Byla buvo susijusi su laiku, per kurį Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) priėmė sprendimą dėl dviejų to paties skundo pateikėjo 2023 m. pateiktų skundų dėl skundo pateikėjo asmens duomenų tvarkymo.

Ombudsmeno tyrimo metu EDAPP pateikė pagrįstus paaiškinimus dėl bylų nagrinėjimo ir vėlavimo. EDAPP taip pat baigė preliminarų iškeltų klausimų vertinimą.

Ombudsmenė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad EDAPP ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama spręsti susikaupusių neišnagrinėtų bylų problemą, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų, todėl baigė bylą padarydamas išvadą, kad tolesni tyrimai nėra pagrįsti. 

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) nagrinėjo įtarimus dėl pagrindinių teisių pažeidimų savo veikloje Graikijos Samo saloje. Skundo pateikėjai buvo susirūpinę, kad tai, kaip EUAA prieglobsčio paramos grupėse dirbantys bylas nagrinėjantys darbuotojai rengė pokalbius su pažeidžiamais prieglobsčio prašytojais, prieštarauja ES teisei ir kad EUAA į tai nereagavo. Be to, skundo pateikėjai buvo susirūpinę dėl to, kaip EUAA nagrinėjo prieglobsčio prašytojų pranešimus apie priverstinį grąžinimą.

Ombudsmenė nustatė, kad skundo pateikimo metu EUAA neužtikrino, kad jos prieglobsčio paramos grupėse dirbantys bylas nagrinėjantys darbuotojai būtų pasirengę tinkamai rengti pokalbius su pažeidžiamais prieglobsčio prašytojais, be kita ko, dėl to, kaip atsižvelgti į pažeidžiamumo rodiklius, kai jie pirmą kartą paaiškėja per pokalbį dėl prieglobsčio. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad EUAA nesuteikė pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams tinkamos procedūros pranešti apie klaidas, padarytas per pokalbius, ir neužtikrino, kad EUAA peržiūrėtų tokius pranešimus. Ombudsmenė nustatė, kad tai yra netinkamas administravimas, ir pateikė keturias rekomendacijas EUAA trūkumams pašalinti.

Ombudsmenė taip pat išsiuntė šias rekomendacijas savo kolegoms iš Europos ombudsmenų tinklo (ENO), siekdama sužinoti jų nuomonę apie tai, kaip užtikrinamas pagrindinių teisių laikymasis bendradarbiaujant EUAA bylas nagrinėjantiems darbuotojams ir nacionaliniams prieglobsčio pareigūnams.

Be to, ombudsmenė nustatė svarbių trūkumų, susijusių su tuo, kaip EUAA sprendė prieglobsčio prašytojų per pokalbius atskleistos priverstinio apgręžimo patirties klausimą. Kadangi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra pradėjo įgyvendinti priemones šiems trūkumams pašalinti ombudsmenės tyrimo metu, ji nenustatė netinkamo administravimo, o pateikė du pasiūlymus dėl patobulinimų.

Ši byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo žurnalisto prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su Komisijos koordinatoriaus kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo klausimais darbo kelione į Izraelį. Komisija, remdamasi ES duomenų apsaugos taisyklėmis, atsisakė patvirtinti arba paneigti tokių dokumentų buvimą. Ji teigė, kad net pripažinus, jog tokių dokumentų yra, tai prilygtų asmens duomenų perdavimui, nesant būtinybės dėl konkretaus viešojo intereso tikslo, o skundo pateikėjas to neįrodė.

Tyrimo metu Komisija ombudsmeno tyrimo grupei patvirtino, kad kelionė įvyko ir kad ji padengė šios kelionės išlaidas, taip išsprendžiant pagrindines skundo pateikėjo iškeltas skaidrumo problemas.

Ombudsmenė nustatė, kad visuomenė yra suinteresuota vieša koordinatoriaus profesinės veiklos kontrole, atsižvelgiant į šio vaidmens matomumą ir temos jautrumą. Tačiau po to, kai Komisija patvirtino darbo kelionę ir kad ji padengė išlaidas pagal taikytinas taisykles, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad viešasis interesas tikrinti koordinatoriaus profesinę veiklą buvo patenkintas.

Tačiau ombudsmenė pateikė Komisijai pasiūlymą dėl patobulinimų, t. y. kad ji turėtų aktyviai skelbti koordinatoriaus oficialios veiklos santraukas, įskaitant informaciją apie darbo keliones, kad būtų padidintas skaidrumas.

Ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir padarė išvadą, kad tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija užtikrina, kad Rumunija visapusiškai įgyvendintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl neteisėto atsisakymo išduoti tapatybės korteles Rumunijos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitose valstybėse narėse.

Ombudsmenė nustatė, kad šis klausimas vystėsi nacionaliniu lygmeniu ir kad Komisija aktyviai ir pagrįstais laiko tarpais stebėjo padėtį.

Ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir padarė išvadą, kad šiuo etapu tolesni tyrimai nėra pagrįsti. Tačiau ombudsmenė paprašė Komisijos per šešis mėnesius jai pateikti naujausią informaciją apie vertinimą, kaip Rumunija laikosi teismo sprendimo, ir apie visus tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija.

Skundo pateikėjas paprašė Europos Komisijos leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo susirašinėjimu su Vengrijos vyriausybe dėl teismų nepriklausomumo Komisijai vertinant Vengrijos tinkamumą gauti sanglaudos fondų paramą. Pasikonsultavusi su Vengrijos valdžios institucijomis, Komisija atsisakė leisti susipažinti su kai kuriais dokumentais, remdamasi dviem išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Konkrečiau kalbant, Komisija teigė, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta jos tyrimo tikslui, susijusiam su Vengrijos tinkamumu gauti sanglaudos fondų paramą, ir jos sprendimų priėmimo procesui. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti savo sprendimą (pateikiant kartotinę paraišką). Komisijai neatsakius per nustatytą terminą, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl Komisijos netiesioginio atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais. Ombudsmeno tyrimo metu Komisija priėmė patvirtinamąjį sprendimą. Jis paliko galioti savo sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais, tačiau rėmėsi papildoma išimtimi, teigdamas, kad Europos Parlamentas tuo metu inicijavo teismo procesą šiuo klausimu, o informacijos atskleidimas galėtų pakenkti šiam vykstančiam procesui.

Ombudsmeno atliktas patikrinimas parodė, kad prašomus dokumentus sudaro Vengrijos įsivertinimas, oficialūs klausimynai, kuriuos Komisija nusiuntė Vengrijos valdžios institucijoms, ir oficialūs atitinkamų Vengrijos valdžios institucijų atsakymai į šiuos klausimus. Taigi prašomi dokumentai yra Komisijos sprendimo, dėl kurio Parlamentas pradėjo teismo procesą, pagrindas. Jie nebuvo parengti konkrečiam teismo procesui ir juose nėra vidaus teisinių pozicijų ginčytinais klausimais.

Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisija nepakankamai įrodė, kaip dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti atitinkamam teismo procesui. Ombudsmeno taip pat neįtikino Komisijos argumentas, kad atskleidimas galėtų pakenkti jos tyrimui. Be to, ombudsmenė pabrėžė, kad svarbu informuoti visuomenę apie Komisijos ir Vengrijos valdžios institucijų veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ES finansinius interesus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo. Todėl ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad Komisijos atsisakymas leisti visuomenei plačiai susipažinti su prašomais dokumentais yra netinkamas administravimas, ir rekomendavo Komisijai persvarstyti savo poziciją dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais.

Atsakydama Komisija patvirtino savo poziciją, kad prašomų dokumentų atskleidimas pakenktų Parlamento pradėtam teismo procesui ir jo tyrimui dėl Vengrijos atitikties sanglaudos fondų reikalavimams. Tačiau ombudsmenė nustatė, kad Komisija nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl nebuvo galima suteikti platesnės galimybės susipažinti su šiais dokumentais. Todėl ombudsmenė patvirtino savo išvadą dėl netinkamo administravimo ir nutraukė bylą.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su pagrįsta nuomone, kurią Europos Komisija išsiuntė Belgijai vykstant pažeidimo nagrinėjimo procedūrai dėl Pranešėjų apsaugos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.

Komisija atsisakė leisti susipažinti su dokumentu, kuris yra vykdomos pažeidimo nagrinėjimo procedūros bylos dalis. Tai darydama Komisija rėmėsi bendrąja neatskleidimo prezumpcija, grindžiama būtinybe apsaugoti vykdomo tyrimo tikslą. Nepatenkintas šiuo rezultatu, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Nors ombudsmenė manė, kad tinkama pranešėjų apsauga yra būtina, ji, remdamasi ginčijamo dokumento patikrinimu, nusprendė, kad Komisija pagrįstai rėmėsi bendrąja neatskleidimo prezumpcija, kad atsisakytų leisti susipažinti su dokumentu. Todėl ji nutraukė bylą.