Byla buvo susijusi su Komisijos sprendimu tam tikras ES finansuojamo projekto partnerio deklaruotas išlaidas paskelbti netinkamomis finansuoti. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos priežastys, dėl kurių ji nepriėmė minėtų išlaidų, buvo pagrįstos. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Šis skundas susijęs su tariamu Europos Komisijos nesugebėjimu surengti tinkamas viešas konsultacijas prieš rengiant pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros. Vienas iš pasiūlymo punktų buvo laipsniškas tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas. Skundą pateikė Konkurencinių telekomunikacijų asociacija. Komisija savo pasiūlymą pateikė 2013 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai 2013 m. gegužės 30 d. jis buvo viešai paskelbtas. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neteisingai nurodė skubą, susijusią su 2013 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimu, kaip priežastį skubiai pradėti konsultacijas. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad Komisija i) nenustatė įvairių rūšių suinteresuotųjų subjektų, su kuriais turi būti konsultuojamasi, ii) neatsižvelgė į Poveikio vertinimo valdybos iškeltus klausimus, iii) nesurengė tinkamų tarpžinybinių konsultacijų ir iv) sąmoningai bandė nuslėpti viešų konsultacijų nebuvimą.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisijos viešos konsultacijos neatitiko pačios Komisijos taisyklėse nustatytų bendrųjų principų ir būtiniausių standartų. Ombudsmenas taip pat nustatė, kad neaišku, ar Komisijos nurodyta skuba buvo pagrįsta Tarybos pareiškimu, ar atspindėjo pačios Komisijos atliktą padėties vertinimą. Tačiau ombudsmenė nustatė, kad Komisijos rėmimasis savo teise nustatyti politikos prioritetus ir priimti politinius sprendimus buvo pagrįstas konkrečiomis šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aplinkybėmis. Todėl ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo Komisijos administravimo, susijusio su ribotomis viešomis konsultacijomis šioje byloje. Tačiau ombudsmenė pasiūlė, kad Komisija savo taisyklėse paaiškintų tikslias ir ribotas aplinkybes, kuriomis ji gali apriboti viešas konsultacijas dėl politinio prioriteto.

Ombudsmenas nustatė, kad nebuvo netinkamo administravimo, susijusio su jokiais kitais iškeltais skundų klausimais.

PETA fondo iškelta byla buvo susijusi su Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) įgaliojimų ir pareigų apimtimi pagal REACH reglamentą. Skundo pateikėjo nuomone, ECHA nepakankamai užtikrina, kad cheminių medžiagų registruotojai nedarytų nereikalingų bandymų su gyvūnais, kad įrodytų savo cheminių medžiagų saugą.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad ECHA savo įsipareigojimų aiškinimas iš tiesų buvo pernelyg ribojantis. Taigi ombudsmenas ECHA pateikė draugiško sprendimo pasiūlymą dėl savo vaidmens ir bendradarbiavimo, kurį ji turėtų užmegzti su valstybių narių valdžios institucijomis. Ombudsmenas buvo patenkintas ECHA atsakymu ir baigė bylą.

Skundo pateikėjas koordinavo konsorciumą, kuriam buvo skirta Komisijos dotacija imtis veiksmų ekologiškos statybos srityje. Vykdydamas veiklą konsorciumas paprašė kompensuoti reikalavimus atitinkančias išlaidas, patirtas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais pagal su Komisija pasirašytą sutartį. Tačiau Komisija sutiko padengti tik 45,75 % šių išlaidų. Skundo pateikėjas manė, kad Komisija neteisingai apribojo savo kompensacijas iki pirmiau nurodyto dydžio, ir skundėsi Europos ombudsmenui.

Ombudsmenas nustatė, kad pagal sutartį 45,75 proc. kompensavimo norma taikoma visam Sąjungos įnašui į veiklą. Sutartyje nebuvo nurodyta jokia tarpinių mokėjimų norma. Be to, prieš konsorciumui prašant padengti per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, Komisijos pareigūnas jį informavo, kad tarpiniai mokėjimai gali būti atliekami taikant skirtingas kompensavimo normas. Todėl ombudsmenas pasiūlė Komisijai draugišką sprendimą ir paragino ją i) tinkamai paaiškinti, kodėl ji pirmiau minėtą normą taikė tarpiniams mokėjimams konsorciumui; ir ii) užtikrinti, kad pasibaigus veiksmui konsorciumas pagal sutartį sumokėtų likutį.

Komisija teigė, kad ji sistemingai taikė 45,75 proc. normą tarpiniams mokėjimams, siekdama užtikrinti patikimą ES biudžeto finansų valdymą ir ateityje išvengti sudėtingų susigrąžinimo procedūrų. Ombudsmenas nebuvo patenkintas šiuo atsakymu. Jis, be kita ko, pažymėjo, kad Komisija galėjo parengti gaires, kurios būtų leidusios konsorciumui teisingai aiškinti sutartį šiuo klausimu. Vis dėlto, kadangi dabar visuose susitarimuose dėl dotacijų yra labai aiški nuostata, nurodanti, kad tarpinės kompensacijos bus mokamos pagal normą, taikomą bendram Sąjungos įnašui į veiklą, ombudsmenas padarė išvadą, kad tolesni tyrimai šiuo klausimu nėra pagrįsti. Galiausiai kitoje pastaboje jis paragino Komisiją informuoti jį, kaip ji laikosi savo garantijų, kad pasibaigus veiksmui ji sumokės konsorciumui visas nesumokėtas sumas.