- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Europos ombudsmenės sprendimas, kuriame pateikiami pasiūlymai po jos strateginio tyrimo OI/8/2015/JAS dėl trišalių dialogų skaidrumo
Sprendimas
Byla OI/8/2015/JAS - Atidaryta Antradienis | 26 gegužės 2015 - Sprendimas Antradienis | 12 liepos 2016 - Susijusios įstaigos Europos Parlamentas ( Tolesnis tyrimas nėra pateisinamas ) | Europos Sąjungos Taryba ( Tolesnis tyrimas nėra pateisinamas ) | Europos Komisija ( Tolesnis tyrimas nėra pateisinamas ) - Šalis Prancūzija
Šis strateginis tyrimas susijęs su svarbios neoficialios ES teisėkūros proceso dalies skaidrumu, t. y. trišalių dialogų skaidrumu.
Du ES teisėkūros organai – Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – teisės aktus priima remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Šio proceso metu abi teisėkūros institucijos, padedamos Komisijos, dažnai derasi vadinamuosiuose trišaliuose dialoguose, kurie yra neoficialūs trijų susijusių institucijų atstovų susitikimai. Trišalio dialogo metu Parlamentas ir Taryba, remdamiesi savo pirminėmis pozicijomis, stengiasi susitarti dėl bendro teksto, dėl kurio vėliau balsuojama pagal oficialią teisėkūros procedūrą. Paaiškėjo, kad trišaliai dialogai yra labai veiksmingi siekiant tokių susitarimų, ir dauguma teisės aktų dabar priimami tokiu būdu.
Europos Sąjunga yra atstovaujamoji demokratija, kurioje piliečiai turi teisę reikalauti, kad jų atstovai atsakytų už jų vardu priimtus politinius sprendimus. Piliečiai taip pat turi teisę dalyvauti ES demokratiniame procese. Trišalių dialogų skaidrumas yra pagrindinis elementas užtikrinant, kad šios teisės būtų veiksmingos, ir įteisinant ES priimtus teisės aktus. ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad ES piliečių galimybė sužinoti, kuo grindžiami teisėkūros veiksmai, yra būtina veiksmingo jų demokratinių teisių įgyvendinimo sąlyga.
Nors apskritai ES teisėkūros procesas yra gana skaidrus, be kita ko, palyginti su daugeliu valstybių narių, ši proceso dalis sukėlė susirūpinimą dėl trišalio dialogo proceso veiksmingumo ir jo skaidrumo pusiausvyros.
Atsižvelgdamas į tai, Europos ombudsmenas pradėjo strateginį tyrimą. Ji išnagrinėjo, kokia informacija ir dokumentai turėtų būti aktyviai prieinami visuomenei ir kada, kad piliečiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis.
Trišalio dialogo skaidrumas yra esminis ES teisėkūros teisėtumo elementas. Piliečiai turi turėti galimybę tikrinti savo atstovų veiklą šioje svarbioje teisėkūros proceso dalyje. Piliečiams taip pat reikia informacijos per trišalius dialogus aptariamomis temomis, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese.
Ombudsmenė palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą didinant trišalių dialogų skaidrumą; tačiau ji siūlo, kad visos trys institucijos viešai skelbtų šiuos dokumentus ir informaciją: Trišalio dialogo datos, pradinės trijų institucijų pozicijos, bendros trišalio dialogo darbotvarkės , keturių skilčių dokumentai, galutiniai kompromisiniai tekstai, viešai paskelbti trišalio dialogo pranešimai, dalyvaujančių politinius sprendimus priimančių asmenų sąrašai ir, kiek įmanoma, kitų derybų metu pateiktų dokumentų sąrašas. Visa tai turėtų būti prieinama lengvai naudojamoje ir lengvai suprantamoje bendroje duomenų bazėje. Nors kai kurie dokumentai galėtų būti pateikti vykstant trišalėms deryboms, institucijos gali manyti, kad dėl viešojo intereso būtina suteikti visuomenei galimybę aktyviai susipažinti su tam tikrų rūšių dokumentais tik pasibaigus deryboms .
Santrauka
Šis strateginis tyrimas susijęs su svarbios neoficialios ES teisėkūros proceso dalies skaidrumu, t. y. trišalių dialogų skaidrumu.
Du ES teisėkūros organai – Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – teisės aktus priima remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Šio proceso metu abi teisėkūros institucijos, padedamos Komisijos, dažnai derasi vadinamuosiuose trišaliuose dialoguose, kurie yra neoficialūs trijų susijusių institucijų atstovų susitikimai. Trišalio dialogo metu Parlamentas ir Taryba, remdamiesi savo pirminėmis pozicijomis, stengiasi susitarti dėl bendro teksto, dėl kurio vėliau balsuojama pagal oficialią teisėkūros procedūrą. Paaiškėjo, kad trišaliai dialogai yra labai veiksmingi siekiant tokių susitarimų, ir dauguma teisės aktų dabar priimami tokiu būdu.
Europos Sąjunga yra atstovaujamoji demokratija, kurioje piliečiai turi teisę reikalauti, kad jų atstovai atsakytų už jų vardu priimtus politinius sprendimus. Piliečiai taip pat turi teisę dalyvauti ES demokratiniame procese. Trišalių dialogų skaidrumas yra pagrindinis elementas užtikrinant, kad šios teisės būtų veiksmingos, ir įteisinant ES priimtus teisės aktus. ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad ES piliečių galimybė sužinoti, kuo grindžiami teisėkūros veiksmai, yra būtina veiksmingo jų demokratinių teisių įgyvendinimo sąlyga.
Nors apskritai ES teisėkūros procesas yra gana skaidrus, be kita ko, palyginti su daugeliu valstybių narių, ši proceso dalis sukėlė susirūpinimą dėl trišalio dialogo proceso veiksmingumo ir jo skaidrumo pusiausvyros.
Atsižvelgdamas į tai, Europos ombudsmenas pradėjo strateginį tyrimą. Ji išnagrinėjo, kokia informacija ir dokumentai turėtų būti aktyviai prieinami visuomenei ir kada, kad piliečiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis.
Trišalio dialogo skaidrumas yra esminis ES teisėkūros teisėtumo elementas. Piliečiai turi turėti galimybę tikrinti savo atstovų veiklą šioje svarbioje teisėkūros proceso dalyje. Piliečiams taip pat reikia informacijos per trišalius dialogus aptariamomis temomis, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese.
Ombudsmenė palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą didinant trišalių dialogų skaidrumą; tačiau ji siūlo, kad visos trys institucijos viešai skelbtų šiuos dokumentus ir informaciją: Trišalio dialogo datos, pradinės trijų institucijų pozicijos, bendros trišalio dialogo darbotvarkės , keturių skilčių dokumentai, galutiniai kompromisiniai tekstai, viešai paskelbti trišalio dialogo pranešimai, dalyvaujančių politinius sprendimus priimančių asmenų sąrašai ir, kiek įmanoma, kitų derybų metu pateiktų dokumentų sąrašas. Visa tai turėtų būti prieinama lengvai naudojamoje ir lengvai suprantamoje bendroje duomenų bazėje. Nors kai kurie dokumentai galėtų būti pateikti vykstant trišalėms deryboms, institucijos gali manyti, kad dėl viešojo intereso būtina suteikti visuomenei galimybę aktyviai susipažinti su tam tikrų rūšių dokumentais tik pasibaigus deryboms .
