Skundo aplinkybės

Bendrosios aplinkybės

1. Skundo pateikėjas yra chemijos pramonėje veikianti bendrovė. Jos veiklai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH reglamentas)[1], kuriuo visi cheminių medžiagų, kurių kiekis viršija vieną toną per metus, gamintojai ir importuotojai įpareigojami užregistruoti šias medžiagas (t. y. pateikti registracijos dokumentaciją) Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA). Šis kaltinimas kilo dėl ECHA ir skundo pateikėjo nesutarimo dėl to, kokia informacija turi būti viešai skleidžiama pagal REACH reglamentą.

Teisinis pagrindas

Reikšmingos REACH reglamento nuostatos

2. 10 straipsnyje nustatyta:

„Registracijoje... turi būti ... a) techniniai dokumentai, įskaitant: i) gamintojo (-ų) arba importuotojo (-ų) tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;

[...]

xi) prašymas nurodyti, kuri 119 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, gamintojo ar importuotojo nuomone, neturėtų būti skelbiama internete pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą, įskaitant pagrindimą, kodėl jos paskelbimas galėtų pakenkti jo ar bet kurios kitos suinteresuotosios šalies komerciniams interesams.“

3. 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Sekretoriatas atlieka šias užduotis: [...] e) sukuria ir tvarko duomenų bazę (-es), kurioje (-iose) kaupiama informacija apie visas registruotas chemines medžiagas, klasifikavimo ir ženklinimo inventorių ir suderintą klasifikavimo ir ženklinimo sąrašą, sudarytą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008. 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją duomenų bazėje (-ėse) ji nemokamai viešai skelbia internete, išskyrus atvejus, kai pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį pateiktas prašymas laikomas pagrįstu. Gavusi prašymą, Agentūra pagal 118 straipsnį duomenų bazėse pateikia kitą informaciją.“

4. 119 straipsnyje nustatyta:

„1. Pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą internete nemokamai viešai skelbiama ši Agentūros turima informacija apie chemines medžiagas — atskiras ir esančias mišinių ar gaminių sudėtyje:

[...]

2. Toliau nurodyta informacija apie chemines medžiagas - atskiras ir esančias mišinių ar gaminių sudėtyje - viešai ir nemokamai skelbiama internete pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą, išskyrus atvejus, kai informaciją pateikianti šalis pateikia pagrindimą pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį, kurį Agentūra pripažįsta galiojančiu, kodėl toks paskelbimas gali pakenkti registruotojo ar bet kurios kitos susijusios šalies komerciniams interesams:

[...]

b) bendras kiekis tonomis (t. y. nuo 1 iki 10 tonų, nuo 10 iki 100 tonų, nuo 100 iki 1 000 tonų arba daugiau kaip 1 000 tonų), kuriame buvo įregistruota konkreti cheminė medžiaga;

[...].

d) saugos duomenų lape pateikiama kita nei 1 dalyje nurodyta informacija;

[...]“.

5. REACH reglamento II priedas pavadintas „Saugos duomenų lapų pildymo reikalavimai“. Šio II priedo 1.3 punktas suformuluotas taip:

"1.3. Saugos duomenų lapo tiekėjo duomenys

Nurodomas tiekėjas – gamintojas, importuotojas, tik atstovas, tolesnis naudotojas ar platintojas. Nurodomas tikslus tiekėjo adresas ir telefono numeris, taip pat už saugos duomenų lapą atsakingo kompetentingo asmens e. pašto adresas.

Be to, jei tiekėjas nėra įsikūręs valstybėje narėje, kurioje cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, ir jis paskyrė už tą valstybę narę atsakingą asmenį, nurodomas tikslus to atsakingo asmens adresas ir telefono numeris.

Registruotojų atveju informacija turi atitikti registracijoje pateiktą informaciją apie gamintojo ar importuotojo tapatybę.

Jeigu paskiriamas vienintelis atstovas, taip pat gali būti pateikiami duomenys apie ne Bendrijos gamintoją arba receptūros sudarytoją.“

Faktinės aplinkybės

6. 2011 m. gegužės 11 d. ECHA paskelbė pranešimą spaudai dėl REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies taikymo srities aiškinimo. Pranešimu spaudai buvo siekiama informuoti visuomenę, kad ECHA, remdamasi minėta nuostata, ketina skelbti savo registruotojų pavadinimus internete. ECHA savo aiškinimą grindė Komisijos Teisės tarnybos nuomone ir jos valdančiosios tarybos sprendimu.

