peržiūrėjo savo poziciją dėl išlaidų, kurias patyrė ES dotacijos vandens infrastruktūros projektui Libane gavėjas. Ji sutiko pripažinti tinkamomis finansuoti skundo pateikėjo pateiktas personalo išlaidas.

Po ombudsmenės tyrimo Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT) pakeitė viešųjų pirkimų procedūrose naudojamų dokumentų formuluotę, kad suteiktų daugiau aiškumo konkurso dalyviams. Skundo pateikėja kreipėsi į Tarnybą po to, kai CdT atmetė jos dokumentus dėl redagavimo paslaugų teikimo, motyvuodama tuo, kad ji nepateikė savo profesinės patirties įrodymų.

Ombudsmenei pradėjus tyrimą, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) pripažino, kad padarė techninę klaidą, atsisakydama mokėti skundo pateikėjui kompensacijas, kurių jie prašė. Vėliau EUIPO atliko mokėjimą.

4. Skundai ir tyrimai: kaip mes padedame visuomenei

Europos ombudsmenė padeda žmonėms, įmonėms ir organizacijoms, kurios susiduria su problemomis dėl jų pateikiamų skundų tvarkymo ES administravimo įstaigose, taip pat siekia skatinti gerą administracinę praktiką ir iniciatyviai sprendžia platesnio masto sisteminius klausimus, susijusius su ES institucijomis.

Ombudsmenė nuolat siekia tobulinti vidaus procedūras, siekdama užtikrinti, kad tarnyba kuo veiksmingiau atliktų tyrimus, o skundų pateikėjai turėtų optimalią patirtį. Siekdamos padidinti tyrimų veiksmingumą ir nuoseklumą, Tyrimų direktorato teminės grupės toliau gerino bendradarbiavimu grindžiamą tarpusavio peržiūros bylų nagrinėjimo metodą. Tolesnis žinių valdymo priemonių ir išsamių išteklių tobulinimas ir plėtojimas padėjo tyrimų pareigūnams nagrinėti su labai įvairiais klausimais susijusias bylas.

Ombudsmenė taip pat dar labiau patobulino tai, kaip tyrimai skelbiami internete, kad visuomenei būtų lengviau su jais susipažinti. Dabar tyrimai suskirstyti pagal temas arba klausimus. Tai reiškia, kad interneto svetainės lankytojai gali lengvai rasti visus su konkrečia darbo sritimi susijusius tyrimus. Interneto svetainėje taip pat paaiškinamas ombudsmeno vaidmuo ir įgaliojimai kiekvienoje srityje, kad galimi skundų pateikėjai turėtų daugiau informacijos apie tai, kaip nagrinėjami skundai.

Ombudsmenė ir toliau propagavo tarnybos, kaip teisių gynimo mechanizmo, taikomo asmenims, siekiantiems pasinaudoti galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, veiklą. Remdamasi tarnybos patirtimi šioje srityje, ombudsmenė paskelbė išsamų vadovą dėl teisės visuomenei susipažinti su ES dokumentais. Ši internetinė priemonė apima visuomenei skirtus klausimus ir atsakymus, taip pat išsamų vadovą suinteresuotųjų šalių ekspertams ir skaidrumo aktyvistams. Vadove pateikiama išsami informacija apie visuomenės teisės susipažinti su dokumentais praktinius ir teisinius aspektus.

Tarnyboje skundus nagrinėjančių pareigūnų įvairialypė komanda ir daugiakalbėje svetainėje pateikiamas turinys rodo ombudsmenės įsipareigojimą padėti pagalbos ieškančiais žmonėmis visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Nors ombudsmenė ne visada gali atlikti tyrimus dėl visų gautų skundų, tarnyba vis tiek deda pastangas padėti visiems, kurie ieško pagalbos, pavyzdžiui, rekomenduodama kitas teisių gynimo galimybes.

4.1. Skundų rūšys ir pateikėjai

4.1.1. Skundų ir strateginių tyrimų apžvalga

Ombudsmenė tyrimą gali pradėti tik dėl tų skundų, kurie priklauso jos įgaliojimų sričiai ir atitinka būtinus „priimtinumo kriterijus“, pavyzdžiui, jei skundo pateikėjas anksčiau tam tikrą klausimą bandė išspręsti tiesiogiai su atitinkama institucija.

