ES agentūros atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendindamos ES politiką ir teikdamos technines, mokslines ir teisines ekspertines žinias pagrindiniuose sektoriuose. Bet koks suvokimas, kad jų valstybės tarnautojai siekia privačių interesų, prieštaraujančių jų pareigoms, gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui jų darbu. Europos ombudsmenas nuolat pabrėžia „sukamųjų durų“ reiškinio, kai darbuotojai pereina prie išorės funkcijų, visų pirma privačiajame sektoriuje, riziką. Kaip matyti iš naujausių tyrimų, net nedidelis skaičius didelio atgarsio sulaukusių bylų gali sukelti visuomenės nerimą ir pakenkti reputacijai.

Be to, ES administracija turi pritraukti kvalifikuotų specialistų, kad jie galėtų įgyvendinti tokius prioritetus kaip tvarumas, skaitmeninimas ir saugumas. Tokios priemonės kaip veiklos pertraukos laikotarpiai ir darbo apribojimai gali turėti įtakos karjeros lankstumui, ypač tokiose srityse kaip teisė, finansai ar technologijos.

Atsižvelgiant į tai, atliekant šį tyrimą sisteminiu požiūriu nagrinėta, kaip ES agentūros nagrinėja „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus. Buvo siekiama nustatyti gerąją patirtį ir galimus taikomos politikos ir praktikos trūkumus. Šiuo tikslu ombudsmenė atliko išsamią 15 ES agentūrų taikomos politikos peržiūrą ir patikrino 54 bylas, susijusias su atskirais atvejais, kuriuos nagrinėjo devynios ES agentūros. Ombudsmeno tyrimo grupė susitiko su penkių ES agentūrų atstovais, kad išsiaiškintų neišspręstus klausimus.

Beveik visos ES agentūros, pateikusios dokumentus ombudsmenui, teigė, kad jos patvirtino Europos Komisijos požiūrį į teisinių įsipareigojimų, susijusių su darbuotojų perėjimu į privačiojo sektoriaus pareigas išvykstant arba nemokamų atostogų metu, įgyvendinimą. Tačiau ombudsmenė nustatė, kad kai kurios ES agentūros turi išsamesnes ir išsamesnes šių teisinių įsipareigojimų įgyvendinimo gaires nei kitos. Ombudsmeno nustatyti skirtumai yra susiję su tuo, kaip agentūros nagrinėja pavėluotus arba neišsamius pranešimus apie veiklą baigus tarnybą, kaip agentūros vertina tokius pranešimus, nustatytų rizikos mažinimo priemonių pobūdį, sprendimų dėl veiklos baigus tarnybą, apie kurią pranešta, skaidrumą ir kaip stebima, kaip vykdomos iš jų kylančios pareigos, taip pat su tuo, kaip agentūros moko darbuotojus vykdyti savo etikos pareigas.

Be to, ombudsmenė nustatė, kad taisyklės ir politika, reglamentuojančios ne darbuotojų, t. y. agentūrų valdančiųjų tarybų ar stebėtojų tarybų narių, veiklą pasibaigus kadencijai, labai skiriasi. Daugumą agentūrų valdybos narių skiria nacionalinės valdžios institucijos ir jie atstovauja atitinkamoms valstybėms narėms, o tai reiškia, kad jiems ir toliau taikomos nacionalinės etikos taisyklės, kurios įvairiose valstybėse narėse skiriasi. Siekiant spręsti galimų interesų konfliktų ir žalos reputacijai dėl „sukamųjų durų“ reiškinio problemą, tik keletas šiame tyrime nagrinėtų ES agentūrų valdymo organų priėmė politiką, kuria reglamentuojama (buvusių) valdybos narių veikla pasibaigus kadencijai.

Siekdama padėti ES agentūroms toliau griežtinti savo taisykles dėl „sukamųjų durų“ reiškinio, ombudsmenė nustatė keletą gerosios patirties gairių:

• Tvirta sąžiningumo sistema prasideda nuo prevencijos: labai svarbu aprūpinti darbuotojus ir valdybos narius aiškiomis gairėmis, reguliariais mokymais ir nuolatinėmis informuotumo didinimo iniciatyvomis, kad būtų užtikrintas visapusiškas etikos pareigų supratimas.
• Tai sustiprina patikimos standartinės veiklos procedūros, taikomos „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais, kuriomis užtikrinamas aiškus, laipsniškas požiūris į pranešimus, vertinimus ir atitiktį.
• Būtina iš anksto nustatyti skaidrius kriterijus, pagal kuriuos būtų ribojamos pareigos baigus tarnybą arba pasibaigus kadencijai, kad asmenys, prieš prisijungdami prie sistemos, gerai žinotų apie apribojimus.
• Kai pranešama apie perėjimą į privatųjį sektorių, agentūros turėtų veikti greitai – atlikti išsamius rizikos vertinimus, nustatyti galimus interesų konfliktus ir imtis neatidėliotinų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, prireikus panaikinti prieigos teises arba perskirti pareigas.
• Sprendimų priėmimas turėtų būti sąžiningas, skaidrus ir gerai dokumentuotas, kad asmenys galėtų teikti pastabas dėl siūlomų apribojimų, kartu užtikrinant, kad rizika būtų veiksmingai valdoma taikant proporcingas priemones, pavyzdžiui, veiklos pertraukos laikotarpius, lobistinės veiklos draudimus arba, kai reikia, tiesioginius draudimus.
• Laiku priimtuose motyvuotuose sprendimuose turi būti aiškiai apibrėžtos teisės apskųsti sprendimą.
• Atskaitomybė priklauso ne tik nuo kruopštaus sprendimų priėmimo, bet ir nuo griežto vykdymo užtikrinimo. Tai apima leidžiamos veiklos santraukų skelbimą, aktyvią nustatytų sąlygų laikymosi stebėseną ir konfidencialumo įsipareigojimų laikymąsi.
• Įtarus pažeidimus, agentūros turi skubiai reaguoti – nustatyti faktus ir rimtais atvejais taikyti drausmines priemones, kad išlaikytų pasitikėjimą ir apsaugotų institucinį vientisumą.

Ombudsmenė daro išvadą, kad ES agentūros gali daug ko pasimokyti iš viena kitos praktikos. Ombudsmenė ketina taikyti šias gerosios patirties gaires byloms, į kurias jai gali būti atkreiptas dėmesys ateityje.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) nagrinėjo dviejų savo buvusių darbuotojų persikėlimą į Thorn (privačiąjį subjektą, kuriantį dirbtiniu intelektu grindžiamus programinės įrangos sprendimus, skirtus seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai internete nustatyti), kol ES svarstė galimybę priimti taisykles šiuo klausimu. Skundo pateikėjas išreiškė susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų, susijusių su veiksmais.

Ombudsmenė nustatė, kad tai, kaip Europolas tvarkė vieno darbuotojo perkėlimą į privatųjį sektorių, prilygsta netinkamam administravimui. Tačiau tyrimo metu Europolas nurodė, kad yra pasirengęs peržiūrėti savo esamus procesus. Ombudsmenė tai palankiai įvertino ir paprašė Europolo per šešis mėnesius pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kaip atliekant peržiūrą šalinami atliekant šį tyrimą nustatyti trūkumai.

Byla buvo susijusi su buvusio Europos investicijų banko (EIB) pirmininko pavaduotojo (buvusio pirmininko pavaduotojo), kuris taip pat pirmininkavo Europos investicijų fondui (EIF), perkėlimu į „nacionalinio skatinamojo finansavimo banko“ Italijoje, jo kilmės valstybėje narėje, generalinio direktoriaus pareigas.

Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai veikia kaip finansiniai tarpininkai tarp EIB grupės ir nedidelio masto projektų, kuriems naudingos EIB grupės investicijos. Todėl skundo pateikėjas buvo susirūpinęs dėl to, kad dėl buvusio pirmininko pavaduotojo veiksmų kilo interesų konflikto rizika.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad likus kelioms savaitėms iki buvusio pirmininko pavaduotojo paskyrimo nacionalinio skatinamojo finansavimo banko generaliniu direktoriumi jis dalyvavo tvirtinant EIB ir EIF bei Italijos nacionalinio skatinamojo finansavimo banko finansavimo susitarimus. Tai įvyko nepaisant to, kad EIB vyriausiasis atitikties užtikrinimo pareigūnas patarė jam susilaikyti nuo bet kokios veiklos nacionaliniame skatinamojo finansavimo banke, kol vyksta jo paskyrimo į tą banką procedūra. Vyriausiasis atitikties užtikrinimo pareigūnas nurodė susijusį 2018 m. EIB etikos ir atitikties užtikrinimo komiteto sprendimą.

Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad tai, kaip EIB sprendžia interesų konfliktų rizikos klausimus, yra netinkama ir yra netinkamas administravimas. Siekdama spręsti šią problemą, ombudsmenė siūlo, kad EIB sustiprintų EVC vaidmenį, susijusį su numatoma (buvusių) EIB valdymo komiteto narių veikla pasibaigus kadencijai, įskaitant atvejus, kai veikla pasibaigus kadencijai vykdoma su subjektu, kuris apibrėžiamas kaip turintis viešųjų paslaugų teikimo pajėgumų. Konkrečiai, EVC turėtų turėti galimybę nustatyti priemones, kuriomis būtų mažinama bet kokia nustatyta interesų konfliktų rizika. Ombudsmenas taip pat pasiūlė, kad EIB viešai paskelbtų EVC sprendimus netrukus po jų priėmimo, kad būtų pagerinta EVC nustatytų sąlygų, taikomų buvusių valdymo komiteto narių veiklai pasibaigus kadencijai, laikymosi stebėsena ir vykdymo užtikrinimas. Ombudsmenas yra įsitikinęs, kad dėl šių patobulinimų EIB gali išvengti panašių problemų ateityje.

Kadangi ES vis daugiau galių suteikiama gynybos ir sveikatos priežiūros srityse, labai svarbus visuomenės pasitikėjimas administravimu. Todėl bet koks suvokimas, kad valstybės tarnautojai siekia privačių interesų, prieštaraujančių jų viešajam darbui, yra labai žalingas. Europos ombudsmenas jau seniai įvardijo „sukamųjų durų“ reiškinį kaip reiškinį, kuris, jei nebus tinkamai valdomas, gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui. Net nedidelis skaičius aukšto lygio judesių gali sukelti didelį visuomenės nerimą ir pakenkti reputacijai. Atliekant šį strateginį tyrimą nagrinėta 100 Europos Komisijos „sukamųjų durų“ reiškinio bylų, siekiant nustatyti tobulintinas sritis ir padėti likusiai ES administracijai ateityje.

Ombudsmenės tyrime nustatyta, kad nuo tada, kai ji paskutinį kartą nagrinėjo šį klausimą, padėtis iš tiesų pagerėjo, įskaitant gaires, kaip griežčiau išnagrinėti kiekvieną žingsnį.

Vis dėlto kai kuriais atvejais Komisija patvirtino buvusių vyresniųjų pareigūnų prašymus imtis veiklos, nepaisydama abejonių dėl to, ar persikėlimui nustatytos sąlygos sumažintų galimą riziką (pvz., interesų konfliktus ir galimybę susipažinti su žiniomis ar palaikyti ryšius administracijoje). Ombudsmenas mano, kad tokie veiksmai turėtų būti leidžiami tik tais atvejais, kai veiklai gali būti taikomi apribojimai, kuriais tinkamai sumažinama rizika ir kuriuos galima patikimai stebėti ir užtikrinti jų vykdymą.

Kai tokie apribojimai ir vykdymo užtikrinimas yra neįmanomi, Komisija turėtų laikinai uždrausti buvusiems darbuotojams įsidarbinti numatytose darbo vietose. To nepadarius gali būti nepakankamai įvertintas ėsdinantis poveikis, kurį ilgainiui sukelia tai, kad tokie pareigūnai perduoda savo žinias ir tinklus susijusiose privačiojo sektoriaus srityse, ir susijusi žala ES reputacijai.

Tvirtindama veiklą, kuriai taikomos rizikos mažinimo priemonės, Komisija turėtų išnagrinėti visas turimas priemones. Pavyzdžiui, Komisija galėtų nustatyti, kad naujos darbo vietos patvirtinimas priklauso nuo to, ar darbuotojas gauna naujojo darbdavio įsipareigojimą, kad Komisijos nustatyti apribojimai būtų paskelbti naujojo darbdavio interneto svetainėje. Komisija turėtų bent jau reikalauti, kad (buvęs) darbuotojas pateiktų įrodymų, kad nustatytais apribojimais buvo pasidalyta su naujuoju darbdaviu.

Dėl sunkumų, su kuriais susidūrė Komisija stebėdama, kaip laikomasi reikalavimų, ombudsmenė pakartojo savo pasiūlymą, kad Komisija laiku viešai skelbtų informaciją apie visą savo vertinamą vyresniųjų buvusių darbuotojų veiklą baigus tarnybą. Tai pagerintų visuomenės vykdomą šių sprendimų kontrolę, kuri yra labai svarbi stebėsenos tikslais.

Europos ombudsmenas jau seniai įvardijo „sukamųjų durų“ reiškinį, kai valstybės pareigūnai persikelia į privatųjį sektorių, kaip reiškinį, kuris, jei nebus tinkamai valdomas, gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui.