Pagrindinė informacija
1. Šis strateginis tyrimas susijęs su trišalių dialogų– neoficialios ES teisėkūros proceso dalies, per kurią Parlamentas ir Taryba, teisėkūros institucijos, pasiekia susitarimą dėl siūlomo teisės akto – skaidrumu. Ši svarbi proceso dalis grindžiama tiesioginėmis tiesioginėmis teisėkūros institucijų derybomis, kurioms padeda Komisija.
2. Europos Parlamentas, kurio narius tiesiogiai renka ES piliečiai ir kurie yra jiems demokratiškai atskaitingi, ir Europos Sąjungos Taryba, kurią sudaro visų valstybių narių ministrai, demokratiškai atskaitingi savo nacionaliniams parlamentams ir savo valstybių narių piliečiams, priima ES teisės aktus, apsvarstę jiems Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą . Parlamentas ir Taryba gali iš dalies pakeisti arba, jei pageidauja, visiškai atmesti Komisijos pasiūlymus. Svarstydamos siūlomą teisės aktą teisėkūros institucijos taip pat atsižvelgia į viena kitos pozicijas, kad būtų pasiektas bendras sutarimas. Jei pasiekiamas susitarimas, priimami ES teisės aktai.
3. ES sutartyse nustatytos išsamios taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kaip teisės aktų leidėjai turėtų sudaryti tokius susitarimus. Tačiau oficialus procesas, kurio metu pasiekiamas susitarimas, gali būti sudėtingas ir atimti daug laiko. Tai gali apimti kelis svarstymų ir balsavimo etapus. Oficialūs teisėkūros institucijų susitikimai (rengiami Taikinimo komitete) gali įvykti, tačiau tik pačioje proceso pabaigoje. Tai gali padaryti ilgą ir sunkų procesą.
4. Tačiau teisėkūros institucijos išnagrinėjo ir įgyvendino lankstesnes priemones pozicijoms dėl siūlomų teisės aktų suderinti trišalių dialogų forma. Trišaliai dialogai yra neoficialios Parlamento ir Tarybos atstovų, kuriems padeda Komisija, derybos, kuriomis siekiama susitarti dėl teisės aktų, paprastai ankstyvame teisėkūros proceso etape. Trišaliuose dialoguose teisėkūros institucijų atstovai tiesiogiai derasi tarpusavyje, kad būtų panaikinti bet kokie nuomonių skirtumai. Komisijai pateikus pasiūlymą, trišaliai dialogai, kurie nėra vieši, gali vykti bet kuriuo teisėkūros procedūros etapu. Jei derybos bus sėkmingos, Parlamento ir Tarybos plenariniame posėdyje bus pateiktas kompromisinis tekstas. Jei kiekviena teisėkūros institucija oficialiai patvirtina kompromisinį tekstą, jis tampa teisės aktu.
5. Nors trišaliai dialogai Sutartyse nėra aiškiai numatyti, paaiškėjo, kad jie yra itin veiksminga ir efektyvi priemonė teisėkūros institucijų susitarimui pasiekti. Iš tiesų, dauguma teisės aktų dabar priimami pasitelkiant trišalius dialogus, po abiejų teisės aktų leidėjų diskusijų, pakeitimų ir balsavimo, kad būtų suformuluotos jų pradinės pozicijos. Keli oficialių svarstymų (arba svarstymų) raundai tapo išimtimi, o ne taisykle.
6. Struktūrinė trišalio dialogo sistema yra patobulinimas, palyginti su dar neoficialesnėmis priemonėmis, kuriomis anksčiau remtasi žodinėmis derybomis, kurios neleido užtikrinti tinkamo lygio demokratinės priežiūros.
7. Atliekant šį tyrimą ypač svarbūs du iš daugelio ES sutartyse įtvirtintų demokratijos principų. Pirma, pagal Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnį „Sąjungos veikimas grindžiamas atstovaujamąja demokratija“. Atstovaujamoji demokratija ne tik reikalauja, kad būtų išrinkti tie, kurie priima teisės aktus; tai taip pat reiškia, kad piliečiai turi veiksmingus įgaliojimus reikalauti, kad jų išrinkti atstovai atsakytų už konkrečius jų atstovų jų vardu priimtus sprendimus. Antra, piliečiai turi „teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“– principą, įtvirtintą ir Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje, kuriame taip pat teigiama, kad „sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau juos priartinant prie piliečio “.
8. Siekiant užtikrinti, kad šie principai būtų taikomi, ES sutartyse reikalaujama, kad teisėkūros procesas būtų skaidrus. Piliečiai gali reikalauti savo išrinktų atstovų atskaitomybės tik tuo atveju, jei jie žino, kokius pasirinkimus ir kokius kompromisus jų atstovai padarė jų vardu. Piliečiai gali realiai ir iš esmės dalyvauti teisėkūros procese tik tuo atveju, jei jie gali pareikšti savo nuomonę remdamiesi turima informacija. Jei Sąjungos institucijos galės užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi, piliečiai juos laikys atskaitingesniais ir įtraukesniais, taigi ir labiau teisėtais.
9. Atsižvelgdama į tai, ombudsmenė pradėjo šį strateginį trišalių dialogų skaidrumo tyrimą. Tyrimo tikslas – padėti teisėkūros institucijoms, kurios galiausiai yra atsakingos už tai, kaip ES demokratiniai principai gali ir turėtų būti taikomi trišalio dialogo derybose.
Strateginis tyrimas
10. Šis strateginis tyrimas susijęs su aktyviu trišalių dialogų skaidrumu. Konkrečiai ji nagrinėja, kokia informacija ir dokumentai gali būti aktyviai prieinami visuomenei ir kada. Tyrimas nesusijęs nei su tuo, kaip institucijos struktūrizuoja teisėkūros procesą, nei su tuo, kaip jos organizuoja trišalius dialogus. Tyrimas taip pat neapima to, kaip institucijos nagrinėja individualius prašymus leisti visuomenei susipažinti su konkrečiais trišalio dialogo dokumentais.
11. Pirmiausia ombudsmenė paprašė Parlamento, Tarybos ir Komisijos atsakyti į keletą klausimų apie trišalius dialogus. Ombudsmenė patikrino du užbaigtus trišalio dialogo dokumentus, t. y. Hipotekos kredito direktyvos [1] ir Klinikinių tyrimų reglamento [2] dokumentus, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą apie trišalio dialogo derybų veikimą ir dokumentų, kurie paprastai teikiami per trišalio dialogo derybas, rūšis. Išanalizavusi institucijų atsakymus ir apsvarsčiusi bylų patikrinimus, ombudsmenė pradėjo viešas konsultacijas. Piliečių, NVO, akademinės bendruomenės atstovų ir nacionalinių parlamentų pateiktose pastabose iš esmės pasisakyta už didesnį trišalio dialogo skaidrumą, tačiau kai kurie iš jų taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ankstyvo dokumentų paskelbimo, nurodydami galimą žalą deryboms jautriu metu. Ombudsmenė atsižvelgia į šią grįžtamąją informaciją pateikdama savo vertinimą [3].
12. Kol buvo atliekamas tyrimas, Parlamentas, Taryba ir Komisija sudarė naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, į kurį įtrauktas tvirtas įsipareigojimas užtikrinti teisėkūros skaidrumą [4]. Ombudsmenė palankiai vertina ir skatina šias pastangas.
13. Galiausiai ombudsmenė dėkoja visiems, dalyvavusiems viešose konsultacijose, ir trims institucijoms už nuoširdų ir konstruktyvų bendradarbiavimą atliekant šį tyrimą.