Tarnybos darbo temos yra susijusios su ombudsmenės įgaliojimais ir su gautais skundais, nes daugiausia bylų buvo pradėta remiantis skundais. Tačiau be pagrindinio darbo su skundais, ombudsmenė taip pat atlieka platesnius strateginius tyrimus ir imasi iniciatyvos spręsti sisteminius klausimus dėl ES institucijų.

4.1.2. Ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai

2022 m. Europos ombudsmenė išnagrinėjo beveik 1 500 skundų dėl klausimų, kurie nepriklauso jos įgaliojimų sričiai, daugiausia todėl, kad jie nesusiję su ES administravimo įstaigų veikla. Daugiau kaip 40 proc. šių skundų gauta iš Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos, ir vien pusė jų – iš Ispanijos.

Daugiausia žmonės kreipėsi į ombudsmenę dėl klausimų, susijusių su teismo bylomis, vienodu požiūriu ar diskriminacija, sveikatos politika ir priežiūra, administraciniu skaidrumu ir vartotojų apsauga. Šie įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai visų pirma buvo susiję su problemomis, su kuriomis susidūrė nacionalinės, regioninės ar vietos viešosios įstaigos, vyriausybės ir viešojo sektoriaus įstaigos, taip pat nacionaliniai ar tarptautiniai teismai (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas). Piliečiai taip pat pateikė daug skundų privatiems subjektams, įskaitant bankus, internetines įmones ir platformas, taip pat oro transporto bendrovėms.

Ombudsmenė taip pat gavo daug įgaliojimų sričiai nepriklausančių skundų, susijusių su humanitarine krize Ukrainoje po Rusijos įsiveržimo.

Ombudsmenei ir toliau buvo pateikiama daug įgaliojimų sričiai nepriklausančių skundų, susijusių su COVID-19 pandemija. Jie daugiausia buvo susiję su priemonėmis, kurių nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi kovodamos su pandemija, ir teise laisvai judėti ES.

Kiti ne jos įgaliojimo sričiai priklausantys skundai buvo susiję su ES institucijomis, bet dėl jų politinio ar teisėkūros darbo.

Ombudsmenė visiems pagalbos ieškantiems asmenims atsakymus pateikė jų skundo kalba arba jų pageidaujama kalba. Atsakymuose buvo paaiškinta ombudsmenės įgaliojimų sritis ir pagal galimybes pateiktos rekomendacijos skundo pateikėjams kreiptis į kitas įstaigas, kurios galėtų padėti. Nors šios įstaigos daugiausia yra nacionalinės ir regioninės ombudsmeno tarnybos, ombudsmenė skundų pateikėjams taip pat teikė rekomendacijas kreiptis į ES institucijas (daugiausia į Komisiją ir Parlamentą) ir į tinklus, pavyzdžiui, SOLVIT ir Europos vartotojų centrus.

Skundų pateikėjams, kurie nebuvo patenkinti konkrečiais ES teisės aktais, paprastai buvo rekomenduojama kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą. Tiems, kurie kėlė su ES teisės įgyvendinimu susijusius klausimus, buvo nurodoma kreiptis į nacionalinį arba regioninį ombudsmeną arba į ES tinklus, kaip antai „Europe Direct“.

Kad šias bylas būtų galima išnagrinėti kuo greičiau ir veiksmingiau, ombudsmenė supaprastino jų nagrinėjimą naudodama naujus šablonus, kurie buvo pateikti gegužės mėn. Iki šiol apie jų naudojimą gauti teigiami atsiliepimai.

4.2. Dėl kurių institucijų skųstasi?

4.3. Dėl ko skųstasi?

4.4. Pasiekti rezultatai

4.5. Poveikis ir pasiekimai

Vienas iš visa apimančių Europos ombudsmenės tikslų yra pasiekti apčiuopiamos naudos skundų teikėjams ir visuomenei ES administravimo įstaigų atžvilgiu. Ombudsmenė to siekia teikdama pasiūlymus sprendimų, rekomendacijų ir patarimų forma. Ombudsmenė taip pat gali skatinti tobulėjimą pasitelkdama strategines iniciatyvas, kurios nėra oficialūs tyrimai. Ji taip pat gali paraginti instituciją išspręsti klausimą dar prieš pateikiant oficialų sprendimo pasiūlymą ar rekomendaciją.

