Nuo tada, kai 1995 m. ombudsmeno institucija pradėjo žengti kuklius pirmuosius žingsnius, ji tapo pripažinta ir gerbiama skaidrumo, etikos ir atskaitomybės ES administracijoje skatintoja.
Būtina pripažinti ombudsmeno institucijų, kaip gero administravimo sergėtojų, vaidmenį, kad jos galėtų klestėti ir vykdyti veiklą kuo labiau atsižvelgdamos į visuomenės interesus. ES institucijos sudarė sąlygas įgyvendinti mano tarnybos kūrėjų prieš 25 m. sukurtą viziją – tapti atkaklia ES ir jos piliečių gynėja. Mano tarnyba yra maža, tačiau jai suteikti dideli įgaliojimai, kuriais ir toliau realiai naudosiuosi.
Europos ombudsmenė Emily O’Reilly
Pasirašyta Mastrichto sutartis, į kurią įtrauktas ir straipsnis dėl Europos ombudsmeno institucijos steigimo
Europos Parlamentas priėmė Ombudsmeno institucijos steigimo taisykles – Europos ombudsmeno statutą
Europos Parlamentas pirmuoju Europos ombudsmenu išrinko Suomijos pilietį Jacobą Södermaną. Ombudsmeno tarnyba pradėjo veiklą
Sukurtas Europos ombudsmenų tinklas. Šiuo metu jis vienija daugiau kaip 95 nacionalines ir regionines ombudsmenų tarnybas ir peticijų komitetus, veikiančius 36 šalyse
Europos Parlamentas pritarė Europos ombudsmeno parengtam Gero administracinio elgesio kodeksui, kuriame išdėstytos ES valstybės tarnybos gairės
Graikijos pilietis P. Nikiforos Diamandouros išrinktas antruoju ombudsmenu
Airijos pilietė Emily O’Reilly išrinkta trečiąja Europos ombudsmene
Lygiagrečių tyrimų su Europos ombudsmenų tinklu pradžia
Komitetų ir klausymų pagalba stiprinamas bendradarbiavimas su Europos Parlamentu
Pirmieji naujai sukurto Strateginio tyrimo skyriaus rezultatai
Naujų bylų tvarkymo darbo metodų ir Paspartintos prieigos prie dokumentų bylų procedūros įvedimas
Emily O’Reilly išrinkta eiti pareigas naujai kadencijai
Skaidrumas, galimybė gauti informacijos ir susipažinti su dokumentais
Atskaitomybė ir visuomenės dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese
Problemos, susijusios su ES konkursais ir dotacijomis
Pagarba pagrindinėms ir procesinėms teisėms
Asmenys, įmonės, asociacijos ir pilietinės visuomenės atstovai gali kreiptis į Europos ombudsmeną prašydami, kad šis padėtų spręsti su ES administracija susijusias problemas.
Per 25 savo veiklos metus Tarnyba išnagrinėjo daugiau kaip 57 000 skundų.
Dauguma tyrimų grindžiami skundais, bet ombudsmenas taip pat gali pradėti tyrimus savo iniciatyva. Nuo 1995 m., kai Tarnyba pradėjo veiklą, atlikta daugiau kaip 7 300 tyrimų.
Labai svarbu, kad visuomenė turėtų pakankamai informacijos, kad galėtų sekti, kaip formuojama ES politika ir priimami teisės aktai bei prasmingai dalyvauti ES demokratiniame procese.
Atliekant įvairius tyrimus daugiausia dėmesio skiriama ES sprendimų priėmimo skaidrumo didinimui, pvz., sprendžiant tokius klausimus kaip teisėkūros procesas Taryboje, kurioje nacionalinės vyriausybės formuoja ES teisės aktus; sprendimų priėmimas Euro grupėje, kurioje finansų ministrai priima sprendimus dėl euro zonos politikos; ES ir ES nepriklausančių šalių prekybos derybos; arba klausimai susiję su tuo, kaip ES vyriausybės, atsižvelgdamos į tvarumą, priima sprendimus dėl metinių žvejybos kvotų.
Žmonės pasitiki viešojo administravimo institucijomis, kai gali įsitikinti, kad jos dirba visuomenės labui ir laikosi aukštų etikos standartų.
ES taiko griežtas taisykles, susijusias su lobistine veikla, interesų konfliktais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, kai asmenys pereina iš privačiojo sektoriaus į viešąjį sektorių ir atvirkščiai. Vis dėlto, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, reikia užtikrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi ir jas privalu atnaujinti. Neseniai ombudsmenės atlikti tyrimai lėmė griežtesnes Europos Komisijos narių etikos taisykles, geresnį taisyklių dėl „sukamųjų durų“ reiškinio vykdymo užtikrinimą ir tai, kad buvo skurtos ES valstybės tarnautojams skirtos gairės, kaip bendrauti su lobistais.
Siekiant užtikrinti ES politikos ir teisėkūros, taip pat ES lėšų priežiūrą, labai svarbu, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su dokumentais. Kadangi priežastys susipažinti su dokumentais dažnai priklauso nuo laiko, Europos ombudsmenė pradėjo taikyti skundų nagrinėjimo skubos tvarka procedūrą siekdama padėti žmonėms gauti norimą informaciją, kol ji vis dar aktuali.
Pastaruoju metu atlikti tyrimai buvo susiję su Europos Komisijos narių kelionių išlaidomis, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) vykdomomis sienų kontrolės operacijomis ir lobistine veikla, susijusia su Europos gynybos mokslinių tyrimų programa. Ankstesni ombudsmenės tyrimai taip pat paskatino Europos vaistų agentūrą viešai paskelbti vaistų klinikinių tyrimų rezultatus.
