Skundo aplinkybės

1. 2012 m. gruodžio 3 d. dvi Ispanijos laivų statybos asociacijos pateikė Komisijai skundą dėl tariamos valstybės pagalbos, kurią Nyderlandai suteikė savo laivų statybos sektoriui.

2. 2013 m. sausio ir rugsėjo mėn. Komisija paprašė Nyderlandų valdžios institucijų pateikti informacijos. 2013 m. gruodžio mėn. Ispanijos laivų statybos asociacijos pateikė papildomos informacijos, todėl Komisija paprašė Nyderlandų valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos, kurią gavo 2014 m. balandžio mėn. Tačiau tuo metu abi asociacijos apie tai nebuvo informuotos. 2014 m. liepos 29 d. skundo pateikėjas, EP narys iš Ispanijos, veikdamas šių dviejų asociacijų vardu, kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

3. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija per pagrįstą laikotarpį nenusprendė, ar ji turėtų pradėti oficialų tyrimą dėl tariamos valstybės pagalbos, kurią Nyderlandai suteikė savo laivų statybos sektoriuje.

4. Tyrimo metu ombudsmenas gavo Europos Komisijos nuomonę dėl skundo ir skundo pateikėjo pastabas dėl Komisijos nuomonės.

5. Vėliau Komisija informavo ombudsmeną, kad 2015 m. vasario 16 d. ji išsiuntė abiem laivų statybos asociacijoms raštą, kuriuo informavo jas apie savo preliminarią išvadą, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba.

6. Atlikdamas tyrimą ombudsmenas atsižvelgė į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.

Tvirtinimas, kad Komisija per pagrįstą laikotarpį nenusprendė pradėti oficialaus tyrimo

Ombudsmenui pateikti argumentai

7. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisijai nepradėjus oficialaus tyrimo dėl įtariamos valstybės pagalbos priemonės buvo pažeistas Reglamento (EB) Nr. 659/1999 [1] 10 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Komisija nedelsdama išnagrinėja informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis skundas buvo pateiktas 2012 m. gruodžio mėn., skundo pateikėjas manė, kad Komisijos neveikimas buvo netinkamo administravimo atvejis.

8. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisijos neveikimas yra vienodo požiūrio principo pažeidimas, nes Komisija panašiose bylose jau buvo priėmusi sprendimus dėl Ispanijos laivų statybos sektoriaus.

9. Savo nuomonėje Komisija atsakė, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų priemonių sudėtingumą ir gautą papildomą informaciją, tyrimo trukmė negali būti laikoma nepagrįsta. Ji nurodė, kad įvykdė pareigą nedelsiant išnagrinėti gautą informaciją ir, gavusi skundą, paprašė Nyderlandų valdžios institucijų pateikti reikiamą informaciją. Tačiau vėliau prireikė papildomų paaiškinimų, visų pirma po to, kai 2013 m. gruodžio mėn. abi asociacijos pateikė naują informaciją.

10. Komisija taip pat pažymėjo, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 659/1999 ir atsižvelgiant į taikomą teismų praktiką [2] pareiga pradėti oficialią tyrimo procedūrą atsiranda tik tada, kai po pirminio patikrinimo Komisijai kyla "rimtų abejonių" dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka. Komisija pažymėjo, kad ji negali užbaigti savo preliminaraus vertinimo, kol neturi visos reikiamos informacijos. Šioje byloje paskutinė informacija buvo gauta 2014 m. balandžio 29 d.

11. Be to, Komisija nurodė, kad, kaip numatyta Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 2 dalyje, nagrinėdama galimą neteisėtą pagalbą Komisija nėra saistoma pagalbos, apie kurią pranešta, atžvilgiu nustatyto termino.

12. Galiausiai, remdamasi vienodo požiūrio principu, Komisija nurodė, kad tyrimų negalima lyginti remiantis vien jų trukme ir kad vertinimas turi būti atliekamas remiantis atitinkamos priemonės savybėmis. Be to, Ispanijos mokestinės nuomos byloje, kurią nurodė skundo pateikėjas, laikotarpis nuo skundo pateikimo iki oficialios tyrimo procedūros pradžios buvo penkeri metai.

13. Savo pastabose skundo pateikėjas pakartojo savo argumentus ir pabrėžė, kad Komisija nesielgė pakankamai rūpestingai, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo paskutinės informacijos gavimo.

Ombudsmeno vertinimas

14. Ombudsmenas pažymi, kad pagal Komisijos geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekso [3] 47 straipsnį Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad skundas būtų išnagrinėtas per orientacinį dvylikos mėnesių laikotarpį nuo jo gavimo. Atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes ir galimą poreikį prašyti papildomos informacijos, Komisija gali išplėsti skundo tyrimą.

