Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos Tarybos atsisakymu suteikti visapusišką prieigą prie teisinių nuomonių dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

Ombudsmeno tyrimo metu Taryba sutiko atskleisti du iš keturių dokumentų, tačiau toliau atsisakė atskleisti visus likusius du dokumentus, nors buvo leista iš dalies susipažinti su dokumentais.

Ombudsmenas sutinka, kad atsisakymas atskleisti visas teisines nuomones buvo pagrįstas tuo, kad tai pakenktų teisinių konsultacijų ir teismo proceso apsaugai. Todėl ji baigia bylą nustačiusi, kad netinkamo administravimo atvejų nėra, tačiau prašo Tarybos peržiūrėti savo atsisakymą, atsižvelgiant į tai, kad prabėgo dar daugiau laiko.

Bylą iškėlė visos Europos Sąjungos teisės ekspertų asociacija, kuri vykdė Europos Komisijos bendrai finansuojamą projektą. Jis buvo susijęs su tariamai nesąžiningu sumų, kurios buvo neteisingai pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų pagal dotacijos susitarimą, susigrąžinimu atlikus auditą.

Ombudsmenė ištyrė šį klausimą ir padarė išvadą, kad jai įsikišus buvo rastas sprendimas. Todėl ji nutraukė bylą.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjos pranešimus, susijusius su sunkumais teikiant dotacijos pasiūlymą. Dėl techninių problemų skundo pateikėjas negalėjo pateikti paraiškos per Komisijos sistemą PRIAMOS. Vietoj to ji elektroniniu paštu pateikė savo pasiūlymą, į kurį nebuvo atsakyta.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė Komisijos į jį atsakyti. Dublike Komisija atsiprašė, kad neatsakė anksčiau. Ji teigė negalinti priimti skundo pateikėjo e. pašto paraiškos, nes sistema veikė tinkamai, o Komisija negalėjo nustatyti jokių skundo pateikėjo bandymų išsiųsti pasiūlymą per PRIAMOS iki nustatyto termino.

Ši byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su visomis pasiūlymų dėl ES finansuojamo projekto dėl romų Albanijoje vertinimo ataskaitomis.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisija teisingai atsisakė suteikti visapusišką prieigą remdamasi išimtimi dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kuria saugomi komerciniai interesai. Todėl ji padarė išvadą, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų vykdomu interneto stebėjimu. Ombudsmenė rekomendavo, kad Komisija leistų susipažinti su vienu konkrečiu dokumentu (JK užsienio reikalų sekretoriaus laišku tuometiniam Komisijos pirmininko pavaduotojui), o kitų prašomų dokumentų atveju – kad Komisija juos atskleistų arba tinkamai pagrįstų, kodėl, jos nuomone, turėjo būti atsisakyta juos atskleisti.

Komisija nusprendė atskleisti JK užsienio reikalų sekretoriaus laišką ir taip sutiko su pirmąja ombudsmeno rekomendacijos dalimi. Tačiau ji ir toliau laikėsi pozicijos neatskleisti kitų dokumentų. Ji pagrindė šią poziciją tuo, kad ji vis dar tiria klausimą, ar JK masinio sekimo programos pažeidžia ES teisę, visų pirma dėl asmens teisės į duomenų apsaugą. Komisija teigė, kad kol tyrimas nebus galutinai baigtas, ankstyvas likusių susijusių dokumentų atskleidimas neigiamai paveiktų JK valdžios institucijų ir Komisijos dialogą. Apskritai ji teigė, kad jos gebėjimas veiksmingai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl tinkamo atsako turėtų būti apsaugotas nuo išorinio spaudimo rizikos. Galiausiai Komisija nemanė, kad atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Ombudsmenas nėra įsitikinęs, kad Komisija tinkamai pagrindė savo sprendimą neleisti visuomenei susipažinti su likusiais neatskleistais dokumentais. Kadangi Komisija neatskleidė šių dokumentų ir nepateikė tinkamų priežasčių neleisti visuomenei su jais susipažinti, akivaizdu, kad Komisija atmetė ombudsmeno rekomendaciją dėl šių dokumentų. Be to, ombudsmenė pažymi, kad atrodo, jog nuo 2013 m. Komisija nesiėmė jokių su tyrimu susijusių veiksmų. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisijos veiksmai šiuo atveju prilygsta netinkamam administravimui ir iš tikrųjų – rimtam netinkamam administravimui, atsižvelgiant į konkretaus klausimo svarbą ES piliečiams.

