Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas yra Italijos ūkininkas, kuris nuo 2005 m. rugsėjo mėn. skundžiasi Komisijai dėl tam tikrų priemonių, kurias Italijos valdžios institucijos priėmė siekdamos įgyvendinti Direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką [1]. Jo teigimu, šios priemonės prilygsta neteisėtam draudimui sėti genetiškai modifikuotus (GM) kukurūzus.

2. 2010 m. spalio 25 d., kompetentingam Italijos teismui pradėjus baudžiamąją bylą prieš jį dėl to, kad jis be leidimo pasėjo GM kukurūzus, skundo pateikėjas dar kartą paprašė Komisijos imtis veiksmų prieš Italiją. Komisija užregistravo skundo pateikėjo raštą kaip skundą dėl pažeidimo (CHAP 2010/3706).

3. 2011 m. vasario 14 d. skundo pateikėjas išsiuntė Komisijai ir įvairioms Italijos valdžios institucijoms raštą, kuriuo informavo jas apie savo ketinimą pasėti GM kukurūzus 2011 m. pasėliams. Savo rašte skundo pateikėjas nurodė, kad: i) pasirinktos GM veislės pateikimą rinkai leista pateikti laikantis atitinkamų ES teisės aktų ir procedūrų; ii) valstybės narės negali uždrausti pateikti rinkai leidžiamų GM sėklų, išskyrus atvejus, kai taikoma viena iš atitinkamuose ES teisės aktuose aiškiai numatytų išimčių; ir iii) Italijos įgyvendinimo teisės aktuose nustatytos papildomos genetiškai modifikuotų sėklų pateikimo rinkai sąlygos, visų pirma papildomas reikalavimas gauti leidimą. Todėl skundo pateikėjas padarė išvadą, kad Italijos įgyvendinimo teisės aktais pažeidžiama ES teisė ir jais negalima remtis prieš jį.

4. 2011 m. kovo 30 d. Komisija informavo skundo pateikėją apie savo ketinimą baigti skundo nagrinėjimą. Komisija pabrėžė, kad skundo pateikėjo byloje vyksta nacionaliniai teismo procesai, todėl ji nemano, kad tikslinga kištis. Komisija taip pat nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/18.

5. 2011 m. balandžio 1 d. kompetentingas Italijos teismas nurodė prevenciškai konfiskuoti skundo pateikėjo ūkį, kad būtų užkirstas kelias paskelbtam sėjimui. 2011 m. balandžio 8 d. Italijos Friulio-Venecijos Džulijos regionas priėmė teisės aktus dėl sambūvio priemonių (2011 m. balandžio 8 d. Regiono įstatymas Nr. 5), kurie, skundo pateikėjo ´s nuomone, reiškė genetiškai modifikuotų kultūrų uždraudimą jo teritorijoje, pažeidžiant Direktyvą 2001/18. Skundo pateikėjas atkreipė Komisijos dėmesį į abu įvykius ir dar kartą paprašė jos įsikišti atliekant Sutarčių sergėtojos vaidmenį.

6. 2011 m. liepos 20 d. Komisija nusprendė baigti skundo pateikėjos skundo dėl pažeidimo nagrinėjimą. Komisija pažymėjo, kad: i) Italijos teigimu, vyko nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų derybos dėl sambūvio priemonių priėmimo, kurias Komisija atidžiai stebėjo; ii) Italijos Valstybės Taryba kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar, laukiant, kol bus priimtos sambūvio priemonės, pagal ES teisę reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos leistų sėti genetiškai modifikuotus pasėlius, kuriems jau suteiktas leidimas Europos lygmeniu (byla C-36/11 [2]), ir tikėtina, kad Teisingumo Teismo atsakymas turės įtakos ir skundo pateikėjos bylai; iii) apie nacionalinę teisę, kuria remdamasis kompetentingas nacionalinis teismas priėmė nutartį dėl skundo pateikėjo, nebuvo pranešta Komisijai, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 98/34 dėl techninių standartų [3] 8 straipsnį, ir tai, kad apie ją nebuvo pranešta, turėjo įtakos galimybei užtikrinti jos vykdymą asmenų atžvilgiu; todėl nacionalinis teismas galėtų nuspręsti jo netaikyti, o Komisija nesikištų į vykstančius teismo procesus; ir iv) Parlamentas ir Taryba svarstė pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/18 ir, kol bus priimti tokie pakeitimai, būtų netikslinga pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Italiją. Komisija padarė išvadą, kad, pasinaudodama savo diskrecija, ji nusprendė nutraukti bylą, tačiau paliko galimybę ją vėl pradėti atsižvelgiant į būsimus pokyčius.

