Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas yra Estijos pilietis. Jo nuomone, Estijos nacionaliniai teismai, nagrinėdami jo bylą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją (toliau – Konvencija) ir ES pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija) [1]. Skundo pateikėjas kreipėsi į keletą nacionalinių institucijų (pvz., Estijos ombudsmeną ir saugumo policiją), tačiau nesėkmingai.

2. 2016 m. vasario 24 d. skundo pateikėjas raštu kreipėsi į Komisiją. 2016 m. balandžio 13 d. Komisija atsakė, pareikšdama užuojautą dėl jo padėties, tačiau pridurdama, kad neturi kompetencijos įsikišti. Komisija paaiškino, kad ji negali kištis į atskirų bylų nagrinėjimą nacionaliniuose teismuose, nes tai priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai. Be to, Chartija taikoma tik tada, kai valstybės narės taiko ES teisę. Kadangi šiuo metu ES lygmeniu nėra teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas nacionalinių teisėjų sprendimų baudžiamosiose bylose priėmimo būdas, Chartija nagrinėjamu atveju netaikytina. Tačiau, jei skundo pateikėjas manytų, kad buvo pažeistos Konvencijoje numatytos jo teisės, jis galėtų laisvai kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą per šešis mėnesius po to, kai išnaudojo visas vidaus teisių gynimo priemones. Komisija apgailestavo, kad ji negali toliau padėti skundo pateikėjui, ir pasiūlė jam kreiptis teisinės konsultacijos į advokatą.

3. 2016 m. balandžio 15 d. skundo pateikėjas dar kartą raštu kreipėsi į Komisiją, iš esmės pakartodamas savo ankstesnę nuomonę. 2016 m. birželio 8 d. Komisija atsakė į šį raštą. Komisija nurodė savo ankstesnį atsakymą ir dar kartą paaiškino, kad iš atitinkamų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų matyti, jog ji neturi kompetencijos kištis į šį klausimą. Ji taip pat pakartojo informaciją apie Europos Žmogaus Teisių Teismą ir pasiūlė, kad skundo pateikėjas galėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į advokatą. Galiausiai Komisija tikėjo, kad informacija buvo naudinga ir kad ji sugebėjo skundo pateikėjui paaiškinti savo teisinę padėtį.

4. 2016 m. birželio 15 d. skundo pateikėjas atsakė Komisijai. Jis paminėjo savo ryšius su EuropeDirect, kurie tariamai suteikė jam labai skirtingą informaciją. Todėl jis paprašė Komisijos persvarstyti savo poziciją.

5. Skundo pateikėjo teigimu, į jo 2016 m. birželio 15 d. elektroninį laišką nebuvo atsakyta: tą pačią dieną jis tik gavo automatinį gavimo patvirtinimą. Skundo pateikėjas taip pat kritikavo esminę Komisijos poziciją.

Tyrimas

6. Ombudsmenas pradėjo skundo tyrimą ir nustatė šiuos kaltinimus ir pretenzijas:

1) Komisija neatsakė į 2016 m. birželio 15 d. skundo pateikėjo raštą.

2) Komisija turėtų atsakyti į 2016 m. birželio 15 d. skundo pateikėjo raštą.

7. Tyrimo metu ombudsmeno tyrimo grupė gavo Komisijos atsakymą į skundą, o vėliau – skundo pateikėjo pastabas dėl Komisijos atsakymo. Atlikdama tyrimą ombudsmeno tyrimo grupė atsižvelgė į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.

Dėl kaltinimo, susijusio su atsakymo nepateikimu

Ombudsmenui pateikti argumentai

8. Savo atsakyme Komisija nurodė savo ankstesnius atsakymus skundo pateikėjui ir pakartojo, kad ji, deja, neturi kompetencijos kištis į šį klausimą. Vadovaudamasi atitinkamomis Gero administracinio elgesio kodekso nuostatomis, Komisija taip pat informavo skundo pateikėją apie savo ketinimą nutraukti susirašinėjimą su juo šiuo klausimu, nes į visus iškeltus klausimus buvo atsakyta.

9. Savo pastabose skundo pateikėjas padėkojo ombudsmeno tarnyboms ir laikėsi nuomonės, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, kad Estijoje buvo pažeista daug Chartijoje ir Konvencijoje numatytų teisių. Jis taip pat nurodė savo paties teismo bylą, dėl kurios jis tariamai buvo nepagrįstai įkalintas. Jis taip pat manė, kad nenuoseklu, jog 2016 m. Komisija labai aktyviai veikė Lenkijos atžvilgiu dėl tariamų pagrindinių teisių pažeidimų toje šalyje, tačiau neatrodė, kad jai rūpėtų Estija, „kurioje teismai vis dar yra panašūs į Sovietų Sąjungos teismus “. Skundo pateikėjas taip pat manė, kad Komisijos išvada, jog ji neturi kompetencijos kištis į nacionalinių teismų nagrinėjamas bylas, yra neteisinga: priešingu atveju teisė į teisingą bylos nagrinėjimą būtų tik „pyragas danguje“. Galiausiai jis paminėjo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso kalbą ir 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją, pagal kurią Komisija turėtų veikti kaip demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms visose valstybėse narėse sergėtoja.

Ombudsmeno vertinimas

10. Komisija pateikė atsakymą į raštą. Dėl esmės jis iš esmės paaiškino, kad i) pagal ES teisę jis neturi kompetencijos veikti kaip apeliacinė institucija dėl nacionalinių teismų priimtų sprendimų; ii) Chartija šiuo atveju netaikytina; ir iii) jei skundo pateikėjas mano, kad buvo pažeistos Konvencijoje numatytos jo teisės, išnaudojęs visas nacionalines teisių gynimo priemones jis gali laisvai kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Komisija taip pat iv) patarė skundo pateikėjui, siūlydama jam kreiptis į advokatą.

11. Šie paaiškinimai yra teisingi, naudingi ir atitinka teisės aktais Komisijai suteiktus įgaliojimus. Taip pat reikėtų pažymėti, kad skundo pateikėjas šiuo klausimu kreipėsi į Estijos ombudsmeną.

12. Kalbant apie skundo pateikėjo pastabas dėl Komisijos veiksmų kitų valstybių narių, o ne Estijos atžvilgiu, reikėtų pažymėti, kad Komisijos teisinės valstybės priemonių tikslas – įvertinti, ar yra aiškių sisteminės grėsmės teisinei valstybei požymių, nors jomis Komisijai nesuteikiama jokių įgaliojimų kištis į atskirus ginčus.

13. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, byla užbaigiama kaip išspręsta.

Išvada

Remiantis šio skundo tyrimu, byla baigiama tokia išvada [2]:

Byla išspręsta.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Strasbūras, 2016 11 24

Marta Hirsch-Ziembinska

1 skyrius. Tyrimai ir IRT

[1] Jo nuomone, jis buvo neteisingai nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė.

[2] Informaciją apie ombudsmeno peržiūros procedūrą galima rasti interneto svetainėje http://www.ombudsman.europa.eu/en/atyourservice/complainantsrights.faces.