Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Ieškoti tyrimų

Dokumentų filtravimo kriterijai
Byla
Laikotarpis
Raktiniai žodžiai
Arba pabandykite senus raktinius žodžius (iki 2016 m.)

Rodoma 1 - 20 iš 232 rezultato (-ų)

Sprendimas byloje 21/2016/JAP dėl to, kad ES Taryba nesuteikė galimybės susipažinti su teisinėmis nuomonėmis dėl pasiūlymų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto)

Pirmadienis | 11 kovo 2019

Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos Tarybos atsisakymu suteikti visapusišką prieigą prie teisinių nuomonių dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

Ombudsmeno tyrimo metu Taryba sutiko atskleisti du iš keturių dokumentų, tačiau toliau atsisakė atskleisti visus likusius du dokumentus, nors buvo leista iš dalies susipažinti su dokumentais.

Ombudsmenas sutinka, kad atsisakymas atskleisti visas teisines nuomones buvo pagrįstas tuo, kad tai pakenktų teisinių konsultacijų ir teismo proceso apsaugai. Todėl ji baigia bylą nustačiusi, kad netinkamo administravimo atvejų nėra, tačiau prašo Tarybos peržiūrėti savo atsisakymą, atsižvelgiant į tai, kad prabėgo dar daugiau laiko.

Europos ombudsmenės sprendimas, kuriame pateikiami pasiūlymai po jos strateginio tyrimo OI/8/2015/JAS dėl trišalių dialogų skaidrumo

Ketvirtadienis | 18 sausio 2018

Šis strateginis tyrimas susijęs su svarbios neoficialios ES teisėkūros proceso dalies skaidrumu, t. y. trišalių dialogų skaidrumu.

Du ES teisėkūros organai – Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – teisės aktus priima remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Šio proceso metu abi teisėkūros institucijos, padedamos Komisijos, dažnai derasi vadinamuosiuose trišaliuose dialoguose, kurie yra neoficialūs trijų susijusių institucijų atstovų susitikimai. Trišalio dialogo metu Parlamentas ir Taryba, remdamiesi savo pirminėmis pozicijomis, stengiasi susitarti dėl bendro teksto, dėl kurio vėliau balsuojama pagal oficialią teisėkūros procedūrą. Paaiškėjo, kad trišaliai dialogai yra labai veiksmingi siekiant tokių susitarimų, ir dauguma teisės aktų dabar priimami tokiu būdu.

Europos Sąjunga yra atstovaujamoji demokratija, kurioje piliečiai turi teisę reikalauti, kad jų atstovai atsakytų už jų vardu priimtus politinius sprendimus. Piliečiai taip pat turi teisę dalyvauti ES demokratiniame procese. Trišalių dialogų skaidrumas yra pagrindinis elementas užtikrinant, kad šios teisės būtų veiksmingos, ir įteisinant ES priimtus teisės aktus. ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad ES piliečių galimybė sužinoti, kuo grindžiami teisėkūros veiksmai, yra būtina veiksmingo jų demokratinių teisių įgyvendinimo sąlyga.

Nors apskritai ES teisėkūros procesas yra gana skaidrus, be kita ko, palyginti su daugeliu valstybių narių, ši proceso dalis sukėlė susirūpinimą dėl trišalio dialogo proceso veiksmingumo ir jo skaidrumo pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į tai, Europos ombudsmenas pradėjo strateginį tyrimą. Ji išnagrinėjo, kokia informacija ir dokumentai turėtų būti aktyviai prieinami visuomenei ir kada, kad piliečiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

Trišalio dialogo skaidrumas yra esminis ES teisėkūros teisėtumo elementas. Piliečiai turi turėti galimybę tikrinti savo atstovų veiklą šioje svarbioje teisėkūros proceso dalyje. Piliečiams taip pat reikia informacijos per trišalius dialogus aptariamomis temomis, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese.

