Byla buvo susijusi su tariamu Europos investicijų banko (EIB) skundų nagrinėjimo mechanizmo nesugebėjimu laiku išnagrinėti skundą. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad delsimas buvo pagrįstas dėl skundo dalyko sudėtingumo. Todėl ombudsmenas nenustatė netinkamo EIB administravimo.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Komisija neatsakė į skundo pateikėjo prašymą atlikti Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos sprendimo nefinansuoti jo projekto ES lėšomis pagal programą „Erasmus+“ teisinę peržiūrą. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisija jau atsakė skundo pateikėjui. Todėl, jos nuomone, šią skundo dalį institucija išnagrinėjo. Ji taip pat išnagrinėjo Komisijos atsakymo esmę ir nustatė, kad jis yra išsamus ir pagrįstas. Todėl ji nusprendė, kad netinkamo administravimo nėra.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME) neatsakė į skundo pateikėjo prašymą atlikti peržiūrą po sutartininko įdarbinimo procedūros.

Ombudsmenė ištyrė šį klausimą ir paprašė EASME atsakyti skundo pateikėjai ir išsklaidyti jos susirūpinimą dėl jos pašalinimo iš konkursą laimėjusių kandidatų rezervo sąrašo. Savo atsakyme EASME atsiprašė už tai, ką ji pavadino „nelaimingu įvykiu“, kuris neturėjo įvykti, ir paaiškino, kodėl skundo pateikėjas nebuvo įtrauktas į rezervo sąrašą.

Ombudsmenas nustatė, kad EASME paaiškinimai dėl skundo pateikėjo pašalinimo yra įtikinami. Tačiau ji apgailestavo, kad EASME prireikė vienų metų atsakyti į skundo pateikėjo prašymą atlikti peržiūrą ir kad ji tai padarė tik po ombudsmeno įsikišimo. Ombudsmenė paragino EASME imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų ateityje.

Didžioji ES biudžeto dalis kasmet skiriama Europos Komisijos ir valstybių narių bendrai valdomiems fondams ir programoms. 2015 m. birželio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos mokėjimų savalaikiškumo, daugiausia dėmesio skirdama mokėjimams privatiems rangovams ir paramos gavėjams, kurie gali labiausiai nukentėti dėl pavėluoto mokėjimo. Šis tyrimas buvo atliktas po keturių ankstesnių tyrimų ta pačia tema.

Ombudsmenas paprašė informacijos apie atvejų, kai vėluojama atlikti mokėjimus, skaičių ir procentinę dalį, vėlavimo mastą, susijusias sumas ir atvejus, kai delspinigiai buvo sumokėti dėl pavėluoto mokėjimo. Ombudsmenas taip pat atliko patikrinimą vietoje, kad geriau suprastų, kaip mokėjimo procesas veikia praktiškai.

Ombudsmenė pažymi, kad bendra pavėluotų mokėjimų dalis nuo 2013 m. padidėjo dėl dviejų pagrindinių veiksnių. Pirma, dabartiniame Finansiniame reglamente, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., nustatyti griežtesni mokėjimo terminai. Antra, ES biudžeto valdymo institucija (t. y. Parlamentas ir Taryba) 2014 m. apribojo „mokėjimų asignavimų“ sumą, t. y. institucijoms skirtas lėšas sąskaitoms apmokėti per metus.

Ombudsmenė palankiai vertina Komisijos pažangą mažinant pavėluotų mokėjimų skaičių ir vertę 2015 m., po to, kai 2014 m. jie pasiekė aukščiausią tašką. Ji pripažįsta, kad mokėjimų asignavimų trūkumas buvo išskirtinis veiksnys, kurio Komisija negalėjo kontroliuoti. Ombudsmenė taip pat pažymi, kad nuo 2013 m. padidėjęs pavėluotų mokėjimų vidurkis nereiškia, kad Komisijos veiklos rezultatai absoliučiais skaičiais pablogėjo. Kartu ombudsmenas pabrėžia, kad Komisija turi dėti daug pastangų, kad būtų laikomasi griežtesnių teisinių terminų, nustatytų dabartiniame Finansiniame reglamente.

Ombudsmeno atliktas patikrinimas parodė, kad Komisija atidžiai stebi savo veiklos rezultatus šioje srityje ir yra sukaupusi daug gerosios patirties pavyzdžių. Tačiau ombudsmenui kelia susirūpinimą tai, kad kai kurios neseniai Komisijos paskelbtos priemonės buvo iškeltos dar 2010 m. po konsultacijų, kurias ombudsmenas pradėjo atlikdamas ankstesnį tyrimą.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjos pranešimus, susijusius su sunkumais teikiant dotacijos pasiūlymą. Dėl techninių problemų skundo pateikėjas negalėjo pateikti paraiškos per Komisijos sistemą PRIAMOS. Vietoj to ji elektroniniu paštu pateikė savo pasiūlymą, į kurį nebuvo atsakyta.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė Komisijos į jį atsakyti. Dublike Komisija atsiprašė, kad neatsakė anksčiau. Ji teigė negalinti priimti skundo pateikėjo e. pašto paraiškos, nes sistema veikė tinkamai, o Komisija negalėjo nustatyti jokių skundo pateikėjo bandymų išsiųsti pasiūlymą per PRIAMOS iki nustatyto termino.