Šioje byloje skundo pateikėja, Liuksemburgo pilietė, buvo pašalinta iš konkurso dėl darbo Prancūzijoje dėl to, kad ji nėra Prancūzijos pilietė. Tai buvo neprezidento teisėjo, kuris atstovavo Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui Prancūzijos prieglobsčio teisme, pareigos. Skundo pateikėjas Europos Komisijai nurodė, kad nustačius, jog pareigas gali eiti tik Prancūzijos piliečiai, pažeidžiamos ES teisės nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Komisijai nusprendus, kad ES teisė nebuvo pažeista, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Komisija nusprendė, kad taikoma laisvo darbuotojų judėjimo teisės išimtis. Ši išimtis taikoma įdarbinimo valstybės tarnyboje atveju ir yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnio 4 dalyje. Komisija pripažino, kad priimant sprendimą šiuo klausimu reikia konkrečiai įvertinti pirmininkaujančio teisėjo užduočių ir atsakomybės pobūdį, ir teigė atlikusi tokį vertinimą. Ombudsmenas pažymėjo, kad atlikdama šį vertinimą Komisija nesikreipė į Prancūzijos valdžios institucijas, kad gautų daugiau informacijos apie atitinkamas pareigas. Todėl ombudsmenė iš pradžių siūlė, kad Komisija peržiūrėtų savo atliktą skundo dėl pažeidimo vertinimą, ir pasiūlė Komisijai konsultuotis su Prancūzijos valdžios institucijomis. Atsakydama į šį pasiūlymą Komisija teigė, kad priimdama sprendimą šiuo klausimu ji turėjo pakankamai informacijos, todėl nebuvo būtina kreiptis į Prancūzijos valdžios institucijas. Apsvarstęs savo išsamų atsakymą į pasiūlymą, ombudsmenas sutiko, kad šiuo atveju Komisija turėjo pakankamai informacijos, kuria galėtų pagrįsti savo sprendimą. Todėl ji baigė tyrimą ir nustatė, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

ES migracijos politika apima savanorišką arba priverstinį neteisėtų trečiųjų šalių migrantų (prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, ir asmenų, neturinčių galiojančio leidimo gyventi) grąžinimą į jų kilmės šalis. Dėl paties priverstinio grąžinimo operacijų pobūdžio jos gali būti susijusios su sunkiais pagrindinių teisių pažeidimais. Šiuo tyrimu savo iniciatyva buvo siekiama išsiaiškinti, kaip FRONTEX, kaip bendrų grąžinimo operacijų (BRO) koordinatorė, užtikrina pagarbą grąžinamų asmenų pagrindinėms teisėms ir žmogaus orumui.

Ombudsmenas susipažino su FRONTEX ir jos pagrindinių teisių pareigūno nuomonėmis, patikrino FRONTEX bylas ir gavo informacijos iš Europos ombudsmenų tinklo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, JT pabėgėlių agentūros ir kelių NVO narių. Ji nustatė, kad nors padaryta daug, FRONTEX turi padidinti savo JRO darbo skaidrumą, iš dalies pakeisti savo elgesio kodeksą tokiose srityse kaip sveikatos patikrinimai ir jėgos naudojimas ir aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. FRONTEX turi daryti viską, ką gali, kad paskatintų nepriklausomą ir veiksmingą BRO stebėseną.

Ombudsmenė užbaigia savo tyrimą pateikdama FRONTEX keletą pasiūlymų, kaip ji galėtų toliau gerinti savo veiklą šioje srityje.

