Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Ieškoti tyrimų

Dokumentų filtravimo kriterijai
Byla
Laikotarpis
Raktiniai žodžiai
Arba pabandykite senus raktinius žodžius (iki 2016 m.)

Rodoma 1 - 20 iš 57 rezultato (-ų)

Sprendimas byloje 21/2016/JAP dėl to, kad ES Taryba nesuteikė galimybės susipažinti su teisinėmis nuomonėmis dėl pasiūlymų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto)

Pirmadienis | 11 kovo 2019

Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos Tarybos atsisakymu suteikti visapusišką prieigą prie teisinių nuomonių dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

Ombudsmeno tyrimo metu Taryba sutiko atskleisti du iš keturių dokumentų, tačiau toliau atsisakė atskleisti visus likusius du dokumentus, nors buvo leista iš dalies susipažinti su dokumentais.

Ombudsmenas sutinka, kad atsisakymas atskleisti visas teisines nuomones buvo pagrįstas tuo, kad tai pakenktų teisinių konsultacijų ir teismo proceso apsaugai. Todėl ji baigia bylą nustačiusi, kad netinkamo administravimo atvejų nėra, tačiau prašo Tarybos peržiūrėti savo atsisakymą, atsižvelgiant į tai, kad prabėgo dar daugiau laiko.

Sprendimas byloje 136/2016/MDC dėl Europos Komisijos atsisakymo peržiūrėti galutinę audito ataskaitą dėl Europos Sąjungos bendrai finansuojamo projekto

Ketvirtadienis | 15 gruodžio 2016

Bylą iškėlė visos Europos Sąjungos teisės ekspertų asociacija, kuri vykdė Europos Komisijos bendrai finansuojamą projektą. Jis buvo susijęs su tariamai nesąžiningu sumų, kurios buvo neteisingai pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų pagal dotacijos susitarimą, susigrąžinimu atlikus auditą.

Ombudsmenė ištyrė šį klausimą ir padarė išvadą, kad jai įsikišus buvo rastas sprendimas. Todėl ji nutraukė bylą.

Sprendimas byloje 1093/2016/JAP dėl to, kad Europos Komisija neatsakė į korespondenciją dėl problemų, susijusių su dotacijos pasiūlymo pateikimu

Penktadienis | 02 gruodžio 2016

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjo pranešimus apie sunkumus, su kuriais jis susidūrė pateikdamas dotacijos pasiūlymą. Dėl techninių problemų skundo pateikėjas negalėjo pateikti paraiškos per Komisijos sistemą PRIAMOS. Vietoj to ji pateikė savo pasiūlymą e. paštu, į kurį nebuvo atsakyta.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir paprašė Komisijos atsakyti. Dublike Komisija atsiprašė, kad neatsakė anksčiau. Ji teigė negalinti priimti skundo pateikėjos e. pašto programos, nes sistema veikė tinkamai, o Komisija negalėjo nustatyti jokių skundo pateikėjo bandymų siųsti pasiūlymą per PRIAMOS iki nustatyto termino.

Galimybė susipažinti su dokumentais

Ketvirtadienis | 27 spalio 2016

Sprendimas byloje 2004/2013/PMC dėl Europos Komisijos prašymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų vykdomu interneto stebėjimu, tvarkymo

Ketvirtadienis | 27 spalio 2016

Byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų vykdomu interneto stebėjimu. Ombudsmenė rekomendavo, kad Komisija leistų susipažinti su vienu konkrečiu dokumentu (JK užsienio reikalų sekretoriaus laišku tuometiniam Komisijos pirmininko pavaduotojui), o kitų prašomų dokumentų atveju – kad Komisija juos atskleistų arba tinkamai pagrįstų, kodėl, jos nuomone, turėjo būti atsisakyta juos atskleisti.

Komisija nusprendė atskleisti JK užsienio reikalų sekretoriaus laišką ir taip sutiko su pirmąja ombudsmeno rekomendacijos dalimi. Tačiau ji ir toliau laikėsi pozicijos neatskleisti kitų dokumentų. Ji pagrindė šią poziciją tuo, kad ji vis dar tiria klausimą, ar JK masinio sekimo programos pažeidžia ES teisę, visų pirma dėl asmens teisės į duomenų apsaugą. Komisija teigė, kad kol tyrimas nebus galutinai baigtas, ankstyvas likusių susijusių dokumentų atskleidimas neigiamai paveiktų JK valdžios institucijų ir Komisijos dialogą. Apskritai ji teigė, kad jos gebėjimas veiksmingai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl tinkamo atsako turėtų būti apsaugotas nuo išorinio spaudimo rizikos. Galiausiai Komisija nemanė, kad atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Ombudsmenas nėra įsitikinęs, kad Komisija tinkamai pagrindė savo sprendimą neleisti visuomenei susipažinti su likusiais neatskleistais dokumentais. Kadangi Komisija neatskleidė šių dokumentų ir nepateikė tinkamų priežasčių neleisti visuomenei su jais susipažinti, akivaizdu, kad Komisija atmetė ombudsmeno rekomendaciją dėl šių dokumentų. Be to, ombudsmenė pažymi, kad atrodo, jog nuo 2013 m. Komisija nesiėmė jokių su tyrimu susijusių veiksmų. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisijos veiksmai šiuo atveju prilygsta netinkamam administravimui ir iš tikrųjų – rimtam netinkamam administravimui, atsižvelgiant į konkretaus klausimo svarbą ES piliečiams.

Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo 1922/2014/PL dėl Europos Komisijos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su ES finansuojamo projekto vertinimo ataskaitomis

Penktadienis | 02 rugsėjo 2016

Ši byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su visomis pasiūlymų dėl ES finansuojamo projekto romų klausimu Albanijoje vertinimo ataskaitomis.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir nustatė, kad Komisija teisingai atsisakė suteikti visapusišką prieigą remdamasi visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais išimtimi, kuria ginami komerciniai interesai. Todėl ji padarė išvadą, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Europos ombudsmenės sprendimas, kuriuo baigiamas tyrimas savo iniciatyva OI/9/2014/MHZ dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX)

Antradienis | 24 lapkričio 2015

ES migracijos politika apima savanorišką arba priverstinį neteisėtų trečiųjų šalių migrantų (prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, ir asmenų, neturinčių galiojančio leidimo gyventi) grąžinimą į jų kilmės šalis. Dėl paties priverstinio grąžinimo operacijų pobūdžio jos gali būti susijusios su sunkiais pagrindinių teisių pažeidimais. Šiuo tyrimu savo iniciatyva buvo siekiama išsiaiškinti, kaip FRONTEX, kaip bendrų grąžinimo operacijų (BRO) koordinatorė, užtikrina pagarbą grąžinamų asmenų pagrindinėms teisėms ir žmogaus orumui.

Ombudsmenas susipažino su FRONTEX ir jos pagrindinių teisių pareigūno nuomonėmis, patikrino FRONTEX bylas ir gavo informacijos iš Europos ombudsmenų tinklo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, JT pabėgėlių agentūros ir kelių NVO narių. Ji nustatė, kad nors padaryta daug, FRONTEX turi padidinti savo JRO darbo skaidrumą, iš dalies pakeisti savo elgesio kodeksą tokiose srityse kaip sveikatos patikrinimai ir jėgos naudojimas ir aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. FRONTEX turi daryti viską, ką gali, kad paskatintų nepriklausomą ir veiksmingą BRO stebėseną.

Ombudsmenė užbaigia savo tyrimą pateikdama FRONTEX keletą pasiūlymų, kaip ji galėtų toliau gerinti savo veiklą šioje srityje.

Sprendimas byloje 1977/2013/MDC dėl Europos Komisijos atlikto skundo dėl pažeidimo, susijusio su judėjimo laisvės ES vidaus rinkoje apribojimais, vertinimo

Antradienis | 29 rugsėjo 2015

Pareiškėja šioje byloje, Liuksemburgo pilietė, negalėjo dalyvauti konkurse dėl darbo Prancūzijoje motyvuodama tuo, kad ji nėra Prancūzijos pilietė. Nagrinėjamos pareigos buvo nepirmininkaujančio teisėjo, kuris turėjo atstovauti Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui Prancūzijos prieglobsčio teisme, pareigos. Skundo pateikėjas Europos Komisijai nurodė, kad darbo vietos apribojimas Prancūzijos piliečiams, atrodo, pažeidžia ES teisės nuostatas dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Kai Komisija nusprendė, kad ES teisė nebuvo pažeista, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Komisija laikėsi nuomonės, kad taikoma laisvo darbuotojų judėjimo teisės išimtis. Ši išimtis taikoma įsidarbinant valstybės tarnyboje ir yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnio 4 dalyje. Komisija pripažino, kad priimant sprendimą šiuo klausimu reikia konkrečiai įvertinti pirmininkaujančio teisėjo užduočių ir pareigų pobūdį, ir teigė, kad ji atliko tokį vertinimą. Ombudsmenė pažymėjo, kad atlikdama šį vertinimą Komisija nesikreipė į Prancūzijos valdžios institucijas, kad gautų papildomos informacijos apie aptariamas pareigas. Todėl ombudsmenė iš pradžių siūlė, kad Komisija peržiūrėtų savo atliktą skundo dėl pažeidimo vertinimą, ir pasiūlė Komisijai konsultuotis su Prancūzijos valdžios institucijomis. Atsakydama į šį pasiūlymą Komisija teigė, kad spręsdama šį klausimą ji turėjo pakankamai informacijos, todėl nebuvo būtina susisiekti su Prancūzijos valdžios institucijomis. Apsvarstęs išsamų atsakymą į pasiūlymą, ombudsmenas sutiko, kad šiuo atveju Komisija turėjo pakankamai informacijos savo sprendimui pagrįsti. Todėl ji užbaigė tyrimą ir nustatė, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Europos ombudsmeno sprendimas, kuriuo baigiamas skundo 685/2014/MHZ prieš Europos Komisiją tyrimas

