Ombudsmenui atkreipus dėmesį į tam tikrus įtariamus rimtus EULEX prokuroro ir žiniasklaidos padarytus pažeidimus, darančius poveikį ES teisinės valstybės misijai (EULEX) Kosove, ombudsmenas nusprendė pradėti tyrimą savo iniciatyva, kad įvertintų, ar Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir EULEX tinkamai ištyrė arba tinkamai tiria šiuos įtarimus.

Siekdamas nustatyti, kokių veiksmų ji turi imtis, ombudsmenas patikrino su šiuo klausimu susijusią EIVT / EULEX bylą. Patikrinimas parodė, kad EULEX atliko preliminarų vidaus tyrimą ir įdarbino išorės prokurorą pažeidimams tirti. Be to, EIVT paskyrė patyrusį ekspertą, kad šis sistemingai peržiūrėtų EULEX įgaliojimus, ypatingą dėmesį skirdamas pateiktiems įtarimams.

Ombudsmenas pažymėjo, kad EULEX nesilaikė savo standartinės tokių įtarimų tyrimo procedūros. Ji taip pat nustatė, kad reikia išnagrinėti, kaip buvo įdarbintas išorės prokuroras. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad neseniai ES vyriausiojo įgaliotinio paskirtas ekspertas aiškiai nurodė, kad šie klausimai bus įtraukti į peržiūrą, kurią jis turi atlikti, ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad šiuo metu jai nereikia imtis tolesnių veiksmų.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Parlamentas pašalino skundo pateikėją iš mokslinių tyrimų administratorių atrankos procedūros.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu ir susipažino su Parlamento turimais dokumentais.

Remdamasis per patikrinimą gauta informacija, ombudsmenas nenustatė netinkamo Parlamento administravimo.

Byla susijusi su tuo, ar Europos Komisija turėjo atlikti poveikio žmogaus teisėms vertinimą vykstant deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimo su Vietnamu sudarymo. Skundo pateikėjai manė, kad toks vertinimas yra būtinas, o Komisija laikėsi pozicijos, kad jis nėra būtinas, nes jau 2009 m. buvo atliktas siūlomo ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimo, į kurį įtrauktas Vietnamas, poveikio tvarumui vertinimas.

Ombudsmenė padarė išvadą, kad tai, jog Komisija neatliko konkretaus Vietnamo poveikio žmogaus teisėms vertinimo, yra netinkamas administravimas. 2015 m. kovo mėn. ji rekomendavo Komisijai nedelsiant atlikti tokį vertinimą.

Komisija atsisakė. Ji teigė, kad jos „ne prekybos politikos priemonėmis“ ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatomis dėl žmogaus teisių pasiekiamas tas pats tikslas.

Ombudsmenas nesutiko ir tai darydamas pabrėžė poveikio žmogaus teisėms vertinimo priemonei būdingus bruožus. Kadangi per tą laiką susitarimas buvo sudarytas, ombudsmenas baigė bylą pateikdamas kritinę pastabą.

Byla buvo susijusi su Komisijos sprendimu paskelbti tam tikras ES finansuojamo projekto partnerio deklaruotas netinkamas finansuoti išlaidas. Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir nustatė, kad Komisijos priežastys, dėl kurių ji nepritarė minėtoms išlaidoms, buvo pagrįstos. Todėl ombudsmenas užbaigė bylą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Skundas susijęs su pakartotiniu Komisijos ad hoc etikos komiteto pirmininko paskyrimu. Komitetą sudaro trys šiuo metu Komisijoje nedirbantys asmenys. Jos vaidmuo – konsultuoti Komisiją etikos klausimais, kylančiais įgyvendinant Komisijos narių elgesio kodeksą. Visų pirma Komitetas pataria etikos klausimais, kai buvęs Komisijos narys nori įsidarbinti.

Ombudsmenas pažymėjo, kad pirmininkui kilo interesų konfliktas, nes jis taip pat dirbo advokatu, atstovaujančiu privačiojo sektoriaus klientų interesams Komisijoje. Ji nustatė, kad Komisijai pakartotinai paskyrus pirmininką susidarė tokia padėtis, kai pirmininkas iš esmės spręs dėl Komisijos narių, kurie, atsižvelgiant į jų dabartines pareigas, turėjo didžiulę įtaką sprendžiant klausimus, turinčius didelį poveikį privatiems pirmininko klientams, ateities užimtumo perspektyvų.

Todėl ombudsmenas nusprendė, kad asmeniniai pirmininko interesai galėjo turėti neigiamos įtakos tam, kaip jis vykdė komiteto pirmininko funkcijas.

Ombudsmenui nereikėjo teikti jokių rekomendacijų Komisijai, nes Komisija pakeitė pirmininką prieš ombudsmenui užbaigiant tyrimą.