Ombudsmenė palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą didinant trišalių dialogų skaidrumą; tačiau ji siūlo, kad visos trys institucijos viešai skelbtų šiuos dokumentus ir informaciją: Trišalio dialogo datos, pradinės trijų institucijų pozicijos, bendros trišalio dialogo darbotvarkės , keturių skilčių dokumentai, galutiniai kompromisiniai tekstai, viešai paskelbti trišalio dialogo pranešimai, dalyvaujančių politinius sprendimus priimančių asmenų sąrašai ir, kiek įmanoma, kitų derybų metu pateiktų dokumentų sąrašas. Visa tai turėtų būti prieinama lengvai naudojamoje ir lengvai suprantamoje bendroje duomenų bazėje. Nors kai kurie dokumentai galėtų būti pateikti vykstant trišalėms deryboms, institucijos gali manyti, kad dėl viešojo intereso būtina suteikti visuomenei galimybę aktyviai susipažinti su tam tikrų rūšių dokumentais tik pasibaigus deryboms .

Sprendimas byloje 1455/2015/JAP dėl Europos personalo atrankos tarnybos organizuojamo atrankos konkurso sąlygų testavimo centre

Antradienis | 14 lapkričio 2017

Byla buvo susijusi su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) skundo dėl ES tarnautojų atrankos konkurso testų laikymo centre sąlygų nagrinėjimu. Skundo pateikėjai prie įėjimo durų buvo paskirtas kompiuteris ir ji teigė, kad trikdžiai, kuriuos sukėlė į kambarį patenkantys ir iš jo išeinantys žmonės, neigiamai paveikė jos veiklą. Bandymai, kad testų laikymo centro darbuotojai išspręstų jai susirūpinimą keliančius klausimus, buvo nesėkmingi, todėl ji pateikė skundą EPSO. Nepatenkinta tuo, kaip EPSO nagrinėjo jos skundą, ji kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir paprašė EPSO nuodugniau išnagrinėti skundą. Ombudsmenės tyrimo grupė taip pat susitiko su EPSO ir už testų valdymą atsakingo rangovo atstovais ir apsilankė EPSO būstinėje esančiame testų centre. Ombudsmenė padarė išvadą, kad apskritai tolesni tyrimai šiuo atveju yra nepagrįsti; tačiau ji pateikė EPSO keletą pasiūlymų dėl patobulinimų.

Sprendimas byloje 515/2016/JAP dėl Europos prieglobsčio paramos biuro atliekamo laikinojo darbuotojo bandomojo vertinimo

Trečiadienis | 03 gegužės 2017

Byla buvo susijusi su Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EASO) laikinojo darbuotojo bandomojo laikotarpio vertinimu. Skundo pateikėja, kuri buvo atleista pasibaigus bandomajam laikotarpiui, teigė, kad jos vertinime buvo keletas procedūrinių trūkumų. Be to, EASO neatsakė į jos skundus, pateiktus pagal ES tarnybos nuostatus.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir paprašė EASO atsakyti į skundus. Ji nustatė, kad EASO ėmėsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų nešališką skundo pateikėjo bandomojo laikotarpio vertinimą, ir, prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl tolesnio darbo, paisė skundo pateikėjos teisės būti išklausytai. Taigi ombudsmenas užbaigė bylą.

Sprendimas byloje 1093/2016/JAP dėl to, kad Europos Komisija neatsakė į korespondenciją dėl problemų, susijusių su dotacijos pasiūlymo pateikimu

Penktadienis | 02 gruodžio 2016

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjo pranešimus apie sunkumus, su kuriais jis susidūrė pateikdamas dotacijos pasiūlymą. Dėl techninių problemų skundo pateikėjas negalėjo pateikti paraiškos per Komisijos sistemą PRIAMOS. Vietoj to ji pateikė savo pasiūlymą e. paštu, į kurį nebuvo atsakyta.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir paprašė Komisijos atsakyti. Dublike Komisija atsiprašė, kad neatsakė anksčiau. Ji teigė negalinti priimti skundo pateikėjos e. pašto programos, nes sistema veikė tinkamai, o Komisija negalėjo nustatyti jokių skundo pateikėjo bandymų siųsti pasiūlymą per PRIAMOS iki nustatyto termino.

