Gerb. ponia W.,

1998 m. gruodžio 22 d. Vaito salos tarybos vadovas Marc Morgan-Huws ir pirmininko pavaduotojas Harry Rees (toliau – skundo pateikėjai) Vaito salos tarybos vardu pateikė skundą Europos ombudsmenui dėl Eurostato sprendimo Vaito salos neklasifikuoti kaip atskiros NUTS II lygio teritorijos.

Skundo pateikėjai visų pirma teigė, kad:

1. Eurostato sprendime nepritarti 1997 m. kovo mėn. JK Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pateiktam pasiūlymui Vaito salą padaryti atskira NUTS II lygio teritorija neatsižvelgiama nei į EB sutarties 158 straipsnį, nei į 1998 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento priimtą Violos pranešimą (1). EB sutarties 158 straipsnyje teigiama, kad „Bendrija visų pirma siekia mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų ar salų, įskaitant kaimo vietoves, atsilikimą.“ Viola pranešime Europos Parlamentas pripažino, kad saloms turėtų būti taikomas specialus režimas, ir rekomendavo peržiūrėti NUTS siekiant užtikrinti, kad tikroji salų padėtis būtų pripažinta NUTS II lygiu ir kad statistiškai jos nebūtų sujungtos su žemyniniais regionais, kurie nėra visiškai panašūs BVP, užimtumo ar struktūrų požiūriu.

2. Pirmiau minėtu sprendimu buvo diskriminuojama Vaito sala, kaip apibrėžta 1983 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje 8/82 (2), kuriame teigiama, kad „pagal Teismo praktiką diskriminacija apibrėžiama kaip skirtingų tapačių situacijų traktavimas arba skirtingų situacijų traktavimas vienodai“.

Rekomendacijos projektas

Dėl antrojo kaltinimo netinkamo administravimo atvejų nenustatyta. 2000 m. kovo 13 d. sprendimu, ištyręs pirmąjį kaltinimą ir atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo įmanoma rasti draugiško sprendimo, ombudsmenas, vadovaudamasis Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Komisijai šį rekomendacijos projektą(3):

Ombudsmeno išvada, kad Eurostatas neįrodė, jog priimdamas sprendimą dėl Vaito salos NUTS lygio klasifikacijos atsižvelgė į visus svarbius veiksnius, reiškia, kad Eurostatas turėtų persvarstyti šį klausimą ir priimti naują sprendimą, atsižvelgdamas į visus svarbius bylos veiksnius, įskaitant EB sutarties 158 straipsnį ir Europos Parlamento Violos pranešimą, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas salų padėčiai.

Išsami informacija apie tyrimą ir rekomendacijos projektas pateikti 2000 m. kovo 13 d. sprendime, kurio kopija taip pat persiųsta skundo pateikėjams.

Komisijos išsami nuomonė

Ombudsmenas informavo Komisiją, kad pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį jis turėtų išsiųsti išsamią nuomonę iki 2000 m. birželio 30 d. ir kad išsamioje nuomonėje galėtų būti pritarta ombudsmeno rekomendacijos projektui ir aprašyta, kaip jis buvo įgyvendintas.

2000 m. birželio 16 d. Komisija pateikė ombudsmenui išsamią nuomonę. Komisija nurodė, kad teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS) praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje nustatė Eurostatas, siekdamas pateikti bendrą vienodą teritorinių vienetų suskirstymą ES regioninei statistikai rengti. Ji buvo sukurta ir plėtojama vadovaujantis šiais principais:

- NUTS pirmenybę teikia instituciniam suskirstymui;
NUTS teikia pirmenybę bendro pobūdžio regioniniams vienetams;
NUTS yra hierarchinis klasifikatorius (trys regioniniai lygmenys).

