- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Italijos regioninių ombudsmenų nacionalinio koordinatoriaus užklausos dėl tam tikrų kitoje valstybėje narėje patirtų sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo santrauka – Q1/2016/EIS
Sprendimas
Byla Q1/2016/EIS - Atidaryta Ketvirtadienis | 21 sausio 2016 - Sprendimas Ketvirtadienis | 25 rugpjūčio 2016 - Šalis Italija
Faktai ir aplinkybės
2015 m. gruodžio 23 d. Italijos nacionalinis regioninių ombudsmenų koordinatorius pateikė užklausą. Užklausa buvo susijusi su Toskanos ombudsmeno gautu skundu. Jis buvo susijęs su tam tikrų kitoje valstybėje narėje patirtų sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimu. Dėl tebesitęsiančio ginčo dėl dalies išlaidų kompensavimo skundą pateikė paciento, kuris buvo gydomas Austrijoje, šeima.
2011 m. Italijoje gyvenantis Vokietijos pilietis, sergantis leukemija, paprašė išankstinio leidimo gydytis Austrijoje. Italijos valdžios institucijos suteikė išankstinį leidimą (išduodamos E112 formą) išlaidoms padengti. Pacientas, kuris tuo metu jau buvo sunkiai sergantis, nuvyko į Austriją gydytis. Tačiau paaiškėjo, kad Vienos valstybinėje ligoninėje, kurioje iš pradžių turėjo būti teikiamos gydymo paslaugos, daugiau lovų nebuvo, todėl jis buvo nuvežtas į privačią kliniką. Ten jis buvo gydomas.
Pacientas buvo išvežtas atgal į Italiją, kai tik tai tapo įmanoma dėl jo sveikatos būklės. Tačiau vėliau jis mirė nuo šios ligos.
Italijos valdžios institucijos iš Austrijos valdžios institucijų gavo 7 123,60 EUR sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra apėmė paciento gydymo ʹordinaryʹ[1] privačioje klinikoje išlaidas. Vėliau sąskaita faktūra buvo apmokėta. Tačiau klinika paciento šeimos nariams taip pat išsiuntė papildomą 63 372,90 EUR sąskaitą faktūrą. Klinika teigė, kad pacientas ir jo šeima buvo kelis kartus įspėti, kad papildomos išlaidos (kurios tariamai viršija ʹordinary treatmentʹ, bet yra ʹspecial treatmentʹ[2] dalis) gali būti nepadengtos iš anksto gavus Italijos valdžios institucijų leidimą, tačiau galiausiai jas turės padengti paciento šeima. Be to, klinika rėmėsi tuo, kad pacientas ir jo šeima pasirašė sutartį, pagal kurią sutiko padengti visas tokias išlaidas, kurios iš pradžių buvo įvertintos maždaug 40 000 EUR. Be to, buvo pridurta, kad visų suinteresuotųjų šalių bendravimo kalba visada yra vokiečių kalba, kurią jos moka be jokių problemų. Todėl negalima remtis jokiais kalbiniais nesusipratimais.
Atrodo, kad Italijos valdžios institucijos būtų pasirengusios grąžinti daugiau pinigų už paciento gydymą, tačiau Austrijos valdžios institucijos Italijos valdžios institucijoms išrašė tik minėtą 7 123,60 EUR sąskaitą faktūrą. Dėl likusios prašomos kompensacijos dalies Austrijos valdžios institucijos paaiškino, kad, kadangi tai buvo sąskaita faktūra, kurią išsiuntė privati klinika, galinti teikti ʹspecialųjį gydymą ʹ, kuriam netaikomos valstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo sistemos, Italijos valdžios institucijos jos taip pat negalėjo apmokestinti. Iš tiesų išlaidos, nurodytos privačios klinikos sąskaitoje faktūroje, priklausė ʹspecial treatmentʹ schemai, kuri nėra įtraukta į valstybinę sveikatos draudimo sistemą.
2013 m. Italijos regioninių ombudsmenų nacionalinis koordinatorius taip pat kreipėsi į Austrijos ombudsmenų tarybą, kuri padarė išvadą, kad ji negali kištis į šį klausimą, nes privačios ligoninės nepatenka į jos kompetencijos sritį. Austrijos ombudsmeno valdyba pridūrė, kad ʹspecialʹ medicininis gydymas, suteiktas pagal Sonderklasse sistemą, nekompensuojamas pagal valstybinį sveikatos draudimą ir Austrijoje.
Nagrinėjami teisiniai klausimai
Italijos nacionalinis regioninių ombudsmenų koordinatorius paprašė paaiškinti, ar Austrijos valdžios institucijų pateiktas aiškinimas atitinka teisę į gydymą kitoje valstybėje narėje pagal atitinkamus ES teisės aktus ir ar toks aiškinimas yra kitoje valstybėje narėje gyvenančių piliečių diskriminacija.
Paaiškėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 883/20043 20 straipsnio 2 dalį apdraustasis, kuriam kompetentinga įstaiga leido vykti į kitą valstybę narę gydytis pagal jo sveikatos būklę, gauna išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos sąskaita teikia buvimo vietos įstaiga pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum jis būtų apdraustas pagal minėtus teisės aktus. Leidimas suteikiamas, kai atitinkamas gydymas priskiriamas prie išmokų, numatytų valstybės narės, kurioje atitinkamas asmuo gyvena, teisės aktuose, ir kai toks gydymas negali būti suteiktas per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į jo dabartinę sveikatos būklę ir tikėtiną ligos eigą (išskirta mano).
Užklausa
2016 m. sausio 21 d. Europos ombudsmenas nusprendė pradėti užklausų teikimo procedūrą, siekdamas gauti Komisijos tarnybų nuomonę dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004, susijusio su šia byla.
Komisijos atsakymas
2016 m. kovo 17 d. EMPL GD pateikė atsakymą. Ji paaiškino, kad yra du ES teisės aktų rinkiniai, apimantys sveikatos priežiūrą (planinę ir neplaninę) kitoje valstybėje narėje. Pirmasis iš jų – reglamentai 883/2004 ir 987/2009 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – reglamentai). Antroji – Direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (toliau – Direktyva).
Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD pažymėjo, kad socialinės apsaugos srityje ES teisėje numatytas valstybių narių nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimas, o ne derinimas. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė gali laisvai nustatyti savo socialinės apsaugos sistemos detales, įskaitant tai, kokios išmokos yra mokamos, teisės į jas sąlygas, kaip šios išmokos apskaičiuojamos ir kokios įmokos turėtų būti mokamos. Visų pirma Reglamente 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nustatytos bendros taisyklės ir principai, kurių turi laikytis visos nacionalinės valdžios institucijos, taikydamos nacionalinę teisę. Šiomis taisyklėmis užtikrinama, kad taikant skirtingus nacionalinės teisės aktus būtų laikomasi pagrindinių vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų. Taip skirtingų nacionalinės teisės aktų taikymas nedaro neigiamo poveikio asmenims, kurie naudojasi savo teise laisvai judėti Sąjungoje.
Dėl nagrinėjamo atvejo Komisija paaiškino, kad paciento gautas gydymas turėtų būti laikomas planiniu gydymu pagal ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles. Tokiu atveju pagal ES taisykles išankstinis leidimas yra būtina sąlyga norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje atitinkamas asmuo yra apdraustas. Pagal Reglamento 883/2004 20 straipsnio 1 dalį apdraustieji ir jų šeimos nariai, vykstantys į kitą valstybę narę gauti išmokų natūra, turi prašyti savo kompetentingos įstaigos leidimo. Pagal šį reglamentą negalima atsisakyti išduoti išankstinio leidimo, jei priežiūra yra viena iš išmokų, mokamų pagal valstybės narės, kurioje asmuo gyvena, teisės aktus, ir negali būti suteikta valstybėje narėje, kuri yra kompetentinga to asmens atžvilgiu, per medicininiu požiūriu pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į esamą sveikatos būklę ir tikėtiną asmens ligos eigą. Priešingu atveju valstybės narės gali nuspręsti, ar suteikti tokį leidimą, ar jo nesuteikti.
Todėl, kaip paaiškino Komisija, išankstinio leidimo turi būti prašoma iš anksto prieš gaunant gydymą ir jį pateikiant buvimo vietos įstaigai. Tokiu atveju tokio gydymo išlaidas paprastai kompensuotų abi institucijos.
Be to, Komisija paaiškino, kad pagrindinė taisyklė, kuria grindžiama Direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų, yra ta, kad pacientas, turintis teisę į tam tikrą gydymą savo šalies sistemoje, gali reikalauti kompensacijos už tą gydymą, kai jį gauna kitoje valstybėje narėje. Pacientas turi teisę gauti kompensaciją, neviršijančią sumos, kurią gydymo namuose sistema būtų sumokėjusi, jei tas gydymas būtų buvęs suteiktas namuose. Kitaip nei pirmiau nurodyti reglamentai, direktyva taikoma visiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų ryšį su visuomenės sveikatos sistema. Šiuo pagrindu galėtų būti padengtos privačių paslaugų teikėjų išlaidos.
Kadangi direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų bent vieną nacionalinį kontaktinį centrą, Komisija patarė paciento šeimai kreiptis į Italijos nacionalinį kontaktinį centrą, kad sužinotų apie galimas teises, kurias konkrečiu atveju jie galėtų turėti pagal direktyvą [3].