Ketvirtadienis | 15 sausio 2015

Ši byla buvo susijusi su nesėkmingu prašymu leisti susipažinti su dokumentais. Komisija atsisakė atskleisti savo susirašinėjimą su Lenkijos valdžios institucijomis dėl jos preliminarių tyrimų dėl labai didelių teisinių reikalavimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis Lenkijoje, pateikimo išlaidų. Komisija siekė nustatyti, ar atitinkami Lenkijos teisės aktai atitinka Sąjungos teisę. Teigdama, kad reikia apsaugoti vykdomą tyrimą, ji rėmėsi atitinkamuose teisės aktuose (Reglamente 1049/2001) numatyta visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtimi. Komisija nepritarė skundo pateikėjo argumentui, kad buvo viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją, dėl kurio nebuvo taikoma nurodyta išimtis, ir kad buvo svarbu, jog atitinkami nacionalinės teisės aktai vėliau buvo ginčijami Lenkijos Konstituciniame Teisme (toliau – PKT).

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir laikėsi nuomonės, kad Komisija tinkamai nepagrindė savo sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su aptariamais dokumentais. Ombudsmenė taip pat laikėsi nuomonės, kad dėl to, jog PKS panaikino atitinkamus nacionalinės teisės aktus, Komisijos tyrimai tapo nereikalingi. Atsižvelgdamas į šią teisinę raidą ir siekdamas proceso ekonomijos bei sąžiningumo, ombudsmenas pasiūlė leisti skundo pateikėjui susipažinti su prašomais dokumentais nepateikiant naujo prašymo. Komisija kategoriškai atsisakė. Be to, ji nepateikė išsamesnių atsisakymo motyvų nei tas, kurį pateikė atsakydama į kartotinę paraišką. Skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad per tą laiką jis gavo galimybę susipažinti su dokumentais po to, kai buvo pateiktas naujas prašymas leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, žinant, kad Komisija baigė tyrimą. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas nusprendė baigti bylą pateikdamas kritinę pastabą.

Europos ombudsmeno sprendimas, kuriuo baigiamas skundo 2057/2011/TN prieš Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinį (Eurojustą) tyrimas

Pirmadienis | 03 vasario 2014

2008 m. vokiečių kilmės gydytojas pagyvenusiam britui mirtinai perdozavo stipraus skausmą malšinančio vaisto. Ombudsmenui pateiktas skundas buvo susijęs su atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su Eurojuste vykusio Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnų susitikimo, skirto aptarti Jungtinės Karalystės valdžios institucijų išduotą Europos arešto orderį gydytojui, protokolu.

Eurojusto taisyklėmis dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais su Eurojustu dirbančių valstybių narių atstovams suteikiama teisė vietoj Eurojusto nuspręsti, ar su byla susijusiems dokumentams, kuriuos turi Eurojustas, taikoma galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis. Ombudsmenė nustatė, kad prašomas dokumentas buvo aiškiai susijęs su byla ir kad Vokietijos ir Jungtinės Karalystės atstovai paprašė Eurojusto jo neatskleisti. Taigi ji nustatė, kad Eurojustas buvo teisiškai įpareigotas atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu.

Tačiau ji nustatė, kad Eurojustas nepranešė skundo pateikėjui (kuris yra mirusio žmogaus sūnus) apie priežastis, dėl kurių Vokietijos ir Jungtinės Karalystės atstovai manė, kad turėtų būti atsisakyta leisti susipažinti su dokumentais. Tačiau Eurojustas šiuos argumentus pateikė ombudsmenui atliekant tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas paragino Eurojustą visada pateikti pareiškėjams nacionalinių narių nurodytas priežastis, dėl kurių jie atsisakė leisti visuomenei susipažinti su su byla susijusiais dokumentais.

Ombudsmenas pabrėžia ypač tragišką ir svarbų šios bylos socialinį aspektą, susijusį su sūnaus pastangomis išsiaiškinti, kaip valdžios institucijos elgėsi su tėvo mirtimi. Šiuo atžvilgiu, nors ombudsmenė neturi kompetencijos vertinti, ar Jungtinės Karalystės ir Vokietijos atstovai buvo teisūs atsisakydami leisti susipažinti su dokumentu, ji informavo skundo pateikėją, kad jis, jei norėtų, galėtų kreiptis į ES teismus vieną kartą, nuo 2014 m. gruodžio mėn., kai jie taps kompetentingi tokiais klausimais.