Ombudsmeno vertinimas
14. Ombudsmenė pirmiausia nurodys, kodėl reikia skaidraus trišalio dialogo proceso. Ji padarys išvadas dėl šio skaidrumo poreikio ir paaiškins, ką tai galėtų ir turėtų reikšti praktiškai, atsižvelgdama į teisėtą institucijų poreikį pasiekti susitarimus dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Galiausiai ji pateiks pasiūlymų, kaip institucijos galėtų padidinti visuomenės pasitikėjimą procesu ir jo supratimą aktyviai teikdamos informaciją, geriausia – patogiame naudoti bendrame viešajame registre.
A. Skaidrumo poreikis
Demokratinė atskaitomybė
15. Atstovaujamojoje demokratijoje piliečiai renka atstovus, kurie jų vardu veikia sprendimų priėmimo procesuose, visų pirma teisėkūros procese. Tada piliečiai reikalauja, kad jų atstovai atsiskaitytų už savo veiklą, visų pirma per rinkimus. Tai taip pat taikoma Europos Parlamento nariams (EP nariams, kurie yra patraukti atsakomybėn už savo pasirinkimą per Europos Parlamento rinkimus) ir valstybių narių ministrams (kurie gali būti patraukti atsakomybėn per nacionalinius rinkimus arba per savo nacionalinius parlamentus).
16. Kad piliečiai galėtų susidaryti nuomonę apie tai, kaip veikia jų atstovai, jie turi turėti galimybę susipažinti su savo atstovų jų vardu priimtais sprendimais. Tikra demokratinė atskaitomybė taptų neįmanoma, jei piliečiai negalėtų sužinoti apie savo atstovų pozicijas teisėkūros proceso metu. Todėl atstovaujamosios demokratijos teisėkūros procesas reikalauja aukšto skaidrumo lygio, kad atstovaujamoji demokratija tinkamai veiktų. Iš tiesų, ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad ES piliečių galimybė „sužinoti, kuo grindžiami teisėkūros veiksmai, yra būtina sąlyga, kad jie galėtų veiksmingai naudotis savo demokratinėmis teisėmis“[5].
17. Atskaitomybė neapsiriboja informacija apie tai, kaip atstovai balsavo. Jis apima atstovų argumentus, pateiktus už ir prieš konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tai naudinga ne tik piliečiams, kurie geriau supranta nagrinėjamus klausimus, bet ir atstovams, kurie gali pasikliauti tuo, kad piliečiai geriau supranta savo darbo sudėtingumą. Šie svarstymai taikomi ir trišaliams dialogams.
18. Pirmajame etape priimama vis daugiau ES teisės aktų (85 proc. per paskutinę Parlamento kadenciją (2009–2014 m.), palyginti su 29 proc. tik dviem kadencijomis anksčiau), todėl sumažėja poreikis rengti kelis oficialius svarstymus ir balsavimus (vadinamuosius svarstymus). Šis teisės aktų priėmimo per pirmąjį svarstymą padidėjimas jokiu būdu nėra nedidelis dėl teisėkūros institucijų gebėjimo susitarti tarpusavyje per trišales derybas.
19. Kiekviena teisėkūros institucija bus labiau linkusi per trišalį dialogą sąžiningai derėtis su kita teisėkūros institucija, jei manys, kad pasiektas susitarimas bus oficialiai priimtas be pakeitimų. Taigi teksto pakeitimai per vėlesnę oficialią procedūrą (balsavimas Parlamente ir svarstymas Taryboje) yra neįprasti. Todėl tai, kas vyksta trišalio dialogo derybose, yra labai svarbu galutiniam daugelio teisės aktų turiniui.
20. Vadinasi, kai piliečiai nori tikrinti savo atstovų – EP narių ar nacionalinių ministrų – darbą, jie turi turėti galimybę tikrinti savo dalyvavimą šioje svarbioje teisėkūros proceso dalyje. Net jei konkretus EP narys arba valstybės narės atstovas tiesiogiai nedalyvauja tam tikrose trišalėse derybose, tas atstovas gali patvirtinti trišalių derybų rezultatus balsuodamas dėl teisės akto teksto patvirtinimo pagal oficialią procedūrą. Todėl piliečiai turi būti įgalioti tikrinti šį trišalio dialogo procesą, kad galėtų įvertinti EP narių ir nacionalinių ministrų darbą.
21. ES sutartyse taip pat pabrėžiamas ypatingas nacionalinių parlamentų vaidmuo priimant ES teisės aktus. Per ombudsmenės viešas konsultacijas keli nacionaliniai parlamentai išreiškė susirūpinimą dėl trišalių dialogų skaidrumo [6]. Nacionaliniams parlamentams turi būti suteikti įgaliojimai vykdyti demokratinę pozicijų, kurių jų vyriausybės laikosi ES teisėkūros procese, priežiūrą. Tada valstybių narių piliečiai gali reikalauti, kad jų nacionaliniai parlamentai atsiskaitytų už tai, kaip jie atlieka šį svarbų vaidmenį. Jei ši atskaitomybės grandinė nutrūks, nukentės pasitikėjimas ES teisėkūra ir pasitikėjimas ES. Pakankamas trišalių derybų skaidrumas yra svarbus elementas siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį. Juo taip pat grindžiamas labai būtinas demokratinis ryšys tarp to, kas vyksta valstybėse narėse, ir to, kas vyksta ES institucijose, ypač teisėkūros, kuri daro poveikį kiekvienam ES piliečiui, srityje.
Visuomenės dalyvavimas
22. Demokratijos pripažįsta ir skatina savo piliečių norą dalyvauti demokratiniame procese ne tik balsadėžėje, bet ir viešose diskusijose dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų privalumų. Tokios diskusijos stiprina priimtų teisės aktų demokratinį teisėtumą, nes piliečiai mano, kad jie turi galimybę būti išklausyti. Vieši debatai taip pat gali pagerinti teisės aktų turinį, nes suinteresuotieji subjektai pateikia argumentų už ir prieš, kad teisėkūros sprendimai būtų priimami remiantis išsamesne informacija. ES sutartyse aiškiai pripažįstama visuomenės dalyvavimo Sąjungos demokratiniame gyvenime nauda ir siekiama skatinti atvirą ir skaidrų institucijų, suinteresuotųjų subjektų ir piliečių dialogą.
23. Jau esama konkrečių mechanizmų, kuriais užtikrinamas toks dalyvavimas ES lygmeniu prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Šie mechanizmai apima Europos piliečių iniciatyvas [7], konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais [8] ir viešas konsultacijas [9]. Tinkamai taikomi šie mechanizmai padeda didinti piliečių dalyvavimą platesniame teisėkūros procese, bent jau iki to momento, kai Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisės akto. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas taip pat pataria ES teisės aktų klausimais. Tada abi teisėkūros institucijos gali pasirinkti, ar svarstydamos, iš dalies keisdamos teisės aktus, derėdamosi dėl jų ir balsuodamos dėl jų turėtų atsižvelgti į šias nuomones ir kokiu mastu.
24. Visuomenės dalyvavimui reikalingas skaidrus teisėkūros procesas. Didžioji proceso dalis jau dabar yra skaidri. Pavyzdžiui, Parlamentas viešai diskutuoja, keičia ir balsuoja dėl savo pradinės pozicijos komiteto etape, o Taryba aktyviai leidžia susipažinti su daugeliu savo darbo grupių parengtų dokumentų. Tačiau už uždarų durų vykstančios teisėkūros institucijų diskusijos, viešai nepaskelbus tinkamų dokumentų, gali sukelti visuomenės įtarimų ir netikrumo ir gali trukdyti informacija pagrįstoms diskusijoms apie jų turinį. Visuomenės pasitikėjimas gali sumažėti, jei piliečiams susirūpinimą kelia tai, kad tik tam tikros privilegijuotos grupės, vadinamieji viešai neatskleistos informacijos turintys asmenys, turi prieigą prie informacijos ir gali aktyviai dalyvauti teisėkūros procese [10]. Kadangi trišalio dialogo derybose tiesiogiai dalyvauja palyginti nedaug žmonių, demokratinio teisėtumo kontekste skaidrumo poreikis tampa dar aktualesnis.