7. 2011 m. gruodžio 22 d. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

8. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl šių kaltinimų ir pretenzijų:

Įtarimas

Nusprendusi nutraukti skundo CHAP 2010/3706 dėl pažeidimo nagrinėjimą ir (arba) jo nenagrinėti tiek, kiek jis susijęs su Friulio-Venecijos Džulijos regiono priimtų naujų teisės aktų suderinamumu su ES teise, Komisija tinkamai nevykdė savo, kaip Sutarčių sergėtojos, pareigų.

Prašymas

Komisija turėtų persvarstyti savo sprendimą nutraukti ir (arba) nesiimti tolesnių veiksmų dėl skundo dėl pažeidimo CHAP 2010/3706 tiek, kiek jis susijęs su Friulio-Venecijos Džulijos regiono priimtų naujų teisės aktų suderinamumu su ES teise ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Italiją.

9. Dėl likusių skundo pateikėjo ´s bylos aspektų, t. y. dėl to, kad Komisija tariamai nesiėmė veiksmų dėl skundo dėl pažeidimo CHAP 2010/3706 tiek, kiek jis susijęs su tariamu Italijos praktikos neleisti auginti GMO, kol bus priimtos sambūvio priemonės, neteisėtumu, ombudsmenas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo tyrimui. Konkrečiai ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisijos sprendimas nesiimti tolesnių veiksmų, kol Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą byloje C-36/11, yra tinkamas Komisijos diskrecijos įgyvendinimas pagal Teisingumo Teismo praktiką.

Tyrimas

10. 2012 m. vasario 3 d. ombudsmenas paprašė skundo pateikėjo pateikti paaiškinimus, kuriuos jis pateikė 2012 m. vasario 14 d. 2012 m. rugpjūčio 21 d. ombudsmenas nusprendė pradėti skundo pateikėjo ´s skundo, nurodyto 8 dalyje, tyrimą ir paprašė Komisijos pateikti nuomonę. Komisijos nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui ir paprašyta pateikti pastabas. Skundo pateikėjas tai padarė 2013 m. vasario 22 d.

Tolesnė raida

11. 2012 m. balandžio 10 d. skundo pateikėjas paprašė Komisijos persvarstyti savo sprendimą nutraukti bylą atsižvelgiant į Italijos kasacinio teismo sprendimą, kuriuo 2012 m. kovo 22 d. atmestas jo skundas dėl prevencinio arešto.

12. 2012 m. gegužės 15 d. Komisija pakartojo ketinanti palaukti Teismo sprendimo byloje C-36/11 prieš priimdama bet kokį kitą sprendimą dėl jo skundo (CHAP 2010/3706).

13. Kitame ombudsmenui persiųstame laiške skundo pateikėjas išreiškė nepasitenkinimą Komisijos pozicija, kuri, jo nuomone, yra „atidėliotina“. Atsakydama Komisija nurodė, kad jos pozicija atitinka Teisingumo Teismo praktiką.

14. 2012 m. rugpjūčio 28 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad skundas dėl pažeidimo CHAP 2010/3706 „nebaigtas nagrinėti“ ir bus įvertintas priėmus prejudicinį sprendimą byloje C-36/11.

