Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos Tarybos atsisakymu suteikti visapusišką prieigą prie teisinių nuomonių dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

Ombudsmeno tyrimo metu Taryba sutiko atskleisti du iš keturių dokumentų, tačiau toliau atsisakė atskleisti visus likusius du dokumentus, nors buvo leista iš dalies susipažinti su dokumentais.

Ombudsmenas sutinka, kad atsisakymas atskleisti visas teisines nuomones buvo pagrįstas tuo, kad tai pakenktų teisinių konsultacijų ir teismo proceso apsaugai. Todėl ji baigia bylą nustačiusi, kad netinkamo administravimo atvejų nėra, tačiau prašo Tarybos peržiūrėti savo atsisakymą, atsižvelgiant į tai, kad prabėgo dar daugiau laiko.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) nagrinėjo skundą dėl ES tarnautojų atrankos konkurso testų laikymo centre sąlygų. Skundo pateikėjai prie įėjimo durų buvo priskirtas kompiuteris ir ji teigė, kad trikdžiai, kuriuos sukėlė į kambarį įėję ir iš jo išėję žmonės, neigiamai paveikė jos pasirodymą. Bandymai išspręsti jai rūpimus klausimus su testų centro darbuotojais buvo nesėkmingi, todėl ji pateikė skundą EPSO. Nepatenkinta tuo, kaip EPSO nagrinėjo jos skundą, ji kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė EPSO atidžiau išnagrinėti skundą. Ombudsmeno tyrimo grupė taip pat susitiko su EPSO atstovais ir už testų valdymą atsakingu rangovu ir apsilankė EPSO būstinėje esančiame testų centre. Ombudsmenė padarė išvadą, kad apskritai tolesni tyrimai šiuo atveju yra nepagrįsti, tačiau ji pateikė EPSO keletą pasiūlymų dėl patobulinimų.

Byla buvo susijusi su Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) laikinojo darbuotojo bandomojo laikotarpio vertinimu. Skundo pateikėja, kuri buvo atleista iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui, teigė, kad jos vertinime buvo tam tikrų procedūrinių trūkumų. Be to, EASO neatsakė į jos skundus, pateiktus pagal ES tarnybos nuostatus.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė EASO atsakyti į skundus. Ji nustatė, kad EASO ėmėsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų nešališką skundo pateikėjo bandomojo laikotarpio vertinimą, ir paisė skundo pateikėjos teisės būti išklausytai prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl tolesnio jos darbo. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjos pranešimus, susijusius su sunkumais teikiant dotacijos pasiūlymą. Dėl techninių problemų skundo pateikėjas negalėjo pateikti paraiškos per Komisijos sistemą PRIAMOS. Vietoj to ji elektroniniu paštu pateikė savo pasiūlymą, į kurį nebuvo atsakyta.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė Komisijos į jį atsakyti. Dublike Komisija atsiprašė, kad neatsakė anksčiau. Ji teigė negalinti priimti skundo pateikėjo e. pašto paraiškos, nes sistema veikė tinkamai, o Komisija negalėjo nustatyti jokių skundo pateikėjo bandymų išsiųsti pasiūlymą per PRIAMOS iki nustatyto termino.

Šis strateginis tyrimas susijęs su svarbios neoficialios ES teisėkūros proceso dalies skaidrumu, t. y. trišalių dialogų skaidrumu.

Du ES teisėkūros organai – Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – priima teisės aktus remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Šio proceso metu abi teisėkūros institucijos, padedamos Komisijos, dažnai derasi vadinamuosiuose trišaliuose dialoguose, kurie yra neoficialūs trijų susijusių institucijų atstovų susitikimai. Trišalio dialogo metu Parlamentas ir Taryba, remdamiesi savo pradinėmis pozicijomis, bando susitarti dėl bendro teksto, dėl kurio vėliau balsuojama pagal oficialią teisėkūros procedūrą. Paaiškėjo, kad trišaliai dialogai yra labai veiksmingi siekiant tokių susitarimų, ir dauguma teisės aktų dabar priimami tokiu būdu.