25. Šiomis aplinkybėmis svarbu užkirsti kelią bet kokiai baimei, kad tam tikros interesų grupės gaus daugiau informacijos apie trišalio dialogo derybas, suteikiant joms išskirtinę galimybę susipažinti su dokumentais ir susipažinti su derybų dalyviais. Didesnis viešas informacijos atskleidimas, suteikiant galimybę visiems piliečiams ir visiems suinteresuotiesiems subjektams susipažinti su informacija, kuria, kaip kai kurie gali baimintis, gali naudotis tik gerai aprūpinti asmenys, gali padėti užtikrinti plačiąją visuomenę, kad iš tiesų yra „vienodos sąlygos“.
26. Buvo išreikštas susirūpinimas, kad didesnis skaidrumas lems didesnį viešųjų atstovų „lobizmą“. Tai reiškia, kad viešųjų atstovų „lobizmas“ yra problema. Ombudsmeno nuomone, „lobizmas“ yra teisėtas ir problemiškas tik tuo atveju, jei tai yra gerai sujungtų ir pakankamai išteklių turinčių nedaugelio asmenų privilegija. Tačiau jei informacija bus vienodai prieinama visiems, šis klausimas bus šiek tiek išspręstas.
27. „Lobistinė veikla“ taip pat gali kelti problemų, jei ji vykdoma tuo metu, kai visuomenės atstovams reikia tam tikros erdvės svarstymams ir diskusijoms dėl siūlomų teisės aktų. Tačiau, kaip bus aptarta toliau, tai dar labiau sustiprina būtinybę užtikrinti, kad informacija būtų tinkamai ir laiku prieinama visiems. Galiausiai visuomenės dalyvavimas, atsižvelgiant į kitus teisėtus poreikius, gali tik sustiprinti demokratinį procesą ir jo rezultatus.
28. Tačiau ombudsmenė palankiai vertina susirūpinimą ir iššūkius, kuriuos gali kelti padidėjusi lobistinė veikla, ir pakartoja savo raginimą sukurti tvirtą, patikimą ir privalomą Skaidrumo registrą kaip centrinį skaidrumo centrą, prie kurio būtų sujungtos kelios ES administracinės sistemos [11]. Teisės aktų leidėjai ir piliečiai nori žinoti, kas vykdo lobistinę veiklą ES, ir turi patikimą ir lengvai naudojamą priemonę, kad sužinotų reikiamą pagrindinę informaciją apie bet kurią interesų grupę, ir būti tikri, kad grupės visiškai laikosi Skaidrumo registro elgesio kodekso [12].
Teisėtas poreikis užtikrinti veiksmingą teisėkūros proceso organizavimą
29. Atskaitomybė piliečiams ir piliečių dalyvavimas yra itin svarbūs demokratinio proceso teisėtumui. Tuo pat metu atstovaujamosios demokratijos, pavyzdžiui, ES, suteikia išrinktiems atstovams atsakomybę ir įgaliojimus derėtis dėl teisės aktų turinio piliečių vardu. Kad tai tinkamai veiktų, išrinkti atstovai turi turėti tam tikrą privilegijuotą erdvę deryboms. Tai prieštarautų pačiai atstovaujamosios demokratijos esmei, jei trečiosios šalys, norinčios tiesiogiai dalyvauti parlamentinėje diskusijoje, nutrauktų demokratiškai išrinktų atstovų diskusijas (pavyzdžiui, bandydamos įsikišti iš viešosios galerijos, kol vyksta diskusija).
30. Todėl būtina suderinti interesą vykdyti skaidrų procesą ir teisėtą poreikį užtikrinti privilegijuotą derybų erdvę. Nors visuomenės teisė dalyvauti teisėkūros procese turi būti saugoma ir puoselėjama, kai kuriais atvejais gali reikėti apibrėžti tikslius mechanizmus, kuriais ši teisė įgyvendinama. Tačiau tokiais atvejais dar svarbiau, kad vėliau visuomenei būtų pateikta visa informacija, būtina siekiant suprasti ir patikrinti įvykusį procesą.
31. Teikdama pasiūlymus dėl praktinių priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad vykdant trišalius dialogus būtų tinkamai laikomasi demokratinės atskaitomybės ir visuomenės dalyvavimo principų, ombudsmenė pripažįsta viešąjį interesą sudaryti sąlygas veiksmingam ir efektyviam teisėkūros procesui. Galiausiai procesas, kurio dalyviams nesuteikiama galimybė tam tikrą laiką diskutuoti privačiai, neduos prasmės, jei jis nesugebės duoti rezultatų. Tačiau tokių privačių svarstymų mastas turi būti proporcingas faktiniam svarstomų klausimų jautrumui.
B. Trišalių dialogų skaidrumas
32. Ombudsmenė nustatė tris pagrindinius klausimus, susijusius su piliečiams kylančių trišalių dialogų skaidrumu: piliečiai turi žinoti, ar vyksta trišalio dialogo derybos dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; jiems reikia bendros informacijos apie tų derybų turinį; ir jie turi žinoti, kas dalyvauja derybose. Ombudsmenė pateiks pasiūlymų, kaip padidinti trišalio dialogo proceso skaidrumą, daugiausia dėmesio skirdama dokumentams, kuriuose nagrinėjami šie pagrindiniai klausimai.
33. Pirmiausia ombudsmenė pripažįsta, kad ES institucijos jau skelbia svarbią informaciją ir dokumentus, susijusius su teisėkūros procesu ir tam tikrais trišaliais dialogais. Deja, didelė šios viešai prieinamos informacijos dalis dažnai platinama įvairiose duomenų bazėse ir interneto svetainėse, nes nėra bendros institucinės erdvės, kurioje piliečiai galėtų lengviau susipažinti su visais susijusiais dokumentais.
34. Nors ekspertai ir viešai neatskleista informacija gali ir daro atsekti ir rasti šią išsklaidytą informaciją, daugumai piliečių naudinga prieiga yra sudėtinga. Deja, tai didina trišalių dialogų mistiką, atgraso piliečius nuo dalyvavimo ir taip mažina jų demokratines teises. Todėl reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant konsoliduoti tokią informaciją, nes to nepadarius gali padidėti prieigos atotrūkis tarp viešai neatskleistos informacijos turinčių ekspertų ir paprastų piliečių.
„Trišaliai kalendoriai“
35. Pagrindinis skaidrios teisėkūros aspektas yra žinojimas, kada vyksta diskusijos. Piliečiai gali stebėti ES pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto gyvavimo ciklą atskirose viešose interneto svetainėse [13], tačiau šiose interneto svetainėse nepateikiama išsami informacija apie atskiras trišalio dialogo derybas, visų pirma apie vykstančius ir būsimus trišalius dialogus. Parlamentas ir Komisija savo atsakymuose ombudsmenei pripažino, kad apie trišalius dialogus nėra sistemingai viešai skelbiama. Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į pastangas suteikti daugiau informacijos.