Eurostatas mano, kad jo sprendimas priskirti Vaito salą NUTS III lygio teritorijai turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į pirmiau minėtą bendrąjį tikslą, pagrindinius principus ir jų pasekmes. Tai, kad NUTS naudojamas kartu su tam tikromis Bendrijos politikos sritimis, neturi nukreipti Eurostato nuo jo misijos esmės, t. y. teikti Sąjungai suderintus ir palyginamus statistinius duomenis. NUTS tikslas nėra mažinti regioninius skirtumus pritaikant statistinę nomenklatūrą. Tai yra struktūrinių fondų tikslas. Kai Taryba, veikdama pagal Sutarties 158 straipsnį ir gavusi Parlamento pritarimą, priėmė 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, ji nematė poreikio taikyti specialų režimą saloms apskritai ir konkrečiai Vaito salai. Ji laikėsi nuomonės, kad salų regionų padėtis yra tokia skirtinga, kad nėra pagrindo taikyti bendrą nukrypti leidžiančią nuostatą.

Tas pats argumentas taikomas Europos Parlamento pranešimui dėl Viola, į kurį Komisija nebuvo teisiškai įpareigota atsižvelgti, nes jos pasiūlymas peržiūrėti Vaito salos klasifikaciją grindžiamas tuo, kad NUTS III lygio klasifikatoriaus poveikis yra finansinės naudos, kurią ji būtų gavusi pagal II lygio klasifikatorių, praradimas. Pranešime taip pat tikimasi, kad oficialioje Europos statistikoje bus aiškiai atskirti salų regionai ir kaimyniniai pakrančių regionai. Kalbant apie Vaito salą, Eurostatas mano, kad jis visiškai atsižvelgė į šį pageidavimą ir klasifikavo ją NUTS III lygmeniu, remdamasis savo administracine padėtimi, kai tai nebuvo pateisinama dėl jos dydžio (gyventojų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis už to lygmens vienetų vidurkį).

Apskritai reikėtų dar kartą pabrėžti, kad NUTS teikia pirmenybę bendro pobūdžio regioniniams vienetams, todėl ji negali nustatyti visų Sąjungos salų – nomenklatūroje išskirta labai nedaug salų. Taigi Vaito sala dėl savo administracinio tapatumo jau turi ypatingą statusą Bendrijos regioninėje statistikoje.

Komisija taip pat pažymėjo, kad jei Vaito sala būtų klasifikuojama kaip NUTS II lygio regionas, jai būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip Kretai, Korsikai, Gvadelupai, Martinikai, Reunjonui, Sicilijai, Sardinijai ir Alandams – vienintelėms saloms, kurios atskirai klasifikuojamos kaip NUTS II lygio regionas, nors jų gyventojų skaičius yra daug didesnis (išskyrus Alandus) ir jos yra daug didesnės. Taip būtų vienodai traktuojamos skirtingos situacijos.

Komisija padarė išvadą, kad Eurostato sprendimas klasifikuoti Vaito salą kaip NUTS III lygio regioną grindžiamas NUTS bendruoju tikslu ir pagrindiniais principais. Ji atsižvelgė į visus turimus objektyvius elementus. Be to, kadangi tai yra statistikos nomenklatūra, ji buvo parengta laikantis nešališkumo, objektyvumo ir mokslinio nepriklausomumo principų, kurie turi būti taikomi Sąjungos statistikai pagal Sutarties 285 straipsnį. Reikėtų pažymėti, kad nešališkumo principas pirminiame statistikos reglamente (Reglamento Nr. 322/97 10 straipsnis) apibrėžtas kaip „objektyvus ir nepriklausomas būdas rengti Bendrijos statistiką, nepatiriant jokio politinių ar kitų interesų grupių spaudimo, ypač renkantis metodus, apibrėžtis ir metodikas, kurie geriausiai tinka nustatytiems tikslams pasiekti“.

Komisija nurodė, kad dėl šios priežasties nėra pagrindo iš dalies keisti sprendimą.

KOMPLAINANTŲ PASTABOS

Išsami Komisijos nuomonė buvo nusiųsta skundo pateikėjams, kurie savo pastabas pateikė 2000 m. rugsėjo 25 d. Skundo pateikėjai pastebėjo, kad Komisija nesilaikė nei ombudsmeno rekomendacijos projekto raidės, nei dvasios.

