Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija užtikrina, kad Rumunija visapusiškai įgyvendintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl neteisėto atsisakymo išduoti tapatybės korteles Rumunijos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitose valstybėse narėse.

Ombudsmenė nustatė, kad šis klausimas vystėsi nacionaliniu lygmeniu ir kad Komisija aktyviai ir pagrįstais laiko tarpais stebėjo padėtį.

Ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir padarė išvadą, kad šiuo etapu tolesni tyrimai nėra pagrįsti. Tačiau ombudsmenė paprašė Komisijos per šešis mėnesius jai pateikti naujausią informaciją apie vertinimą, kaip Rumunija laikosi teismo sprendimo, ir apie visus tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija.

Skundo pateikėjas paprašė Europos Komisijos leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo susirašinėjimu su Vengrijos vyriausybe dėl teismų nepriklausomumo Komisijai vertinant Vengrijos tinkamumą gauti sanglaudos fondų paramą. Pasikonsultavusi su Vengrijos valdžios institucijomis, Komisija atsisakė leisti susipažinti su kai kuriais dokumentais, remdamasi dviem išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Konkrečiau kalbant, Komisija teigė, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta jos tyrimo tikslui, susijusiam su Vengrijos tinkamumu gauti sanglaudos fondų paramą, ir jos sprendimų priėmimo procesui. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti savo sprendimą (pateikiant kartotinę paraišką). Komisijai neatsakius per nustatytą terminą, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl Komisijos netiesioginio atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais. Ombudsmeno tyrimo metu Komisija priėmė patvirtinamąjį sprendimą. Jis paliko galioti savo sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais, tačiau rėmėsi papildoma išimtimi, teigdamas, kad Europos Parlamentas tuo metu inicijavo teismo procesą šiuo klausimu, o informacijos atskleidimas galėtų pakenkti šiam vykstančiam procesui.

Ombudsmeno atliktas patikrinimas parodė, kad prašomus dokumentus sudaro Vengrijos įsivertinimas, oficialūs klausimynai, kuriuos Komisija nusiuntė Vengrijos valdžios institucijoms, ir oficialūs atitinkamų Vengrijos valdžios institucijų atsakymai į šiuos klausimus. Taigi prašomi dokumentai yra Komisijos sprendimo, dėl kurio Parlamentas pradėjo teismo procesą, pagrindas. Jie nebuvo parengti konkrečiam teismo procesui ir juose nėra vidaus teisinių pozicijų ginčytinais klausimais.

Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisija nepakankamai įrodė, kaip dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti atitinkamam teismo procesui. Ombudsmeno taip pat neįtikino Komisijos argumentas, kad atskleidimas galėtų pakenkti jos tyrimui. Be to, ombudsmenė pabrėžė, kad svarbu informuoti visuomenę apie Komisijos ir Vengrijos valdžios institucijų veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ES finansinius interesus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo. Todėl ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad Komisijos atsisakymas leisti visuomenei plačiai susipažinti su prašomais dokumentais yra netinkamas administravimas, ir rekomendavo Komisijai persvarstyti savo poziciją dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais.

Atsakydama Komisija patvirtino savo poziciją, kad prašomų dokumentų atskleidimas pakenktų Parlamento pradėtam teismo procesui ir jo tyrimui dėl Vengrijos atitikties sanglaudos fondų reikalavimams. Tačiau ombudsmenė nustatė, kad Komisija nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl nebuvo galima suteikti platesnės galimybės susipažinti su šiais dokumentais. Todėl ombudsmenė patvirtino savo išvadą dėl netinkamo administravimo ir nutraukė bylą.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su pagrįsta nuomone, kurią Europos Komisija išsiuntė Belgijai vykstant pažeidimo nagrinėjimo procedūrai dėl Pranešėjų apsaugos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.

Komisija atsisakė leisti susipažinti su dokumentu, kuris yra vykdomos pažeidimo nagrinėjimo procedūros bylos dalis. Tai darydama Komisija rėmėsi bendrąja neatskleidimo prezumpcija, grindžiama būtinybe apsaugoti vykdomo tyrimo tikslą. Nepatenkintas šiuo rezultatu, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Nors ombudsmenė manė, kad tinkama pranešėjų apsauga yra būtina, ji, remdamasi ginčijamo dokumento patikrinimu, nusprendė, kad Komisija pagrįstai rėmėsi bendrąja neatskleidimo prezumpcija, kad atsisakytų leisti susipažinti su dokumentu. Todėl ji nutraukė bylą.