- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Sprendimas byloje 1388/2016/JN dėl dalinio Komisijos atsisakymo atskleisti dokumentus
Sprendimas
Byla 1388/2016/JN - Atidaryta Antradienis | 25 spalio 2016 - Sprendimas Ketvirtadienis | 06 liepos 2017 - Atitinkama institucija Europos Komisija ( Netinkamo administravimo faktas nenustatytas ) - Šalis Belgija
Byloje buvo nagrinėjamas dalinis Komisijos atsisakymas Europos Parlamento narei atskleisti susirašinėjimą el. paštu su Airijos žurnalistais, susijusį su Komisijos atsakymu į nagrinėjamą šios Europos Parlamento narės iškeltą klausimą. Ombudsmenė susipažino su dokumentais ir nustatė, kad Komisijos sprendimas buvo pagrįstas ir tinkamas.
Skundo aplinkybės
1. Skundo pateikėja, kuri yra Europos Parlamento narė, paprašė Europos Komisijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 leisti jai susipažinti su Komisijos ir Airijos žurnalistų susirašinėjimu e. paštu. Šis susirašinėjimas vyko nagrinėjant skundo pateikėjo parlamentinį klausimą Komisijai dėl Vandens pagrindų direktyvos. Skundo pateikėja paprašė leisti susipažinti su korespondencija, nes manė, kad prieš išsiųsdama atsakymą Komisija Airijos žurnalistams atskleidė savo atsakymą į jos parlamentinį klausimą.
2. Komisija prašymą atmetė. Pirmiausia ji pažymėjo, kad konsultavosi su Airijos žurnalistais, kurie prieštaravo korespondencijos atskleidimui (žurnalistai teigė, kad jie turi laisvai ir konfidencialiai susirašinėti su savo šaltiniais Komisijoje). Tada Komisija rėmėsi Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatyta išimtimi, susijusia su komercinių interesų apsauga (Komisija pažymėjo, kad laikraščiai yra įmonės). Komisija pridūrė, kad ji negali nustatyti jokio viršesnio viešojo intereso, dėl kurio turėtų būti suteikta prieiga. Ji taip pat nurodė, kad negali leisti net iš dalies susipažinti su dokumentais.
3. Tada skundo pateikėja pakartojo savo prašymą Komisijai (ji Komisijai pateikė kartotinę paraišką pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001). Komisijai laiku neatsakius į šį prašymą, ji kreipėsi į ombudsmeną.
Tyrimas
4. Ombudsmenas pradėjo skundo tyrimą ir nustatė šiuos įtarimus:
Komisija neatskleidė prašomų dokumentų.
5. Vykstant tyrimui ombudsmenas gavo galutinį Komisijos sprendimą dėl skundo pateikėjos prašymo leisti susipažinti su dokumentais, o vėliau – skundo pateikėjos pastabas dėl šio sprendimo. Jos bylos grupė taip pat patikrino su šia byla susijusią Komisijos bylą. Ombudsmeno sprendime atsižvelgiama į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.
Dėl kaltinimo neteisėtai atsisakius suteikti galimybę susipažinti su visais prašomais dokumentais
Ombudsmenui pateikti argumentai
6. Galutiniame sprendime dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais Komisija sutiko atskleisti tam tikras dokumentų dalis. Likusį kupiūravimą Komisija pagrindė poreikiu apsaugoti žurnalistų ir Komisijos pareigūnų asmens duomenis [1] ir žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių, kuriose jie dirbo, komercinius interesus [2].
7. Komisija nurodė, kad e. laiškuose yra asmens duomenų, t. y. Komisijos pareigūnų (nepriklausančių vyresniajai vadovybei) ir žurnalistų vardų ir pavardžių, e. pašto adresų, adresų, pareigų ir telefono numerių. Jose taip pat buvo pastabų dėl vieno asmens profesinio elgesio, kurios, net ir anonimiškai, galėjo būti susietos su atitinkamu asmeniu. Be to, mainuose buvo asmeninio ar papildomo pobūdžio pranešimų. Kiek tai susiję su žurnalistų pranešimais, šie pranešimai taip pat yra asmens duomenys. Taip buvo todėl, kad skundo pateikėja teigė žinanti trijų žurnalistų, kurie tariamai keitėsi informacija su Komisija, tapatybę. Todėl tikėtina, kad pranešimai (teisingai ar klaidingai) bus priskirti šiems trims žurnalistams. Tada Komisija pareiškė, kad viešas šių duomenų atskleidimas būtų laikomas asmens duomenų tvarkymu, kaip apibrėžta Reglamento 45/2001 [3] 8 straipsnio b punkte. Kadangi skundo pateikėjas neįrodė, kad būtina atskleisti kuriuos nors iš šių asmens duomenų, Komisija prašymą atmetė. Ji taip pat nurodė negalinti daryti prielaidos, kad atskleidus informaciją nebus pažeistos teisėtos žurnalistų teisės.