Europos Sąjunga yra atstovaujamoji demokratija, kurioje piliečiai turi teisę reikalauti, kad jų atstovai atsakytų už jų vardu priimtus politinius sprendimus. Piliečiai taip pat turi teisę dalyvauti ES demokratiniame procese. Trišalių dialogų skaidrumas yra pagrindinis elementas užtikrinant, kad šios teisės būtų veiksmingos, ir įteisinant ES priimtus įstatymus. ES Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad ES piliečių gebėjimas susipažinti su argumentais, kuriais grindžiami teisėkūros veiksmai, yra būtina veiksmingo naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis sąlyga.

Nors apskritai ES teisėkūros procesas yra gana skaidrus, be kita ko, palyginti su daugeliu valstybių narių, ši proceso dalis sukėlė susirūpinimą dėl trišalio dialogo proceso veiksmingumo ir skaidrumo pusiausvyros.

Atsižvelgdama į tai, Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą. Ji išnagrinėjo, kokia informacija ir dokumentai turėtų būti aktyviai prieinami visuomenei ir kada, kad piliečiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

Trišalio dialogo skaidrumas yra esminis ES teisėkūros teisėtumo elementas. Piliečiai turi turėti galimybę tikrinti savo atstovų veiklą šioje svarbioje teisėkūros proceso dalyje. Piliečiams taip pat reikia informacijos apie trišaliuose dialoguose aptariamas temas, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese.

Ombudsmenė palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą didinant trišalių dialogų skaidrumą; tačiau ji siūlo, kad visos trys institucijos viešai skelbtų šiuos dokumentus ir informaciją: trišalio dialogo datas, pradines trijų institucijų pozicijas, bendras trišalio dialogo darbotvarkes, keturių skilčių dokumentus, galutinius kompromisinius tekstus, viešai paskelbtus trišalio dialogo pranešimus, dalyvaujančių politinius sprendimus priimančių asmenų sąrašus ir, kiek įmanoma, kitų derybų metu pateiktų dokumentų sąrašą. Visa tai turėtų būti pateikiama lengvai naudojamoje ir lengvai suprantamoje bendroje duomenų bazėje. Nors kai kurie dokumentai galėtų būti pateikti tuo metu, kai vyksta trišalio dialogo derybos , institucijos gali manyti, kad dėl viešojo intereso būtina suteikti galimybę visuomenei aktyviai susipažinti su tam tikrų rūšių dokumentais tik pasibaigus deryboms .

Byla buvo susijusi su Komisijos vaizdinės tapatybės logotipu, nuo 2012 m. naudojamu jos spaudos konferencijų salėje Briuselyje. Skundo pateikėjo nuomone, išskirtinis anglų ir prancūzų kalbų naudojimas šiame vaizdinės tapatybės logotipe yra diskriminacija dėl kalbos.

Dabartinė ES kalbų vartojimo tvarka apima kiekvieno piliečio teisę bendrauti su ES institucijomis savo kalba ir atitinkamą teisę gauti atsakymą ta kalba. Šią kalbų vartojimo tvarką reglamentuojantys principai taikomi ir kitoms komunikacijos formoms, pavyzdžiui, komunikacijai leidiniuose ir interneto svetainėse. Bet koks kalbų vartojimo diferencijavimas tokiomis aplinkybėmis turėtų būti objektyviai pagrįstas. Kalbant apie tai, ar šiuo atveju esama objektyvaus pateisinimo, ombudsmenas sutinka, kad techniškai neįmanoma pateikti termino „Europos Komisija“ 24 kalbomis televizijos ekrane nei žemiau, nei šalia kalbėtojo, nei už jo.

Dėl to, ar Komisija galėjo pasirinkti daugiau nei dvi kalbas, ombudsmenas mano, kad Komisija pagrįstai pasirinko tik dvi kalbas. Kalbų, kurias reikia vartoti, skaičiaus pasirinkimas priklauso nuo sprendimo, ar daugiau nei dvi kalbos nepriimtinai sugriautų vaizdinį vaizdą. Tai, kad kiti kalbų deriniai taip pat gali būti priimtini, nereiškia, kad anglų ir prancūzų kalbų pasirinkimas nebuvo pagrįstas.