4.5.1. Priimtinumo rodiklis

Priimtinumo rodiklis yra teigiamų atsakymų procentinė dalis nuo visų ombudsmenės pateiktų pasiūlymų (sprendimų, rekomendacijų ir patarimų) skaičiaus. Kadangi ombudsmenė suteikia institucijoms iki šešių mėnesių, kad jos imtųsi tolesnių veiksmų dėl jos sprendimuose užbaigti tyrimus pateiktų pasiūlymų, 2022 m. priimtinumo rodiklis apima 2021 m. baigtas nagrinėti bylas.

2021 m. ES institucijos patenkinamai bendradarbiavo su ombudsmene 79 proc. atvejų. ES institucijos teigiamai reagavo į 26 iš 33 ombudsmenės pasiūlymų, pateiktų siekiant ištaisyti ar pagerinti jų administracinę praktiką.

4.5.2. Platesnis poveikis

Priimtinumo rodiklis atspindi institucijų atsakymus į pasiūlymus tam tikru laiko momentu ir nevisiškai atspindi ombudsmenės darbo poveikį laikui bėgant.

Kasmet ombudsmenė pradeda apie 350 tyrimų. Teigiami pokyčiai, kurių randasi atlikus šiuos tyrimus, dažnai išryškėja palaipsniui, ES institucijoms prisitaikant prie naujų gero administravimo normų. Pasiekti teigiamų rezultatų padeda ir aktyvus bendradarbiavimas su ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, taip pat skundų pateikėjų, žiniasklaidos, pilietinės visuomenės, Europos Parlamento narių ir ES teismų vykdomas ES administracijos skatinimas.

Toliau pateikiama keletas teigiamų pokyčių pagrindinėse pastarųjų metų Europos ombudsmenės tyrimų srityse pavyzdžių.

PADĖTIS ANKSČIAU	PADĖTIS DABAR
Atskaitomybė priimant ES sprendimus
Visuomenei sunku išsamiai patikrinti Euro grupės sprendimų priėmimą.	Euro grupės posėdžiai yra apibendrinami išsamiau. Viešai prieinamų Euro grupės dokumentų internetinė saugykla.
Reikia daugiau aiškumo dėl to, kaip sprendimus priima Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.	ECDC paaiškina savo sprendimų priėmimo motyvus ir yra įsipareigojęs savo komunikaciją padaryti prieinamesnę visuomenei.
Trūksta skaidrumo dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos priimamų sprendimų.	EIOPA skelbia savo Priežiūros tarybos balsavimo protokolus, susijusius su reguliavimo standartų projektais.
Reikia tobulinti Europos Centrinio Banko bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais.	ECB ėmėsi veiksmų, kad būtų išvengta bet kokios rizikos, kad rinkos atžvilgiu galimai jautri informacija nebūtų atskleidžiama tiems, kas jos negali žinoti.
Lobizmo skaidrumas ir etika
Komisijos narių elgesio kodeksas. Laikotarpis, per kurį reikia pranešti apie profesinę veiklą pasibaigus kadencijai, yra per trumpas. Etikos komiteto atliktas Komisijos narių naujos profesinės veiklos vertinimas neskelbiamas.	Elgesio kodeksas sugriežtintas. Pailginti pranešimo terminai, sugriežtintos finansinių interesų deklaravimo taisyklės. Aktyviai skelbiami naujos profesinės veiklos, kurios Komisijos nariai imasi pasibaigus kadencijai, vertinimai.
Lobizmo samprata. Trūksta mokymų ar gairių, kaip bendrauti su lobistais. Komisijos narių ir lobistų susitikimai neprotokoluojami.	„Patarimai, ką daryti ir ko negalima daryti,Ką daryti ir ko nedaryti“, su lobistais bendraujantiems ES pareigūnams, kuriais vadovaujasi Komisija. Viešai skelbiami Komisijos narių susitikimų su lobistais protokolai.
„Sukamųjų durų“ reiškinys. Nepakankamas informuotumas apie galimus interesų konfliktus ir neigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui.	EK kasmet skelbia į organizacijas, kurios gali aktyviai užsiimti lobistine veikla, išėjusių vyresniųjų pareigūnų vardus, pavardes ir naujas pareigas.
Teisė susipažinti su dokumentais
Netinkamas prašymų susipažinti su dokumentais prioritetų nustatymas.	Daugelis ES institucijų palankai vertina ombudsmeno taikomą spartesnę procedūrą, Europos ombudsmenui paskelbti išvadas per 40 darbo dienų.
Nepakankamas vaistų klinikinių tyrimų rezultatų skaidrumas.	Europos vaistų agentūra suteikia galimybę susipažinti su klinikinių tyrimų dokumentais.
Neskelbiamos narių kelionių ir kitos panašios su darbo kelionėmis susijusios išlaidos.	Komisija savo iniciatyva skelbia informaciją apie Komisijos narių kelionių išlaidas ir įvairias su darbo kelionėmis susijusias išlaidas.
Teisėkūros skaidrumas
Trišaliai dialogai. Neskelbiama informacija apie tarpinstitucinių derybų dėl teisės aktų projektų datas, darbotvarkes ir derybininkus.	Dažnai iš anksto skelbiami trišalio dialogo kalendoriai ir darbotvarkės, ir įvardijami pagrindiniai derybininkai. Šiuo metu rengiama bendra teisės aktų duomenų bazė.
Tarybos teisėkūros skaidrumas. Taryba teikia mažai informacijos apie teisės aktų projektų raidą.	Taryba savo iniciatyva skelbia pranešimus apie derybas dėl teisės aktų projektų, taip pat apie savo įgaliojimus dėl rengiamų teisės aktų derėtis su Parlamentu.
Pagrindinės teisės
Nepakankamai priemonių ginti savo teises migrantams ir pabėgėliams, kurie manė, kad jų pagrindinės teisės buvo pažeistos.	FRONTEX ir ES prieglobsčio agentūra nustatė skundų dėl įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų nagrinėjimo mechanizmus.
Neįgaliųjų teisės. Reikia geriau įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją.	Komisija pagerino savo svetainės ir internetinių priemonių prieinamumą neįgaliesiems.