Skundo pateikėjai teigė, kad, priešingai nei ankstesnis nepriklausomumas ir nešališkumas, nuo devintojo dešimtmečio Eurostatas aktyviau dalyvauja politinėse srityse, kurios nepriklauso jo pradinei kompetencijai, pavyzdžiui, prisideda prie politinių derybų dėl 1981 m., 1986 m. ir 1995 m. plėtros. Tai, kad politiniai sumetimai Eurostatui kelia teisėtą susirūpinimą, sustiprina reikalavimą, kad jam būtų taikomos visos Sutartys ir ES institucijų priimti sprendimai, visų pirma EB sutarties 158 straipsnis ir Viola pranešimas.

Dėl trijų Komisijos nurodytų NUTS principų skundo pateikėjai pažymėjo, kad remiantis instituciniu principu ir atsižvelgiant į tai, kad Vaito sala buvo pripažinta viena administracine teritorija, Vaito sala turėtų būti lygiavertė kitoms Jungtinės Karalystės NUTS II lygio administracinėms teritorijoms ir panašiems salų regionams (Kretai, Korsikai, Gvadelupai, Martinikai, Reunjonui, Sicilijai, Sardinijai ir Alandams). Dėl Komisijos teiginio, kad salų regionų padėtis buvo tokia įvairi, kad nebuvo pagrindo taikyti bendrą leidžiančią nukrypti nuostatą, skundo pateikėjai nurodė, kad daugelis panašių salų regionų buvo pripažinti NUTS II lygio teritorijomis ir todėl daugeliu atvejų gavo struktūrinių fondų paramą, nepaisant jų padėties žemesniame gyventojų skaičiaus skalės gale.

Skundo pateikėjai taip pat pažymėjo, kad Komisija savo nuomonėje nenurodė, kad ji visiškai atsižvelgė į savo sprendimo pasekmes, t. y. kad dėl NUTS II lygio paskyrimo Vaito salai būtų automatiškai suteiktas 1 tikslo struktūrinis finansavimas ir būtų užtikrinta, kad ji ir toliau atitiktų reikalavimus Jungtinės Karalystės valstybės pagalbai gauti (iki 1999 m. Vaito sala buvo paskirta tarpine remiama teritorija).

Skundo pateikėjai taip pat pateikė toliau nurodytus teisinius argumentus. Jie nurodė aiškius EB sutarties 158 ir 159 straipsnių reikalavimus, Viola pranešimą ir Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto dėl salų deklaraciją Nr. 30. Jie taip pat citavo 2000 m. liepos mėn. ES Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Integruotų veiksmų ES salų regionuose gairės po Amsterdamo sutarties (158 straipsnis), kurioje pabrėžiama, kad EB sutarties 158 straipsnio ketinimas „turi būti visapusiškai atspindėtas visose Bendrijos politikos srityse ir priemonėse, kaip veiksmų prioritetų nustatymo veiksnys, ir mano, kad jis turėtų būti įtrauktas į projektų atrankos kriterijus“. Skundo pateikėjai pastebėjo, kad Komisijos pareiškimas, jog ji „nemanė, kad saloms reikia taikyti specialų režimą“, prieštarauja Sutartyje nustatytiems įsipareigojimams ir ombudsmeno rekomendacijos projektui. Jie pakartojo tą patį argumentą dėl Komisijos teiginio, kad „kai Taryba priėmė 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, ji nematė poreikio saloms taikyti specialų režimą“. Jos teigė, kad šis teiginys neatitinka paskelbto reglamento, kurio 1 dalyje nurodomas Bendrijos tikslas „mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų ar salų atsilikimą“, sąlygų.

Dėl tolesnių veiksmų, susijusių su ombudsmeno rekomendacijos projektu, skundo pateikėjai teigė, kad Komisija tinkamai neįvykdė savo pareigos atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visus svarbius konkretaus atvejo aspektus, kaip reikalaujama teismų praktikoje (byla C-269/90), ypač EB sutarties 158 straipsnyje ir Viola pranešime. Todėl jie paragino ombudsmeną patvirtinti savo išvadą dėl netinkamo administravimo Komisijos atžvilgiu.

Papildoma Komisijos nuomonė

Skundo pateikėjų pastabos buvo nusiųstos Komisijai, kuri 2000 m. gruodžio 5 d. nusiuntė papildomą nuomonę:

Komisija pažymėjo, kad Eurostato indėlis į plėtros derybas nebuvo nei už pirminės Eurostato kompetencijos ribų, nei turėjo įtakos jo nepriklausomumui ir nešališkumui.