7. 2011 m. rugsėjo 26 d. rašte skundo pateikėjas pareiškė nesutinkantis su ECHA pateiktu REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies aiškinimu. Jos nuomone, 119 straipsnio 2 dalyje neleidžiama skelbti įregistruotųjų subjektų pavadinimų. Skundo pateikėjas teigė, kad i) 119 straipsnio 2 dalis susijusi tik su informacija apie chemines medžiagas; ii) saugos duomenų lape nurodytas tiekėjo pavadinimas gali skirtis nuo registruotojo pavadinimo; iii) atskleidus registruotojo pavadinimą, REACH reglamento 4 straipsnis, kuriame numatyta galimybė sudaryti trečiosios šalies atstovavimo susitarimą, netektų prasmės [2]. Taigi ji paprašė ECHA iš naujo įvertinti savo poziciją.

8. 2011 m. spalio 20 d. ECHA informavo skundo pateikėją, kad po kruopštaus nagrinėjimo jos Valdančioji taryba ir Komisijos Teisės tarnyba padarė išvadą, kad registruotojų pavadinimai turi būti skelbiami pagal REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies d punktą, nes jie paprastai pateikiami saugos duomenų lape. Be to, ECHA pažymėjo, kad 119 straipsnio 2 dalis neapsiriboja cheminėms medžiagoms būdingomis savybėmis. Tai matyti iš šios nuostatos b punkto, susijusio su bendro kiekio tonomis intervalais. ECHA taip pat informavo skundo pateikėją, kad registruotojai gali pateikti prašymą neatskleisti jų pavadinimo. Ji pridūrė, kad tai galėtų būti ypač svarbu tais atvejais, kai pagal REACH reglamento 4 straipsnį paskiriamas trečiosios šalies atstovas.

9. 2011 m. gruodžio 2 d. skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

10. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl šių kaltinimų ir pretenzijų:

Įtarimas:

ECHA neturėjo kompetencijos ar teisinio pagrindo nuspręsti atskleisti registruotojų pavadinimus.

Teiginys:

ECHA neturėtų savo interneto svetainėje atskleisti skundo pateikėjo, kaip vieno iš registruotojų, pavadinimo.

Tyrimas

11. 2012 m. sausio 16 d. ombudsmenas paprašė ECHA pateikti nuomonę dėl skundo. 2012 m. gegužės 2 d. ECHA išsiuntė savo nuomonę, kuri buvo persiųsta skundo pateikėjui ir paraginta pateikti pastabas. 2012 m. liepos 11 d. skundo pateikėjas pateikė savo pastabas.

12. 2013 m. rugpjūčio 5 d. skundo pateikėjas pateikė naują skundą iš esmės tuo pačiu klausimu, t. y. dėl įregistruotųjų subjektų pavadinimų paskelbimo.

13. 2013 m. spalio 9 d. ombudsmenas informavo skundo pateikėją, kad per šį tyrimą išnagrinės 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte pateiktą informaciją.

Ombudsmeno analizė ir išvados

Įžanginės pastabos

14. Savo nuomonėje ECHA suabejojo šio kaltinimo priimtinumu. Ji teigė, kad i) skundo pateikėjas paprašė teisinės nuomonės abstrakčiu teisės klausimu ir nenurodė konkretaus netinkamo administravimo atvejo, ii) skundas buvo susijęs su hipotetine būsima administracine praktika, kuri nebuvo pakankamai konkreti, kad ją būtų galima ištirti, ir iii) ECHA turėtų būti leista pradėti administracinę procedūrą prieš ombudsmenui ją tiriant. Savo pastabose skundo pateikėjas nesutiko su ECHA pastabomis dėl skundo nepriimtinumo.

15. Ombudsmeno nuomone, naudinga atkreipti dėmesį į tai, kad, remiantis Europos Parlamento patvirtinta „netinkamo administravimo“ apibrėžtimi, netinkamas administravimas yra tada, kai viešoji įstaiga nesilaiko jai privalomos taisyklės ar principo. Ši byla susijusi su ECHA pateiktu REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies d punkto, t. y. konkrečios agentūrai privalomos taisyklės, aiškinimu. Dar svarbiau yra tai, kad pagrindinis gero administravimo principas yra imtis aktyvių veiksmų ir visų pirma užkirsti kelią netinkamam administravimui. Taigi negalima pritarti ECHA prieštaravimams dėl skundo priimtinumo.