36. Ombudsmenė mano, kad iš anksto paskelbus trišalio dialogo datas būtų labai padidintas skaidrumas. Net jei trišaliai dialogai oficialiai nėra teisėkūros procedūros dalis, dėl jų pripažinto esminio vaidmens procese būtina skelbti informaciją apie posėdžius. Tai pripažįstama institucijų bendroje deklaracijoje dėl trišalių dialogų, numatant, kad apie trišalius dialogus pranešama, kai tai praktiškai įmanoma [14]. Tam tikra informacija jau yra viešai paskelbta Parlamento komitetuose [15] ir Tarybos Nuolatinių atstovų komitete (COREPER)[16], kuriuose skelbiami naujausi ar būsimi trišaliai dialogai. Tada ši informacija įtraukiama į posėdžio protokolą arba atitinkamą vaizdo srautą. Tačiau gali būti sunku rasti, jei nėra susieta su svetainėmis, apimančiomis visą procedūrą. Tai dar kartą rodo, kad reikia sukurti bendrą institucinę erdvę tokiai pagrindinei, bet itin svarbiai informacijai viešai skleisti.
37. Pačioms institucijoms būtų naudinga paskelbti trišalio dialogo datas. Kadangi per trišales derybas oficiali procedūra nutraukiama, teisėkūros duomenų bazėse yra didelių spragų, kurių metu procesas atrodo neveikiantis [17]. Teikdamos tokią informaciją institucijos įrodo, kad daroma pažanga.
Ombudsmenė siūlo institucijoms viešai paskelbti „trišalių dialogų kalendorių“, kuriame būtų nurodyti būsimi trišaliai dialogai. Jie taip pat turėtų remtis trišaliais dialogais teisėkūros dokumentų duomenų bazėse.
38. Kaip matyti iš institucijų atsakymų, būtina informacija jau yra prieinama viduje. Ombudsmenė mano, kad viešas trišalių dialogų kalendorius gali būti sukurtas nebūdamas pernelyg formalus ir nelankstus – piliečiai gali suprasti, kad datos gali keistis ir kad ne kiekvienas susitikimas gali būti paskelbtas iš anksto (pvz., per trumpą laiką sušauktas susitikimas). Prireikus kalendorius gali būti pažymėtas kaip „projektas“.
39. Bet kokie administraciniai sunkumai, susiję su tokio kalendoriaus sudarymu, nėra priežastis neleisti piliečiams stebėti teisėkūros procedūros eigos. Tokia pagrindinė informacija yra būtina dalyvavimo sąlyga.
Įstaigų pradinės pozicijos
40. ES teisėkūros procedūra pradedama Komisijos pasiūlymu, kuris vėliau pateikiamas teisėkūros institucijoms – Parlamentui ir Tarybai – ir paskelbiamas viešai. Prieš pradedant trišales derybas, kiekviena teisėkūros institucija viduje susitaria dėl savo pozicijos dėl pasiūlymo, t. y. dėl Komisijos teksto pakeitimų, jei tokių būtų. Tuomet šios „pradinės pozicijos“ yra derybų atspirties taškas.
41. Parlamentas dėl pozicijos susitaria arba atitinkamame komitete, arba plenariniame posėdyje, po to, kai tekstas aptariamas, iš dalies keičiamas ir dėl jo balsuojama viešai. Tarybos nuomone, dėl pradinės pozicijos susitaria Nuolatinių atstovų komitetas arba patys ministrai. Trišalio dialogo tikslas – remiantis šiomis pozicijomis susitarti dėl priimtino kompromisinio teksto. Tuo tarpu Komisija padeda trišalio dialogo deryboms paaiškindama ir, jei mano, kad to reikia, gindama savo pasiūlymo privalumus. Išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija taip pat gali atsiimti pasiūlymą.
42. Kad piliečiai galėtų patikrinti savo atstovų darbo rezultatus, jie turi turėti galimybę palyginti proceso rezultatus su pradine savo atstovų pozicija, kad prireikus galėtų paklausti, kodėl pasikeitė pozicijos, ir būti tikri, kad procese atsižvelgta į visus interesus ir aplinkybes. Tai pasakytina apie teisėkūros procesą apskritai, ir tai taip pat turi būti taikoma neoficialiam, bet labai ryžtingam trišalio dialogo procesui.
43. Trišalės institucijų derybos pradedamos tik po to, kai teisėkūros institucijos nustato savo pradines pozicijas. Todėl proaktyviai suteikus visuomenei galimybę susipažinti su šiomis pozicijomis nebūtų pakenkta derybininkų gebėjimui derėtis per patį trišalį dialogą. Atidarymo pozicijos taip pat suteikia piliečiams aiškų vaizdą apie išsamių derybų, kurios netrukus įvyks, parametrus.
44. Parlamento pozicija jau visada skelbiama viešai, o Taryba ją skelbia retkarčiais. Skelbime, net jei Taryba jį skelbia nereguliariai, netiesiogiai pripažįstama, kad tai nepakenks gebėjimui derėtis. Dar reikia sistemingai skelbti pradines pozicijas dėl kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
45. Skelbimas turėtų būti nepriklausomas nuo vidaus lygmens, kuriuo susitarta dėl pozicijos. Pavyzdžiui, Taryboje dėl kai kurių pradinių pozicijų susitarta žemesniu nei ministro lygiu. Piliečiai supranta, kad dokumente pateikta neprivaloma institucijos atidarymo pozicija ir kad tikėtina, jog ši pozicija (jei ji nėra tikra) derybų metu pasikeis, kad būtų pasiektas susitarimas. Taip atsitinka ir daugelyje valstybių narių parlamentų, kuriuose piliečiams matomi vyriausybės pasiūlymo pakeitimai. Nors ES tarpinstitucinėje aplinkoje kyla ypatingų iššūkių, tokie iššūkiai negali panaikinti piliečių teisės tinkamai dalyvauti teisėkūros procese. Skelbiant tokias pradines pozicijas gali būti pateikiami pareiškimai, kuriuose paaiškinama, kad tai tik pradinės pozicijos.
Ombudsmenė siūlo, kad abi teisėkūros institucijos, prieš pradėdamos trišales derybas, aktyviai skelbtų savo pozicijas dėl Komisijos pasiūlymo, neatsižvelgiant į tai, kokiu lygmeniu pozicija buvo priimta viduje, ir į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Trišalio dialogo darbotvarkės
46. Nors posėdžių kalendoriai ir įžanginės pozicijos yra svarbūs, informacija pagrįsti vieši debatai įvyks tik tuo atveju, jei bus pateikta informacija apie šiuo metu svarstomo pasiūlymo aspektus. Institucijos turėtų skatinti tokias informacija pagrįstas diskusijas skelbdamos trišalio dialogo darbotvarkes.
47. Institucijos jau rengia atskirų trišalių dialogų darbotvarkes. Šiose darbotvarkėse paprastai nurodoma, kuri konkreti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dalis bus aptarta atitinkamame posėdyje. Todėl institucijos turėtų turėti galimybę pateikti visuomenei bendresnę šios darbotvarkės santrauką, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama pagrindiniams trilogo metu aptartiniems klausimams. Informacija visuomenei būtų teikiama neatskleidžiant atskirų strategijų ir nepakenkiant deryboms.
48. Tačiau darbotvarkė bus aktuali tik tuo atveju, jei ji bus paskelbta prieš atitinkamą trišalį susitikimą. Jei dėl riboto laiko informacija negali būti skelbiama prieš posėdį, ji turėtų būti skelbiama netrukus po posėdžio.
Ombudsmenė siūlo, kad institucijos pateiktų bendras suvestines darbotvarkes prieš trišalio dialogo posėdžius arba netrukus po jų.
