Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas, Švedijos bendrovė, buvo projekto pagal „Marco Polo“ programą ^{koordinatorius [1].} Kartu su kitomis dviem bendrovėmis skundo pateikėjas įgyvendino projektą, kuriuo buvo siekiama skatinti perėjimą nuo kelių transporto prie kitų tvaresnių transporto priemonių.

2. Projektas buvo vykdomas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. atskirais ataskaitiniais laikotarpiais ^[2]. 2010 m. gruodžio mėn. Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga (EACI) patvirtino galutinį projekto mokėjimą, kuris buvo baigtas 2011 m. 2014 m. sausio mėn., po EACI likvidavimo, už „Marco Polo“ programą atsakinga Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA).

3. 2013 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą dėl įtarimų sukčiavimu įgyvendinant projektą ir nustatė pažeidimų, susijusių su i) deklaruotomis traukinių mašinistų išlaidomis ^[3] ir ii) tam tikromis kitomis išlaidomis ^[4]. Todėl OLAF rekomendavo, kad INEA iš skundo pateikėjo susigrąžintų daugiau kaip 87 000 EUR.

4. 2015 m. balandžio mėn. INEA informavo skundo pateikėją apie OLAF išvadas ir sprendimą susigrąžinti lėšas. Ji nurodė, kad tarifai, kuriuos skundo pateikėjas deklaravo traukinių mašinistams, buvo pagrįsti „apskaičiavimais, o ne faktinėmis patirtomis išlaidomis “, ir kad keturios kreditinės pažymos nebuvo išskaičiuotos iš visų deklaruotų išlaidų. INEA taip pat persiuntė OLAF ataskaitos santrauką skundo pateikėjui, kad šis pateiktų savo pastabas.

5. 2016 m. gegužės mėn. skundo pateikėjas užginčijo INEA sprendimą dėl susigrąžinimo. Dėl traukinių mašinistų išlaidų ji nurodė, kad geležinkelių operatoriaus mokesčiai priklauso nuo važinėjančių traukinių skaičiaus ir kad operatoriai kiekvieną savaitę pateikia suvestinę sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas traukinių mašinistų, reikalingų paslaugai teikti, skaičius. Ji taip pat pateikė INEA apžvalgą, kaip ji apskaičiavo traukinio mašinistų išlaidas, mėnesines išlaidų ataskaitas dėl apskaičiuotų sumų ir geležinkelio operatoriaus ataskaitą, kurioje patvirtinamos sumokėtos sumos. Skundo pateikėjas taip pat pripažino, kad per pirmąjį projekto ataskaitinį laikotarpį jis pervertino traukinių mašinistų išlaidas ir todėl, atlikdamas galutinius antrojo laikotarpio skaičiavimus, ėmėsi taisomųjų priemonių.

6. Dėl keturių ginčijamų kreditinių dokumentų skundo pateikėjas sutiko su INEA išvadomis dėl dviejų iš jų, tačiau teigė, kad kiti du dokumentai nebuvo susiję su dotacijos susitarimu.

7. 2016 m. liepos mėn. INEA patvirtino savo sprendimą susigrąžinti lėšas. Ji nurodė, kad skundo pateikėjas jai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių per pirmąjį projekto laikotarpį patirtas išlaidas, kurios buvo svarbios apskaičiuojant ir tikrinant bendras projekto išlaidas. Ji pridūrė, kad skundo pateikėjas nepateikė jokio paaiškinimo ar patvirtinamųjų įrodymų, kaip ir kodėl jis sumažino traukinio mašinistų išlaidas antruoju projekto laikotarpiu. Dėl dviejų skundo pateikėjo ginčijamų kreditinių dokumentų INEA nurodė, kad nėra aiškių įrodymų, kad jie nesusiję su dotacijos susitarimu.

8. 2017 m. vasario mėn., grąžinęs lėšas, skundo pateikėjas paprašė INEA peržiūrėti sprendimą dėl susigrąžinimo. 2017 m. balandžio mėn. INEA informavo skundo pateikėją, kad nėra priežasčių keisti savo sprendimą.

