Europos ombudsmenė Emily O'Reilly paragino Europos Parlamentą, ES Tarybą ir Europos Komisiją toliau didinti ES teisėkūros skaidrumą skelbiant pagrindinius dokumentus, susijusius su neoficialiomis derybomis, vadinamus trišaliais dialogais.

Šie dokumentai apima trišalio dialogo datas ir darbotvarkių santraukas; abiejų teisėkūros institucijų pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo; ir trišaliuose susitikimuose dalyvaujančių sprendimus priimančių asmenų vardai ir pavardės. Dokumentai, kuriuose apžvelgiami pagrindiniai proceso etapai, turėtų būti paskelbti kuo greičiau pasibaigus deryboms.

O’Reilly pareiškė: „ES institucijos deda pastangas, kad apskritai visas jų darbas būtų skaidresnis. Trišaliai dialogai yra svarbi priemonė siekiant demokratiškai išrinktų Parlamento ir Tarybos teisės aktų leidėjų ir Komisijos susitarimo. Jos yra veiksmingos, todėl dėl 85 proc. teisės aktų galima susitarti ankstyvame etape. Tačiau sunku išsiaiškinti, kada vyksta trišaliai dialogai, kas diskutuojama ir kas juos veda be didelių laiko ir pastangų. Mano tyrimas susijęs su tinkama viešojo intereso užtikrinti skaidrumą ir viešojo intereso užtikrinti veiksmingą ir efektyvų teisėkūros procesą pusiausvyra.

„Teikdami šią informaciją piliečiai turėtų turėti galimybę reikalauti savo atstovų atskaitomybės ir veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese. Mano pasiūlymai taip pat suteikia teisės aktų leidėjams politinę erdvę, kurios jiems reikia deryboms, svarstymams ir susitarimui pasiekti.“

„Mano tyrimas baigtas didelio netikrumo ES laikotarpiu. Dėl šio netikrumo visi turime apsvarstyti, kaip galėtume geriau bendrauti su piliečiais visoje Sąjungoje.“

Ombudsmenė taip pat pasiūlė, kad institucijos pateiktų per trišales derybas pateiktų dokumentų sąrašus, kad visuomenei būtų lengviau su jais susipažinti. Institucijos taip pat turėtų sukurti bendrą, lengvai naudojamą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiama visa pirmiau nurodyta informacija apie trišalius dialogus.

Aplinkybės

Trišaliai dialogai yra neoficiali ES teisėkūros proceso dalis, kurioje dalyvauja abiejų teisės aktų leidėjų atstovai, kurie, padedami Komisijos, tiesiogiai derasi tarpusavyje. Šie atstovai stengiasi susitarti dėl bendro teksto, kuris vėliau pateikiamas Europos Parlamentui ir ES Tarybai galutinai patvirtinti. Ombudsmenė savo tyrimą dėl trišalio dialogo skaidrumo pradėjo 2015 m. gegužės mėn. Tyrimo metu ji gavo trijų institucijų nuomones šiuo klausimu ir susipažino su dviejų naujausių ES teisės aktų trišalio dialogo dokumentais: Hipotekos kredito direktyva ir Klinikinių tyrimų reglamentas.

Ombudsmenė taip pat surengė viešas konsultacijas šiuo klausimu ir gavo 51 pareiškimą, įskaitant penkis nacionalinių parlamentų atsakymus; du iš Europos Parlamento narių; 10 iš NVO ir 7 iš verslo asociacijų. Konsultacijų atsakymuose daugiausia pritarta tam, kad procesas būtų skaidresnis, o kai kurie taip pat atkreipė dėmesį į viešąjį interesą palikti tam tikrą erdvę privatiems svarstymams ir deryboms.

Pagal ES įprastą teisėkūros procedūrą, kuri 2009 m. tapo pagrindine teisėkūros procedūra, Parlamentas ir Taryba kartu priima Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Nors teisėkūros procedūra gali apimti ne daugiau kaip tris svarstymus, dažnesnis trišalių dialogų naudojimas reiškė, kad apie 85 proc. ES teisės aktų buvo susitarta per pirmąjį svarstymą per paskutinę kadenciją (palyginti su 29 proc. prieš dvi kadencijas). Per tą patį laikotarpį įvyko daugiau kaip 1 500 trišalio dialogo susitikimų.

Ombudsmenė paprašė institucijų iki 2016 m. gruodžio 15 d. informuoti ją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl jos pasiūlymų. Europos ombudsmeno sprendimą galima rasti čia.