Europos ombudsmenės sprendimas baigti tyrimą savo iniciatyva OI/9/2013/TN dėl Europos Komisijos

Antradienis | 12 balandžio 2016

Nuo 2012 m. balandžio mėn. įgyvendinama Europos piliečių iniciatyva (EPI) suteikia galimybę ne mažiau kaip milijono ES piliečių grupei paraginti Europos Komisiją pasiūlyti naujų ES teisės aktų. Gavusi keletą skundų, ombudsmenė nusprendė ištirti tinkamą EPI procedūros veikimą ir Komisijos vaidmenį bei atsakomybę šioje srityje. Ombudsmenė pakvietė EPI organizatorius, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus suinteresuotuosius asmenis pateikti informacijos apie tai, kaip EPI veikia. Remdamasi šiais atsakymais, ombudsmenė pateikė Komisijai įvairių pasiūlymų, kaip padidinti EPI proceso veiksmingumą.

Gavusi Komisijos atsakymą, ombudsmenė dabar baigia tyrimą ir pateikia vienuolika tolesnio tobulinimo gairių. Atkreipdama dėmesį į tai, kad Komisija daug nuveikė, kad EPI teisė būtų įgyvendinama piliečiams palankiu būdu, ombudsmenė mano, kad galima nuveikti daugiau. Kadangi kai kurie iš šių pasiūlymų yra aktualūs Europos Parlamentui, ombudsmenas taip pat raštu kreipsis į Parlamento pirmininką. Taip ji tikisi, kad jos pasiūlymai, pateikti tiek tyrimo metu, tiek šiame sprendime, bus naudingi, nes šios institucijos kartu su ES Taryba ketina vėliau šiais metais peržiūrėti EPI reglamentą.

Sprendimas byloje 478/2014/PMC dėl Europos Komisijos spaudos konferencijų salėje naudojamos dvikalbės vaizdinės tapatybės

Penktadienis | 08 balandžio 2016

Byla buvo susijusi su Komisijos vaizdinės tapatybės logotipu, kuris nuo 2012 m. naudojamas jos spaudos konferencijų salėje Briuselyje. Skundo pateikėjos nuomone, išimtinis anglų ir prancūzų kalbų naudojimas šiame vaizdinės tapatybės logotipe yra diskriminacija dėl kalbos.

Dabartinė ES kalbų vartojimo tvarka apima kiekvieno piliečio teisę bendrauti su ES institucijomis savo kalba ir atitinkamą teisę gauti atsakymą ta kalba. Šią kalbų vartojimo tvarką reglamentuojantys principai taikomi ir kitų formų komunikacijai, pavyzdžiui, komunikacijai per leidinius ir interneto svetaines. Bet koks kalbų vartojimo diferencijavimas tokiomis aplinkybėmis turėtų būti objektyviai pagrįstas. Dėl to, ar šiuo atveju yra objektyvus pateisinimas, ombudsmenas sutinka, kad techniškai neįmanoma pateikti termino „Europos Komisija“ 24 kalbomis televizoriaus ekrane nei po kalbėtoju, nei šalia kalbėtojo, nei už jo.

Dėl to, ar Komisija galėjo pasirinkti daugiau nei dvi kalbas, ombudsmenė mano, kad Komisija pagrįstai galėjo pasirinkti tik dvi kalbas. Kalbų, kurias reikia vartoti, pasirinkimas priklauso nuo sprendimo, ar daugiau nei dvi kalbos nepriimtinai užterštų vaizdinį vaizdą. Tai, kad kiti kalbų deriniai taip pat gali būti pagrįsti pasirinkimai, nereiškia, kad anglų ir prancūzų kalbų pasirinkimas buvo nepagrįstas.

Ombudsmenė mano, kad Komisijos pasirinkta politika buvo objektyviai pagrįsta. Todėl ji padarė išvadą, kad tai, jog Komisija savo Briuselio spaudos konferencijų salėje įdiegė naują vaizdinės tapatybės logotipą, nėra netinkamas administravimas.

