ATSIŽVELGIMAS Į SKUNDĄ

1. Skundo pateikėjas dalyvavo atvirame konkurse EPSO/AST/53/08, kuris buvo surengtas siekiant sudaryti programų, projektų ir sutarčių valdymo srities asistentų rezervo sąrašą. Konkurse galėjo dalyvauti visų valstybių narių piliečiai. Teikdamas paraišką dalyvauti konkurse skundo pateikėjas, norėdamas atlikti papildomus testus, savo EPSO profilyje turėjo nurodyti, kokios yra jo "pagrindinės" ir "antrosios" kalbos.

2. Skundo pateikėjas neišlaikė atrankos testų. 2008 m. spalio 2 d. jis išsiuntė EPSO raštą, kuriame užginčijo pranešimo apie konkursą EPSO/AST/53/08 dėl kalbų mokėjimo B.I.3 [1] punkto formuluotę. Šiame punkte nustatyta, kad kandidatai turi labai gerai mokėti vieną iš oficialiųjų ES kalbų, kuri yra jų pagrindinė kalba (1-oji kalba), ir pakankamai gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą, kuri yra jų antroji kalba (2-oji kalba).“

3. Skundo pateikėjas buvo nepatenkintas EPSO atsakymu. Todėl 2008 m. lapkričio 12 d. jis kreipėsi į ombudsmeną.

PRAŠYMO SUBJEKTAS

4. Skundo pateikėjas teigė, kad dėl pranešime apie konkursą EPSO/AST/53/08 EPSO nurodytų kalbinių reikalavimų diskriminuojami piliečiai, kurių gimtoji kalba nėra anglų, prancūzų ar vokiečių.

5. Jis teigė, kad EPSO turėtų atšaukti pirmiau minėtą konkursą ir patikslinti B.I.3 punktą, terminą „pagrindinė kalba“ pakeisdama terminu „gimtoji kalba“. Nesant tokios galimybės, EPSO turėtų pakeisti savo reikalavimus, susijusius su testų kalbomis, ir visiems Europos piliečiams užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti konkursuose, atmesdama galimybę, kad anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis kalbantys piliečiai egzaminus galėtų laikyti savo gimtąja kalba.

PRAŠYMAS

6. 2008 m. gruodžio 5 d. ombudsmenas pradėjo tyrimą. 2009 m. kovo 16 d. EPSO išsiuntė savo nuomonę, kuri buvo nusiųsta skundo pateikėjui kartu su prašymu pateikti pastabas. Jo pastabų negauta.

OMBUDSMANO ANALIZĖ IR IŠVADOS

A. Įtarimai dėl diskriminacijos ir susiję teiginiai

Ombudsmenui pateikti argumentai

7. Skundo pateikėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad: i) atrankos testai buvo rengiami antrąja kalba, kuri gali būti tik anglų, prancūzų ir vokiečių; ir ii) šių trijų kalbų gimtoji kalba galėtų nurodyti savo „pagrindinę kalbą“, kuri nėra jų gimtoji kalba, o po to nurodyti savo gimtąją kalbą kaip „antrąją kalbą“, nes jie turėjo daugiau galimybių laimėti konkursą.

8. Savo nuomonėje EPSO pirmiausia nurodė priežastis, dėl kurių antrosios kalbos mokėjimo reikalavimas taikomas tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalboms. EPSO teigimu, pranešime apie konkursą turi būti atsižvelgta į institucijų nurodytus poreikius ir į pareigų, kurias reikia užimti, specifiką. Reglamento Nr. 1/58 [2] 6 straipsniu institucijoms suteikiami įgaliojimai nustatyti vidaus kalbų vartojimo taisykles. Pagal šias taisykles ES oficialiosios kalbos galėtų būti vartojamos tik tam tikromis darbo kalbomis. Be to, pagal Bendrijos teismų praktiką kandidatams į Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų pareigas [3] galėtų būti taikomos tos pačios kalbų vartojimo taisyklės, kurios taikomos patiems pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Konkurso EPSO/AST/53/08 kandidatai turėtų atlikti konkrečias užduotis daugiakultūrėje ir daugiakalbėje aplinkoje, kurioje dėl šių užduočių pobūdžio labai svarbu vartoti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą. Todėl pranešime nustatytas reikalavimas kandidatams labai gerai mokėti vieną iš oficialiųjų ES kalbų (kaip pagrindinę kalbą) ir pakankamai gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą (kaip antrąją kalbą, kuri skiriasi nuo pagrindinės kalbos) buvo teisėtas ir proporcingas siekiamam tikslui.