Ne Komisija, o Taryba, gavusi Parlamento pritarimą, 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, nemanė, kad saloms reikia taikyti specialų režimą.

Tik 7 ES salos atskirai priskiriamos NUTS II lygiui: Kreta, Korsika, Gvadelupa, Martinika, Reunjonas, Sicilija ir Alandai. Komisija nemano, kad šios salos yra panašios į Vaito salą, nes šios salos yra daug tankiau apgyvendintos (išskyrus Alandus, kurie Suomijos administracijoje turi ypatingą tarptautiniu mastu pripažintą teisinį ir administracinį statusą) ir daug didesnės.

Eurostatas statistiniu požiūriu peržiūrėjo sprendimų, priimtų dėl NUTS klasifikatoriaus, pasekmes. Šiame įvertinime nenagrinėjamas struktūrinių fondų 1 tikslo tinkamumo finansuoti klausimas, kuris visiškai patenka į pirmiau minėto Tarybos reglamento taikymo sritį.

Dėl teisinių klausimų Komisija pažymėjo, kad Sutarties 158 straipsnyje minimi „mažiausiai palankūs regionai arba salos“ ir kad de facto neįmanoma kiekvieno ES salų regiono laikyti „mažiausiai palankiu“. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 3 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad „1 tikslo regionai yra regionai, atitinkantys Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygį (NUTS II lygis)“. Komisija griežtai taikė šią nuostatą. Vaito sala nėra NUTS II regionas. Todėl Komisija nemato priežasčių nei keisti savo sprendimą dėl regionų, atitinkančių reikalavimus paramai gauti pagal 1 tikslą, sąrašo, nei siūlyti kokį nors minėto reglamento pakeitimą.

Komisija padarė išvadą, kad sprendime klasifikuoti Vaito salą kaip NUTS III lygio regioną, remiantis NUTS bendruoju tikslu ir pagrindiniais principais, atsižvelgta į visus jos turimus objektyvius elementus. Todėl ji neketina keisti šio sprendimo.

PAPILDOMA INFORMACIJA, KURIĄ TEIKIA KOMPLAINANTI INFORMACIJA

2000 m. gruodžio 18 d. skundo pateikėjai nusiuntė ombudsmenui laiško, kurį Vaito sala tą pačią dieną nusiuntė Komisijos nariui M. Barnier, atsakingam už regioninę politiką, kopiją, kviesdami jį atvykti ir aplankyti Vaito salą, kad pamatytų problemas, su kuriomis susiduria sala. Skundo pateikėjai taip pat nusiuntė Europos Parlamento nario Roy Perry biuro pranešimo spaudai dėl vienos iš Nicos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų, kurioje aiškiai nurodoma, kad salų regionams reikia konkrečios pagalbos, kopiją.

2001 m. vasario 8 d. ombudsmenui buvo perduota Komisijos nario M. Barnier 2001 m. vasario 7 d. atsakymo kopija skundo pateikėjams. Komisijos narys paminėjo tyrimą, kurį Regioninės politikos generalinio direktorato tarnybos pradės dėl socialinių ir ekonominių salų regionų sąlygų visoje Sąjungoje, taip pat 2001 m. sausio 31 d. antrąją sanglaudos ataskaitą, kuri padės parengti oficialius Komisijos pasiūlymus laikotarpiui po 2006 m.

SPRENDIMĄ

1.1 2000 m. kovo 13 d. ombudsmenas, vadovaudamasis Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Komisijai šį rekomendacijos projektą:

Ombudsmeno išvada, kad Eurostatas neįrodė, jog priimdamas sprendimą dėl Vaito salos NUTS lygio klasifikacijos atsižvelgė į visus svarbius veiksnius, reiškia, kad Eurostatas turėtų persvarstyti šį klausimą ir priimti naują sprendimą, atsižvelgdamas į visus svarbius bylos veiksnius, įskaitant EB sutarties 158 straipsnį ir Europos Parlamento Violos pranešimą, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas salų padėčiai.