8. Komisija taip pat pažymėjo, kad viešasis interesas negali būti viršesnis už išimtį, susijusią su asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga.
9. Dėl išimties, susijusios su komercinių interesų apsauga, Komisija pažymėjo, kad tam tikros žurnalistų elektroninių laiškų dalys atspindėjo konkrečias žurnalistų žinias Vandens pagrindų direktyvos ir jos įgyvendinimo Airijoje tam tikru metu klausimu. Jie atspindėjo tai, kaip žurnalistai interpretavo tuo metu buvusią padėtį, ir galimus tolesnius veiksmus, kurių Airija turėtų imtis įgyvendindama direktyvą. Ši informacija turėjo komercinę vertę, nes buvo pagrįsta ankstesniu tiriamų žurnalistų darbu. Viešas šių dalių atskleidimas ne tik suteiktų galimybę konkuruojantiems žurnalistams susipažinti su žurnalistų tiriamojo darbo rezultatais, bet ir suteiktų informacijos apie atitinkamų žurnalistų tyrimo praktiką. Tai savo ruožtu pakenktų atitinkamų žurnalistų komerciniams interesams. Šią išvadą patvirtina tai, kad naujienų paslaugų rinka yra konkurencinga ir sparčiai kintanti. Dėl to, ar yra viešasis interesas, kuris galėtų būti viršesnis už tuos komercinius interesus, Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjas nenurodė viršesnio viešojo intereso atskleisti žurnalistų elektroninius laiškus ir Komisija negalėjo nustatyti jokio tokio intereso.
10. Kalbant apie tai, ar buvo galima toliau iš dalies susipažinti su dokumentais, Komisija nustatė, kad nebuvo galima suteikti prasmingos tolesnės galimybės iš dalies susipažinti su kupiūruotais dokumentais.
11. Skundo pateikėja informavo ombudsmeną, kad, jos nuomone, Airijos piliečiams vandens apmokestinimas kelia didelį susirūpinimą [4]. Taigi, jos nuomone, esama viršesnio viešojo intereso atskleisti elektroninius laiškus. Skundo pateikėjas sutiko, kad „žurnalistų vardai, pavardės ir bet kokia konkreti informacija, pagal kurią būtų galima juos aiškiai identifikuoti “ arba šaltinių pavadinimai galėtų būti kupiūruoti. Tačiau ji manė, kad dalis įslaptintos informacijos gali būti ne tokio pobūdžio. Komisija labai kupiūravo dokumentus. Sunku patikėti, kad kupiūrose buvo tik žurnalistų tapatybės nustatymo informacija. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija gali nepateikti potencialiai gėdingos informacijos.
Ombudsmeno vertinimas
12. Ombudsmenas patikrino visus elektroninius laiškus. Remdamasis šiuo patikrinimu ombudsmenas mano, kad Komisija teisingai nusprendė neatskleisti visų prašomų dokumentų. Šios išvados priežastys yra tokios.
13. Ombudsmenė pažymi, kad, nors žurnalistų vardai ir pavardės el. laiškuose yra ištrinami, skundo pateikėjas ir kiti asmenys vis tiek galėtų identifikuoti žurnalistus susiedami el. laiškuose esančią ištrintą informaciją su informacija, kuri tapo viešai prieinama po to, kai buvo parašyti el. laiškai. Pavyzdžiui, skundo pateikėjas arba kiti asmenys galėtų palyginti konkretų e. laiško turinį su vėlesniais įvairių Airijos žurnalistų pranešimais spaudai, kad patikrintų, ar konkretus keitimasis e. laiškais vyko su konkrečiu žurnalistu. Jei atskleidus e. laiškus būtų galima susieti e. laišką su konkrečiu žurnalistu, e. laiškas tampa žurnalisto „asmens duomenimis“[5].
