Ieškoti tyrimų

Airijai tenka ypatingas vaidmuo įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), nes joje įsikūrusios dauguma Europos Sąjungos didžiųjų technologijų įmonių. Kitų valstybių narių priežiūros institucijos dažnai priklauso nuo Airijos duomenų apsaugos komisijos darbo, kad galėtų visapusiškai išnagrinėti asmens duomenų klausimus, susijusius su jų šalies piliečiais.

Todėl ypač svarbu, kad Europos Komisija būtų tinkamai informuota apie tai, ar Airijoje tinkamai taikomas BDAR didžiųjų technologijų įmonių atžvilgiu.

Įvairios viešosios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant skundo pateikėją, pranešė, kad BDAR Airijoje taikomas netinkamai.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar Europos Komisija renka pakankamai informacijos, kad galėtų stebėti, kaip Airija įgyvendina BDAR.

Ombudsmenės tyrimas atskleidė nusistovėjusią Europos Komisijos praktiką reguliariai nagrinėti Airijos duomenų apsaugos komisijos bylų apžvalgą, susijusią su didžiųjų technologijų įmonių bylų nagrinėjimu. Ji padarė išvadą, kad tokia praktika yra tinkama ir atitinka gerą administravimą. Vis dėlto ombudsmenė manė, kad būtų galima atlikti keletą techninių patobulinimų, ir pateikė atitinkamų pasiūlymų.

Byla pirmiausia buvo susijusi su Frontex sprendimu nebebendrauti elektroniniu paštu su asmenimis, kurie prašo leisti viešai susipažinti su dokumentais. Frontex įpareigoja prašytojus naudotis jos internetiniu prieigos portalu. Dėl to kyla problemų prašytojams, kurių būtų galima lengvai išvengti, taip pat internetinėms skaidrumo platformoms, kurias sukūrė pilietinės visuomenės organizacijos, siekdamos padėti siekti ES tikslo dirbti kuo atviriau.

Ombudsmenė nerado pateisinamų priežasčių Frontex sprendimui pagrįsti. Ji pateikė rekomendaciją, kad Frontex turėtų leisti prašytojams bendrauti su ja elektroniniu paštu, nesinaudojant dabartiniu prieigos prie dokumentų portalu. Be to, ji paprašė Frontex susipažinti su geriausia praktika, kurią šiuo atžvilgiu nustatė Europos Komisija savo naujajame viešosios prieigos portale, ir kuo greičiau ją įgyvendinti.

Be to, ombudsmenė pasiūlė, kad Frontex turėtų skirti išteklių, reikalingų dideliam skaičiui prašymų leisti susipažinti su dokumentais, kuriuos ji tikriausiai reguliariai gaus ateityje, nagrinėti. Ji taip pat pasiūlė, kad Frontex parengtų ir paskelbtų išsamų vadovą, kaip nagrinėti visuomenės prašymus leisti susipažinti su informacija.

Frontex atmetė ombudsmenės rekomendaciją leisti prašytojams bendrauti su ja elektroniniu paštu. Frontex taip pat iš esmės neatsakė į pasiūlymą susipažinti su susijusia geriausia Europos Komisijos praktika ir ją įgyvendinti.

Todėl ombudsmenė užbaigė tyrimą konstatuodama netinkamą administravimą.

Kalbant apie kitus ombudsmenės pasiūlymus, Frontex pranešė, kad neseniai paskyrė papildomą ne visos darbo dienos etatą prašymams dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais nagrinėti, ir pranešė, kad parengs ombudsmenės pasiūlytą vadovą. Anksčiau per tyrimą Frontex įgyvendino ombudsmenės pasiūlymus peržiūrėti savo pareiškimą dėl autorių teisių ir dvejus metus suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, esančiais viešai prieinamose paskyrose. Ji taip pat sutiko sukurti specialų e. pašto adresą prašymams teikti.

Skundo pateikėjai, pilietinės visuomenės organizacijų grupė, buvo susirūpinę, kad Europos Komisija, prieš teikdama paramą Afrikos šalims stebėjimo pajėgumams plėtoti, visų pirma pagal ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą (EUTFA), neįvertino rizikos žmogaus teisėms. Skundo pateikėjai teigė, kad prieš sutikdama remti projektus, kurie gali būti susiję su stebėjimu, pavyzdžiui, biometrinių duomenų bazėmis arba mobiliųjų telefonų stebėjimo technologijomis, Komisija turėjo atlikti išankstinį rizikos ir poveikio vertinimą, kad užtikrintų, jog dėl projektų nebus pažeistos žmogaus teisės (pvz., teisė į privatumą).

Remdamasi tyrimu ombudsmenė padarė išvadą, kad taikomų priemonių nepakako, kad būtų tinkamai įvertintas EUFTA projektų poveikis žmogaus teisėms. Siekdama pašalinti nustatytus trūkumus, ombudsmenė pasiūlė pagerinti padėtį ir užtikrinti, kad ateityje įgyvendinant ES patikos fondo projektus būtų atliekamas išankstinis poveikio žmogaus teisėms vertinimas.