Norėdami išsamiau susipažinti su Europos ombudsmenės darbo poveikiu, apsilankykite tinklalapyje https://europa.eu/!vQ6937

5. Kintantis Europos ombudsmeno vaidmuo

Lapkričio 17–18 d. Florencijoje (Italija) Europos ombudsmenė ir Europos universitetinio instituto Teisės fakultetas su Tarpvalstybinio valdymo mokykla surengė konferenciją, kurioje buvo siekiama išnagrinėti, kaip kito Europos ombudsmeno vaidmuo siekiant užtikrinti nepriklausomą, skaidrų ir atskaitingą ES administravimą. Renginyje buvo išsakytos įvairios akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės, ES administracijos ir pačios Europos ombudsmeno tarnybos perspektyvos.

Įvairiose grupėse aptarta, kaip per daugelį metų kito ombudsmeno vaidmuo, kaip ombudsmeno „švelnioji galia“ gali paskatinti teigiamus pokyčius ir koks yra skaidrumo vaidmuo užtikrinant atskaitomybę ES institucijose. Be to, atsižvelgiant į kvietimo teikti mokslinius straipsnius įvairovę, buvo diskutuojama apie ombudsmeno naujus iššūkius ir galimybes stebint konkrečias politikos sritis arba konkrečias ES įstaigas.

Pagrindinė penkių seminaro grupių diskusijos tema buvo ES institucijų perėjimas nuo reaguojančio prie iniciatyvaus skaidrumo – šį reiškinį ombudsmenė stengėsi skatinti daugelį metų. Dalyviai taip pat kalbėjo apie nuolatinį ombudsmenės dialogą su ES institucijomis ir pilietine visuomene, apie tai, kaip ombudsmenė naudojasi savo plačiais įgaliojimais, kad skatintų gerą valdymą ir aukščiausius etikos standartus, ir apie tai, kaip naujasis statutas, kuriuo reglamentuojamas ombudsmeno darbas, sustiprino instituciją.