9. Nepatenkintas INEA atsakymu, 2018 m. balandžio mėn. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

10. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl INEA sprendimo susigrąžinti lėšas, susijusias su i) traukinių mašinistų išlaidomis ir ii) dviem ginčijamais kreditiniais dokumentais.

11. Tyrimo metu ombudsmeno tyrimo grupė patikrino INEA bylos medžiagą. Be to, INEA jai pateikė papildomų paaiškinimų, o skundo pateikėjas – papildomų dokumentų ir pastabų.

Ombudsmenui pateikti argumentai

12. INEA nurodė, kad savo sprendimą susigrąžinti lėšas grindė OLAF ataskaita. Tačiau prieš reikalaudama, kad skundo pateikėjas grąžintų lėšas, ji suteikė skundo pateikėjui galimybę pateikti bet kokius patvirtinamuosius dokumentus, kuriais būtų galima įrodyti, kad ginčijamos išlaidos buvo teisėtos.

i) Traukinio mašinistų išlaidos

13. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad INEA nepakankamai motyvavo atsisakymą pripažinti traukinio mašinistų išlaidas ir neteisingai įvertino susijusius faktus. Ji teigė, kad OLAF išvados buvo susijusios tik su antrojo laikotarpio išlaidomis, o ne su visa projekto trukme. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad jis pateikė „traukinio mašinisto išlaidų specifikacijas visam projekto laikotarpiui“, taip pat „subrangovo deklaraciją“, o tai yra pakankamas paaiškinimas ir įrodymas. Ji galėjo pateikti panašius patvirtinamuosius įrodymus „už laikotarpį, kurio OLAF netyrė“, tačiau jos nebuvo paprašyta tai padaryti. Skundo pateikėjas teigė, kad tai, jog geležinkelių operatorius neišrašė atskirų sąskaitų faktūrų už traukinių mašinistų išlaidas, nereiškia, kad šios išlaidos „nebuvo patirtos“. Tačiau ji sutiko, kad būtų buvę geriau, jei geležinkelių operatoriai būtų išrašę atskiras sąskaitas faktūras.

14. INEA nurodė, kad OLAF nustatyti pažeidimai buvo susiję ne su vienu įgyvendinimo laikotarpiu, o su visu projektu. Taip buvo todėl, kad ataskaitiniai laikotarpiai buvo susiję. INEA siekė patikrinti OLAF išvadas ir, prieš patvirtindama savo sprendimą dėl susigrąžinimo, paprašė skundo pateikėjo pateikti papildomų paaiškinimų. Tačiau skundo pateikėjas nepateikė jokios informacijos, kuri leistų suabejoti OLAF išvadomis. Priešingai, skundo pateikėjo pateikti dokumentai patvirtino OLAF išvadas ^[5].

15. INEA taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjas deklaravo sumažėjusias traukinio mašinistų išlaidas antruoju laikotarpiu, atimdamas tam tikras „pervertintas“išlaidas, kurios buvo deklaruotos kaip „perviršinės“per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį. Tačiau skundo pateikėjas nepateikė jokių patikimų patvirtinamųjų dokumentų ar paaiškinimų dėl šių „per didelių“išlaidų ir vėlesnio sumažinimo.

16. INEA taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjo galutinėje techninėje ataskaitoje nurodyta, kad du geležinkelių operatoriai viso projekto metu buvo subrangovai. Ji nurodė, kad skundo pateikėjas paaiškino metodiką, naudotą traukinio mašinistų išlaidoms apskaičiuoti, ir pateikė antrojo ataskaitinio laikotarpio išlaidų ataskaitas, tačiau to nepadarė dėl per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį patirtų išlaidų.