A. Įtariamas kompetencijos ar teisinio pagrindo atskleisti užsiregistravusių subjektų pavadinimus nebuvimas

Ombudsmenui pateikti argumentai

16. Skundo pateikėjas teigė, kad REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda tik į informaciją apie chemines medžiagas. Todėl nuoroda į saugos duomenų lapą turi būti suprantama kaip susijusi tik su informacija apie chemines medžiagas. Aiškinant vien tik tam tikrus 119 straipsnio 2 dalies d punkto žodžius neatsižvelgiama į visos nuostatos formuluotę, visų pirma į nuostatos ir REACH reglamento kontekstą ir tikslą.

17. Saugos duomenų lape numatyta, kad turėtų būti nurodytas tik tiekėjas. Tačiau tiekėjas ir įregistruotasis subjektas gali būti ne tie patys subjektai. Taigi, skundo pateikėjo teigimu, akivaizdu, kad nebuvo numatyta platinti registruotojo pavadinimo remiantis tuo, kas nurodyta REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies d punkte. Be to, REACH reglamento [3] 117 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad ES piliečiai turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija apie chemines medžiagas; gamintojo tapatybė nėra tokia informacija.

18. Be to, REACH reglamento 4 straipsnyje numatytas atstovavimo trečiajai šaliai susitarimas netektų prasmės, jei registruotojo pavadinimas būtų skelbiamas viešai.

19. Registruotojo pavadinimas yra komercinė paslaptis, nes jį atskleidus būtų galima nustatyti registruotojo adresą, gamybos vietą ir apskaičiuotą kiekį.

20. Prašymas užtikrinti konfidencialumą pagal REACH reglamento 10 straipsnio a punkto xi papunktį nebūtų tinkamas alternatyvus sprendimas, nes, pirma, ECHA galėtų jį paprasčiausiai atmesti ir, antra, prašymo užtikrinti konfidencialumą mokestis bet kuriuo atveju būtų neproporcingas darbui, kurį ECHA turi atlikti šiuo klausimu.

21. Savo nuomonėje ECHA paaiškino, kad REACH reglamentu visi cheminių medžiagų gamintojai ir importuotojai, per metus pagaminantys arba importuojantys ne mažiau kaip vieną toną cheminių medžiagų, įpareigojami registruoti šias medžiagas ECHA. Jos turi pateikti ECHA registracijos dokumentaciją, kurioje pateikiami tam tikri duomenys apie cheminės medžiagos savybes, taip pat vertinimą ir rekomendacijas, kaip kontroliuoti su chemine medžiaga susijusią riziką. Pateikusi registracijos dokumentaciją, ECHA įtraukia informaciją į savo duomenų bazę. Pagal REACH reglamento 77 straipsnio 2 dalies e punktą ECHA turi viešai skelbti 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, išskyrus atvejus, kai prašymas laikyti informaciją konfidencialia pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį laikomas pagrįstu.

22. REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies d punkte ECHA įpareigojama viešai skelbti saugos duomenų lape pateiktą informaciją, kuri dar neišplatinta pagal 119 straipsnio 1 dalį. Kadangi ECHA pati negauna saugos duomenų lapo kopijos [4], informacija, kuri laikoma atitinkančia saugos duomenų lape pateiktą informaciją, turi būti nustatoma remiantis Agentūros turimos informacijos, kuri visada turi būti įtraukta į saugos duomenų lapą, rūšimi. Iš pradžių ECHA laikėsi nuomonės, kad tokio pobūdžio informacija yra tik informacija apie naudojimo būdus ir naudojimo būdus, kurių nerekomenduojama naudoti. Tačiau persvarstydama 119 straipsnio 2 dalies d punkto taikymo sritį agentūra nustatė papildomą informaciją, kurią visada reikėtų pateikti saugos duomenų lapuose, pavyzdžiui, registruotojo tapatybę [5].

23. Saugos duomenų lape nurodomas registruotojo pavadinimas, nes registruotojas yra pirmoji cheminę medžiagą tiekianti šalis ir todėl privalo parengti saugos duomenų lapą pagal REACH reglamento 31 straipsnio 1 dalį. Saugos duomenų lape nurodoma tiekėjo tapatybė pagal REACH reglamento II priedo 1.3 punktą.

24. ECHA nurodė, kad pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį visiems registruotojams suteikiama galimybė pateikti prašymą neplatinti savo pavadinimo internete.

25. ECHA pripažino, kad prašymo laikyti informaciją konfidencialia pateikimas yra ypač svarbus, kai registruotojas paskiria trečiosios šalies atstovą pagal REACH reglamento 4 straipsnį. Ji patvirtino, kad informacija apie tiekimo grandinę arba kainų apskaičiavimą ir kita informacija, kuri yra konfidenciali konkurencingoje rinkoje, nebus atskleista pagal REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad paskelbimas galėtų pakenkti registruotojo komerciniams interesams, ECHA greičiausiai priimtų tinkamai pagrįstą prašymą laikyti informaciją konfidencialia.