Kai kurie iš dalyvių paminėtų iššūkių buvo susiję su plačiais ombudsmeno įgaliojimais ir nedideliu darbuotojų skaičimi, taip pat su tuo, kaip įvertinti ombudsmeno darbo poveikį laikui bėgant.

Kalbėdami apie ombudsmeno, kaip institucijos, ateitį, dalyviai nurodė, kad tikėtinos darbo sritys apimtų tolesnį ombudsmeno, kaip etikos sergėtojo, vaidmens plėtojimą, Europos ombudsmenų tinklą, taip pat nepakankamai tirtų ir naujai įsteigiamų tarnybų tyrimą.

6. Ryšiai ir bendradarbiavimas

6.1. Ryšiai

Tarnyba toliau dėjo pastangas viešinti Europos ombudsmenės darbą kuo platesnei auditorijai. Ji didino visuomenės informuotumą apie konkrečius tyrimus, taip pat bendrą ombudsmeno vaidmenį išlaikant aukštus atskaitomybės ir skaidrumo standartus ES administravimo srityje.

Siekiant padėti geriau suprasti ombudsmeno vaidmenį, buvo parengta keletas vaizdo įrašų, kuriuose buvo apžvelgta tarnybos veikla ir paaiškintos trys pagrindinės darbo sritys: ES sprendimų priėmimo skaidrumas, galimybė visuomenei susipažinti su ES dokumentais ir etikos standartų laikymasis.

Gegužės mėn. Ombudsmeno tarnyba pristatė naują logotipą ir vaizdinę tapatybę. Logotipas panašus į skrendantį paukštį, o jo perspektyva atspindi, kaip ombudsmenas žvelgia į ES administravimą. ES vėliavos buvimas aiškiai rodo, kad ombudsmenas yra ES institucijų ir įstaigų visumos dalis.

Be pranešimų socialinėje žiniasklaidoje, pranešimų spaudai ir naujienų, 2022 m. buvo pradėta skelbti „EO express“ – reguliarų naujienlaiškį, kuriame pateikiama pastarojo meto pagrindinių ombudsmenės tyrimų, veiklos, renginių ir kalbų apžvalga.

Gegužės mėn. vykusioje metinėje spaudos konferencijoje ombudsmenė pristatė tarnybos veiklą. Spaudos konferencijoje daugiausia dėmesio skirta tyrimo išvadoms dėl to, kaip Komisija tvarkosi su „sukamųjų durų“ reiškiniu, taip pat pagrindiniams praėjusių metų metinės ataskaitos aspektams.

Bendras straipsnių spaudai skaičius, palyginti su 2021 m., padidėjo 60 proc., o 72 proc. sudarė iš ES šalių gaunami žiniasklaidos pranešimai.

2022 m. sekėjų socialiniuose tinkluose skaičius išaugo gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Prie šio padidėjimo labai prisidėjo kelios didelio atgarsio sulaukusios bylos ir pakeistas logotipas, dėl kurio Ombudsmeno tarnyba tapo labiau atpažįstama kaip ES įstaiga. Ombudsmeno tarnybos „Instagram“ paskyros sekėjų skaičius iš viso išaugo 92 proc. (3 472 nauji sekėjai, palyginti su 2021 m. pritrauktais 1 195 sekėjais). „LinkedIn“ sekėjų skaičius padidėjo 50 proc. (+ 2 990, palyginti su 1 148 naujais sekėjais 2021 m.). „Twitter“ tinkle, kuriame iš socialinių tinklų kanalų ombudsmenė turi didžiausią auditoriją, 2022 m. gruodžio mėn. jos sekėjų skaičius pasiekė 34 431, t. y. padidėjo 10 proc. (+ 3 089). Taip pat labai pagerėjo dalyvavimo lygis ir gerokai šoktelėjo paminėjimų žiniasklaidoje skaičius. 2022 m. buvo 63 218 paminėjimų (2021 m. – 16 300), o dalyvavimo lygis buvo 188 488 (2021 m. – 41 500). Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius padidėjo atitinkamai 118 proc. ir 128 proc.

Nuo 2022 m. balandžio mėn. Europos ombudsmenė įgyvendina viešą bandomąjį projektą, kuriam vadovauja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Komisija, ir kurio tikslas – pasiekti, kad ES institucijos naudotųsi nemokamais, atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos tinklais, pagrįstais „Mastodon“ programine įranga.