Šiuo tyrimu savo iniciatyva buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) sprendžia savo darbuotojų „sukamųjų durų“ reiškinio problemą.

Atsižvelgiant į ECB vaidmenį užtikrinant kainų stabilumą ir prižiūrint finansų ir kredito įstaigas, bet koks (buvusių) ECB darbuotojų persikėlimas į privačias finansų ar kredito įstaigas, visų pirma tas, kurias prižiūri ECB, gali kelti interesų konfliktą ir riziką reputacijai bei sukelti visuomenės nerimą.

Ombudsmeno tyrime buvo įvertintas vienas konkretus atvejis, dėl kurio kilo visuomenės susirūpinimas, taip pat peržiūrėti 26 atvejai, kai darbuotojai pateikė prašymus imtis profesinės veiklos, būdami neapmokamose atostogose arba baigę darbą ECB. Visose, išskyrus vieną, peržiūrėtose bylose ECB darbuotojai persikėlė į privatųjį sektorių, įskaitant ECB prižiūrimus subjektus ir bankus.

Ombudsmenė padarė išvadą, kad ECB turėtų taikyti griežtesnį požiūrį į „sukamųjų durų“ reiškinį, kai jo (buvusio) vidurinio rango ir vyresnieji darbuotojai perkeliami į privačiojo sektoriaus darbo vietas, visų pirma finansų sektoriuje.

Siekdama pašalinti trūkumus, atsiradusius konkrečiu atveju ir apskritai dėl to, kaip ECB sprendžia šią problemą, ombudsmenė pateikė keletą pasiūlymų, kaip ECB gali sugriežtinti savo taisykles, be kita ko, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą ECB etikos kodekso peržiūrą.

Konkrečiai, ECB turėtų išplėsti darbuotojų, kuriems taikomi griežtesni pranešimo ir (arba) veiklos pertraukos reikalavimai, aprėptį arba visiems darbuotojams pasirinkti bendrą minimalų reikalavimą, panašų į ES tarnybos nuostatų nuostatas, susijusias su profesine veikla baigus tarnybą.

ECB taip pat turėtų nuo šešių mėnesių iki vienų metų pratęsti draudimą buvusiems vyresniesiems ECB darbuotojams lobizuoti savo buvusius kolegas.

ECB turėtų toliau gerinti (buvusių) darbuotojų etikos pareigų ir ECB nustatytų sąlygų laikymosi stebėseną, pavyzdžiui, viešai skelbdamas leidimų buvusiems vyresniesiems darbuotojams vykdyti veiklą pasibaigus tarnybos laikui išdavimo sąlygas, kad būtų galima nustatyti įtariamus pažeidimus.

Be to, ombudsmenas pasiūlė, kad tais atvejais, kai ECB mano, jog darbuotojo prašymas imtis profesinės veiklos nemokamų atostogų metu kelia riziką, kurios negalima tinkamai sumažinti apribojimais, arba kai apribojimų negalima veiksmingai stebėti ar užtikrinti jų vykdymo, jis neturėtų patenkinti tokio prašymo.

 

Byla buvo susijusi su Europos investicijų banko sprendimu patvirtinti buvusio pirmininko pavaduotojo ir jo valdymo komiteto nario (buvusio pirmininko pavaduotojo) prašymą tapti nevykdomuoju Ispanijos energetikos komunalinių paslaugų bendrovės, gavusios paskolas iš EIB, valdybos nariu.

Skundo pateikėjai, du Europos Parlamento nariai, išreiškė susirūpinimą, kad dėl šio sprendimo kyla interesų konfliktų rizika. EIB teigė, kad buvęs pirmininko pavaduotojas nedalyvavo derybose dėl EIB ir bendrovės finansavimo susitarimų ir juos įgyvendinant.

Ombudsmenė nustatė, kad patvirtindamas šį žingsnį EIB netinkamai valdė interesų konfliktų riziką, kuri, be abejonės, kilo dėl buvusio pirmininko pavaduotojo prašymo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad EIB per tą laiką patobulino atitinkamas etikos taisykles, kad išspręstų šiuos klausimus, ombudsmenas nustatė, kad tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti.

Vis dėlto ombudsmenė pateikė pasiūlymų dėl patobulinimų, kuriais siekiama sustiprinti tai, kaip EIB vertina „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus, kai jo valdymo komiteto nariai persikelia į privatųjį sektorių, ir tai, kaip jis užtikrina atitiktį tais atvejais, kai jo Etikos ir atitikties komitetas leidžia persikelti, tačiau taiko sąlygas asmeniui ir jo veiklai.