2015 m. JT komitetas nustatė, kad ES darbuotojų sveikatos draudimo sistema – bendroji sveikatos draudimo sistema (BSDS) – neatitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK). Komitetas rekomendavo peržiūrėti bendrą sveikatos draudimo sistemą, kad būtų galima visapusiškai patenkinti su negalia susijusius sveikatos poreikius.

Ombudsmenas, gavęs darbuotojų, kurie susidūrė su problemomis siekdami visiškai kompensuoti savo ar savo šeimos narių medicinines išlaidas, skundus, atliko strateginį tyrimą. Ji nustatė, kad tai, jog Europos Komisija nesiėmė jokių veiksmingų priemonių atsižvelgdama į komiteto rekomendaciją, prilygsta netinkamam administravimui. Todėl ji rekomendavo Komisijai peržiūrėti BSDS reglamentuojančias taisykles. Ji taip pat pateikė Komisijai keletą pasiūlymų, susijusių su tuo, kaip pagal BSDS atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, taip pat su poreikiu mokyti darbuotojus ir tinkamai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad BSDS atspindėtų neįgaliųjų poreikius.

Komisija atsakė, kad ji peržiūrės BSDS reglamentuojančias taisykles ir imsis veiksmų, kad būtų atsižvelgta į daugumą ombudsmeno pasiūlymų.

Kadangi Komisija pritarė jos rekomendacijai, ombudsmenė užbaigia strateginį tyrimą. Atsižvelgdama į klausimo svarbą, ji prašo Komisijos per šešis mėnesius pateikti rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą. Ombudsmenė taip pat patvirtina savo pasiūlymą dėl būtinybės Komisijai peržiūrėti savo 2004 m. taisykles dėl neįgalių darbuotojų poreikių tenkinimo.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) nagrinėjo skundą dėl ES tarnautojų atrankos konkurso testų laikymo centre sąlygų. Skundo pateikėjai prie įėjimo durų buvo priskirtas kompiuteris ir ji teigė, kad trikdžiai, kuriuos sukėlė į kambarį įėję ir iš jo išėję žmonės, neigiamai paveikė jos pasirodymą. Bandymai išspręsti jai rūpimus klausimus su testų centro darbuotojais buvo nesėkmingi, todėl ji pateikė skundą EPSO. Nepatenkinta tuo, kaip EPSO nagrinėjo jos skundą, ji kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė EPSO atidžiau išnagrinėti skundą. Ombudsmeno tyrimo grupė taip pat susitiko su EPSO atstovais ir už testų valdymą atsakingu rangovu ir apsilankė EPSO būstinėje esančiame testų centre. Ombudsmenė padarė išvadą, kad apskritai tolesni tyrimai šiuo atveju yra nepagrįsti, tačiau ji pateikė EPSO keletą pasiūlymų dėl patobulinimų.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Sąjungos patariamoji misija Ukrainoje (EUAM) atmetė skundo pateikėjo paraišką per atrankos procedūrą. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad nebuvo netinkamo administravimo, susijusio su paraiškos atmetimu. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad pakanka vieno lygmens administracinės peržiūros mechanizmo. Galiausiai ombudsmenui buvo malonu būti informuotam, kad Europos išorės veiksmų tarnyba nusprendė iš dalies pakeisti pranešimą, kurį ji siunčia atmestiems kandidatams, kad į jį būtų įtraukta informacija apie galimas teisių gynimo priemones.

