Užpakalinė dalis į kompaniją

1. Skundo pateikėjas dalyvavo atvirame konkurse EPSO/AST/53/08, kuris buvo surengtas siekiant sudaryti programos, projektų ir sutarčių valdymo srities asistentų rezervo sąrašą. Konkurse galėjo dalyvauti visų valstybių narių piliečiai. Teikdamas paraišką dalyvauti konkurse, pareiškėjas, norėdamas atlikti kitus testus, savo EPSO profilyje turėjo nurodyti savo „pagrindines“ ir „antrąsias“ kalbas.

2. Skundo pateikėjas neišlaikė atrankos testų. 2008 m. spalio 2 d. jis nusiuntė EPSO laišką, kuriame užginčijo pranešimo apie konkursą EPSO/AST/53/08 B.I.3 [1] punkto dėl kalbų mokėjimo formuluotę. Šiame punkte nustatyta, kad kandidatai turi labai gerai mokėti vieną iš oficialiųjų ES kalbų kaip pagrindinę kalbą (1-ąją kalbą) ir pakankamai gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą kaip antrąją kalbą (2-ąją kalbą).“

3. Skundo pateikėjas buvo nepatenkintas EPSO atsakymu. Todėl 2008 m. lapkričio 12 d. jis kreipėsi į ombudsmeną.

Užklausos dalykas

4. Skundo pateikėjas teigė, kad minėtais pranešime apie konkursą EPSO/AST/53/08 nustatytais kalbiniais reikalavimais diskriminuojami piliečiai, kurių gimtoji kalba nėra anglų, prancūzų ar vokiečių.

5. Jis teigė, kad EPSO turėtų atšaukti minėtą konkursą ir peržiūrėti pirmiau minėtą B.I.3 punktą, terminą „pagrindinė kalba“ pakeisdama terminu „gimtosios kalbos“. Jei tokios galimybės nėra, EPSO turėtų pakeisti savo reikalavimus dėl testų kalbų ir visiems Europos piliečiams užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti konkursuose, atmesdama galimybę, kad angliškai, prancūziškai ir vokiškai kalbantys piliečiai galėtų išlaikyti egzaminus savo gimtąja kalba.

PRAŠYMAS

6. 2008 m. gruodžio 5 d. ombudsmenas pradėjo tyrimą. 2009 m. kovo 16 d. EPSO išsiuntė savo nuomonę, kuri buvo persiųsta skundo pateikėjui kartu su kvietimu pateikti pastabas. Jokių pastabų iš jo negauta.

OMBUDSMAN'S ANALIZĖ IR IŠVADOS

A. Įtarimas dėl diskriminacijos ir susiję reikalavimai

Ombudsmenui pateikti argumentai

7. Skundo pateikėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad: i) atrankos testai buvo rengiami antrąja kalba, kuri gali būti tik anglų, prancūzų ir vokiečių; ir ii) asmenys, kuriems šios trys kalbos yra gimtosios, galėtų paskelbti, kad jų „pagrindinė kalba“ yra kita nei jų gimtoji kalba, ir tada paskelbti, kad jų gimtoji kalba yra jų „antroji kalba“, jie turėtų daugiau galimybių laimėti konkursą.

8. Savo nuomonėje EPSO pirmiausia nurodė priežastis, dėl kurių reikalavimas mokėti antrąją kalbą taikomas tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalboms. EPSO teigimu, pranešime apie konkursą turi būti atsižvelgiama į institucijų nurodytus poreikius ir į specifinį laisvų darbo vietų pobūdį. Reglamento (EB) Nr. 1/58 [2] 6 straipsniu institucijoms suteikiami įgaliojimai nustatyti taisykles dėl vidaus kalbų. Šiomis taisyklėmis ES oficialiosios kalbos galėtų būti vartojamos tik tam tikromis darbo kalbomis. Be to, pagal Bendrijos teismų praktiką tos pačios kalbų vartojimo taisyklės, kurios taikomos patiems pareigūnams ir kitiems tarnautojams, galėtų būti taikomos kandidatams į Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų pareigas [3]. Konkurso EPSO/AST/53/08 kandidatai turėtų atlikti tikslias užduotis daugiakultūrėje ir daugiakalbėje aplinkoje, kurioje dėl šių užduočių pobūdžio labai svarbu vartoti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą. Todėl pranešime nustatytas reikalavimas kandidatams labai gerai mokėti vieną iš oficialiųjų ES kalbų (kaip pagrindinę kalbą) ir pakankamai gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą (kaip antrąją kalbą, kuri skiriasi nuo pagrindinės kalbos) buvo teisėtas ir proporcingas siekiamam tikslui.