Galiausiai ombudsmenė ir darbuotojai tęsė informavimo veiklą – surengė interviu spaudos atstovams, valyvavo svarbiose akademinėse konferencijose ir kalbėjosi su lankytojų grupėmis.

6.2. Santykiai su ES institucijomis

6.2.1. Europos Parlamentas

Europos ombudsmenui, kurį kas penkerius metus renka Europos Parlamento nariai, užmegzti glaudūs santykiai su Parlamentu yra ypač svarbūs. 2022 m. Europos ombudsmenė toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu ir palaikė pasitikėjimą, buvo kviečiama komitetų posėdžiuose pristatyti pagrindinius tyrimus ir dalyvauti Parlamento klausymuose bei praktiniuose seminaruose su ES administravimu, pagrindinėmis teisėmis ir galimybe susipažinti su dokumentais susijusiais klausimais. Be to, šiais metais ombudsmenė plenarinėje sesijoje kreipėsi į Parlamentą, surengė pirmąjį susitikimą su naujai išrinkta Parlamento pirmininke Roberta Metsola, ir toliau susitikinėjo su keletu įvairių politinių partijų Europos Parlamento narių.

6.2.2. Peticijų komitetas

Nors Europos ombudsmeno tarnybos ir Parlamento Peticijų komiteto (PETI) veiklos sritis ir įgaliojimai skiriasi, abi institucijos yra skirtos spręsti visuomenei galinčius kilti klausimus, susijusius su ES ir jos politika. Todėl Ombudsmeno tarnyba labai džiaugiasi palaikomais ryšiais su Komitetu ir jo nariais. 2022 m. ombudsmenė dalyvavo įvairiuose Komiteto rengtuose renginiuose ir posėdžiuose, kaip antai praktiniame seminare neįgaliųjų teisių klausimais. Ji taip pat susitiko su Peticijų komiteto pirmininke Dolors Montserrat aptarti tolesnį jų bendradarbiavimą sprendžiant piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus. Be to, kaip ir ankstesniais metais, PETI komitetas išreiškė įvairių partijų paramą ombudsmeno darbui ir strategijai per kasmetinį keitimąsi nuomonėmis apie ombudsmeno veiklą.

6.2.3. Europos Komisija

Komisijos, kaip ES vykdomosios valdžios institucijos, administraciniam darbui tenk daug visuomenės dėmesio. Todėl nenuostabu, kad, kaip ir ankstesniais metais, didžiausia Ombudsmeno tarnybos gautų skundų procentinė dalis buvo susijusi su Komisijos darbu. Darbo santykiai su Komisija, ypač su jos Generaliniu sekretoriatu, išliko labai konstruktyvūs. Lapkričio mėn. Komisijos pareigūnai dalyvavo konferencijoje kintančio ombudsmeno vaidmens klausimais. Be to, Ombudsmeno tyrimų direktoratas susitiko su Komisijos etikos, gero administracinio elgesio ir ryšių su Europos ombudsmenu skyriumi siekdami apsikeisti informacija apie darbo procesus.

6.2.4. Kitos institucijos, agentūros ir organizacijos

Kaip numatyta strategijoje „2024 m. link“, ombudsmenė palaiko konstruktyvų dialogą su įvairiais ES administracijos subjektais, siekdama užtikrinti nuolatinį administracinės praktikos gerinimą. 2022 m. ji, be kita ko, susitiko su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) vykdomąja direktore, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) direktore ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininku, taip pat su Europos Sąjungos Tarybos, Europos Centrinio Banko ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) darbuotojais.

6.2.5. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

Europos Sąjunga yra pasirašiusi JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) – privalomą tarptautinę žmogaus teisių priemonę, kuria siekiama „skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji visapusiškai ir vienodai naudotųsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui“.

JT neįgaliųjų teisių konvencijos laikymasi ES stebi JT neįgaliųjų teisių konvencijos ES sistema; 2022 m. šiai konvencijai pirmininkavo Europos neįgaliųjų forumas. Ombudsmeno tarnyba, kaip šios sistemos narė, atidžiai stebi, kaip ES administracija įgyvendina Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Minėta sistema prisidėjo, įskaitant ombudsmenės indėlį, prie JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto, kuris reguliariai atlieka su Konvencija susijusios ES veiklos, peržiūrą, darbo. Paskui šis JT komitetas paskelbė svarbių temų sąrašą. Periodinė peržiūra bus tęsiama visus 2023 m.