Skundo pateikėjas, pagal laikinąją sutartį dirbantis Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pateikė paraišką dalyvauti EPSO konkurse konferencijų vertėjams žodžiu įdarbinti. Pranešime apie konkursą nurodyta, kad užpildytos paraiškos turi būti pateiktos iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. 12.00 val. Skundo pateikėjas praleido terminą. 2013 m. rugpjūčio 7 d. ji pranešė EPSO, kad 2013 m. rugpjūčio 5–6 d. buvo paguldyta į ligoninę, todėl negalėjo laiku užpildyti savo paraiškos. 2013 m. rugpjūčio 7 d. ji paprašė EPSO pratęsti terminą. EPSO atsisakė. Pagrindinė jos atsisakymo priežastis buvo ta, kad ji turi vienodai vertinti visus pareiškėjus.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir padarė preliminarią išvadą, kad EPSO neišnagrinėjo, ar skundo pateikėjos aplinkybės yra force majeure. Todėl ji rekomendavo EPSO i) pripažinti, kad yra situacijų, kai dėl force majeure būtų teisinga ir tinkama kandidatams nustatyti naują terminą; ii) paaiškinti aplinkybes, kuriomis turėtų būti nustatytas toks naujas terminas; ir iii) atitinkamai informuoti kandidatus. EPSO iš pradžių atmetė ombudsmeno rekomendacijas ir teigė, kad būtų sunku atskirti skirtingus kandidatų pateiktus pagrindimus ir nustatyti, kaip kandidatai įrodytų, kad susidarė force majeure. Ji pridūrė, kad leidus kandidatams remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis kiltų pavojus sklandžiam viešųjų konkursų vykdymui ir vienodam požiūriui į kandidatus. Ji taip pat nurodė statistinius duomenis, kurie, jos teigimu, įrodė, kad visų prašymų pratęsti terminą nagrinėjimas pasibaigus terminui būtų EPSO administracinė našta.

Tačiau po ombudsmeno ir EPSO darbuotojų susitikimų EPSO galiausiai iš esmės pritarė ombudsmeno rekomendacijoms. Tačiau dėl konkretaus skundo pateikėjo atvejo ombudsmenas pažymėjo, kad nagrinėjamas konkursas baigėsi. Ji taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėja nusprendė nekomentuoti EPSO atsakymo į jos rekomendacijas. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas nusprendė, kad nėra pagrindo toliau tirti, ar skundo pateikėjo atvejis atitiko force majeure reikalavimus, kuriuos EPSO dabar iš esmės sutinka taikyti.

Skundo pateikėjas yra IT bendrovė, dalyvavusi Komisijos konkurse. Komisija paprašė visų konkurso dalyvių atlikti du atvejų tyrimus, kad galėtų įvertinti jų techninius gebėjimus.

Skundo pateikėjas nesutiko su tuo, kad vienas iš atvejų tyrimų buvo labai panašus į neseniai ES agentūros surengtą konkursą. Ji teigė, kad tai suteikė šį konkursą laimėjusioms bendrovėms konkurencinį pranašumą Komisijos konkurse. Skundo pateikėjas taip pat nesutiko su Komisijos sprendimu neatskleisti Komisijai pasiūlymus vertinusių asmenų pavardžių.

Atlikusi tyrimą ombudsmenė padarė išvadą, kad Komisijos parengta konkurso procedūra konkurso laimėtojui nesuteikė konkurencinio pranašumo. Kalbant apie vertintojų vardų ir pavardžių atskleidimą, ombudsmenas siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę ateityje paskelbti tokius vardus ir pavardes.

Byla buvo susijusi su Eurojusto politika dėl į pokalbį pakviestų kandidatų kelionės išlaidų kompensavimo.

Skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną, tvirtindamas, kad Eurojusto kompensavimo politika buvo nesąžininga ir diskriminacinė ne ES gyvenančių kandidatų atžvilgiu. Grįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas pažymėjo, kad ne ES gyvenantiems kandidatams nustatyta 500 EUR viršutinė riba, o kai kuriais atvejais kelionėms iš ES taikoma didesnė viršutinė riba.

Ombudsmenė ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Eurojustas, padidindamas kompensaciją ne ES gyvenantiems kandidatams iki didžiausios viršutinės ribos, taikomos ES viduje keliaujantiems kandidatams, ėmėsi tinkamų veiksmų bylai išspręsti.

Skundo pateikėjas, nuo gimimo kurčias Prancūzijos pilietis, dalyvavo ES institucijų darbuotojų atrankos procedūroje. Šias personalo atrankos procedūras organizuojanti Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) atsisakė suteikti jam papildomo laiko laikyti kompiuterinį priėmimo testą (CBT), teigdama, kad visa svarbi informacija ir pats testas buvo atlikti raštu. Skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną, teigdamas, kad EPSO neatsižvelgė į tai, kad kai kuriais atvejais klausos sutrikimų turintiems asmenims reikia daugiau laiko rašytiniams tekstams suprasti.

