Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Komisija nepateikė tinkamų atsakymų skundo pateikėjui, kuris skundėsi dėl valstybės pagalbos problemos Vokietijoje. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Vokietija pažeidė ES valstybės pagalbos taisykles dėl savo naujos visuomeninio transliavimo finansavimo schemos. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad, kadangi Komisija galiausiai pateikė tinkamą atsakymą, netinkamo administravimo nebuvo.  

Byla buvo susijusi su Komisijos praktika atliekant oficialų valstybės pagalbos tyrimą atsisakyti suteikti valstybės pagalbos gavėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę susipažinti su jos valstybės pagalbos byla.

Skundo pateikėjas teigė, kad įsigaliojus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai Komisijos praktika pažeidė Chartijos 41 straipsnį (teisė į gerą administravimą) ir 47 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą).

Ombudsmenas išnagrinėjo šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos praktika atitiko atitinkamus valstybės pagalbos procedūrinius reglamentus ir ES teismų praktiką, susijusią su suinteresuotųjų šalių procesinėmis teisėmis. Tai, kad pagalbos gavėjai ir kitos suinteresuotosios šalys neturi galimybės susipažinti su Komisijos valstybės pagalbos byla, rodo jų ribotą vaidmenį atliekant valstybės pagalbos tyrimą ir tai, kad valstybės pagalbos tyrimas pradedamas prieš valstybę narę, o ne prieš pagalbos gavėją. Todėl ombudsmenas nustatė, kad netinkamo administravimo nebuvo.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti skundo pateikėjui, suinteresuotajai šaliai, susipažinti su pradiniu Sąjungos pramonės prašymu pratęsti antidempingo muitų taikymą Rusijos kilmės amonio produktams. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos atsisakymas nebuvo pagrįstas atsižvelgiant į taikytinas antidempingo reglamento nuostatas ir galėjo pažeisti skundo pateikėjo teises į gynybą toje procedūroje. Todėl ji rekomendavo Komisijai atskleisti atitinkamą prašymą.

Nors Komisija nesutiko su ombudsmenės išvada dėl netinkamo administravimo, ji pritarė jos rekomendacijai atskleisti atitinkamą prašymą. Todėl ombudsmenas nutraukė bylą.

Ši byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija tvarkė skundo pateikėjo pateiktą informaciją, susijusią su trimis Ispanijos futbolo klubams suteiktos neteisėtos valstybės pagalbos atvejais. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija per pagrįstą laikotarpį nenusprendė, ar ji turėtų pradėti oficialų tyrimą dėl tariamai neteisėtos valstybės pagalbos. Kadangi, skundo pateikėjo nuomone, Komisija nesiėmė veiksmų, skundo pateikėjas pateikė prašymą leisti susipažinti su kai kuriais dokumentais, susijusiais su dviem iš šių atvejų. Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, remdamasi tyrimų tikslų apsauga.

Byla buvo susijusi su tariamu buvusio Komisijos nario interesų konfliktu Komisijos sprendime nenagrinėti Komisijai pateikto skundo dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo. Komisijai pateiktame antimonopoliniame skunde teigiama, kad Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) pažeidė ES konkurencijos taisykles. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad UEFA klubų licencijavimo ir finansinio sąžiningo žaidimo taisyklės (toliau – FFP) yra neteisėtos, nes pagal jas reikalaujama, kad per trejus metus atitinkamos futbolo klubo pajamos bent jau atitiktų jo atitinkamas išlaidas. Komisija nusprendė nenagrinėti skundo remdamasi tuo, kad šis klausimas jai nėra prioritetinis. Skundo pateikėjo nuomone, šiam sprendimui įtakos turėjo atsakingas Komisijos narys, kuris turėjo interesų konfliktą, nes jis buvo „asocijuotasis“ ir stiprus vieno konkretaus klubo, kuriam FFP yra naudinga, rėmėjas. Skundo pateikėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad daugiau nei prieš metus iki skundo pateikimo Komisijai Komisijos narys kartu su UEFA prezidentu paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje išreiškė paramą FFP.

2012 ir 2014 m. tuometinis už konkurenciją atsakingas Europos Komisijos narys paskelbė viešus pareiškimus dėl vykdomo galimo kartelio tyrimo. Viena iš tiriamų bendrovių skundėsi ombudsmenui, kad pareiškimais buvo pažeistas nešališkumo principas, nes iš pareiškimų susidarė įspūdis, kad Komisijos narys jau nusprendė, koks bus galutinis vykdomo tyrimo rezultatas.

Ombudsmenas nusprendė, kad kai kuriuos viešus Komisijos nario pareiškimus galima pagrįstai suprasti kaip reiškiančius, kad Komisija arba Komisijos narys jau priėmė sprendimą dėl vykdomo tyrimo rezultatų ir kad tai yra netinkamas administravimas. Ombudsmenas pateikė rekomendaciją, kurią Komisija iš esmės pripažino. Taigi ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir nustatė netinkamo administravimo atvejį, susijusį su buvusio Komisijos nario 2012 m. ir 2014 m. viešais pareiškimais.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Komisija tariamai neinformavo skundo pateikėjo apie jo skundo dėl valstybės pagalbos prioritetinį statusą.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu. Atlikdama tyrimą Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo skundas nenagrinėjamas prioritetine tvarka. Tačiau Komisija nepaaiškino savo sprendimo motyvų. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti skundą pateikdamas kritinę pastabą dėl to, kad Komisija neinformavo skundo pateikėjo apie tai, kodėl jo skundui dėl valstybės pagalbos buvo suteiktas žemas prioritetas.

Byla buvo susijusi su tariamu Europos Komisijos nesugebėjimu per pagrįstą laikotarpį priimti sprendimo dėl valstybės pagalbos, kurią Nyderlandai tariamai suteikė laivų statybos sektoriui. Ombudsmenas pradėjo bylos tyrimą, po kurio Komisija baigė preliminarų vertinimą ir padarė išvadą, kad aptariamos priemonės nėra valstybės pagalba. Ombudsmenas nustatė, kad netinkamo administravimo atvejų nebuvo, ir nutraukė bylą.

The Ombudsman's inquiry concerned an alleged delay by the Commission in providing Infineon, a German IT company, which the Commission suspected to be a member of the Smart Card Chips cartel, with access to key evidence that the Commission intended to use against that company.

The Ombudsman inquired into the issue and found that the Commission had, without any good reason, delayed in providing access to that evidence, despite the fact that it was fully aware of the importance and relevance of that evidence. By incurring that delay, the Commission risked compromising its investigation.

The Ombudsman therefore criticised the Commission for the delay in giving Infineon access to that evidence.