Keturių skilčių dokumentai ir galutinis kompromisinis tekstas
49. Vienas iš pagrindinių dokumentų tapo pagrindine trišalio dialogo darbo priemone: „keturių skilčių“ dokumentas. Šiame dokumente sujungiamos pradinės trijų institucijų pozicijos, išdėstytos pirmuose trijuose stulpeliuose, ir ketvirta skiltis – kompromisinis tekstas, kuris keičiasi diskusijų metu, dažnai kiekvienai eilutei ar pastraipai atskirai. Vykstant deryboms užpildoma vis daugiau ketvirtos skilties. Užpildyta ir sutarta ketvirtoji skiltis yra galutinis kompromisinis tekstas, kuris skelbiamas viešai ir kurį, jei norima, kad jis taptų teisės aktu, per oficialią procedūrą turi priimti kiekviena teisėkūros institucija. Todėl rengiamame keturių skilčių dokumente stebima trišalio dialogo pažanga. Iš esmės tai yra visas neoficialaus, bet lemiamo trišalio dialogo derybų proceso „žemėlapis“.
50. Galimybė susipažinti su kintančiomis keturių skilčių dokumento redakcijomis leistų visuomenei stebėti, kaip galutinis tekstas atsirado iš skirtingų institucijų pradinių pozicijų. Ombudsmenė, atlikusi patikrinimus, pažymi, kad kiekvienam trišalio dialogo susitikimui paprastai parengiama nauja keturių skilčių dokumento versija. Išnagrinėję šias keturių skilčių dokumentų versijas piliečiai galėtų suprasti, kur ir kada atstovai pasiekė kompromisą, sutikdami su formuluote, kuri skyrėsi nuo jų pradinės pozicijos. Dokumentas taip pat suteikia galimybę atstovams pristatyti ir paaiškinti savo derybines pozicijas ir laimėjimus. Dokumente bus parodyta, kur buvo pasiekti kompromisai, įskaitant tai, kur buvo rasti abiem pusėms naudingi sprendimai.
51. Piliečiams gyvybiškai svarbi galimybė užtikrinti atskaitomybę, kurią suteikia toks „žemėlapis“. Tokių dokumentų skelbimas suteikia aiškių ir išsamių įžvalgų apie trišalio dialogo procesą ir yra būtina demokratinės atskaitomybės dalis.
52. Ombudsmenė supranta konkrečius ES tarpinstitucinių derybų sistemos iššūkius ir opius klausimus. Tačiau reikia stengtis įveikti tokius iššūkius, kad piliečiai galėtų veiksmingai naudotis savo demokratinėmis teisėmis.
53. Pagrindinis klausimas yra būtent tai, kada keturių skilčių dokumentai turėtų būti aktyviai atskleidžiami.
54. Galima ginčytis, kad susidomėjimas gerai veikiančiomis trišalio dialogo derybomis laikinai nusveria susidomėjimą skaidrumu tol, kol vyksta trišalio dialogo derybos. Sudėtingose trišalėse derybose – bylose, kurias nagrinėjo ombudsmenas, – viena iš teisėkūros institucijų gali padaryti nuolaidą dėl vienos projekto dalies, tikėdamasi, kad kita teisėkūros institucija gali padaryti nuolaidų vėlesniame etape. Tačiau tokios išankstinės nuolaidos gali būti atšauktos arba pakeistos atsižvelgiant į vėlesnių derybų rezultatus. Jei tuo metu, kai už tai dar reikia gauti apčiuopiamų rezultatų, padarytos nuolaidos nedelsiant paskelbiamos viešai, kyla pavojus, kad tokios nuolaidos, bent stebėtojų nuomone, taps „padėvėtos akmenyje“. Visuomenė, kuri gali nežinoti apie subtilias teisėkūros institucijų derybų strategijas dėl tokių nuolaidų, gali būti rimtai suklaidinta. Susidūrę su tokia rizika, dalyviai gali susilaikyti nuo bet kokių rimtų nuolaidų. Taigi ankstyvas informacijos atskleidimas gali pakenkti derybų procesui.
55. Pasibaigus deryboms, viešoji kontrolė negali turėti tiesioginio poveikio deryboms, nors ji gali turėti įtakos paties teisės akto likimui. Visuomenė daugiausia dėmesio skiria galutiniam sutartam tekstui, kuris šiandien jau yra viešai prieinamas prieš jį priimant. Dalyvaujamosios demokratijos principas yra tas, kad teisės aktai prieš juos priimant yra taip tikrinami.
56. Tačiau visuomenė taip pat turėtų galėti suprasti pagrindinius derybų etapus, kuriais siekiama trišalio dialogo kompromiso, kuo greičiau po derybų pabaigos turėdama galimybę susipažinti su keturių skilčių dokumentais. Nors šie dokumentai rengiami ir jais neoficialiai dažnai keičiamasi trišalio dialogo metu, keturių skilčių dokumentai, kurie yra itin svarbūs viešajam interesui, yra tie, kurie buvo parengti prieš kiekvieną trišalio dialogo susitikimą. Šiuose dokumentuose taip pat pateikiama naudingos informacijos piliečiams, norintiems, kad išrinkti atstovai būtų atskaitingi. Jie taip pat gali būti naudingi mokslininkams ir istorikams, norintiems geriau suprasti įstatymų leidėjų ketinimus.
Ombudsmenė siūlo, kad institucijos, pasibaigus deryboms, kuo greičiau savo iniciatyva pateiktų keturių skilčių dokumentus, įskaitant galutinį sutartą tekstą.
Trišalio dialogo pranešimai
57. Trys institucijos šiuo metu nerengia bendro trišalio dialogo protokolo; atstovai tik rengia savo aiškinamuosius raštus, kad galėtų atsiskaityti savo atitinkamai institucijai. Tokie dokumentai dažnai apima institucijos derybų strategiją ir juose kritiškai vertinamos kitų institucijų pozicijos. Aktyviai skelbiant tokią informaciją, priklausomai nuo konkretaus tokių pranešimų turinio, galėtų būti pakenkta deryboms ir atsirastų galimybė teikti dokumentų neturinčius pranešimus. Todėl ombudsmenė pripažįsta, kad tokie vidaus pranešimai gali būti nelengvai proaktyviai prieinami. Tačiau suinteresuotieji piliečiai gali prašyti leisti susipažinti su šiais dokumentais pagal ES teisės aktą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais [18]. Tada institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali įvertinti, ar yra kokių nors priežasčių atsisakyti atskleisti informaciją.
58. Tačiau kai kurios vidaus ataskaitos skelbiamos viešai, pavyzdžiui, Parlamento komiteto posėdžių protokoluose arba vaizdo įrašuose, taip pat Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių protokolų santraukose. Tokia informacija turėtų būti įtraukta į visas atitinkamas duomenų bazes, siekiant užtikrinti, kad ji būtų lengvai prieinama visiems suinteresuotiems piliečiams.
Ombudsmenė siūlo institucijoms į teisėkūros duomenų bazes ir trilogus apimančius kalendorius įtraukti nuorodas į visus institucijų viešųjų posėdžių, kuriuose buvo aptartas trilogas, protokolus ar vaizdo įrašus.