Sudarant sąlygas žmonėms lengviau sekti ES debatus ir diskusijas ir juose dalyvauti, galima paneigti visuomenėje paplitusią nuomonę, kad ES yra nutolusi ir sudėtinga organizacija.
Ombudsmenė padėjo patobulinti Europos piliečių iniciatyvą (dalyvaujamosios demokratijos priemonę, kuria naudodamiesi piliečiai gali teikti peticijas Europos Komisijai dėl teisės aktų priėmimo konkrečiu klausimu), kad ja būtų paprasčiau naudotis. Ombudsmenei atlikus kitus tyrimus, ES institucijos pradėjo dėti daugiau pastangų siekdamos bendrauti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis, visų pirma, tais atvejais, kai Komisija rengia viešas konsultacijas, ir tam, kad interneto svetainės būtų prieinamesnės.
Be geriau žinomų teisių, išdėstytų ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, yra ir tokių teisių, kurios tiesiogiai susijusios su ombudsmeno darbu, pvz., teisė į gerą administravimą ir teisė susipažinti su dokumentais.
Atlikdama tyrimus ombudsmenė nuolat remiasi Chartija. Po vieno tokio tyrimo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra sukūrė skundų nagrinėjimo mechanizmą, taikomą asmenims, kurie mano, kad buvo pažeistos jų pagrindinės teisės. Po kito tyrimo buvo pradėta skirti išmokas ES užsienio delegacijose dirbantiems stažuotojams siekiant užkirst kelią nevienodoms galimybėms atlikti tokias stažuotes.
Ombudsmenė reguliariai nagrinėja bylas, susijusias su ES finansuojamais projektais ir tai paprastai būna klausimai, kurių iškyla atlikus auditą.
Jei atlikus auditą nustatoma problema, ES institucijos privalo susigrąžinti lėšas. Tačiau gali kilti nesusipratimų arba klaidų, o lėšų susigrąžinimas gali būti nepagrįstas. Ombudsmenė gali padėti rasti sprendimus tais atvejais, kai atitinkama organizacija sąžiningai atliko darbą ir pasiekė projekto tikslus.
Vienas naujausių tokio atvejo sprendimų paskatino Europos Komisiją pakeisti savo poziciją ir padengti Europos universitetų asociacijos išlaidas, susijusias su projektu, kurį ji įgyvendino siekdama skatinti Lotynų Amerikos regioninį bendradarbiavimą.
Atlikdami tyrimus ombudsmenė ir jos darbuotojai nuolat mato puikaus atsidavusių ES tarnautojų darbo pavyzdžių. 2017 m. įsteigtu apdovanojimu už gerą administravimą siekiama šio darbo pavyzdžių pateikti platesnei auditorijai ir skleisti gerąją patirtį bei padėti sumažinti atotrūkį tarp piliečių ir ES administracijos.
Skiriamas vienas bendras apdovanojimas ir prizai pagal kategorijas. Tarp ankstesnių prizų laimėtojų – Europos Komisijos komandos, kurios didino informuotumą apie taršą plastiku, Europos maisto saugos tarnyba, kuri atskleidė bitėms kylančią riziką ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra, kuri parengė Europos bendradarbiavimo projektą.
Europos ombudsmenė koordinuoja Europos ombudsmenų tinklą, kuris vienija 95 nacionalines ir regionines ombudsmenų tarnybas 36 Europos šalyse.
Europos ombudsmenė kasmet rengia konferenciją, skirtą nacionalinių ir regioninių ombudsmenų ryšiams su ES politikos formuotojais užmegzti, siekiant atkreipti dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus. Europos ombudsmenė taip pat koordinuoja lygiagrečiai atliekamus tyrimus, kai nacionalinės ombudsmeno tarnybos bendradarbiauja spręsdamos bendrus su ES susijusius klausimus. Atliekant vieną iš tokių lygiagrečių tyrimų buvo nagrinėjama, ar ES lėšos naudojamos laikantis pagrindinių teisių, ir jo metu buvo pateikta pasiūlymų, kaip pagerinti šių ES lėšų stebėseną.
Šiemet sukanka 25 metai nuo tada, kai buvo įsteigta Europos ombudsmeno institucija. Per tą laiką dėl iššūkių, kintančių piliečių lūkesčių ir išaugusio valstybių narių skaičiaus ES labai pasikeitė.
Dėl COVID-19 pandemijos ir kovos su ja veiksmų gali iš esmės pasikeisti požiūris į ES, todėl ateinantys metai, greičiausiai, atneš nemažesnių pokyčių. Sąjungai taip pat teks priimti svarbius sprendimus kovojant su klimato kaita, humaniškai valdant migraciją, sprendžiant su technologine pažanga susijusius iššūkius ir įtvirtinant Europos vietą pasaulyje.
Mano, kaip Europos ombudsmenės, užduotis – užtikrinti, kad tokius sprendimus, kurie daro tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui, remtų ES administracija, kurioje piliečiams tektų pagrindinis vaidmuo. Nagrinėdama skundus ir nustatydama sistemines problemas, toliau raginsiu ES institucijas laikytis aukščiausių gero administravimo standartų.
Dėkoju Jums už per visus tuos metus suteiktą paramą bei dalyvavimą ir raginu ateityje toliau bendradarbiauti.
Europos ombudsmenė Emily O’Reilly
