Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos Tarybos atsisakymu suteikti visapusišką prieigą prie teisinių nuomonių dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

Ombudsmeno tyrimo metu Taryba sutiko atskleisti du iš keturių dokumentų, tačiau toliau atsisakė atskleisti visus likusius du dokumentus, nors buvo leista iš dalies susipažinti su dokumentais.

Ombudsmenas sutinka, kad atsisakymas atskleisti visas teisines nuomones buvo pagrįstas tuo, kad tai pakenktų teisinių konsultacijų ir teismo proceso apsaugai. Todėl ji baigia bylą nustačiusi, kad netinkamo administravimo atvejų nėra, tačiau prašo Tarybos peržiūrėti savo atsisakymą, atsižvelgiant į tai, kad prabėgo dar daugiau laiko.

Byla buvo susijusi su skundo pateikėjo prašymu leisti susipažinti su dviem e. laiškais, Agentūros Mokslo tarybos nariams išsiųstais iš Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos valdybos pirmininko privačios e. pašto paskyros. Kai Agentūra atsisakė suteikti prieigą remdamasi tuo, kad šių dviejų elektroninių laiškų ji neturėjo, nes jie buvo išsiųsti iš privačios paskyros, skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo šio klausimo tyrimą, po kurio valdybos pirmininkas pateikė Agentūrai šių dviejų elektroninių laiškų kopijas. Taigi Agentūra galėjo įvertinti skundo pateikėjo prašymą leisti susipažinti su e. laiškais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001^[1]. Tada Agentūra suteikė skundo pateikėjui galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais. Ombudsmenas gavo visas šių dviejų e. laiškų kopijas ir galėjo patikrinti, ar skundo pateikėjui atskleistose kopijose padaryti kupiūravimai buvo pagrįsti.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su poveikio vertinimo ataskaitos dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais, projektais. Atskleisti dokumentus buvo atsisakyta motyvuojant tuo, kad tai pakenktų Komisijos sprendimų priėmimo procesui. Skundo pateikėjas, organizacijų grupė, manė, kad jam turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu. Ji pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo mėn. Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2015/1513. Ši direktyva buvo pagrįsta Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, prie kurio buvo pridėta poveikio vertinimo ataskaita, kurios projektai buvo nagrinėjami šioje byloje. Todėl ombudsmenė pasiūlė, kad, atsižvelgdama į šias naujas aplinkybes, Komisija suteiktų galimybę visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais. Komisija su tuo nesutiko, teigdama, kad nebuvo netinkamo administravimo. Tačiau, atsižvelgdama į naujas aplinkybes, ji paragino skundo pateikėją pateikti naują prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Vėliau skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad, gavusi naują prašymą leisti susipažinti su dokumentais, Komisija suteikė galimybę susipažinti su jos prašytais dokumentais. Todėl ombudsmenas baigė bylą ir nustatė, kad tolesnis skundo tyrimas nebuvo pagrįstas. Ji taip pat nurodė, kad ombudsmenas turi teisę prašyti institucijos, atsakant į pasiūlymą dėl ombudsmeno sprendimo byloje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, atsižvelgti į naujus argumentus, kodėl dokumentas turėtų būti paskelbtas.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su vertinimo formomis, parengtomis siekiant įvertinti valstybių narių paraiškas dėl Komisijos bendro nacionalinių keleivio duomenų įrašo (PNR [1]) tvarkymo sistemų finansavimo. Skundą pateikė Europos Parlamento narys.

Atsisakydama leisti susipažinti su prašomomis vertinimo formomis, Komisija rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimu, kuriame pripažinta, kad reikia išlaikyti vertinimo komitetų procedūrų, susijusių su konkurso procedūromis, konfidencialumą. Toje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad vertinimo komiteto narių nuomonių atskleidimas pakenktų jų nepriklausomumui ir taip rimtai pakenktų atitinkamos institucijos sprendimų priėmimo procesui. Tačiau skundo pateikėjas manė, kad šis sprendimas netaikytinas vertinimo procedūrai, susijusiai su valstybių narių pateiktų finansavimo paraiškų vertinimu.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos atsisakymas atskleisti prašomus dokumentus buvo nepagrįstas. Be to, ji sutiko, kad prašomų dokumentų atskleidimas grindžiamas viršesniu viešuoju interesu. Todėl ombudsmenė rekomendavo Komisijai leisti susipažinti su prašomais dokumentais (tačiau ji sutiko, kad vertintojų vardai ir pavardės galėtų būti kupiūruoti).