26. Dėl skundo pateikėjo susirūpinimo, kad jo produkcijos kiekį tonomis galima nustatyti paskelbus jo pavadinimą, ECHA nurodė, kad pagal REACH reglamento 10 straipsnio a punkto xi papunktį ir 119 straipsnio 2 dalį kiekvienas registruotojas jau gali pateikti prašymą laikyti informaciją konfidencialia dėl jo registracijos dokumentacijoje nurodytų kiekio tonomis ribų.

27. ECHA pridūrė, kad jei prašymas laikyti informaciją konfidencialia atmetamas, numatytos įvairios teisių gynimo priemonės, pavyzdžiui, prašymas atlikti peržiūrą pagal REACH reglamento 118 straipsnio 3 dalį arba vėlesnis ieškinys dėl panaikinimo Bendrajame Teisme.

28. Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė savo anksčiau pateiktus argumentus. Ji pridūrė, kad prašymas laikyti informaciją konfidencialia nėra tinkamas sprendimas, nes už prašymą laikyti informaciją konfidencialia imama suma yra neproporcinga registracijos mokesčiui ir neatspindi darbo, kurį ECHA turi atlikti pagal REACH reglamento 74 straipsnio 3 dalį.

Ombudsmeno vertinimas

29. Šis kaltinimas susijęs su REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies d punkto aiškinimu. Ombudsmenas pažymi, kad ES Teisingumo Teismas dar neturėjo galimybės išnagrinėti šios konkrečios nuostatos. Nesant Teisingumo Teismo išaiškinimo, ECHA turėjo teisę parengti savo aiškinimo taisykles, kad galėtų taikyti REACH reglamentą, o ombudsmenas turi išnagrinėti, ar aiškinimas buvo teisingas ir pagrįstas. Tačiau aukščiausia institucija, galinti pateikti REACH reglamento išaiškinimą, ir vienintelė institucija, galinti pateikti privalomą išaiškinimą, yra Teisingumo Teismas.

30. Savo nuomonėje ECHA paaiškino, kad pagal REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies d punktą ji įpareigojama viešai paskelbti saugos duomenų lape pateiktą informaciją, kuri dar nėra išplatinta pagal 119 straipsnio 1 dalį. Skundo pateikėjas neginčija, kad registruotojo pavadinimas yra šios informacijos dalis.

31. Tačiau skundo pateikėjas teigė, kad i) 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama skelbti tik informaciją apie chemines medžiagas ir ii) ECHA aiškinimas prieštarauja 117 konstatuojamajai daliai. Kalbant apie i argumentą, skundo pateikėjo aiškinimas atitinka atitinkamos nuostatos formuluotę. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo ECHA, REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies b punkte ECHA taip pat įpareigojama viešai skelbti informaciją apie bendrą cheminės medžiagos kiekio tonomis intervalą, kuriame ji buvo įregistruota. Tokia informacija nėra informacija apie chemines medžiagas siaurąja prasme, kurią palaiko skundo pateikėjas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies b punktą ECHA įpareigojama skelbti saugos duomenų lape esančią informaciją (išskyrus informaciją, kuri jau turi būti paskelbta pagal REACH reglamento 119 straipsnio 1 dalį) ir kad neginčijama, jog registruotojo pavadinimas yra šios informacijos dalis, ombudsmenas mano, kad ECHA aiškinimas yra tikėtinas. ECHA konkrečiai nenagrinėjo ii argumento. Tačiau 117 konstatuojamojoje dalyje nėra nieko, kas leistų manyti, kad ECHA aiškinimas buvo akivaizdžiai klaidingas.

32. Skundo pateikėjas taip pat kritikavo ECHA požiūrį, nurodydamas trečiosios šalies atstovavimo susitarimus, numatytus REACH reglamento 4 straipsnyje. Atrodo, kad tais atvejais, kai taikoma tokia tvarka, saugos duomenų lape nurodomas ne registruotojo, o trečiosios šalies atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas). Vis dėlto ECHA teisingai pažymėjo, kad REACH reglamento 10 straipsnio a punkto xi papunktyje numatyta galimybė prašyti, kad tam tikri duomenys nebūtų viešai prieinami internete. Iš ECHA nuomonės matyti, kad ji būtų palankiai nusiteikusi priimti bet kokį tokį su pavadinimais susijusį prašymą. Iš tiesų iš skundo pateikėjos ir ECHA susirašinėjimo (žr. šios išvados 12 punktą) matyti, kad per tą laiką skundo pateikėja pateikė ECHA kelis tokius prašymus, kurie visi buvo patvirtinti. ECHA taip pat patarė skundo pateikėjui apsvarstyti galimybę tai padaryti, kiek tai susiję su papildomų registracijos dokumentacijų paskelbimu. Tokiomis aplinkybėmis atrodo, kad registruotojų pavadinimų paskelbimas nėra neišvengiamas ir kad ECHA neteiktų tokio paskelbimo, jei šiuo tikslu būtų pateiktas pagrįstas prašymas užtikrinti konfidencialumą.