9. Net jei kandidatas turėjo galimybę deklaruoti savo faktinę pagrindinę kalbą kaip antrąją kalbą, tai nekilo iš pranešimo apie konkursą formuluotės. Tačiau EPSO sutiko, kad kiekvienam kandidatui suteikta galimybė nurodyti savo antrąją ir pagrindinę kalbą iš tikrųjų galėtų būti naudinga kai kuriems kandidatams, kurie registruodamiesi pateikė neteisingą ar melagingą informaciją, kaip apibūdino skundo pateikėjas.

10. Vis dėlto užsiregistravę visi kandidatai iš tikrųjų privalėtų vartoti antrąją kalbą per du atrankos testus ir du iš trijų testų raštu. Egzaminai žodžiu taip pat būtų rengiami daugiausia antrąja kalba. Taigi su visais kandidatais buvo elgiamasi vienodai.

11. Be to, vienodas požiūris buvo užtikrintas tikrinant pagrindinės kalbos žinias per testą raštu (c testas), už kurį reikalaujamas minimalus balų skaičius buvo didelis (ne 5, bet 8 iš 10). Per testus žodžiu atrankos komisija taip pat patikrino kandidatų pagrindinės kalbos žinias.

12. Galiausiai EPSO atkreipė dėmesį į tai, kad kandidatų kalbų mokėjimas negali apsiriboti vadinamosios gimtosios kalbos mokėjimu, nes ši sąvoka neapima kandidatų, kurie iš tikrųjų yra dvikalbiai. Vartodama terminą „pagrindinė kalba“, o ne „gimtoji kalba“, EPSO atsižvelgia į ypatingus atvejus, pavyzdžiui, kai kandidatai iš daugiakalbių šeimų arba asmenys, studijuojantys šalyje, kurioje kalba skiriasi nuo kalbos (-ų), kuria (-iomis) jie kalba namuose.

Ombudsmeno vertinimas

13. Iš pradžių ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas neginčijo reikalavimo, kad kandidatai turėtų išlaikyti egzaminus savo antrąja kalba, kuri gali būti tik anglų, prancūzų arba vokiečių. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas primena, kad savo sprendime dėl skundo 1331/2006/MHZ [4] jis padarė išvadą, kad anglų, prancūzų ar vokiečių kalbų vartojimas viešuosiuose konkursuose nėra diskriminacija ir neprieštarauja taikomoms taisyklėms. Todėl jis nemano, kad būtų naudinga šį klausimą nagrinėti atliekant šį tyrimą.

14. Ombudsmenas supranta, kad skundo pateikėjas pritaria jo teiginiui, nurodydamas objektyvią galimybę kandidatams, kurių gimtoji kalba yra anglų, vokiečių arba prancūzų, EPSO profilyje nurodyti vieną iš šių kalbų kaip antrąją kalbą. Priimant priėmimo egzaminus, tokie kandidatai atsiduria palankesnėje padėtyje nei kandidatai, turintys kitą gimtąją kalbą.

15. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad terminas "gimtoji kalba" reiškia savo gimtąją kalbą arba kalbą, kurią asmuo pirmą kartą išmoko namuose (paprastai iš savo tėvų)[5]. Ši apibrėžtis nebūtinai apima tos kalbos mokėjimo lygį. Šiuo atžvilgiu galima iš dalies arba visiškai prarasti pirmąją išmoktą kalbą (gimtąją kalbą), pavyzdžiui, dėl to, kad jis persikėlė į naują kalbinę aplinką arba įgijo išsilavinimą kita kalba. Priešingai, terminas "pagrindinė kalba" susijęs su kalba, kurią kalbėtojas moka geriausiai (arba mano, kad kalba geriausiai), todėl ji yra pirmoji kalba kalbos mokėjimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, "antroji kalba" būtų kalba, kuria kalbėtojas kalba ne taip gerai, kaip jo pagrindinė kalba.

