Ši byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo žurnalisto prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su Komisijos koordinatoriaus kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo klausimais darbo kelione į Izraelį. Komisija, remdamasi ES duomenų apsaugos taisyklėmis, atsisakė patvirtinti arba paneigti tokių dokumentų buvimą. Ji teigė, kad net pripažinus, jog tokių dokumentų yra, tai prilygtų asmens duomenų perdavimui, nesant būtinybės dėl konkretaus viešojo intereso tikslo, o skundo pateikėjas to neįrodė.

Tyrimo metu Komisija ombudsmeno tyrimo grupei patvirtino, kad kelionė įvyko ir kad ji padengė šios kelionės išlaidas, taip išsprendžiant pagrindines skundo pateikėjo iškeltas skaidrumo problemas.

Ombudsmenė nustatė, kad visuomenė yra suinteresuota vieša koordinatoriaus profesinės veiklos kontrole, atsižvelgiant į šio vaidmens matomumą ir temos jautrumą. Tačiau po to, kai Komisija patvirtino darbo kelionę ir kad ji padengė išlaidas pagal taikytinas taisykles, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad viešasis interesas tikrinti koordinatoriaus profesinę veiklą buvo patenkintas.

Tačiau ombudsmenė pateikė Komisijai pasiūlymą dėl patobulinimų, t. y. kad ji turėtų aktyviai skelbti koordinatoriaus oficialios veiklos santraukas, įskaitant informaciją apie darbo keliones, kad būtų padidintas skaidrumas.

Ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir padarė išvadą, kad tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) valdančiosios tarybos posėdžių protokolais. Europolas nustatė, kad du dokumentai patenka į prašymo taikymo sritį, ir suteikė galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais. Tai darydama ji rėmėsi šešiomis išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, teigdama, kad visiškas atskleidimas galėtų pakenkti viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais, apsaugai, asmens privatumui ir neliečiamumui, teisinėms konsultacijoms, audito tikslui ir Europolo vykdomiems bei užbaigtiems sprendimų priėmimo procesams.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą, o jos tyrimo grupė patikrino atitinkamus dokumentus. Po šio patikrinimo ombudsmeno neįtikino Europolo nurodytų išimčių dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais taikymas. Todėl ombudsmenė pateikė pasiūlymą dėl sprendimo, prašydama Europolo persvarstyti savo poziciją dėl prašymo, kad būtų suteikta platesnė prieiga, ir išsamiau pagrįsti visus likusius kupiūravimo atvejus.

Atsakydamas Europolas įsipareigojo viešai skelbiamose valdybos posėdžių rezultatų santraukose pateikti išsamesnę informaciją ir pasidalijo su ombudsmenu 2025 m. birželio 25–26 d. valdybos posėdžio santrauka, kurioje laikomasi naujojo Europolo požiūrio. Vis dėlto Europolas nesuteikė platesnės galimybės susipažinti su nagrinėjamais išsamiais posėdžių protokolais, nes manė, kad, siekiant apsaugoti diskusijų konfidencialumą, jiems būtų taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija. 

Ombudsmenė palankiai įvertino didesnį aktyvų skaidrumą, susijusį su Europolo skelbiamomis valdybos posėdžių santraukomis. Vis dėlto ombudsmenė apgailestavo, kad Europolas nesuteikė platesnės galimybės susipažinti su aptariamais posėdžių protokolais ir nepaaiškino, kodėl, atsakant į jos pasiūlymą dėl sprendimo, nebuvo galima suteikti papildomos galimybės susipažinti su šiais protokolais. Vietoj to Europolas taikė bendrąją neatskleidimo prezumpciją, su kuria ombudsmenas nesutiko. Nors ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju tolesni tyrimai nėra pagrįsti, ji priminė, kad Europolas turėtų pateikti pareiškėjams pakankamai išsamius motyvus, kad jie galėtų suprasti, kodėl (visiška) prieiga negali būti suteikta. Ji taip pat paprašė, kad Europolas, atsakydamas į būsimus prašymus suteikti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, toliau individualiai vertintų išsamius savo valdybos posėdžių protokolus.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Komisijos, JAV įsikūrusios organizacijos ir Europolo keitimusi informacija seksualinės prievartos prieš vaikus klausimu. 2024 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjas pateikė prašymą Komisijai.

Komisija pirmą kartą atsakė 2025 m. kovo mėn. Ji nustatė, kad 14 dokumentų patenka į prašymo taikymo sritį, suteikdama galimybę iš dalies susipažinti su 11 dokumentų ir nesuteikdama galimybės susipažinti su visais trimis dokumentais. Tai darydama Komisija teigė, kad atskleidimas galėtų pakenkti privatumui, viešajam interesui, susijusiam su visuomenės saugumu, ir jos pačios sprendimų priėmimo procesui.

Skundo pateikėjas užginčijo Komisijos sprendimą 2025 m. balandžio mėn. pateikdamas kartotinę paraišką. Negavęs atsakymo, 2025 m. liepos mėn. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Komisijos netiesioginio atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais ir pirmiausia paprašė Komisijos kuo greičiau priimti aiškų atsakymą į skundo pateikėjo kartotinę paraišką. Negavusi atsakymo per nustatytą terminą, ombudsmeno tyrimo grupė patikrino atitinkamus dokumentus.