33. Atsižvelgdama į tai, ombudsmenė mano, kad ECHA pateiktas REACH reglamento 119 straipsnio 2 dalies d punkto aiškinimas yra pagrįstas.

34. Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad už prašymą laikyti informaciją konfidencialia imama suma yra neproporcinga registracijos mokesčiui ir neatspindi darbo, kurį ECHA turi atlikti pagal REACH reglamento 74 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pažymėti, kad ECHA taikomi mokesčiai, įskaitant mokesčius už konfidencialumo prašymą pagal REACH reglamento 10 straipsnio a punkto xi papunktį, nustatyti Komisijos reglamente 340/2008 [6]. Darytina išvada, kad iš esmės, kadangi ECHA laikėsi Reglamento Nr. 340/2008, ji negalėjo būti pripažinta padariusi netinkamą administravimą. Taip pat gali būti naudinga pridurti, kad Reglamente (EB) Nr. 340/2008 numatyta, jog nustatant mokesčių struktūrą ir dydį turėtų būti atsižvelgiama į REACH reglamente reikalaujamą darbą ir jie turėtų būti nustatyti tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog iš jų gautų pajamų kartu su kitais ECHA pajamų šaltiniais pakaktų suteiktų paslaugų išlaidoms padengti [7].

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas užbaigia šią bylą ir konstatuoja, kad netinkamo administravimo atvejų nėra.

B. Išvada

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią išvadą:

Šioje byloje netinkamo administravimo atvejų nenustatyta.

Skundo pateikėjas ir ECHA bus informuoti apie šį sprendimą.

 

Emily O'Reilly

Priimta Strasbūre 2014 m. kovo 12 d.

---

[1] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1) su pakeitimais.

Bet kuris gamintojas, importuotojas ar, kai tinkama, tolesnis naudotojas, išlaikydamas visišką atsakomybę už savo pareigų pagal šį reglamentą vykdymą, gali paskirti trečiosios šalies atstovą visoms procedūroms pagal 11 straipsnį, 19 straipsnį, III antraštinę dalį ir 53 straipsnį, apimančioms diskusijas su kitais gamintojais, importuotojais ar, kai tinkama, tolesniais naudotojais. Tokiais atvejais atstovo paskyrusio gamintojo, importuotojo ar tolesnio naudotojo tapatybės Agentūra paprastai neatskleidžia kitiems gamintojams, importuotojams arba, kai aktualu, tolesniems naudotojams.“

[3] Atitinkamos 117 konstatuojamosios dalies dalys suformuluotos taip: „ES piliečiai turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija apie chemines medžiagas, su kuriomis jie gali susidurti, kad galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl cheminių medžiagų naudojimo. Skaidrus būdas tai pasiekti – suteikti jiems nemokamą ir lengvą prieigą prie Agentūros duomenų bazėje saugomų pagrindinių duomenų, įskaitant trumpus pavojingų savybių aprašymus, ženklinimo reikalavimus ir atitinkamus Bendrijos teisės aktus, įskaitant leidžiamus naudojimo būdus ir rizikos valdymo priemones...“

[4] Pareiga parengti saugos duomenų lapą yra naudinga trečiosioms šalims.

[5] Peržiūros procesą inicijavo ECHA Valdančiosios tarybos patariamoji grupė sklaidos klausimais. Patariamąją grupę sudarė Valdančiosios tarybos nariai iš įvairių valstybių narių ir Komisijos, pramonės, profesinių sąjungų ir NVO atstovai. Pramonės atstovas buvo iš Europos chemijos pramonės tarybos, kurios narys buvo skundo pateikėjas.

[6] 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 340/2008 dėl Europos cheminių medžiagų agentūrai mokėtinų mokesčių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), OL L 107, 2008, p. 6.

[7] Žr. Reglamento Nr. 340/2008 2 konstatuojamąją dalį.