2015 m. JT komitetas nustatė, kad ES darbuotojų sveikatos draudimo sistema – bendroji sveikatos draudimo sistema (BSDS) – neatitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK). Komitetas rekomendavo peržiūrėti bendrą sveikatos draudimo sistemą, kad būtų galima visapusiškai patenkinti su negalia susijusius sveikatos poreikius.

Ombudsmenas, gavęs darbuotojų, kurie susidūrė su problemomis siekdami visiškai kompensuoti savo ar savo šeimos narių medicinines išlaidas, skundus, atliko strateginį tyrimą. Ji nustatė, kad tai, jog Europos Komisija nesiėmė jokių veiksmingų priemonių atsižvelgdama į komiteto rekomendaciją, prilygsta netinkamam administravimui. Todėl ji rekomendavo Komisijai peržiūrėti BSDS reglamentuojančias taisykles. Ji taip pat pateikė Komisijai keletą pasiūlymų, susijusių su tuo, kaip pagal BSDS atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, taip pat su poreikiu mokyti darbuotojus ir tinkamai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad BSDS atspindėtų neįgaliųjų poreikius.

Komisija atsakė, kad ji peržiūrės BSDS reglamentuojančias taisykles ir imsis veiksmų, kad būtų atsižvelgta į daugumą ombudsmeno pasiūlymų.

Kadangi Komisija pritarė jos rekomendacijai, ombudsmenė užbaigia strateginį tyrimą. Atsižvelgdama į klausimo svarbą, ji prašo Komisijos per šešis mėnesius pateikti rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą. Ombudsmenė taip pat patvirtina savo pasiūlymą dėl būtinybės Komisijai peržiūrėti savo 2004 m. taisykles dėl neįgalių darbuotojų poreikių tenkinimo.

Byla buvo susijusi su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) praktika neleisti kandidatams vienu metu dalyvauti daugiau nei viename ES tarnautojų įdarbinimo konkurse, net jei jie atitiko kriterijus. EPSO atsisakė leisti skundo pateikėjui dalyvauti dviejuose vienu metu vykstančiuose ES institucijų vertėjų raštu įdarbinimo konkursuose ir įtikinamai nepaaiškino šios praktikos taikymo priežasčių.

Ombudsmenas nustatė, kad tokia praktika gali trukdyti įdarbinti labiausiai kvalifikuotus asmenis ir kad atitinkamai EPSO turėtų galėti įtikinamai pagrįsti, kodėl ji taiko tokią praktiką. Ombudsmenas nustatė, kad tai, jog EPSO´s nepateikė skundo pateikėjui tokių motyvų, yra netinkamas administravimas. Ji taip pat nustatė, kad bet koks praktikos tęsimas, nesant tvirtų motyvų, neišvengiamai taip pat būtų laikomas netinkamu administravimu. Todėl ombudsmenas rekomendavo EPSO nedelsiant peržiūrėti savo politiką, susijusią su šia praktika.

Reaguodama į tai, EPSO sudarė vidaus svarstymų grupę, kuri atliks išsamų bet kokių politikos pokyčių šioje srityje poveikio vertinimą. Vertinimas EPSO valdančiajai tarybai bus pateiktas iki 2018 m. gruodžio mėn. Taryba turi priimti galutinį sprendimą. EPSO atsižvelgęs į jos rekomendaciją, ombudsmenas nusprendė nutraukti bylą.

2013 m. skundo pateikėjas buvo pašalintas iš Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) rengiamo audito srities administratorių įdarbinimo konkurso. Jis buvo pašalintas iš konkurso dėl to, kad jo akademinė kvalifikacija nebuvo pakankamai susijusi su skelbiamomis pareigomis. Skundo pateikėjas savo skunde Europos ombudsmenui nurodė, kad keli kandidatai, kuriems 2010 m. leista dalyvauti tame pačiame konkurse, turėjo diplomus, kurie buvo tokie patys arba mažiau svarbūs nei jo diplomas. Jis teigė, kad jei kitų kandidatų kvalifikacijos pakaktų 2010 m., jo diplomo turėtų pakakti ir 2013 m.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad 2013 m. konkursas buvo tas pats konkursas, kuris iš pradžių vyko 2010 m., ir kad 2013 m. turėtų būti taikomi tie patys kvalifikacijos kriterijai kaip ir 2010 m. Ombudsmenas nustatė EPSO netinkamo administravimo atvejį ir rekomendavo EPSO paprašyti atrankos komisijos peržiūrėti savo sprendimą dėl skundo pateikėjo kvalifikacijos.