Komisijos ad hoc etikos komitetas

Penktadienis | 05 vasario 2016

Europos ombudsmenės sprendimas, kuriuo baigiamas skundo 297/2013/(RA)FOR prieš Europos Komisiją tyrimas

Penktadienis | 05 vasario 2016

Skundas susijęs su pakartotiniu Komisijos ad hoc etikos komiteto pirmininko paskyrimu. Komitetą sudaro trys šiuo metu Komisijoje nedirbantys asmenys. Jos vaidmuo – konsultuoti Komisiją etikos klausimais, kylančiais įgyvendinant Komisijos narių elgesio kodeksą. Visų pirma Komitetas pataria etikos klausimais, kai buvęs Komisijos narys nori įsidarbinti.

Ombudsmenas pažymėjo, kad pirmininkui kilo interesų konfliktas, nes jis taip pat dirbo advokatu, atstovaujančiu privačiojo sektoriaus klientų interesams Komisijoje. Ji nustatė, kad Komisijai pakartotinai paskyrus pirmininką susidarė tokia padėtis, kai pirmininkas iš esmės spręs dėl Komisijos narių, kurie, atsižvelgiant į jų dabartines pareigas, turėjo didžiulę įtaką sprendžiant klausimus, turinčius didelį poveikį privatiems pirmininko klientams, ateities užimtumo perspektyvų.

Todėl ombudsmenas nusprendė, kad asmeniniai pirmininko interesai galėjo turėti neigiamos įtakos tam, kaip jis vykdė komiteto pirmininko funkcijas.

Ombudsmenui nereikėjo teikti jokių rekomendacijų Komisijai, nes Komisija pakeitė pirmininką prieš ombudsmenui užbaigiant tyrimą.

Sprendimas byloje 1462/2014/ANA dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) paraiškų dėl miestų giminiavimosi projektų finansavimo tvarkymo

Antradienis | 03 lapkričio 2015

Byla buvo susijusi su porinio projekto finansavimu pagal programą „Europa piliečiams“.

Ją ombudsmenui pateikė Airijos ne pelno organizacija, 25 metus vykdanti porinius projektus su Prancūzijos partneriu. Organizacija praleido paraiškų dėl finansavimo pateikimo terminą 2015 m., nes EACEA pakeitė paraiškų dėl finansavimo pagal Programą pateikimo terminą. Ji teigė, kad atlikdama šiuos pakeitimus EACEA elgėsi neteisingai.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir pateikė pasiūlymą dėl EACEA sprendimo kartu su papildomais pasiūlymais dėl patobulinimų, susijusių su tuo, kaip ji valdė sistemą. Todėl EACEA skundo pateikėjui pateikė papildomų paaiškinimų dėl terminų pakeitimų priežasčių ir sutiko, kad porinis projektas galėtų būti įgyvendintas 2016 m.

Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas mano, kad EACEA ėmėsi tinkamų veiksmų, kad išspręstų bylą skundo pateikėjui priimtinu būdu.

Europos ombudsmeno sprendimas, kuriuo baigiamas skundo 503/2012/DK prieš Europos Komisiją tyrimas

Ketvirtadienis | 11 birželio 2015

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą dėl Airijos teisės akto, kuriuo reglamentuojama teisė dirbti architektu. Pagal įstatymą reikalaujama, kad asmenys, neįgiję formalios architekto kvalifikacijos, bet norintys Airijoje naudoti architekto vardą, Airijoje būtų dirbę architektu bent 10 metų. Skundo pateikėjo nuomone, šiuo reikalavimu diskriminuojami asmenys, įgiję lygiavertės patirties už Airijos ribų. Kai Komisija baigė nagrinėti skundą dėl pažeidimo ir padarė išvadą, kad Airijos įstatymas nėra diskriminacinis, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas paragino Komisiją pripažinti, kad Airijos įstatymas yra diskriminacinis ir kad vienintelė priežastis, dėl kurios ji nesiėmė tolesnių veiksmų šiuo klausimu, buvo ta, kad ji manė, jog tai būtų neproporcinga.

Komisija nepritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui. Todėl ombudsmenas baigė bylą pateikdamas kritinę pastabą.