17. INEA taip pat nurodė, kad pateiktose antrojo ataskaitinio laikotarpio išlaidų ataskaitose nepateikta pakankamai patirtų išlaidų įrodymų, nes jos buvo pagrįstos įverčiais. Skundo pateikėjas nepateikė jokių paaiškinimų ar patvirtinamųjų dokumentų dėl pirmojo ataskaitinio laikotarpio.

ii) Ginčijami kreditiniai dokumentai

18. Skundo pateikėjas teigė, kad ginčijami kreditiniai dokumentai buvo susiję su kitu projektu ir kitu geležinkelio maršrutu. Ji pridūrė, kad įprasta, jog tiekėjas ir pardavėjas turi kelis atsiskaitymo ir komercinius santykius ir už juos atsiskaito vienu sandoriu.

19. INEA teigė, kad skundo pateikėjas nepateikė įtikinamų įrodymų ar aiškaus paaiškinimo, kad paslaugos, susijusios su ginčijamais kreditiniais dokumentais, nebuvo susijusios su nagrinėjamu projektu ^[6].

20. Kadangi INEA negalėjo atlikti išorės audito, nes nuo likučio išmokėjimo jau praėjo penkeri metai ^[7], INEA patvirtino OLAF rekomendaciją ir siekė susigrąžinti siūlomą sumą.

Ombudsmeno vertinimas

21. Atrodo, kad traukinio mašinistų išlaidos iš pradžių buvo klaidingai priskirtos personalo išlaidoms, nors jos iš tikrųjų buvo neatskiriama geležinkelio operatoriaus subrangos išlaidų dalis. Dėl to skundo pateikėjui buvo sunku ar net neįmanoma pateikti šių išlaidų patvirtinamuosius dokumentus, ypač nesant atskirų sąskaitų faktūrų. Todėl OLAF ir INEA manė, kad skundo pateikėjo pateiktos šių išlaidų ataskaitos yra nepakankamos.

22. Taip pat atrodo, kad galima painiava dėl OLAF nustatytų pažeidimų apimties prisidėjo prie skundo pateikėjo ir INEA ginčo. Nors skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad OLAF išvados buvo susijusios tik su antruoju ataskaitiniu laikotarpiu, ombudsmeno atliktame patikrinime nenustatyta jokių akivaizdžių elementų, kuriais būtų galima vienareikšmiškai pagrįsti šią nuomonę.

23. Prieš priimdama sprendimą imtis tolesnių veiksmų dėl OLAF rekomendacijos ir susigrąžinti siūlomą sumą, INEA suteikė skundo pateikėjui galimybę pateikti įrodymų, kuriais būtų paneigtos OLAF išvados. Tai jokiu būdu neapsiribojo vienu ataskaitiniu laikotarpiu. Susirašinėdama su skundo pateikėju INEA aiškiai nurodė, kad trūksta ir pirmojo ataskaitinio laikotarpio įrodymų ^[8].

24. Ombudsmenas pažymi, kad pagal taikomas taisykles tinkamos finansuoti išlaidos „turi būti nustatomos ir patikrinamos“ ^[9].

25. INEA sutiko su skundo pateikėjo pateiktais metodikos ir išlaidų ataskaitų paaiškinimais dėl traukinio mašinistų išlaidų antruoju ataskaitiniu laikotarpiu. Pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu skundo pateikėjas pateikė paprastą lentelę su informacija apie traukinių skaičių ir traukinių mašinistų dirbtas valandas. Tačiau ji nepateikė jokių kitų to laikotarpio patvirtinamųjų dokumentų. Skundo pateikėjas taip pat nepateikė patvirtinamųjų dokumentų, iš kurių būtų matyti, kodėl traukinio mašinistų išlaidos pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu turėtų būti laikomos per didelėmis. Taigi ombudsmenas mano, kad INEA buvo teisi manydama, jog neturėdama jokių patvirtinamųjų dokumentų, susijusių su pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu, ji negalėjo patikrinti viso projekto išlaidų traukinių mašinistams.

26. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijami kreditiniai dokumentai yra glausti, ir į tai, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, ombudsmenas neranda įtikinamų priežasčių abejoti INEA išvada dėl jų ryšio su nagrinėjamu projektu.

27. Ombudsmenas taip pat sutinka su INEA, kad, atsižvelgiant į praėjusį laiką, ji negalėjo atlikti nepriklausomo šio projekto audito. Bet kuriuo atveju nėra aišku, ar toks auditas skundo pateikėjui duotų kokių nors teigiamų reikšmingų rezultatų.

28. Galiausiai skundo pateikėjas nesutiko su tuo, kad INEA vartojo terminą „išlaidos nebuvo patirtos“. Tačiau tai išplaukia iš dotacijos susitarimui taikomų taisyklių. Nepaisant INEA vartojamos formuluotės, tai nekeičia fakto, kad šios išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.

29. Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktas išvadas ir aplinkybes, ombudsmenas mano, kad INEA sprendimas yra pagrįstas.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Šiuo atveju INEA netinkamo administravimo atvejų nebuvo.

Skundo pateikėjas ir INEA bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily O'Reilly

Europos ombudsmenas

Strasbūre, 2019 10 09

[1] Daugiau informacijos apie programą galima rasti adresu https://ec.europa.eu/inea/en/marco-polo.

[2] Susitarimo dėl dotacijos I.5 straipsnyje nustatyta:

„(...) Techninio įgyvendinimo ataskaitos, finansinės ataskaitos ir kiti dokumentai, nurodyti I.4 straipsnyje, turi būti pateikti keturiais egzemplioriais anglų kalba šiomis dienomis:

tarpinė techninio įgyvendinimo ataskaita: iki 2007 m. kovo 1 d. ir apima laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d.;

Laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita: iki 2008 m. kovo 1 d., apimant 2006 m. birželio 1 d. – 2008 m. sausio 31 d. laikotarpį; ir finansinė ataskaita;

- galutinė techninio įgyvendinimo ataskaita ir finansinė ataskaita: per 2 mėnesius nuo I.2.2 straipsnyje nurodytos veiklos pabaigos datos. (...)“.

[3] OLAF nustatė, kad nebuvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių deklaruotas traukinių mašinistų išlaidas, ir kad deklaruoti traukinių mašinistų įkainiai buvo pagrįsti skaičiavimais, o ne faktiškai patirtomis išlaidomis.

[4] OLAF nustatė, kad keturios subrangos ir įrangos išlaidų sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į kredito avizas, tačiau vėliau buvo deklaruotos galutiniame mokėjimo prašyme.

[5] INEA nurodė skundo pateikėjo pateiktų sąskaitų faktūrų, kuriose buvo ranka rašytų pastabų ir anotacijų, taip pat atskaitymų, kurie neturėjo pakankamų patvirtinamųjų įrodymų, pavyzdžius.

[6] INEA nurodė, kad kreditiniuose dokumentuose nurodytas paslaugas teikė bendrovės, kurios taip pat gavo lėšų pagal „Marco Polo“ programą, ir jos buvo susijusios su geležinkelio paslaugomis, kurios, atrodo, nebuvo teikiamos iki aptariamo projekto. Ji pažymėjo, kad pagal programą „Marco Polo“ neleidžiama išrašyti vadinamųjų kryžminių sąskaitų faktūrų. Be to, OLAF ataskaitoje nurodyta, kad kreditiniai dokumentai „ buvo priskirti projektui apskaitos sistemoje ir apmokėti “ ir „buvo pateikti galutinėje ES bendro finansavimo paraiškoje“.

[7] Dotacijos susitarimo bendrųjų sąlygų II.19.3 straipsnyje nustatyta, kad nepriklausomas auditas gali būti atliekamas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo likučio išmokėjimo.

[8] Pavyzdžiui, 2016 m. liepos 20 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. raštuose.

[9] Dotacijos susitarimo bendrųjų sąlygų II.14.1 straipsnis.