Be to, 2022 m. ombudsmenė atliko svarbius tyrimus, susijusius su neįgaliųjų teisėmis. Balandžio mėn. ombudsmenė baigė tyrimą savo iniciatyva dėl to, kaip Europos Komisija stebi ES struktūrinius ir investicijų fondus, siekdama užtikrinti, kad jie būtų naudojami neįgaliųjų teisei į savarankišką gyvenimą ir įtraukumui į bendruomenę skatinti. Tyrimas, kuriame dalyvavo įvairios Europos ombudsmenų tinklo (EOT) tarnybos ir prisidėjo pilietinės visuomenės organizacijos, baigtas pateikiant Komisijai keletą pasiūlymų dėl patobulinimų, į kuriuos ji atsižvelgė savo politikos projektuose.

2022 m. spalio mėn. ombudsmenė taip pat surengė mišrų seminarą EOT nariams, kuriame buvo keičiamasi informacija ir patirtimi, susijusia su ES interneto svetainių prieinamumo direktyvos standartais ir jos įgyvendinimu.

Galiausiai Ombudsmeno tarnyba savo veiklą, susijusią su neįgaliųjų teisėmis, pristatė keliuose per metus vykusiuose renginiuose.

6.3. Bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

2022 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), bendradarbiaudama su Europos ombudsmeno tarnyba, parengė politinį dokumentą. Šiame dokumente vyriausybėms teikiamos gairės dėl skaidrumo ir atskaitomybės, naudojant ekonomikos gaivinimo po COVID-19 lėšas, užtikrinimo.

Šiame dokumente, ypatingą dėmesį skiriant finansavimui, teikiamam pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), nustatomi būdai, kaip vietos, nacionalinės ir ES administracijos gali skatinti prieigą prie informacijos, gerinti viešuosius ryšius ir stiprinti piliečių bei suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir priežiūrą per ekonomikos gaivinimo finansavimo įgyvendinimo etapus.

Galiausiai joje pabrėžiamas regioninių, nacionalinių ir viršvalstybinių organizacijų vaidmuo skatinant atviros valdžios skaidrumo, atskaitomybės ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo principus viso viešųjų sprendimų priėmimo ir išlaidų ciklo metu, neviršijant jų atitinkamų įgaliojimų.

6.4. Europos ombudsmenų tinklas

Europos ombudsmeno tinklas (EOT) yra neoficialus Europos ombudsmeno koordinuojamas tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 95 tarnybos 36 Europos šalyse, taip pat Europos Parlamento Peticijų komitetas.

Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl jos kilusi pabėgėlių krizė 2022 m. turėjo didelį poveikį visos Europos ombudsmenų darbui, nes jie siekė užtikrinti, kad su pabėgėliais būtų tinkamai elgiamasi, ir stebėti, kaip vyriausybės įgyvendina ES Laikinosios apsaugos direktyvą. Todėl 2022 m. EOT metinėje konferencijoje Strasbūre dėmesys buvo sutelktas į „vaidmenį, kurio ombudsmenai gali imtis krizės metu“. Per pirmąją sesiją ombudsmenai keitėsi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais kaip padėti pabėgėliams. Metinėje konferencijoje taip pat buvo sesija apie viešųjų paslaugų skaitmeninimo poveikį piliečių teisėms. Šiose diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kokiu mastu valdžios institucijos atsižvelgė į piliečių poreikius skaitmeninimo proceso metu ir ką galima padaryti siekiant užtikrinti, kad skaitmeninių įgūdžių neturintys asmenys nebūtų apleisti.

2022 m. spalio mėn. Europos ombudsmenė surengė EOT internetinį seminarą apie žiniatinklio prieinamumo gerinimą ir užklausų procedūrą. Užklausų procedūra suteikia galimybę EOT nariams užduoti klausimus apie ES teisę, kurie kyla jų tyrimų metu. Tada Europos ombudsmenė gauna ES institucijų ekspertų atsakymus. 2022 m. tyrimų temos apėmė ES energijos vartojimo efektyvumo taisykles, motinystės atostogas, susijusias su ES finansuojamais projektais, ir ES skaitmeninių COVID pažymėjimų išdavimą žmonėms, neskiepytiems nuo COVID-19 dėl medicininių priežasčių.