EPSO atsisakė priimti ombudsmeno rekomendaciją nepateikdama

įtikinamas savo pozicijos priežastis. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir nustatė netinkamo administravimo atvejį.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos sprendimu tam tikras išlaidas, kurias deklaravo nevyriausybinė organizacija, dalyvavusi ES finansuojamame projekte, kuriuo siekiama kovoti su rasizmu prieš romus, laikyti netinkamomis finansuoti. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo įrodymų prieš nustatydama, kad išlaidos yra netinkamos finansuoti.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos sprendimu susigrąžinti sumas, išmokėtas kaip dotacijos pagal įvairius ES finansuojamus projektus. Sprendimas buvo priimtas po auditų, kuriuos Komisijos vardu atliko auditorius. Skundo pateikėjas nesutiko su audito metu nustatytais faktais. Be kita ko, skundo pateikėjas pageidavo, kad auditus peržiūrėtų jo valstybės narės nacionaliniai audito rūmai. Komisija nemanė, kad tai būtina.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su skundo pateikėjo prašymu leisti susipažinti su dviem e. laiškais, Agentūros Mokslo tarybos nariams išsiųstais iš Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos valdybos pirmininko privačios e. pašto paskyros. Kai Agentūra atsisakė suteikti prieigą remdamasi tuo, kad šių dviejų elektroninių laiškų ji neturėjo, nes jie buvo išsiųsti iš privačios paskyros, skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo šio klausimo tyrimą, po kurio valdybos pirmininkas pateikė Agentūrai šių dviejų elektroninių laiškų kopijas. Taigi Agentūra galėjo įvertinti skundo pateikėjo prašymą leisti susipažinti su e. laiškais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ^[1]. Tada Agentūra suteikė skundo pateikėjui galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais. Ombudsmenas gavo visas šių dviejų e. laiškų kopijas ir galėjo patikrinti, ar skundo pateikėjui atskleistose kopijose padaryti kupiūravimai buvo pagrįsti.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Komisija neatsakė į korespondenciją, išsiųstą nagrinėjant skundą dėl pažeidimo prieš Italiją, ir su jos tariamu neteisėtu sprendimu baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo.

Ombudsmenas ištyrė šiuos klausimus ir nustatė, kad pateikdama atsakymą, kurį Komisija išsiuntė skundo pateikėjui šio tyrimo metu, ji pateikė įtikinamą ir išsamų atsakymą. Todėl Komisija išsprendė pirmąjį klausimą. Visų pirma ombudsmenas nustatė, kad Komisija pakankamai paaiškino savo sprendimą nepradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros šioje byloje. Todėl, kiek tai susiję su antruoju klausimu, ji nusprendė, kad netinkamo administravimo nebuvo.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą.

Byla buvo susijusi su tariamai neteisėtu buvusio darbuotojo atleidimu iš Europos investicijų banko (EIB) ir priekabiavimu prie jo.

Ombudsmeno tyrime daugiausia dėmesio skirta klausimui, kad EIB tariamai nepagrįstai neleido skundo pateikėjui pasinaudoti vadinamąja „taikinimo procedūra“, numatyta EIB tarnybos nuostatų 41 straipsnyje (kuriame nustatyta, kad darbuotojai gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą kilus ginčui su EIB ir kad prieš tai darydami jie turėtų siekti taikaus sprendimo taikinimo procedūra). Ombudsmenas padarė preliminarią išvadą, kad manydamas, jog taikinimo procedūra negali būti taikoma buvusiam tarnautojui, kuris negavo EIB pensijos, EIB padarė netinkamą administravimą. Todėl ombudsmenas pasiūlė EIB nedelsiant pradėti taikinimo procedūrą tiek atleidimo iš darbo, tiek priekabiavimo klausimais. Bankas sutiko pradėti taikinimo procedūrą dėl atleidimo iš darbo klausimo ir perdavė skundo pateikėjui kitą procedūrą dėl priekabiavimo klausimo.

Ombudsmenė padarė išvadą, kad jai įsikišus buvo rastas sprendimas. Todėl ji nutraukė bylą.

Skundo pateikėjas, Belgijoje įsikūrusi ne pelno organizacija, dalyvavo ES finansuojamame projekte, kuriuo siekta spręsti problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės naudodamiesi IRT sprendimais. Atlikus finansinį auditą nustatyta, kad skundo pateikėjo naudojama darbo laiko registravimo sistema buvo nepatikima. Todėl Komisija siekė iš skundo pateikėjo susigrąžinti daugiau kaip 85 000 EUR.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad auditoriai pripažino, jog skundo pateikėjo atliktas darbas, susijęs su dviem konkrečiais „rezultatais“, buvo teisėtas, kaip ir susijęs darbo laikas. Todėl ji manė, kad Komisija nepagrįstai atmetė su šiuo darbu susijusias personalo išlaidas. Siekdama išspręsti šią problemą, ji rekomendavo Komisijai atitinkamai sumažinti sumą, kurią ji siekia susigrąžinti.

Komisija visiškai pritarė ombudsmeno rekomendacijai ir sutiko susigrąžintiną sumą sumažinti beveik 37 000 EUR. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas baigė nagrinėti bylą. Tačiau ombudsmenas tęsia atskirą tyrimą dėl lėšų susigrąžinimo, susijusį su kitais „rezultatais“.