Komisija atsisakė priimti ombudsmeno rekomendaciją, tačiau nepateikė įtikinamų savo pozicijos motyvų. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir nustatė netinkamo administravimo atvejį.

[1] Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenys – tai informacija, kurią keleiviai pateikia rezervuodami ir užsakydami bilietus bei registruodamiesi skrydžiuose, taip pat kurią oro vežėjai renka savo komerciniais tikslais. Jame pateikiama kelių skirtingų rūšių informacija, pavyzdžiui, kelionės datos, kelionės maršrutas, informacija apie bilietą, kontaktiniai duomenys, kelionių agentūra, per kurią užsakytas skrydis, naudotos mokėjimo priemonės, vietos numeris ir informacija apie bagažą. Duomenys saugomi oro linijų rezervavimo ir išvykimo kontrolės duomenų bazėse.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjo susirašinėjimą atliekant finansinį auditą valstybės narės lygmeniu. Ombudsmenui įsikišus, Komisija pateikė atsakymą. Ji atskleidė skundo pateikėjo prašomą dokumentą, tačiau pašalino kai kuriuos asmens duomenis (fizinių asmenų vardus ir pavardes). Ombudsmenė nustatė, kad Komisija tinkamai pagrindė duomenų kupiūravimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

Byla buvo susijusi su prašymo pateikti informaciją, kaip gauti parsisiunčiamą Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) turimos teismų praktikos duomenų bazės versiją, tvarkymu. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė EUIPO geriau paaiškinti priežastis, dėl kurių ji negalėjo patenkinti prašymo. EUIPO paaiškinimas buvo tikslus ir pagrįstas. Taigi byla buvo užbaigta nenustačius netinkamo administravimo.

Skundas, kurį pateikė NVO Access Info Europe, yra susijęs su tariamai neteisėtu Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su visais vertinimo dokumentais, susijusiais su Subotikos (Serbija) nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos ir plėtros viešųjų pirkimų procesu. Atskleisti dokumentus buvo atsisakyta remiantis Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktu (asmens duomenų apsauga), 4 straipsnio 2 dalimi (komercinių interesų apsauga) ir 4 straipsnio 3 dalimi (sprendimų priėmimo proceso apsauga). Skundo pateikėjas manė, kad jam turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visais vertinimo dokumentais.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos veiksmai nebuvo netinkamai administruojami.  Tačiau ji siūlo Komisijai prieš paskiriant vertinimo komiteto narius viešųjų pirkimų procedūrose sistemingai gauti jų sutikimą atskleisti jų vardus ir pavardes. Jų vardų ir pavardžių atskleidimas pasibaigus vertinimo procesui turėtų būti laikomas paskyrimo į tokį komitetą sąlyga.

Byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu atskleisti darbuotojų, dirbusių Komisijos valstybės pagalbos tyrime, vardus ir pavardes. Tyrimo metu ombudsmenas gavo Komisijos, skundo pateikėjo ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomones.

Klausimas, ar atsisakymas atskleisti pavardes buvo teisingas, priklausė nuo Reglamento 45/2001 dėl duomenų apsaugos 8 straipsnio. Pagal šią nuostatą asmuo, prašantis atskleisti informaciją, pirmiausia turi įrodyti, kad jam būtina atskleisti vardus ir pavardes. Jei šis kriterijus tenkinamas, valdžios institucija dar turi patikrinti, ar darbuotojų pavardžių atskleidimas paveiktų jų teisėtus interesus ir, jei taip, ar šie teisėti interesai buvo svarbesni už asmens, prašančio atskleisti pavardes, nurodytą būtinybę.  

Nusprendęs, kad Komisija neturėtų siaurai taikyti 8 straipsnio, kai kalbama apie darbuotojų vardus ir pavardes, ombudsmenas konstatavo, kad Komisija, atsisakydama atskleisti aptariamų darbuotojų vardus ir pavardes, nepadarė jokio netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjo raštą dėl tariamų Estijos nacionalinių teismų padarytų pažeidimų. Tame rašte skundo pateikėjas taip pat kritikavo Komisiją dėl to, kad ji nesiėmė jokių veiksmų. Komisija paaiškino, kad ji neturi kompetencijos kištis į šį klausimą. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos paaiškinimai buvo teisingi, naudingi ir atitiko jos teisės aktuose nustatytus įgaliojimus. Taigi byla buvo baigta kaip išspręsta.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) nagrinėjo skundo pateikėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimu. Ombudsmeno tyrimo metu EIVT paskelbė dokumentą. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą kaip išsprendęs bylą.