Be to, antrąjį 2022 m. pusmetį prisijungė du nauji EOT nariai: Ukrainos Parlamento žmogaus teisių komisaras ir Moldovos Respublikos visuomeninis advokatas.

7. Ištekliai

7.1. Biudžetas

Europos ombudsmeno tarnybos biudžetui numatomas atskiras ES biudžeto skirsnis. Jis suskirstytas į tris antraštines dalis. Pirmoje antraštinėje dalyje nurodyti atlyginimai, išmokos ir kitos su darbuotojais susijusios išlaidos. Antroje antraštinėje dalyje – pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos išlaidos. Trečia antraštinė dalis apima išlaidas, susijusias su institucijos atliekamomis bendrosiomis funkcijomis. 2022 m. biudžeto asignavimų suma buvo 12 222 108 EUR.

Siekdamas užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, ombudsmeno vidaus auditorius reguliariai tikrina institucijos vidaus kontrolės sistemas ir tarnybos atliekamas finansines operacijas. Kaip ir kitų institucijų atveju, Ombudsmeno tarnybai taip pat taikoma Europos Audito Rūmų atliekama peržiūra, per kurią nenustatyta jokių konkrečių problemų, susijusių su jos išorės audito darbu.

7.2. Išteklių naudojimas

Ombudsmenė kasmet tvirtina metinį valdymo planą, kuriame nustatomi konkretūs veiksmai, kurių tarnyba turi imtis siekdama įgyvendinti institucijos uždavinius ir prioritetus, numatytus penkerių metų trukmės Europos ombudsmeno strategijoje „2024 m. link“. 2022 m. metinis valdymo planas yra antras šia strategija pagrįstas planas.

Ombudsmeno tarnyboje dirba aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai. Tai užtikrina, kad tarnyba galėtų nagrinėti skundus 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir didinti informuotumą apie ombudsmeno darbą ES. Tarnybos mišri darbo politika, kuri yra orientuota į rezultatus ir grindžiama pasitikėjimu, remia ombudsmenės siekį skatinti modernią, skaitmeninę ir lanksčią darbo aplinką.

2022 m. Ombudsmeno tarnybos etatų plane buvo 73 pareigybės, be to, tarnyboje dirbo vidutiniškai šeši sutartininkai. Tais pačiais metais Ombudsmeno tarnyboje darbo patirties įgijo ir aštuoniolika stažuotojų.

Išsamią informaciją apie Ombudsmeno tarnybos struktūrą ir skirtingų skyrių uždavinius galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje.

8. Kaip susisiekti su Europos ombudsmene

Telefonu

+33 (0)3 88 17 23 13

E. paštu

eo@ombudsman.europa.eu

Pašto adresas

Médiateur européen
1 avenue du Président Robert Schuman
CS 30403
F-67001 Strasbourg Cedex

Internete

• interneto svetainė ombudsman.europa.eu
• „Twitter“ twitter.com/EUombudsman
• „Instagram“ instagram.com/euombudsman
• „LinkedIn“ linkedin.com/company/272026
• „YouTube“ youtube.com/user/eotubes

Mūsų tarnybos

Strasbūras

Adresas lankytojams

Bâtiment Václav Havel (HAV)
Allée Spach
F-67000 Strasbourg

Briuselis

Adresas lankytojams

Bâtiment Froissart (FRS)
Rue Froissart 87
B-1000 Bruxelles

---

© Europos Sąjunga, 2023

Jei nenurodyta kitaip, visos nuotraukos ir vaizdai © Europos Sąjunga, išskyrus viršelį (© artpluskr / Adobe Stock ir © Lulla / Adobe Stock).
Leidžiama atgaminti švietimo ir nekomerciniais tikslais, nurodžius šaltinį.
FrutigerNext šriftas.

HTML	ISBN 978-92-9483-347-1	ISSN 1830-690X	doi: 10.2869/786669	QK-AA-23-001-LT-Q