Ombudsmenas nustatė, kad skundo pateikėjas visą informaciją apie savo sveikatos sutrikimą EPSO pateikė tik išlaikęs testą. Taigi, remdamasi tuo metu turėta informacija, EPSO tinkamai išnagrinėjo skundo pateikėjo prašymą skirti daugiau laiko CBT posėdžiams. Todėl ombudsmenas nenustatė EPSO netinkamo administravimo.

Tačiau atlikdama tyrimą ombudsmenė surengė konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, per kurias paaiškėjo, kad kai kurios valstybės narės klausos sutrikimų turintiems studentams suteikia papildomo laiko, kai jie laiko testus raštu. Todėl baigdamas šį tyrimą ombudsmenas pasiūlė, kad EPSO atidžiai persvarstytų, ar ateityje ji turėtų suteikti papildomo laiko kandidatams, turintiems klausos sutrikimų, kai to prašoma kompiuterinių testų ir testų raštu atveju.

Skundo pateikėjas, Italijos alyvuogių aliejaus gamintojų konsorciumas, pateikė skundą ombudsmenui dėl Komisijos sprendimo skirtingomis sąlygomis bendrai finansuoti dvi vienalaikes programas, kuriomis skatinama parduoti alyvuogių aliejų už ES ribų. Skundo pateikėjo nuomone, dėl šių programų sąlygų nenuoseklumo Ispanijos alyvuogių aliejaus gamintojai įgijo konkurencinį pranašumą.

Atlikdama tyrimą ombudsmenė nustatė, kad ES teisės aktų leidėjas priėmė naujus reglamentus su nuostatomis dėl geresnio dviejų finansavimo programų koordinavimo, o tai reiškia, kad tokių atvejų, kaip dabar, ateityje nebus. Todėl ombudsmenas nusprendė, kad sisteminis skundo aspektas yra išspręstas. Tačiau ombudsmenė nustatė, kad ji negalėjo atsižvelgti į individualią skundo pateikėjo padėtį. Todėl ji nutraukė bylą.

Byla buvo susijusi su Komisijos vaizdinės tapatybės logotipu, nuo 2012 m. naudojamu jos spaudos konferencijų salėje Briuselyje. Skundo pateikėjo nuomone, išskirtinis anglų ir prancūzų kalbų naudojimas šiame vaizdinės tapatybės logotipe yra diskriminacija dėl kalbos.

Dabartinė ES kalbų vartojimo tvarka apima kiekvieno piliečio teisę bendrauti su ES institucijomis savo kalba ir atitinkamą teisę gauti atsakymą ta kalba. Šią kalbų vartojimo tvarką reglamentuojantys principai taikomi ir kitoms komunikacijos formoms, pavyzdžiui, komunikacijai leidiniuose ir interneto svetainėse. Bet koks kalbų vartojimo diferencijavimas tokiomis aplinkybėmis turėtų būti objektyviai pagrįstas. Kalbant apie tai, ar šiuo atveju esama objektyvaus pateisinimo, ombudsmenas sutinka, kad techniškai neįmanoma pateikti termino „Europos Komisija“ 24 kalbomis televizijos ekrane nei žemiau, nei šalia kalbėtojo, nei už jo.

Dėl to, ar Komisija galėjo pasirinkti daugiau nei dvi kalbas, ombudsmenas mano, kad Komisija pagrįstai pasirinko tik dvi kalbas. Kalbų, kurias reikia vartoti, skaičiaus pasirinkimas priklauso nuo sprendimo, ar daugiau nei dvi kalbos nepriimtinai sugriautų vaizdinį vaizdą. Tai, kad kiti kalbų deriniai taip pat gali būti priimtini, nereiškia, kad anglų ir prancūzų kalbų pasirinkimas nebuvo pagrįstas.

Ombudsmenas mano, kad Komisijos pasirinkta politika buvo objektyviai pagrįsta. Todėl ji padarė išvadą, kad tai, jog Komisija savo Briuselio spaudos konferencijų salėje įdiegė naują vaizdinės tapatybės logotipą, nėra netinkamas administravimas.