Ši byla buvo susijusi su nesėkmingu prašymu leisti susipažinti su dokumentais. Komisija atsisakė atskleisti savo susirašinėjimą su Lenkijos valdžios institucijomis dėl preliminarių tyrimų, susijusių su labai didelėmis teisinių ieškinių, susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis Lenkijoje, pateikimo išlaidomis. Komisija siekė nustatyti, ar atitinkami Lenkijos teisės aktai atitinka Sąjungos teisę. Tvirtindama, kad reikia apsaugoti vykstantį tyrimą, ji rėmėsi atitinkamuose teisės aktuose (Reglamente 1049/2001) numatyta visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtimi. Komisija nesutiko su skundo pateikėjo argumentu, kad buvo viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją, dėl kurio išimtis, kuria remiamasi, nebuvo taikoma, ir kad buvo svarbu, jog aptariami nacionalinės teisės aktai vėliau buvo ginčijami Lenkijos Konstituciniame Teisme (toliau - PKT).

Ombudsmenas išnagrinėjo šį klausimą ir nusprendė, kad Komisija tinkamai nepagrindė savo sprendimo neleisti susipažinti su aptariamais dokumentais. Ombudsmenas taip pat laikėsi nuomonės, kad PKT panaikinus atitinkamus nacionalinės teisės aktus Komisijos tyrimai tapo nereikalingi. Atsižvelgdamas į šiuos teisinius pokyčius ir siekdamas proceso ekonomijos bei teisingumo, ombudsmenas pasiūlė suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, nereikalaujant pateikti naujo prašymo. Komisija kategoriškai atsisakė. Be to, ji nepateikė išsamesnio savo atsisakymo paaiškinimo nei tas, kurį pateikė atsakyme į kartotinę paraišką. Skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad per tą laiką jis gavo galimybę susipažinti su dokumentais po to, kai buvo pateiktas naujas prašymas leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, žinant, kad Komisija baigė tyrimą. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas nusprendė baigti bylą pateikdamas kritinę pastabą.

2008 m. Vokietijoje išsilavinimą įgijęs gydytojas skyrė pagyvenusiam Britanijos piliečiui per didelę ir mirtiną itin stipraus skausmą malšinančio vaisto dozę. Ombudsmenei pateiktas skundas buvo susijęs su atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su Eurojust vykusio Vokietijos ir JK pareigūnų posėdžio protokolu. Šiame posėdyje buvo aptariamas JK institucijų išduotas gydytojo Europos arešto orderis.

Eurojust taisyklėse dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais nustatyta, kad su Eurojust dirbančių valstybių narių atstovai turi teisę vietoje Eurojust nuspręsti, ar Eurojust turimiems bylos dokumentams taikoma leidimo susipažinti visuomenei su dokumentais išimtis. Ombudsmenė nustatė, kad prašomas dokumentas akivaizdžiai buvo susijęs su byla ir kad Vokietijos ir JK atstovai prašė Eurojust jo neviešinti. Todėl ji nustatė, kad Eurojust buvo teisiškai įpareigotas atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu.

Tačiau ombudsmenė nustatė, kad Eurojust neinformavo skundo pareiškėjo (kuris yra mirusio vyro sūnus) apie Vokietijos ir JK pareigūnų motyvus, kuriais remdamiesi jie manė, kad su prašomu dokumentu neturėtų būti leidžiama susipažinti. Vis dėlto Eurojust ombudsmenei atliekant tyrimą šiuos motyvus nurodė. Tuomet ombudsmenė paragino Eurojust visada informuoti pareiškėjus apie nacionalinių narių motyvus, kuriais remdamiesi jie atsisako leisti visuomenei susipažinti su bylos dokumentais.

Ombudsmenė atkreipia dėmesį į ypač tragišką ir socialiniu požiūriu svarbų šios bylos aspektą, kuris yra susijęs su sūnaus pastangomis sužinoti, kaip jo tėvo mirties klausimą aiškinosi valdžios institucijos. Šiuo atžvilgiu, nors ombudsmenė neturi jokios kompetencijos vertinti, ar JK ir Vokietijos atstovai teisingai atsisakė leisti susipažinti su dokumentu, ji patarė skundo pareiškėjui, jei jis to norėtų, perduoti klausimą spręsti ES teismams, kai jiems (nuo 2014 m. gruodžio mėn.) bus suteikta kompetencija nagrinėti tokias bylas.