9. Net jei egzistuotų galimybė kandidatui deklaruoti savo faktinę pagrindinę kalbą kaip antrąją kalbą, tai nekiltų iš pranešimo apie konkursą teksto. Tačiau EPSO sutiko, kad kiekvienam kandidatui suteikta galimybė nurodyti savo antrąją ir pagrindinę kalbą iš tiesų galėtų būti naudinga kai kuriems kandidatams, kurie registracijos metu pateikė netikslią ar klaidingą informaciją, kaip nurodė skundo pateikėjas.

10. Vis dėlto užsiregistravę visi kandidatai iš tiesų privalėtų vartoti savo antrąją kalbą per du atrankos testus ir du iš trijų testų raštu. Testai žodžiu taip pat bus rengiami daugiausia antrąja kalba. Visi kandidatai buvo vertinami vienodai.

11. Be to, vienodas požiūris buvo užtikrintas tikrinant pagrindinės kalbos žinias per testą raštu (c testą), kurio minimalus reikalaujamas balų skaičius buvo aukštas (ne 5, o 8 iš 10). Per testus žodžiu atrankos komisija taip pat patikrino, ar kandidatai moka savo pagrindinę kalbą.

12. Galiausiai EPSO nurodė, kad kandidatų kalbų mokėjimas negali apsiriboti vadinamosios jų gimtosios kalbos mokėjimu, nes ši sąvoka neapima kandidatų, kurie iš tiesų moka dvi kalbas. Vartodama terminą „pagrindinė kalba“ vietoj termino „gimtoji kalba“, EPSO atsižvelgia į ypatingas situacijas, pavyzdžiui, į tas, kuriose atsiduria kandidatai iš daugiakalbių šeimų arba asmenys, studijuojantys šalyje, kurioje kalba skiriasi nuo tos (-ų), kuria (-iomis) jie kalba namuose.

Ombudsmeno vertinimas

13. Iš pradžių ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas neginčijo reikalavimo, kad kandidatai turėtų išlaikyti egzaminus savo antrąja kalba, kuri gali būti tik anglų, prancūzų arba vokiečių kalba. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas primena, kad savo sprendime dėl skundo 1331/2006/MHZ [4] jis padarė išvadą, kad anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos vartojimas viešuosiuose konkursuose nėra diskriminacija ir neprieštarauja taikomoms taisyklėms. Todėl jis nemano, kad būtų naudinga šį klausimą nagrinėti atliekant šį tyrimą.

14. Ombudsmenas supranta, kad skundo pateikėjas pritaria jo teiginiui, nurodydamas objektyvią galimybę kandidatams, kurių gimtoji kalba yra anglų, vokiečių arba prancūzų, paskelbti vieną iš šių kalbų savo EPSO profilyje antrąja kalba. Priėmimo egzaminų metu tokie kandidatai atsiduria palankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie turi kitą gimtąją kalbą.

15. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad sąvoka „gimtosios kalbos“ reiškia gimtąją kalbą arba kalbą, kurią asmuo pirmą kartą išmoko namuose (paprastai iš savo tėvų)[5]. Ši apibrėžtis nebūtinai apima asmens tos kalbos mokėjimo lygį. Šiuo atžvilgiu asmuo gali iš dalies arba visiškai prarasti savo pirmąją išmoktą kalbą (gimtąją kalbą), pavyzdžiui, dėl to, kad jis persikėlė į naują kalbinę aplinką arba įgijo išsilavinimą kita kalba. Priešingai, terminas "pagrindinė kalba" susijęs su kalba, kuria kalbėtojas kalba geriausiai (arba mano, kad jis kalba geriausiai), todėl tai yra pirmoji kalba kalbos mokėjimo požiūriu. Šiame kontekste "antroji kalba" būtų kalba, kuria kalbantysis kalba prasčiau nei jo pagrindinė kalba.