15. 2012 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-36/11. Teismas paaiškino, kad „genetiškai modifikuotų organizmų, pvz., MON 810 kukurūzų veislių, auginimui negali būti taikoma nacionalinė leidimų išdavimo procedūra, kai šių veislių naudojimas ir prekyba jomis yra leidžiami pagal Reglamento 1829/2003 … 20 straipsnį ir tos veislės yra patvirtintos įtraukti į Tarybos direktyvoje 2002/53/EB numatytą bendrąjį katalogą. Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsniu valstybei narei nesuteikiama teisė apskritai drausti auginti tokius genetiškai modifikuotus organizmus savo teritorijoje, kol bus priimtos sambūvio priemonės, kad būtų išvengta netyčinio genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo kitose kultūrose.“

16. 2012 m. lapkričio 12 d. Komisija nusprendė pradėti tyrimą prieš Italiją dėl „Įstatyminio dekreto Nr. 212/2001 1 straipsnio statuso ir kitų skundo pateikėjo nurodytų Italijos teisės nuostatų, t. y. regioninio įstatymo Nr. 5/2011 ir Įstatyminio dekreto Nr. 224/2003 1 straipsnio 3 dalies“, ir paprašė Italijos valdžios institucijų pateikti informaciją per sistemą „EU Pilot“ (EU Pilot 3972/12/SNCO).

17. 2013 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą dėl skundo pateikėjo ´s baudžiamojoje byloje pateikto prašymo (byla C-542/12 [4]), kuriuo buvo patvirtintas sprendimas byloje C-36/2011. Priėmus šį sprendimą, skundo pateikėjas buvo išteisintas dėl kaltinimų, susijusių su jo ankstesniu nesankcionuotu GMO pasėjimu, ir jam iškelta baudžiamoji byla buvo galutinai užbaigta.

18. 2013 m. skundo pateikėjas atkreipė Komisijos dėmesį į Italijos valdžios institucijų praktikos pokyčius, kurie, jo nuomone, pažeidžia Direktyvą 2001/18.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Įtarimas, kad Komisija nutraukė skundo pateikėjo ´s skundo dėl pažeidimo nagrinėjimą ir (arba) nesiėmė tolesnių veiksmų, taip pažeisdama savo pareigas

Ombudsmenui pateikti argumentai

19. Grįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas teigė, kad:

i) Komisija neįvertino Friulio-Venecijos Džulijos regiono priimtų naujų teisės aktų suderinamumo su atitinkamais ES teisės aktais.

ii) Tai, kad skundo pateikėjas gali pasinaudoti teismine teisių gynimo priemone, nėra pagrįsta priežastis nutraukti skundo prieš Italiją dėl pažeidimo nagrinėjimą ir (arba) nesiimti tolesnių veiksmų. Naudojimasis teisėmis, kurios pagal ES teisę suteikiamos piliečiams, neturėtų būti pernelyg sudėtingas ir piliečiai neturėtų padengti tik išlaidų ir rizikos, įskaitant baudžiamojo persekiojimo riziką, susijusios su tuo, kad nacionalinės valdžios institucijos tinkamai įgyvendina ES teisę.

iii) Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/18/EB, nėra pagrįsta priežastis nutraukti skundo prieš Italiją dėl pažeidimo nagrinėjimą ir (arba) nesiimti tolesnių veiksmų. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad teisėkūros procedūra buvo sustabdyta, nes Taryba pareiškė, kad šiuo metu neįmanoma pasiekti politinio susitarimo dėl siūlomo pakeitimo.

20. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad byla CHAP(2010)3706 dar nebaigta nagrinėti ir kad ji apie tai pranešė skundo pateikėjui. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-36/11, jis nusprendė pradėti tolesnį tyrimą prieš Italiją, be kita ko, dėl 2011 m. balandžio 8 d. Friulio-Venecijos Džulijos regiono įstatymo Nr. 5 suderinamumo su ES teise. Komisija nurodė, kad ji turėjo pagrįstų priežasčių susilaikyti nuo tolesnių veiksmų, kol bus priimtas prejudicinis sprendimas byloje C-36/11. Ji taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą kuo greičiau priimti sprendimą dėl tolesnių skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo etapų, kai tik Italijos valdžios institucijos atsakys į jos prašymą pateikti informaciją.