14. Tai, kad e. laiškas gali būti laikomas „asmens duomenimis“, nereiškia, kad jis niekada negali būti atskleistas. Pagal Reglamentą 45/2001 šie asmens duomenys vis tiek gali būti atskleisti 1) jei skundo pateikėja įrodytų, kad jai būtina perduoti duomenis, ir 2) jei nebuvo pagrindo manyti, kad gali būti pažeisti teisėti žurnalistų interesai.[6] Ombudsmenas supranta, kad skundo pateikėja paprašė leisti susipažinti su elektroniniais laiškais, kad nustatytų, ar Komisija Airijos žurnalistams atskleidė savo atsakymą į jos parlamentinį klausimą prieš pateikdama tą atsakymą jai. Net jei ombudsmenas manytų, kad šis poreikis yra „būtinybė“, kaip apibrėžta Reglamente 45/2001, ombudsmenas, atlikęs patikrinimą, daro išvadą, kad kupiūruotose e. laiškų dalyse šis poreikis nebūtų patenkintas. Skundo pateikėjas iš tiesų jau galėjo įrodyti, kad Komisija ir įvairūs Airijos žurnalistai palaikė ryšius dėl mokesčių už vandenį Airijoje [7]. Viešai atskleidus daugiau e. laiškų turinio būtų atskleista tik tai, iš kurių e. laiškų žurnalistai atsiuntė. Skundo pateikėja nenurodė jokios priežasties, kodėl jai reikia šios konkrečios informacijos.
15. Ombudsmenas taip pat gali patvirtinti, kad kupiūruotose dalyse nėra jokios informacijos, susijusios su Airijos vandens mokesčių klausimu, kuri dar nėra viešai prieinama.
16. Kadangi kupiūravimas buvo teisingai pagrįstas būtinybe apsaugoti asmens duomenis, nebūtina atskirai nagrinėti išimties, susijusios su komercinių interesų apsauga.
17. Dėl šių priežasčių ombudsmenė baigia tyrimą ir nustato, kad netinkamo administravimo atvejų nėra.
Išvada
Remdamasis savo tyrimu, ombudsmenas baigia nagrinėti šį skundą padarydamas tokią išvadą [8]:
Tai, kad Komisija iš dalies atsisakė leisti visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais, nėra netinkamas administravimas.
Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.
Emily O'Reilly
Europos ombudsmenas
Strasbūras, 2017 07 06
[1] Atitinkamoje Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto dalyje nustatyta: „1. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, dėl kurio atskleidimo nukentėtų apsauga: ... b) asmens privatumas ir neliečiamumas, visų pirma pagal Bendrijos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos.“
[2] Atitinkamoje 4 straipsnio 2 dalies dalyje nustatyta: „2. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, dėl kurio atskleidimo nukentėtų apsauga: — fizinių ar juridinių asmenų komerciniai interesai, įskaitant intelektinę nuosavybę , nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.“
[3] 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 8, 2000 12 12. 1. 2001 m., p. 1.
[4] 1977 m. Airijoje pirmą kartą panaikinti mokesčiai už vandenį. 1983 m. juos vėl įvedė kai kurios vietos valdžios institucijos. Nuo 2015 m. naujoji nacionalinė vandens paslaugų institucija „Irish Water“ pradėjo imti mokestį už vandens tiekimą namams ir už nuotekų tvarkymo paslaugas namams.
[5] Pagal Reglamento 45/2001 2 straipsnio a punktą asmens duomenys yra „bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“.
[6] Atitinkamoje 8 straipsnio dalyje nustatyta: „asmens duomenys perduodami tik gavėjams b) jeigu duomenų gavėjas įrodo, kad duomenis būtina perduoti, ir jeigu nėra pagrindo manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai.“
[7] Ombudsmenas pažymi, kad nėra jokios konkrečios priežasties, dėl kurios Komisija tuo metu nebūtų galėjusi žurnalistams teikti informacijos apie mokesčius už vandenį.
[8] Informaciją apie peržiūros procedūrą galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje http://www.ombudsman.europa.eu/en/resources/otherdocument.faces/en/70669/html.bookmark