Dalyvių sąrašai
59. Kad piliečiai galėtų reikalauti savo atstovų atskaitomybės, jie turi žinoti, kas yra teisės aktuose dalyvaujantys atstovai. Trišaliuose dialoguose dalyvauja Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai. Šie atstovai yra Parlamento nariai [19], atstovaujantys visoms frakcijoms, ir atitinkamo komiteto pirmininkas; Taryboje – valstybės narės, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Tarybai, atsakingas nacionalinis ministras arba vyresnieji nacionaliniai valstybės tarnautojai, pavyzdžiui, nuolatinis atstovas [20]; o iš Komisijos pusės – atsakingas Komisijos narys [21] arba kiti aukšto lygio Komisijos pareigūnai. Politiniams atstovams dažnai padeda darbuotojai. Kai kuriais atvejais trišaliame dialoge gali dalyvauti kelios dešimtys žmonių.
60. Atskaitomybė reikalauja, kad už priimtus sprendimus politiškai atsakingų dalyvių vardai ir pavardės būtų skelbiami viešai. Tai visų pirma parlamentarai, ministrai ir Komisijos nariai, t. y. dalyvaujantys politikai. Tačiau kai kuriuose trišaliuose dialoguose institucijoms atstovauja ne politikai, o vyresnieji valstybės tarnautojai. Nors EP nariai visada atstovauja Parlamentui trišaliame dialoge, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ne visada siunčia atsakingą ministrą, o Komisija ne visada siunčia atsakingą Komisijos narį. Jei politikų įgaliojimai priimti sprendimus suteikiami vyresniesiems valstybės tarnautojams, jų tapatybė taip pat turėtų būti aktyviai atskleidžiama.
61. Ombudsmenė pažymi, kad prieš trišalius dialogus arba po jų dažnai rengiami vadinamieji techniniai susitikimai. Tai susitikimai, kuriuose dalyvauja trijų atitinkamų institucijų valstybės tarnautojai, turintys patirties nagrinėjamų bylų srityje. Šiuose techniniuose posėdžiuose vykdomas organizacinis planavimas arba aptariami pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto techniniai aspektai. Ombudsmenė atkreipė dėmesį į tokių susitikimų svarbą siekiant užtikrinti, kad kartais būtų išaiškinti sudėtingi techniniai klausimai. Tačiau kito trišalio dialogo metu politinius sprendimus priimantys asmenys turi patvirtinti tokio techninio susitikimo rezultatus. Kadangi politinė atsakomybė už tokius „techninius susitikimus“ tenka institucijos politiniams atstovams, gali nereikėti aktyviai atskleisti šių valstybės tarnautojų pavardžių.
Ombudsmenė siūlo institucijoms aktyviai skelbti sąrašą atstovų, kurie yra politiškai atsakingi už trišalio dialogo metu priimtus sprendimus, pavyzdžiui, susijusių EP narių, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakingo ministro ir už bylą atsakingo Komisijos nario. Jei įgaliojimai priimti sprendimus deleguojami valstybės tarnautojams, jų tapatybė taip pat turėtų būti aktyviai atskleidžiama.
Kiti trišalio dialogo dokumentai
62. Institucijos turėtų kuo anksčiau suteikti piliečiams galimybę tiesiogiai susipažinti su kuo daugiau trišalio dialogo dokumentų. Ombudsmenė mano, kad jos pasiūlymai yra racionalus ir tinkamas atspirties taškas aktyviai teikiant piliečiams informaciją, kuri yra labai svarbi veiksmingam naudojimuisi savo demokratinėmis teisėmis pagal Sutartis.
63. Tačiau piliečiai ir tyrėjai taip pat turėtų turėti galimybę gauti papildomos informacijos apie jiems ypač svarbius trišalius dialogus. Jie gali teikti institucijoms individualius prašymus pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais [22], o ombudsmenas ragina institucijas suteikti kuo platesnę galimybę susipažinti su tokiais dokumentais, kurie iš esmės yra „teisėkūros dokumentai“[23]. Šie dokumentai gali apimti dokumentus, pateiktus per trišales derybas, ir dokumentus, pateiktus per techninius posėdžius prieš trišales derybas arba po jų.
Ombudsmenas siūlo, kad institucijos, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas prašymams leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kiek įmanoma sudarytų galimybę susipažinti su dokumentų, pateiktų per trišales derybas, sąrašais.
64. Tai padidintų trišalio dialogo skaidrumą, nes piliečiai galėtų nustatyti, kokie dokumentai buvo jų atstovų sprendimų pagrindas. Jei ir kai institucijos, gavusios prašymą, suteikia galimybę susipažinti su tokiais papildomais dokumentais, jos taip pat turėtų savo iniciatyva padaryti tokių dokumentų kopijas prieinamas internete.
C. Bendra duomenų bazė
65. Naujai sutartame Tarpinstituciniame susitarime [24] numatyta, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija bendradarbiauja, kad sukurtų specialią bendrą teisėkūros procedūra priimamų dokumentų pažangos duomenų bazę. Ombudsmenė palankiai vertina ir skatina šią iniciatyvą. Kaip parodė jos tyrimas, svarbu ne tik pateikti informaciją apie teisėkūros procesą, įskaitant trišalius dialogus, bet ir užtikrinti, kad ši informacija būtų lengvai ir lengvai prieinama piliečiams, pageidautina vienoje bendroje platformoje ir naudojantis atvirųjų duomenų pajėgumais. Informacinė vertė piliečiams didėja, nes daugiau dokumentų susiejami su viena platforma – vieno langelio principu veikiančia platforma, todėl nebereikia atlikti paieškos įvairiose interneto svetainėse ir duomenų bazėse.
66. Trišalių dialogų kontekste tokia platforma galėtų apimti trišalio dialogo datas, pradines trijų institucijų pozicijas, bendras trišalio dialogo darbotvarkes, keturių skilčių dokumentus, galutinius kompromisinius tekstus, viešai paskelbtas trišalio dialogo pastabas, dalyvaujančių politinius sprendimus priimančių asmenų sąrašus ir, kiek įmanoma, kitų derybų metu pateiktų dokumentų sąrašą.
Ombudsmenė ragina institucijas bendradarbiauti, kad kuo daugiau trišalio dialogo informacijos ir dokumentų būtų viešai prieinama per lengvai naudojamą ir lengvai suprantamą bendrą duomenų bazę.
D. Baigiamosios pastabos
67. Trišaliai dialogai tapo pagrindine ES teisėkūros proceso ypatybe. Informacija apie trišalius dialogus – tai informacija apie tai, kaip galiausiai priimami įstatymai, kuriais reglamentuojamas daugiau kaip 500 mln. piliečių gyvenimas. Kad piliečiai galėtų veiksmingai dalyvauti demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime, reikalaudami savo atstovų atskaitomybės ir pareikšdami savo nuomonę, jiems reikia prieigos prie šios informacijos. Jei piliečiai ES teisės aktų priėmimo procesą laikys prieinamu ir skaidriu, padidės jų pasitikėjimas ES ir jos institucijomis. Tai yra ES teisėkūros teisėtumo pagrindas.
68. Ombudsmenas žino, kad reikia labai atidžiai įvertinti raginimus, kad būtų pasiekta tinkama skaidrumo ir kitų teisėtų ir svarbių viešųjų interesų pusiausvyra. Ji taip pat žino apie konkrečius iššūkius ir opius klausimus, su kuriais susiduriama siekiant kompromisų dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Tačiau ji neabejoja, kad didesnis trišalio dialogo skaidrumas lems teisėkūros procesą, kuris bus atviresnis visoms visuomenės grupėms, gerai informuotas ir galiausiai labiau teisėtas Europos piliečių akyse. Šis tyrimas užbaigtas didelio netikrumo ES laikotarpiu. Nors niekas negali numatyti šio netikrumo padarinių pasekmių, bet koks žingsnis siekiant padidinti skaidrumą, taigi ir ES institucijų teisėtumą, gali būti naudingas tik siekiant remti Sutartyse, kuriomis grindžiama ES ir kuriomis vadovaujamasi, skelbiamas demokratines vertybes.