Pareiškėja šioje byloje, Liuksemburgo pilietė, negalėjo dalyvauti konkurse dėl darbo Prancūzijoje motyvuodama tuo, kad ji nėra Prancūzijos pilietė. Nagrinėjamos pareigos buvo nepirmininkaujančio teisėjo, kuris turėjo atstovauti Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui Prancūzijos prieglobsčio teisme, pareigos. Skundo pateikėjas Europos Komisijai nurodė, kad darbo vietos apribojimas Prancūzijos piliečiams, atrodo, pažeidžia ES teisės nuostatas dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Kai Komisija nusprendė, kad ES teisė nebuvo pažeista, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Komisija laikėsi nuomonės, kad taikoma laisvo darbuotojų judėjimo teisės išimtis. Ši išimtis taikoma įsidarbinant valstybės tarnyboje ir yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnio 4 dalyje. Komisija pripažino, kad priimant sprendimą šiuo klausimu reikia konkrečiai įvertinti pirmininkaujančio teisėjo užduočių ir pareigų pobūdį, ir teigė, kad ji atliko tokį vertinimą. Ombudsmenė pažymėjo, kad atlikdama šį vertinimą Komisija nesikreipė į Prancūzijos valdžios institucijas, kad gautų papildomos informacijos apie aptariamas pareigas. Todėl ombudsmenė iš pradžių siūlė, kad Komisija peržiūrėtų savo atliktą skundo dėl pažeidimo vertinimą, ir pasiūlė Komisijai konsultuotis su Prancūzijos valdžios institucijomis. Atsakydama į šį pasiūlymą Komisija teigė, kad spręsdama šį klausimą ji turėjo pakankamai informacijos, todėl nebuvo būtina susisiekti su Prancūzijos valdžios institucijomis. Apsvarstęs išsamų atsakymą į pasiūlymą, ombudsmenas sutiko, kad šiuo atveju Komisija turėjo pakankamai informacijos savo sprendimui pagrįsti. Todėl ji užbaigė tyrimą ir nustatė, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su OLAF veiksmais gavus pranešimą apie pažeidimą, kuriuo Europos aviacijos saugos institucija (EASA) susiejama su tariamu manipuliavimu aviacijos saugumo patikrinimo ataskaita. Atlikusi preliminarų vertinimą ombudsmenė buvo susirūpinusi dėl OLAF sprendimo nutraukti bylą ir grąžinti bylą EASA, nepaisant to, kad pranešėjas sąmoningai nusprendė pateikti ataskaitą OLAF, o ne EASA. Ombudsmenė laikėsi preliminarios nuomonės, kad toks sprendimas gali turėti neigiamos įtakos apskritai informavimo apie pažeidimus nuostatų veiksmingumui. Todėl ji nusprendė pasiteirauti šiuo klausimu.

Patikrinusi OLAF bylas, ombudsmenė nustatė, kad OLAF tinkamai apsvarstė, ar pradėti tyrimą. Taip pat paaiškėjo, kad OLAF iš tikrųjų neužbaigė bylos, bet paprašė EASA išnagrinėti šį klausimą ir pranešti apie savo tyrimo rezultatus. Be to, OLAF pasiliko teisę vėliau pradėti oficialų tyrimą. Atsižvelgdama į tai, ombudsmenė nustatė, kad OLAF tinkamai išnagrinėjo skundo pateikėjo pranešimą apie pažeidimus. Ombudsmenė pažymėjo, kad OLAF turėjo aiškiau informuoti skundo pateikėją, kad jos kreipimasis į EASA nereiškia, kad OLAF nesiims jokių tolesnių veiksmų šiuo klausimu. Šiuo klausimu ji pateikė dar vieną pastabą.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijai pateiktu skundu dėl pažeidimo, susijusio su tariamu Vokietijos nesugebėjimu tinkamai įgyvendinti tam tikrų E. privatumo direktyvos nuostatų. Skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną, teigdamas, kad Komisija tinkamai nepaaiškino priežasčių, dėl kurių nepradėjo tyrimo. Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir nustatė, kad Komisija vėliau pateikė tinkamą paaiškinimą dėl kai kurių skundo pateikėjo iškeltų klausimų. Dėl klausimų, dėl kurių Komisija nepateikė tinkamo paaiškinimo, ombudsmenė baigė bylą pateikdama kritinę pastabą.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Komisija tariamai neinformavo skundo pateikėjo apie jo skundo dėl valstybės pagalbos prioritetinį statusą.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu. Atlikdama tyrimą Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo skundas nenagrinėjamas prioritetine tvarka. Tačiau Komisija nepaaiškino savo sprendimo motyvų. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti skundą pateikdamas kritinę pastabą dėl to, kad Komisija neinformavo skundo pateikėjo apie tai, kodėl jo skundui dėl valstybės pagalbos buvo suteiktas žemas prioritetas.

Skundo pateikėjas yra Europos Parlamento laikinasis darbuotojas. Ji susirgo kasmetinių atostogų metu. Byla buvo susijusi su Parlamento atsisakymu pakeisti skundo pateikėjo kasmetines atostogas laikinojo nedarbingumo atostogomis. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nenustatė netinkamo administravimo, nes skundo pateikėja turėjo pateikti dabartinį adresą tuo metu arba netrukus po to, kai pateikė savo medicininę pažymą dėl laikinojo nedarbingumo atostogų. Šis reikalavimas nebuvo įvykdytas.

Byla buvo susijusi su skundo pateikėjo pasiūlymo dėl konkurso vertinimu. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad vertinimo komisija neteisingai įvertino jo pasiūlymą, nes neatsižvelgė į jame pateiktą informaciją.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir nustatė, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog vertintojai padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, susijusią su skundžiamais aspektais. Todėl ji užbaigė bylą ir nenustatė netinkamo administravimo.