Be to, kadangi nagrinėjamas klausimas susijęs su išlaidų padengimu pagal Austrijos nacionalinę teisę, Komisija paaiškino, kad atitinkamame Austrijos įstatyme išskiriamos trys skirtingos ligoninių rūšys. Pirmoji ligoninių grupė yra tos, kurias finansuoja Austrijos socialinis draudimas ir federalinė valstybė per Regioninį sveikatos fondą, todėl jos laikomos valstybinėmis ligoninėmis. Jei apdraustojo teritorijoje nėra tokios iš Regioninio sveikatos fondo finansuojamos ligoninės, apdraustasis turi teisę į privačią ligoninę, sudariusią sutartį su socialinio draudimo vežėju, kuriai įmokas moka socialinio draudimo vežėjai. Toks gydymas privačioje ligoninėje prilyginamas gydymui valstybinėje ligoninėje. Taigi apdraustasis asmuo ir vėl neprivalo mokėti už suteiktas gydymo paslaugas. Vis dėlto ligoninė gali prašyti kompensuoti išlaidas iš fondo „PRIKRAF“.
Jei nėra nė vienos iš pirmiau minėtų ligoninių ir dėl to apdraustasis privalo patekti į privačią ligoninę, socialinis draudimas turi skirti dotaciją sveikatos priežiūros išlaidoms padengti pagal atitinkamus Austrijos teisės aktus. Tai reiškia, kad apdraustasis turi pats padengti gydymo išlaidas ir tada gali prašyti stipendijos.
Tačiau situacija, kai apdraustasis buvo gydomas valstybinėje ligoninėje ir po to siunčiamas į privačią ligoninę dėl to, kad nebuvo galimybės suteikti tinkamo gydymo valstybinėje ligoninėje, nėra aiškiai reglamentuota atitinkamuose Austrijos teisės aktuose. Vis dėlto Austrijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad tokiais atvejais privati ligoninė teikia gydymą valstybinės ligoninės, kuri nusiuntė apdraustąjį į privačią ligoninę, vardu ir sąskaita, nes privati ligoninė vykdo valstybinės ligoninės teisinę pareigą. Taigi gydymas pacientui teikiamas be papildomų išlaidų, nes su juo elgiamasi kaip su pačios valstybinės ligoninės gydymu.
Taigi gydymo, kurį teikia valstybinė ligoninė, išlaidas turi padengti valstybinė ligoninė, kuri nusiuntė apdraustąjį į privačią ligoninę. Kadangi valstybinė ligoninė gali reikalauti tik Regioninio sveikatos fondo nustatytų fiksuotų kompensavimo normų, papildomos išlaidos dėl aukštesnio kambario standarto arba specialios terapijos patiriamos valstybinės ligoninės sąskaita.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad ji negali nagrinėti faktinių asmenų aplinkybių ir iš pradžių atitinkama valstybė narė turi užtikrinti teisingą ES teisės taikymą. Todėl, vykdydama administracinį bendradarbiavimą nagrinėjant atskiras bylas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Komisija nusprendė pasiūlyti perduoti nagrinėjamą bylą Austrijos kontaktiniam centrui, kad jis išnagrinėtų faktines aplinkybes pagal ES teisę. Todėl Komisija paprašė paciento motinos ir brolio aiškaus sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pagal Reglamentą 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo.
Grįžtamoji informacija
Komisijos atsakymas buvo persiųstas už bylą atsakingam regioninių ombudsmenų nacionalinio koordinatoriaus pareigūnui su kvietimu pateikti pastabas.
Kad galėtų tęsti bylą, Komisijai reikėjo aiškaus sutikimo dėl asmens duomenų perdavimo į atitinkamą socialinės apsaugos duomenų bazę. 2016 m. liepos 4 d. Italijos regioninio ombudsmeno nacionalinio koordinatoriaus bylos tvarkytojas patvirtino, kad paciento šeimos nariai oficialiai davė sutikimą tvarkyti ir perduoti asmens duomenis.
Užbaigimo procedūra
Komisija pateikė išsamų atsakymą dėl atitinkamų nuostatų aiškinimo (.
Be to, siekdama išspręsti šią konkrečią bylą, Komisija nurodė, kad ji perduos bylą nacionaliniam kontaktiniam centrui vykdant administracinį bendradarbiavimą nagrinėjant atskirus atvejus, susijusius su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu.
Atsižvelgdamas į tai, kad Komisija išsamiai išaiškino atitinkamas nuostatas, ir į savo pastangas patenkinamai užbaigti bylą, Europos ombudsmenas padarė išvadą, kad klausimas sėkmingai išspręstas. Komisijos buvo paprašyta informuoti ombudsmeną apie bylos baigtį.
Europos ombudsmenas padėkojo Komisijai už bendradarbiavimą vykdant šią užklausų teikimo procedūrą.
[1] Austrijoje ši medicininių išlaidų kategorija vadinama „allgemeine Gebührenklasse“.
[2] Austrijoje ši medicininių išlaidų kategorija buvo vadinama "Sonderklasse". Atrodo, kad tokios medicininės išlaidos į valstybinio sveikatos draudimo kompensaciją neįtraukiamos ir Austrijoje.
[3] Italijos sveikatos ministerijos Sveikatos planavimo generalinis direktoratas: http://www.salute.gov.it/portale/temi/p2_4.jsp?lingua=englisharea=healthcareUE.