21. Savo pastabose skundo pateikėjas pabrėžė, kad Komisija ´s nesiėmė veiksmų dar gerokai prieš pradedant nagrinėti skundą dėl pažeidimo 2010 m. lapkričio 30 d. ir kad kelerius metus, ypač nuo 2006 m. pavasario, Komisija net neužregistravo oficialaus skundo. Skundo pateikėjas taip pat apibūdino įvairius veiksmus, kurių Komisija ėmėsi po to, kai buvo pradėtas nagrinėti skundas dėl pažeidimo, ir padarė išvadą, kad Komisijos ´s veiksmai buvo vilkinami arba jų visai nebuvo.

Ombudsmeno vertinimas

22. Pirmiausia ombudsmenė pažymi, kad jos tyrimas šioje byloje apsiriboja vertinimu, ar nusprendusi nutraukti skundo dėl pažeidimo CHAP 2010/3706 nagrinėjimą ir (arba) jo nenagrinėti tiek, kiek jis susijęs su Friulio-Venecijos Džulijos regiono priimtų naujų teisės aktų suderinamumu su Sąjungos teise, Komisija tinkamai nevykdė savo, kaip Sutarčių sergėtojos, pareigų. Todėl „Ombudsmen´s“ vertinimas neapima i) Komisijos ´s elgesio iki to skundo dėl pažeidimo užregistravimo ir ii) Komisijos veiksmų, susijusių su bet kokiais tolesniais pokyčiais, apie kuriuos jai 2013 m. pranešė skundo pateikėjas.

23. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad 2011 m. liepos 20 d. rašte Komisija aiškiai pareiškė nusprendusi baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo CHAP 2010/3706. Todėl Komisijos ´s paaiškinimas jos neįtikino, kad skundas po tos datos liko nebaigtas nagrinėti.

24. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad, Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-36/11, Komisija nusprendė pradėti naują tyrimą prieš Italijos valdžios institucijas dėl skundo dėl pažeidimo CHAP 2010/3706. Ombudsmenas mano, kad tai darydama Komisija iš tikrųjų atnaujino skundo dėl pažeidimo nagrinėjimą.

25. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad naujas tyrimas, be kita ko, susijęs su 2011 m. balandžio 8 d. Friulio-Venecijos Džulijos regiono įstatymo Nr. 5 suderinamumu su ES teise. Darytina išvada, kad Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų dėl skundo dėl įsipareigojimų neįvykdymo CHAP 2010/3706 tiek, kiek jis susijęs su Friulio-Venecijos Džulijos regiono priimtų naujų teisės aktų suderinamumu su Sąjungos teise.

26. Dėl skundo pateikėjo ´s nuomonės, kad Komisijos ´s veiksmai buvo vilkinami, reikėtų priminti, kad ombudsmenas manė, jog Komisijos ´s sprendimas laukti Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-36/11 yra pagrįstas (žr. 9 dalį). Ombudsmenas taip pat pažymi, kad po Teismo sprendimo paskelbimo Komisija skubiai pradėjo naują tyrimą dėl Friulio-Venecijos Džulijos teisės aktų suderinamumo su ES teise. Todėl skundo pateikėjo ´s nuomonė nėra įtikinama.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ombudsmenas mano, kad nėra pakankamo pagrindo toliau nagrinėti šį skundą.

B. Išvada

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią išvadą:

Nėra pakankamo pagrindo tolesniems tyrimams.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily O'Reilly

Priimta Strasbūre 2014 m. balandžio 28 d.

[1] 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (OL L 106, 2001, p. 1).

[2] Sprendimas Pioneer Hi Bred Italia Srl prieš Ministero delle Politiche agricole alimentari e forestali, C-36/11.

[3] 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, OL L 204, 1998, p. 37.

[4] Byla C-542/12, Baudžiamoji byla prieš Giorgio Fidenato, dar nepaskelbta Rinkinyje.