Europos ombudsmenė Emily O'Reilly paragino Europos Parlamentą, ES Tarybą ir Europos Komisiją toliau didinti teisėkūros skaidrumą ES skelbiant pagrindinius su neoficialiomis derybomis susijusius dokumentus, vadinamus trišaliais dialogais.

Šie dokumentai apima trišalio dialogo datas ir apibendrintas darbotvarkes, abiejų teisėkūros institucijų pozicijas dėl Komisijos pasiūlymo ir trišalio dialogo posėdžiuose dalyvaujančių sprendimus priimančių asmenų vardus ir pavardes. Dokumentai, kuriais sekami pagrindiniai proceso etapai, turėtų būti paskelbti kuo greičiau po derybų pabaigos.

O’Reilly teigė: „ES institucijos deda pastangas, kad apskritai padidintų viso savo darbo skaidrumą. Trišaliai dialogai yra svarbi priemonė siekiant susitarimo tarp demokratiškai išrinktų Parlamento ir Tarybos teisės aktų leidėjų kartu su Komisija. Jos yra veiksmingos, todėl dėl 85 proc. teisės aktų galima susitarti ankstyvame etape. Tačiau be didelių laiko ir pastangų sunku sužinoti, kada vyksta trišaliai dialogai, apie ką diskutuojama ir kas tai daro. Mano tyrimas susijęs su tinkama viešojo intereso, susijusio su skaidrumu, ir viešojo intereso, susijusio su veiksmingu ir efektyviu teisėkūros procesu, pusiausvyra.

„Suteikus galimybę susipažinti su šia informacija, piliečiai turėtų turėti galimybę reikalauti savo atstovų atskaitomybės ir veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese. Mano pasiūlymais teisės aktų leidėjams taip pat suteikiama politinė erdvė, reikalinga deryboms, svarstymams ir susitarimui pasiekti.“

„Mano tyrimas baigiamas didelio netikrumo ES laikotarpiu. Dėl šio netikrumo visi turime apsvarstyti, kaip galėtume geriau bendrauti su piliečiais visoje Sąjungoje.“

Ombudsmenė taip pat pasiūlė institucijoms pateikti per trišales derybas pateiktų dokumentų sąrašus, kad visuomenei būtų lengviau su jais susipažinti. Institucijos taip pat turėtų sukurti bendrą, lengvai naudojamą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiama visa pirmiau nurodyta informacija apie trišalius dialogus.

Pagrindiniai faktai

Trišaliai dialogai yra neoficiali ES teisėkūros proceso dalis, kurioje dalyvauja abiejų teisės aktų leidėjų atstovai, kurie, padedami Komisijos, tiesiogiai derasi tarpusavyje. Šie atstovai bando susitarti dėl bendro teksto, kuris vėliau pateikiamas Europos Parlamentui ir ES Tarybai galutinai patvirtinti. 2015 m. gegužės mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl trišalio dialogo skaidrumo. Tyrimo metu ji gavo trijų institucijų nuomones šiuo klausimu ir susipažino su trišalio dialogo dokumentais, susijusiais su dviem naujausiais ES teisės aktais: Hipotekos kredito direktyva ir Klinikinių tyrimų reglamentu.

Ombudsmenas taip pat surengė viešas konsultacijas šiuo klausimu ir gavo 51 pareiškimą, įskaitant penkis atsakymus iš nacionalinių parlamentų, du iš Europos Parlamento narių, 10 iš NVO ir septynis iš verslo asociacijų. Konsultacijų atsakymuose iš esmės pritarta tam, kad procesas būtų skaidresnis, o kai kurie respondentai taip pat atkreipė dėmesį į visuomenės interesą palikti šiek tiek erdvės privatiems svarstymams ir deryboms.

Pagal ES įprastą teisėkūros procedūrą, kuri 2009 m. tapo pagrindine teisėkūros procedūra, Parlamentas ir Taryba kartu priima Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Nors teisėkūros procedūra gali apimti iki trijų svarstymų, dažnesnis trišalių dialogų naudojimas reiškė, kad dėl maždaug 85 proc. ES teisės aktų buvo susitarta per pirmąjį svarstymą per paskutinę kadenciją (palyginti su 29 proc. prieš tai buvusių dviejų kadencijų). Per tą patį laikotarpį įvyko daugiau kaip 1 500 trišalių dialogų.

Ombudsmenė paprašė institucijų iki 2016 m. gruodžio 15 d. informuoti ją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl jos pasiūlymų. Europos ombudsmeno sprendimą galima rasti čia.