15. Šiuo atveju Komisija pabrėžė, kad 2013 m. gruodžio mėn. gavusi daugiau skundo pateikėjų pastabų, Nyderlandų valdžios institucijos turėjo pateikti papildomų paaiškinimų, kad galėtų užbaigti aptariamų priemonių vertinimą.

16. Ombudsmenas pažymi, kad, kaip nustatyta ES teismų praktikoje, oficialią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą reikia pradėti tik tuo atveju, jei pirminio tyrimo metu Komisijos turimos informacijos ir įrodymų vertinimas kelia abejonių dėl priemonių suderinamumo su vidaus rinka [4] Tačiau Komisija gali atlikti šį vertinimą tik tada, kai informacija yra išsami. Šiuo atveju Komisijos turima informacija tapo išsami 2014 m. balandžio mėn. Iš tiesų tik 2014 m. balandžio 29 d. Komisija iš Nyderlandų valdžios institucijų gavo paskutinę prašomą informaciją.

17. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas supranta, kad dėl šios bylos aplinkybių Komisija negalėjo išnagrinėti atitinkamo skundo per savo Geriausios praktikos kodekse nustatytą vienų metų terminą. Visų pirma ombudsmenė pažymi, kad 2013 m. gruodžio mėn. Komisija gavo papildomos informacijos iš skundo pateikėjo, kuris savo ruožtu paragino Komisiją atlikti tolesnius preliminarius tyrimus.

18. Taigi, skundo pateikėjui pateikus pirmiau minėtas pastabas, Komisija turėjo informuoti Nyderlandų valdžios institucijas, kad gautų jų nuomonę dėl gautos naujos informacijos. 2014 m. balandžio 29 d. gavusi paskutines Nyderlandų valdžios institucijų pastabas ir atsakymus, 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo pradėti oficialią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą. Taigi Komisija išnagrinėjo skundą per 12 mėnesių nuo visos reikšmingos informacijos gavimo. Tyrimas neatskleidė ir skundo pateikėjas netvirtino, kad Komisija būtų galėjusi užbaigti savo vertinimą ankstesniame etape be būtinybės prašyti Nyderlandų valdžios institucijų pateikti papildomų paaiškinimų.

19. Galiausiai dėl argumento, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, ombudsmenas sutinka, kad šių dviejų valstybės pagalbos bylų negalima lyginti. Kaip įtikinamai paaiškino Komisija, valstybės pagalbos tyrimų negalima lyginti remiantis vien jų trukme. Tai, kad Komisija jau galėjo priimti sprendimą kitoje byloje, susijusioje su tuo pačiu sektoriumi (laivų statyba), nereiškia, kad Komisija turėtų priimti panašų sprendimą per dar trumpesnį laikotarpį. Iš tiesų su Ispanijos laivų statybos sektoriumi susijęs tyrimas užtruko dvigubai ilgiau nei šis tyrimas.

20. Atsižvelgdamas į šias išvadas, ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

21. Vis dėlto ombudsmenas pažymi, kad pagal gero administracinio elgesio principus ir Geriausios praktikos kodeksą Komisija taip pat privalo informuoti valstybes nares ir skundo pateikėjus [5]. Tačiau šiuo atveju atrodo, kad Komisija ne visada laiku informavo skundo pateikėją apie veiksmus, kurių ji ėmėsi atlikdama preliminarų tyrimą. Ombudsmenas nuolat laikėsi nuomonės, kad sklandus ir reguliarus bendravimas su skundų pateikėjais yra gera administracinė praktika. Todėl ombudsmenas pateiks dar vieną pastabą šiuo klausimu.

Išvada

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią išvadą:

Ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Papildoma pastaba

Komisija turėtų atsižvelgti į sklandaus ir reguliaraus bendravimo su skundų dėl valstybės pagalbos pateikėjais svarbą.

Emily O'Reilly

Strasbūras, 2015 05 07

[1] 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles.

[2] Reglamento (EB) Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus galimą neteisėtą pagalbą priimamas sprendimas pagal 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį.

[3] Komisijos pranešimas dėl Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekso (OL C 136, 2009, p. 13–20).

[4] 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas Belgija prieš Deutsche Post ir DHL International, C-148/09 P, Rink. p. I-8573; 2011 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Austrija prieš Scheucher-Fleisch ir kt., C-47/10 P, Rink. p. I-10707.

[5] Komisijos pranešimo dėl Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekso 51 straipsnis.