16. Ombudsmenas mano, kad net jei pranešime apie konkursą nedraudžiama ir neužkertamas kelias situacijai, kai kandidatai, kurių gimtoji kalba yra anglų, vokiečių ar prancūzų, savo "gimtąją kalbą" nurodo kaip "antrąją kalbą", o kitą kalbą - kaip "pagrindinę kalbą", tai nereiškia, kad pranešime apie konkursą sukuriama diskriminacinė padėtis. Tai pasirinkę kandidatai patirs savo pasirinkimo pasekmes, nes testus turės laikyti ir ta kalba, kurią jie nurodė kaip pagrindinę kalbą. Kita vertus, sprendimą dėl to, ar konkreti kandidato kalba yra jo pagrindinė ar antroji kalba, gali priimti tik pats kandidatas, o ne EPSO ar atrankos komisija. Tai ypač pasakytina apie kandidatus iš dviejų ir (arba) daugiakalbių šeimų arba kandidatus, kurie studijavo kitoje ES valstybėje narėje nei jų kilmės valstybė narė. Tokie kandidatai galėtų vienodai mokėti daugiau nei vieną kalbą ir iš tikrųjų turėtų dvi ar daugiau pagrindinių kalbų. Todėl pagrįsta leisti kandidatams nuspręsti, kokios yra jų antrosios ir pagrindinės kalbos. Atrodo, kad šis sprendimas atitinka Tarnybos nuostatus.

17. Ombudsmenas primena, jog tam, kad pareigūnai būtų paskirti, jie turėtų pateikti įrodymus, kad moka vieną ES kalbą ir patenkinamai moka kitą ES kalbą [6]. Be to, pagal Tarnybos nuostatų [7] 27 straipsnio nuostatas EPSO konkursų tikslas – „užtikrinti institucijoms aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnų paslaugas“. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamame pranešime apie konkursą nustatytas reikalavimas, susijęs su būsimų pareigūnų kalbų mokėjimu, padeda siekti pirmiau nurodyto bendro tikslo ir yra susijęs su geriausiais kandidatų dviejų oficialiųjų ES kalbų įgūdžiais.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad EPSO pozicija dėl termino „pagrindinė kalba“ vartojimo pranešime apie konkursą vietoj termino „gimtoji kalba“ yra pagrįsta.

19. Todėl jis nenustatė netinkamo administravimo atvejo, susijusio su skundo pateikėjo įtarimu. Darytina išvada, kad skundo pateikėjo tvirtinimai negali būti pagrįsti.

C. Išvados

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį nagrinėti ir daro tokią išvadą:

Nenustatyta jokių netinkamo administravimo atvejų, susijusių su šiuo skundu.

Apie šį sprendimą bus pranešta skundo pateikėjui ir EPSO.

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Priimta Strasbūre 2009 m. liepos 24 d.

[1] Pranešimo apie konkursą EPSO/AST/53/08 dėl kalbų mokėjimo B.I.3 buvo suformuluotas taip:

„[kandidatai] privalo turėti:

pagrindinė kalba (1-oji kalba) – labai gerai mokėti vieną iš oficialiųjų ES kalbų;

ir

antroji kalba (2-oji kalba turi skirtis nuo pagrindinės kalbos) pakankamai gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą.“

[2] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1/58, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, OL 017 ,, 1958 10 6, p. 385.

[3] 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, T-185/05, dar nepaskelbto Rinkinyje, 118 punktas.

[4] Sprendimas paskelbtas ombudsmeno interneto svetainėje http://www.ombudsman.europa.eu.

[5] Pagal Merriam-Webster's Collegiate Dictionary, vienuoliktasis leidimas, 2003 ir Amerikos paveldo žodynas anglų kalba, ketvirtasis leidimas, 2000.

[6] Tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte numatyta, kad pareigūnas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei „jis pateikia įrodymų, kad puikiai moka vieną iš Bendrijų kalbų ir patenkinamai moka kitą Bendrijų kalbą tiek, kiek reikia jo pareigoms atlikti“.

[7] Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirma pastraipa suformuluota taip: „Įdarbinant siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir sąžiningiausi pareigūnai, atrinkti iš Bendrijų valstybių narių piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos.“