Byla buvo susijusi su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimu neleisti skundo pateikėjui pateikti antros paraiškos pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą, kuriame nebuvo nustatytas konkretus paraiškų pateikimo terminas. Skundo pateikėjas siekė pateikti antrą paraišką po to, kai neišlaikė testo, susijusio su jo pradine paraiška pagal tą pačią atrankos procedūrą. Skundo pateikėjas teigė, kad EPSO nepateikė tinkamų atsakymų į jo raštus dėl i) teisinio pagrindo neleisti kandidatams pakartotinai teikti paraiškų atrankos procedūrose nenustačius konkrečių galutinių terminų; ir ii) sąlygas, įskaitant darbuotojų elgesį, testavimo centre Ispanijoje.

Savo atsakyme EPSO kaip savo veiksmų teisinį pagrindą nurodė kvietime pareikšti susidomėjimą nustatytas sąlygas. Ji taip pat paaiškino, kad ištyrė klausimą, susijusį su testavimo centro darbuotojų elgesiu.

Ombudsmenas nusprendė, kad EPSO paaiškinimas yra pagrįstas ir tinkamas, todėl byla baigta nagrinėti.

Byla buvo susijusi su EPSO veiksmais po kompiuterio serverio avarijos per testą ir tuo, kaip EPSO nagrinėjo skundo pateikėjo prašymus dėl peržiūros ir galimybės susipažinti su dokumentais.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad EPSO i) tinkamai neišnagrinėjo padėties, susidariusios dėl kompiuterio gedimo, ii) tinkamai neišnagrinėjo skundo pateikėjo prašymo atlikti peržiūrą ir iii) tinkamai neišnagrinėjo skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais. Todėl ombudsmenas EPSO pateikė tris rekomendacijas.

EPSO pritarė pirmajai ombudsmeno rekomendacijai, kaip ji turėtų spręsti technines problemas kompiuterinio testo metu. Antroji rekomendacija buvo ta, kad EPSO turėtų pateikti skundo pateikėjui išsamų paaiškinimą, kaip ji nagrinėjo jo prašymą atlikti peržiūrą. Ombudsmenas nemanė, kad EPSO atsakymas šiuo klausimu yra įtikinamas ir kad EPSO prašymo atlikti peržiūrą nagrinėjimas yra netinkamas administravimas. Galiausiai EPSO nepritarė trečiajai ombudsmeno rekomendacijai dėl galimybės susipažinti su dokumentais suteikimo. Ombudsmenė nustatė, kad tai, jog EPSO nepateikė papildomų dokumentų, taip pat yra netinkamas administravimas. Be dviejų nustatytų netinkamo administravimo atvejų, ombudsmenas taip pat pasiūlė EPSO, kaip ji galėtų pagerinti savo ryšių su kandidatais palaikymo tarnybą.  

Ši byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija tvarkė skundo pateikėjo pateiktą informaciją, susijusią su trimis Ispanijos futbolo klubams suteiktos neteisėtos valstybės pagalbos atvejais. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija per pagrįstą laikotarpį nenusprendė, ar ji turėtų pradėti oficialų tyrimą dėl tariamai neteisėtos valstybės pagalbos. Kadangi, skundo pateikėjo nuomone, Komisija nesiėmė veiksmų, skundo pateikėjas pateikė prašymą leisti susipažinti su kai kuriais dokumentais, susijusiais su dviem iš šių atvejų. Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, remdamasi tyrimų tikslų apsauga.

Byla buvo susijusi su vėlavimais, su kuriais susidurta išduodant leidimus dėl dvidešimties paraiškų dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų. Skundo pateikėjai keletą kartų informavo Komisiją apie jiems susirūpinimą keliančius klausimus. Jų nuomone, Komisijos paaiškinimai ir nuolatiniai vėlavimai buvo nepriimtini. Todėl skundo pateikėjai kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad vėlavimai, susiję su dvidešimt paraiškų, buvo nepagrįsti. Tyrimo metu Komisija išnagrinėjo visus dar neišnagrinėtus prašymus. Tačiau ombudsmenas padarė išvadą, kad vėlavimai buvo susiję su sistemine problema, o ne su konkrečiais klausimais, susijusiais su konkrečiais prašymais suteikti leidimą. Užbaigdamas tyrimą ombudsmenas nustatė, kad vėlavimas yra netinkamas Komisijos administravimas.

Byla buvo susijusi su Europos bankininkystės institucijos (EBI) delsimu išnagrinėti skundo pateikėjo prašymą EBI ištirti tariamą Estijos finansų priežiūros institucijos padarytą ES teisės pažeidimą. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad EBI iš esmės galėjo pagrįsti savo vėlavimą. Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad EBI atsiprašė už vėlavimą ir įsipareigojo patobulinti savo procedūrą, ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo. Kadangi tyrimo metu EBI nustatė vidaus terminus panašiems prašymams nagrinėti, ombudsmenė paragino ją formalizuoti šiuos terminus iš dalies pakeičiant savo darbo tvarkos taisykles. Todėl ji baigė bylą pateikdama dar vieną pastabą.