1.2 2000 m. birželio 16 d. Komisija informavo ombudsmeną apie savo išsamią nuomonę dėl rekomendacijos projekto. Atsižvelgdama į tai, kad ji atsižvelgė į visus turimus objektyvius elementus ir kad Eurostato sprendimas klasifikuoti Vaito salą kaip NUTS III lygio regioną buvo pagrįstas NUTS bendruoju tikslu ir pagrindiniais principais, Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo iš dalies keisti jos sprendimą.

1.3 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija persvarstė šį klausimą, tačiau patvirtino savo ankstesnį sprendimą. Komisija taip pat pranešė ombudsmenui priežastis, dėl kurių ji nepakeitė savo sprendimo po persvarstymo:

1.4 Dėl EB sutarties 158 straipsnio Komisija pažymėjo, kad kai Taryba priėmė 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, ji nematė poreikio taikyti specialų režimą saloms apskritai arba konkrečiai Vaito salai. Ji laikėsi nuomonės, kad salų regionų padėtis yra tokia skirtinga, kad nėra pagrindo taikyti bendrą nukrypti leidžiančią nuostatą. Savo papildomoje nuomonėje Komisija nurodė, kad Sutarties 158 straipsnyje minimi „mažiausiai palankūs regionai arba salos“ ir kad de facto neįmanoma kiekvieno ES salų regiono laikyti „mažiausiai palankiu“.

1.5 Dėl Viola ataskaitos Komisija pažymėjo, kad jos pasiūlymas peržiūrėti Vaito salos klasifikaciją buvo pagrįstas tuo, kad NUTS III lygio klasifikatoriaus poveikis buvo finansinės naudos, kurią ji būtų gavusi pagal II lygio klasifikatorių, praradimas. Be to, Komisija pareiškė, kad ataskaitoje tikimasi, jog oficialioje Europos statistikoje bus aiškiai atskirti salų regionai ir kaimyniniai pakrančių regionai. Kalbant apie Vaito salą, Eurostatas mano, kad jis visiškai atsižvelgė į šį pageidavimą ir klasifikavo ją NUTS III lygmeniu, remdamasis savo administracine padėtimi, kai tai nebuvo pateisinama dėl jos dydžio (gyventojų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis už to lygmens vienetų vidurkį).

1.6 Skundo pateikėjai pastebėjo, kad daugelis panašių salų regionų buvo pripažinti NUTS II lygio teritorijomis ir gavo struktūrinių fondų paramą, nepaisant jų padėties žemutinėje gyventojų skaičiaus skalės dalyje. Jos nurodė, kad Komisija nenurodė, jog ji svarstė savo sprendimo pasekmes, t. y. galimybę gauti 1 tikslo struktūrinį finansavimą. Skundo pateikėjai taip pat nurodė, kad 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 1 dalyje minimas Bendrijos tikslas „mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų ar salų atsilikimą“.

1.7 Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad šį kartą Komisija, priimdama sprendimą Vaito salą priskirti NUTS III lygio regionui, atsižvelgė į EB sutarties 158 straipsnį ir Violos pranešimą. Komisija taip pat paaiškino, kodėl persvarsčius šiuos elementus jos sprendimo keisti nereikėjo.

1.8 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl ES regiono NUTS klasifikacijos. Ombudsmenas taip pat mano, kad naudojimasis diskrecija turi būti ribojamas pagrindiniais teisės principais. Šioje byloje atrodo, kad priimdama sprendimą dėl Vaito salos NUTS klasifikacijos Komisija neperžengė savo teisinių įgaliojimų ribų.

1.9 Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija tinkamai įgyvendino rekomendacijos projektą, pagal kurį turėjo būti persvarstytas Vaito salos klasifikavimo NUTS klausimas. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

 

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

 

Nuoširdžiai Jūsų,

 

Jacob SÖDERMAN

---

(1) Pranešimas A4-0118/98 dėl Europos Sąjungos salų regionų problemų, Regioninės politikos komitetas, pranešėjas Vincenzo Viola.

(2) Byla 8/82, Kommanditgesellschaft in der Firma Hans-Otto Wagner prieš Bundesanstalt für landwirtschftliche Marktordnung, [1983] Rink. p. 371.

(3) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113/15.