69. Ombudsmenė tikisi, kad visos trys institucijos labai atidžiai apsvarstys pasiūlymus dėl skaidrumo ir laikys juos racionaliu ir subalansuotu indėliu sprendžiant svarbų ES klausimą. Ji supranta tikrą susirūpinimą, kad dėl didesnio skaidrumo gali paradoksaliai sumažėti, nes kai kuriems trišaliuose dialoguose dalyvaujantiems asmenims gali kilti pagunda grįžti prie neoficialesnių ir neįrašytų derybų metodų. Tačiau ji tiki, kad tai, ką ji pastebėjo kaip visų trijų institucijų norą dar labiau stengtis didinti piliečių pasitikėjimą, ypač šiuo metu, užtikrins, kad tai neįvyks.
Pasiūlymai
Remdamasi tyrimo rezultatais, ombudsmenė teikia Parlamentui, Tarybai ir Komisijai šiuos pasiūlymus:
- Ombudsmenė siūlo institucijoms viešai paskelbti „trišalių dialogų kalendorių“, kuriame būtų nurodyti būsimi trišaliai dialogai. Jie taip pat turėtų remtis trišaliais dialogais teisėkūros dokumentų duomenų bazėse.
- Ombudsmenė siūlo, kad abi teisėkūros institucijos, prieš pradėdamos trišales derybas, aktyviai skelbtų savo pozicijas dėl Komisijos pasiūlymo, neatsižvelgiant į tai, kokiu lygmeniu pozicija buvo priimta viduje, ir į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
- Ombudsmenė siūlo, kad institucijos pateiktų bendras suvestines darbotvarkes prieš trišalio dialogo posėdžius arba netrukus po jų.
- Ombudsmenė siūlo, kad institucijos, pasibaigus deryboms, kuo greičiau savo iniciatyva pateiktų keturių skilčių dokumentus, įskaitant galutinį sutartą tekstą.
- Ombudsmenė siūlo institucijoms į teisėkūros duomenų bazes ir trišalių dialogų tvarkaraščius įtraukti nuorodas į visus institucijų viešųjų posėdžių, kuriuose buvo aptartas trišalis dialogas, protokolus ar vaizdo įrašus.
- Ombudsmenė siūlo institucijoms aktyviai skelbti sąrašą atstovų, kurie yra politiškai atsakingi už trišalio dialogo metu priimtus sprendimus, pavyzdžiui, susijusių EP narių, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakingo ministro ir už bylą atsakingo Komisijos nario. Jei įgaliojimai priimti sprendimus deleguojami valstybės tarnautojams, jų tapatybė taip pat turėtų būti aktyviai atskleidžiama.
- Ombudsmenas siūlo, kad institucijos, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas prašymams leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kiek įmanoma sudarytų galimybę susipažinti su dokumentų, pateiktų per trišales derybas, sąrašais.
- Ombudsmenė ragina institucijas bendradarbiauti, kad kuo daugiau trišalio dialogo informacijos ir dokumentų būtų viešai prieinama per lengvai naudojamą ir lengvai suprantamą bendrą duomenų bazę.
Apie šį sprendimą ir ombudsmeno pasiūlymus bus pranešta Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ombudsmenė prašo institucijų iki 2016 m. gruodžio 15 d. informuoti ją apie visus veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl jos pasiūlymų.
Strasbūras, 2016 07 12
Emily O’Reilly
Europos ombudsmenas
[1] 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014, p. 34).
[2] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014, p. 1).
[3] Ombudsmeno įvadinius laiškus institucijoms, institucijų atsakymus, ombudsmeno patikrinimų ataskaitas ir visuomenės pareiškimus, pateiktus per ombudsmeno viešas konsultacijas, galima rasti čia: http://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/case.faces/en/46048/html.bookmark
[4] Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016, p. 1) (http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2016.123.01.0001.01.ENG).
[5] Sprendimas Švedija ir Turco / Taryba, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, EU:C:2008:374, 46 punktas.
[6] Būtent Nyderlandų Tweede Kamer, Britanijos Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja ir Rumunijos Senatas (pateikimus galima rasti adresu http://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/case.faces/en/46048/html.bookmark).
[7] Informacija pateikiama adresu http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/welcome
[8] Informacija pateikiama adresu http://ec.europa.eu/smart-regulation/stakeholder-consultation/index_en.htm
[9] Informacija pateikiama adresu http://ec.europa.eu/yourvoice/consultations/index_en.htm
[10] Ombudsmeno viešos konsultacijos parodė, kad šį požiūrį iš tiesų laikosi daug įvairių subjektų, nesvarbu, ar tai būtų NVO, verslo asociacijos, ar piliečiai.
[11] Daugiau informacijos pateikiama 2016 m. gegužės 26 d. ombudsmenės laiške Europos Komisijos pirmininkui dėl Skaidrumo registro, kurį galima rasti adresu http://www.ombudsman.europa.eu/en/resources/otherdocument.faces/en/67708/html.bookmark
[12] Informacija pateikiama adresu http://ec.europa.eu/transparencyregister/public/homePage.do?redir=false&locale=en
[13] Visų pirma EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/collection/legislative-procedures.html), Parlamento teisėkūros observatorija (http://www.europarl.europa.eu/oeil/home/home.do) ir Tarybos bendro sprendimo duomenų bazė (http://www.consilium.europa.eu/en/documents-publications/ordinary-legislative-procedure/).
[14] 2007 m. birželio 13 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendros deklaracijos dėl praktinių bendro sprendimo procedūros taisyklių (EB sutarties 251 straipsnis) 9 punktas, OL C 145, 2007, p. 5. (paskelbta adresu http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-/EP//TEXT+RULES-EP+20150909+ANN-19+DOC+XML+V0//EN&navigationBar=YES).
[15] Komitetai, kurių specializacija – tam tikri Parlamento veiklos aspektai (pvz., aplinka, žemės ūkis, prekyba), kuriems pavesta parengti Parlamento plenarinių posėdžių darbą. Juos sudaro Parlamento nariai ir jie viešai diskutuoja: http://www.europarl.europa.eu/committees/en/home.html
[16] Komitetui buvo pavesta parengti Tarybos darbą. Ją sudaro 28 valstybių narių nuolatiniai atstovai (ambasadoriai) arba nuolatinių atstovų pavaduotojai: http://www.consilium.europa.eu/en/council-eu/preparatory-bodies/
[17] Pavyzdžiui, visose trijose 13 išnašoje nurodytose duomenų bazėse yra beveik metų spragų, susijusių su Klinikinių tyrimų reglamentu ir Hipotekos kredito direktyva. Šiuo laikotarpiu vyko trišalės derybos.
[18] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).
[19] Visas sąrašas pateikiamas adresu http://www.europarl.europa.eu/meps/en/full-list.html
[20] Daugiau informacijos galima rasti adresu http://www.consilium.europa.eu/en/council-eu/presidency-council-eu/
[21] Sąrašą ir vaidmenis galima rasti adresu https://ec.europa.eu/commission/2014-2019_en
[22] Žr. 18 išnašą.
[23] Reglamente 1049/2001 „teisėkūros dokumentai“ vadinami „dokumentais, parengtais arba gautais vykdant valstybėse narėse arba valstybėms narėms teisiškai privalomų aktų priėmimo procedūras“.
[24] Žr. 4 išnašą.