Didžioji ES biudžeto dalis kasmet skiriama Europos Komisijos ir valstybių narių bendrai valdomiems fondams ir programoms. 2015 m. birželio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos mokėjimų savalaikiškumo, daugiausia dėmesio skirdama mokėjimams privatiems rangovams ir paramos gavėjams, kurie gali labiausiai nukentėti dėl pavėluoto mokėjimo. Šis tyrimas buvo atliktas po keturių ankstesnių tyrimų ta pačia tema.

Atlikdama tyrimą ombudsmenė atsižvelgė tiek į Komisijos pareigą užtikrinti patikimą finansų valdymą, visų pirma vengiant netvarkingų ar klaidingų mokėjimų, tiek į pagrindinę rangovų ir naudos gavėjų teisę į gerą administravimą, visų pirma į tai, kad jų mokėjimo prašymai būtų išnagrinėti per pagrįstą laikotarpį.

Ombudsmenas paprašė informacijos apie atvejų, kai vėluojama atlikti mokėjimus, skaičių ir procentinę dalį, vėlavimo mastą, susijusias sumas ir atvejus, kai delspinigiai buvo sumokėti dėl pavėluoto mokėjimo. Ombudsmenas taip pat atliko patikrinimą vietoje, kad geriau suprastų, kaip mokėjimo procesas veikia praktiškai.

Ombudsmenė pažymi, kad bendra pavėluotų mokėjimų dalis nuo 2013 m. padidėjo dėl dviejų pagrindinių veiksnių. Pirma, dabartiniame Finansiniame reglamente, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., nustatyti griežtesni mokėjimo terminai. Antra, ES biudžeto valdymo institucija (t. y. Parlamentas ir Taryba) 2014 m. apribojo „mokėjimų asignavimų“ sumą, t. y. institucijoms skirtas lėšas sąskaitoms apmokėti per metus.

Ombudsmenė palankiai vertina Komisijos pažangą mažinant pavėluotų mokėjimų skaičių ir vertę 2015 m., po to, kai 2014 m. jie pasiekė aukščiausią tašką. Ji pripažįsta, kad mokėjimų asignavimų trūkumas buvo išskirtinis veiksnys, kurio Komisija negalėjo kontroliuoti. Ombudsmenė taip pat pažymi, kad nuo 2013 m. padidėjęs pavėluotų mokėjimų vidurkis nereiškia, kad Komisijos veiklos rezultatai absoliučiais skaičiais pablogėjo. Kartu ombudsmenas pabrėžia, kad Komisija turi dėti daug pastangų, kad būtų laikomasi griežtesnių teisinių terminų, nustatytų dabartiniame Finansiniame reglamente.

Ombudsmeno atliktas patikrinimas parodė, kad Komisija atidžiai stebi savo veiklos rezultatus šioje srityje ir yra sukaupusi daug gerosios patirties pavyzdžių. Tačiau ombudsmenui kelia susirūpinimą tai, kad kai kurios neseniai Komisijos paskelbtos priemonės buvo iškeltos dar 2010 m. po konsultacijų, kurias ombudsmenas pradėjo atlikdamas ankstesnį tyrimą.

Todėl ombudsmenė ragina Komisiją dėti daugiau pastangų finansinių ir veiklos patikrinimų koordinavimo, internetinių priemonių kūrimo, kuo didesnio darbuotojų kaitos valdymo, mokėjimų sustabdymo valdymo ir sąskaitų faktūrų registravimo laiku srityse. Atsižvelgdama į tai, ji pateikia keletą pasiūlymų.

Ši byla kilo dėl to, kad Europos Komisijos atstovybė Kroatijoje neatsakė į „Facebook“ pateiktą prašymą pateikti informaciją, ir dėl to, kad ji užblokavo skundo pateikėją savo „Facebook“ puslapyje. Skundo pateikėjas paklausė, ar atstovybės Kroatijoje vadovas yra buvęs Jugoslavijos komunistų partijos narys.

Kadangi Komisija atblokavo savo „Facebook“ puslapį ir pateikė atsakymą, ombudsmenė mano, kad Komisija išsprendė šiuos bylos aspektus. Ombudsmenė taip pat mano, kad Komisija nepadarė netinkamo administravimo, nes neatskleidė prašomos informacijos, nes tai buvo saugomi asmens duomenys.

Tačiau ombudsmenas siūlo pagerinti atsakymų piliečiams, bendraujantiems su Komisija socialiniuose tinkluose, poreikį. Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad teisė į atsakymą, garantuojama ES pagrindinių teisių chartija ir gero administravimo principais, kaip numatyta Europos gero administracinio elgesio kodekse, taikoma pranešimams, gautiems per socialinę žiniasklaidą, taikant tik apribojimus, pateisinamus proporcingumo principu. Komisija turėtų į tai atsižvelgti persvarstydama savo informacijos teikėjų vadovą ir atlikdama bet kokį kitą susijusį darbą.