16. Ombudsmenas mano, kad net jei pranešime apie konkursą nedraudžiama ir neužkertamas kelias situacijai, kai kandidatai, kurių gimtoji kalba yra anglų, vokiečių arba prancūzų, nurodo savo "gimtąją kalbą" kaip "antrąją kalbą" ir kitą kalbą kaip "pagrindinę kalbą", tai nereiškia, kad pranešimas apie konkursą sukuria diskriminacinę padėtį. Tai pasirinkę kandidatai patirs savo pasirinkimo pasekmes, nes jie taip pat turės laikyti testus ta kalba, kurią jie nurodė kaip pagrindinę kalbą. Kita vertus, sprendimą dėl to, ar konkreti kandidato kalba yra jo pagrindinė, ar antroji kalba, gali priimti tik pats kandidatas, o ne EPSO ar atrankos komisija. Tai ypač pasakytina apie kandidatus iš dvikalbių ir (arba) daugiakalbių šeimų arba kandidatus, kurie studijavo kitoje ES valstybėje narėje nei jų kilmės valstybė narė. Tokie kandidatai galėtų vienodai mokėti daugiau nei vieną kalbą ir faktiškai mokėti dvi ar daugiau pagrindinių kalbų. Todėl tikslinga leisti kandidatams patiems nuspręsti, kokia yra jų antroji ir pagrindinė kalba. Atrodo, kad šis sprendimas atitinka Tarnybos nuostatus.

17. Ombudsmenas primena, jog tam, kad pareigūnai būtų paskirti, jie turėtų pateikti įrodymų, kad moka vieną iš ES kalbų ir patenkinamai moka kitą ES kalbą [6]. Be to, pagal Tarnybos nuostatų [7] 27 straipsnio nuostatas EPSO konkursais siekiama „užtikrinti, kad institucijose dirbtų gabiausi, našiausi ir sąžiningiausi pareigūnai“. Atsižvelgiant į tai, aptariamame pranešime apie konkursą nustatytu reikalavimu, kad būsimi pareigūnai turi mokėti kalbas, prisidedama prie pirmiau nurodyto bendrojo tikslo ir jis yra susijęs su pažangiausiais kandidatų gebėjimais mokėti dvi oficialiąsias ES kalbas.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad EPSO pozicija dėl termino „pagrindinė kalba“ vartojimo vietoj termino „gimtoji kalba“ pranešime apie konkursą yra pagrįsta.

19. Todėl jis neranda netinkamo administravimo atvejo, susijusio su skundo pateikėjo teiginiu. Darytina išvada, kad skundo pateikėjo tvirtinimai negali būti patenkinti.

C. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Su šiuo kaltinimu susijusio netinkamo administravimo atvejo nebuvo.

Apie šį sprendimą bus pranešta skundo pateikėjui ir EPSO.

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Priimta Strasbūre 2009 m. liepos 24 d.

[1] Pranešimo apie konkursą EPSO/AST/53/08 dėl kalbų mokėjimo B.I.3 dalis suformuluota taip:

„[kandidatai] privalo turėti

pagrindinė kalba (1-oji kalba) – labai gerai mokėti vieną iš oficialiųjų ES kalbų;

ir

antroji kalba (antroji kalba – turi skirtis nuo pagrindinės kalbos) – pakankamai gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą.“

[2] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1/58, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, OL 017 ,, 1958 10 6, p. 385.

[3] 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimas Italija prieš Komisiją, T-185/05, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 118 punktas.

[4] Su sprendimu galima susipažinti ombudsmeno interneto svetainėje: http://www.ombudsman.europa.eu.

[5] Pagal Merriam-Webster's Collegiate Dictionary, vienuoliktasis leidimas, 2003 m. ir Amerikos paveldo anglų kalbos žodynas, ketvirtasis leidimas, 2000 m.

[6] Tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte numatyta, kad pareigūnas gali būti paskirtas tik tuo atveju, jei „jis pateikia įrodymų, kad puikiai moka vieną iš Bendrijų kalbų ir patenkinamai moka kitą Bendrijų kalbą tiek, kiek reikia jo pareigoms atlikti“.

[7] Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirma pastraipa suformuluota taip: „Įdarbinant siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir sąžiningiausi pareigūnai, atrinkti iš Bendrijų valstybių narių piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos.“