2026 m. kovo mėn. Komisija atsakė skundo pateikėjui ir suteikė (platesnę) galimybę iš dalies susipažinti su visais 14 dokumentų. Skundo pateikėjas savo pastabose dėl Komisijos patvirtinamojo sprendimo neginčijo likusių kupiūrų. Todėl ombudsmenas nusprendė, kad skundas dėl Komisijos implicitinio atsisakymo buvo išspręstas suteikus galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais. Vis dėlto ombudsmenė apgailestauja dėl to, kad Komisija vėlavo išnagrinėti skundo pateikėjos prašymą leisti susipažinti su dokumentais, ir šis vėlavimas išliko net ir po to, kai ji pradėjo tyrimą. Ombudsmenas, remdamasis jam pateiktais skundais, toliau atidžiai stebi vėlavimo klausimą.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) turimais dokumentais, susijusiais su jos bendradarbiavimu su valstybių narių valdžios institucijomis, Jungtine Karalyste ir FRONTEX kovos su neteisėtu žmonių gabenimu Lamanšo sąsiauryje veiklos srityje. Europolas nustatė, kad 197 dokumentai patenka į prašymo taikymo sritį, ir atsisakė suteikti galimybę susipažinti su visais jais. Atsisakydamas leisti susipažinti su dokumentais Europolas teigė, kad dokumentų atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir jos tarptautiniais santykiais, apsaugai. 

Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino nagrinėjamų dokumentų pavyzdžius ir susitiko su Europolo atstovais. Remdamasi tuo ir atsižvelgdama į didelę veiksmų laisvę, kuria naudojasi ES institucijos ir agentūros, kai mano, kad kyla pavojus visuomenės saugumui ir tarptautiniams santykiams, ombudsmenė nustatė, kad Europolo sprendimas neleisti visuomenei susipažinti su dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas.

Atsižvelgdamas į tai, kad atitinkami viešieji interesai negali būti pakeisti kitu viešuoju interesu, kuris laikomas svarbesniu, ombudsmenas užbaigė tyrimą ir nustatė, kad Europolas nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su laiku, per kurį Europos Komisija užtikrino, kad Ispanija laikytųsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl Ispanijos nacionalinių taisyklių, susijusių su valstybės atsakomybe už ES teisės pažeidimus. Skundo pateikėjui susirūpinimą kėlė tai, kad Komisija laiku nesiėmė veiksmingų priemonių, kad užtikrintų, jog Ispanija laikytųsi sprendimo.  

Ombudsmenas nustatė, kad Komisija iš esmės aktyviai stebėjo šį klausimą nuo sprendimo priėmimo. Nors buvo maždaug vienų metų laikotarpis, per kurį nematyti jokių dokumentais pagrįstų veiksmų, kurių ėmėsi Komisija, laikas, kurio prireikė šiam klausimui išnagrinėti, iš dalies galėjo būti siejamas su padėtimi Ispanijoje. Be to, ombudsmenas nustatė, kad Komisijos pozicija, jog valstybei narei pareiškus norą imtis veiksmų, dialogas gali būti veiksmingiausias būdas žengti pirmyn, yra pagrįsta.

Todėl ombudsmenė padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į veiksmus, kurių Komisija ėmėsi iki šiol, įskaitant neseniai Ispanijai išsiųstą oficialų pranešimą, ir į bylos aplinkybes, kuriomis paaiškinamas Komisijos veiksmų tvarkaraštis, tuo metu tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti ir byla buvo baigta.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) vykdomojo direktoriaus pavaduotojo kalba. Europolas nustatė, kad informacinis pranešimas, kuriame pateikiama atitinkama kalba, patenka į skundo pateikėjo prašymo suteikti prieigą taikymo sritį. Ji suteikė plačias galimybes susipažinti su dokumentu, tačiau pašalino dalį kalbos, susijusios su organizaciniais pasiūlymais ir diskusijų klausimais, susijusiais su agentūros ateitimi. Tai darydamas Europolas rėmėsi dviem išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, teigdamas, kad jų atskleidimas pakenktų viešajam interesui, susijusiam su visuomenės saugumu ir sprendimų priėmimo procesu. 

Skundo pateikėjas paprašė Europolo peržiūrėti savo sprendimą (pateikiant kartotinę paraišką), tačiau Europolas laikėsi nuomonės, kad su Agentūros ateitimi susijusi informacija, dėl kurios vis dar vyksta svarstymai, negali būti atskleista.

Remdamasis prašomo dokumento patikrinimu, ombudsmenas nebuvo įsitikinęs Europolo paaiškinimu, kad tolesnis jo atskleidimas pakenktų viešajam interesui, susijusiam su visuomenės saugumu, arba sprendimų priėmimo procesui, susijusiam su agentūros ateitimi. Vis dėlto ombudsmenė pažymėjo, kad Jungtinėje parlamentinės kontrolės grupėje (JPKG) Europolo klausimais buvo surengta labai panaši diskusija dėl Europolo ateities, kurią tiesiogiai transliavo Europos Parlamentas. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenė nematė naudingo tikslo tęsti tyrimą. Tačiau ji pasiūlė Europolui persvarstyti savo poziciją atsižvelgiant į jos pastabas ir viešų diskusijų JPKG turinį, kad būtų suteikta papildoma galimybė susipažinti su prašomu dokumentu.