Ombudsmenas mano, kad Komisijos pasirinkta politika buvo objektyviai pagrįsta. Todėl ji padarė išvadą, kad tai, jog Komisija savo Briuselio spaudos konferencijų salėje įdiegė naują vaizdinės tapatybės logotipą, nėra netinkamas administravimas.

Byla buvo susijusi su porinio projekto finansavimu pagal programą „Europa piliečiams“.

Jį ombudsmenui pateikė Airijos ne pelno organizacija, 25 metus vykdanti porinius projektus su Prancūzijos partneriu. 2015 m. organizacija praleido paraiškų dėl finansavimo teikimo terminą, nes EACEA pakeitė paraiškų dėl finansavimo pagal programą teikimo terminą. Ji teigė, kad atlikdama šiuos pakeitimus EACEA elgėsi neteisingai.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir pateikė pasiūlymą dėl EACEA sprendimo kartu su papildomais pasiūlymais dėl patobulinimų, susijusių su tuo, kaip ji valdo programą. Todėl EACEA skundo pateikėjui pateikė papildomų paaiškinimų dėl terminų pakeitimo priežasčių ir sutiko, kad porinis projektas galėtų būti įgyvendintas 2016 m.

Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas mano, kad EACEA ėmėsi tinkamų veiksmų, kad išspręstų bylą skundo pateikėjui priimtinu būdu.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą dėl Airijos teisės akto, kuriuo reglamentuojama teisė dirbti architektu. Pagal įstatymą reikalaujama, kad asmenys, neįgiję formalios architekto kvalifikacijos, bet norintys Airijoje naudoti architekto vardą, Airijoje būtų dirbę architektu bent 10 metų. Skundo pateikėjo nuomone, šiuo reikalavimu diskriminuojami asmenys, įgiję lygiavertės patirties už Airijos ribų. Kai Komisija baigė nagrinėti skundą dėl pažeidimo ir padarė išvadą, kad Airijos įstatymas nėra diskriminacinis, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas paragino Komisiją pripažinti, kad Airijos įstatymas yra diskriminacinis ir kad vienintelė priežastis, dėl kurios ji nesiėmė tolesnių veiksmų šiuo klausimu, buvo ta, kad ji manė, jog tai būtų neproporcinga.

Komisija nepritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui. Todėl ombudsmenas baigė bylą pateikdamas kritinę pastabą.

Nuo 2012 m. balandžio mėn. įgyvendinama Europos piliečių iniciatyva (EPI) suteikia galimybę ne mažiau kaip milijonui ES piliečių paraginti Europos Komisiją siūlyti naujus ES teisės aktus. Gavęs keletą skundų, ombudsmenas nusprendė ištirti tinkamą EPI procedūros veikimą ir Komisijos vaidmenį bei atsakomybę šioje srityje. Ombudsmenė pakvietė EPI organizatorius, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus suinteresuotuosius asmenis prisidėti prie EPI veikimo. Remdamasis šiais atsakymais ombudsmenas pateikė Komisijai įvairių pasiūlymų, kaip padidinti EPI proceso veiksmingumą.

Gavusi Komisijos atsakymą, ombudsmenė savo tyrimą baigia pateikdama vienuolika tolesnio tobulinimo gairių. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Komisija daug nuveikė, kad piliečių labui įgyvendintų EPI teisę, ombudsmenas mano, kad galima nuveikti daugiau. Kadangi kai kurie iš šių pasiūlymų yra svarbūs Europos Parlamentui, ombudsmenas taip pat raštu kreipsis į Parlamento pirmininką. Tokiu būdu ji tikisi, kad jos pasiūlymai, pateikti tiek tyrimo metu, tiek šiame sprendime, bus naudingi, nes šios institucijos kartu su ES Taryba ketina vėliau šiais metais peržiūrėti EPI reglamentą.