The three cases concerned how the European Commission applied its Better Regulation rules and other procedural requirements when preparing legislative proposals concerning corporate sustainability due diligence (983/2025/MIK), countering migrant smuggling (2031/2024/VB) and the Common Agricultural Policy (1379/2024/MIK). The Commission considered these proposals to be urgent and, therefore, omitted steps foreseen in its rules, such as impact assessments and public consultations. The complainants, which are civil society organisations, considered these omissions to be in breach of the Commission’s Better Regulation rules. In two cases, the complainants also argued that the Commission failed to assess the legislative proposals’ consistency with the EU’s climate goals, as required by the European Climate Law. In one case, the complainant was further concerned that the Commission breached its Rules of Procedure on inter-service consultations.

Based on her inquiries, the Ombudsman found procedural shortcomings in how the Commission prepared the legislative proposals in question, which, taken together, amounted to maladministration. To address these shortcomings, the Ombudsman recommended that the Commission ensure a predictable, consistent and non-arbitrary application of its Better Regulation rules, by defining ‘urgent’ situations that justify a derogation from their requirements, as well as by recording and explaining the reasons for any derogations granted. Furthermore, where derogations are granted, the Commission should establish a procedure to ensure that the urgent preparation of legislative proposals still complies with the principles of a transparent, evidence-based and inclusive law-making process. To assist the Commission in this task, the Ombudsman also made four suggestions for improvement, which included: clarifying its stakeholder consultation rules for urgent proposals; ensuring that the analytical documents replacing impact assessments and outlining the evidence supporting its proposals are published in a timely manner to enable a public debate before the legislation is adopted; issuing guidance on implementing climate consistency assessments; providing and recording justifications when shortening inter-service consultation periods below established thresholds.

In its reply to the Ombudsman, the Commission agreed to reflect on defining ‘urgent’ situations during the upcoming revision of the Better Regulation rules, as well as to record and publish the reasons for applying any derogations from their requirements. The Commission also committed to ensure targeted consultations on its ‘urgent’ proposals, to publish the analytical documents with evidence supporting its proposals within three months of adoption, to include climate consistency assessments in both analytical documents and explanatory memoranda for future proposals and to provide justifications for shortened inter-service consultations.

The complainants, in their comments on the Commission’s reply, considered that the Commission’s commitments are neither clear nor concrete enough to guarantee a transparent, inclusive and evidence-based law-making process.

The Ombudsman welcomed the overall constructive reply of the Commission to her recommendations and suggestions for improvement. That said, the Commission’s response does not yet provide sufficient clarity on the concrete steps it intends to take to implement the Ombudsman’s recommendations and suggestions for improvement.

The Ombudsman will therefore monitor this matter based on future complaints and once the Commission has finalised the revision of the Better Regulation rules. At this stage, no further inquiries are justified, and the Ombudsman closed the three cases.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su paraiška dėl naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo projekto pripažinimo strateginiu projektu pagal Svarbiausiųjų žaliavų aktą ir susijusiu Komisijos vertinimu. Komisija laikėsi nuomonės, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta atitinkamos bendrovės komerciniams interesams, be kita ko, dėl to, kad projektas nebuvo priskirtas strateginiams projektams. Skundo pateikėjas, be kita ko, teigė, kad atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas, ir teigė, kad ginčijamuose dokumentuose gali būti svarbios informacijos apie aplinką.

Remdamasis savo tyrimo grupės atliktu ginčijamų dokumentų patikrinimu, ombudsmenas nusprendė, kad Komisija pagrįstai manė, jog atskleidus šiuos dokumentus būtų pakenkta atitinkamos bendrovės komerciniams interesams. Be to, nors dokumentuose pateikta tam tikros informacijos apie numatomą projekto poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, to nepakako, kad būtų nustatytas viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją.

Todėl ombudsmenė užbaigė tyrimą ir nustatė, kad Komisijos atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais nebuvo susijęs su jokiu netinkamu administravimu.

Byla buvo susijusi su laiku, per kurį Europos Komisija užbaigė pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kurią ji pradėjo 2016 m. prieš Ispaniją dėl jos atitikties ES aplinkos triukšmo taisyklėms. Skundo pateikėjas, suinteresuotų piliečių grupė, susirūpinusi dėl oro uostų keliamo triukšmo Ispanijoje, skundėsi, kad laikas, kurio Komisijai prireikė šiam klausimui išnagrinėti, buvo nepagrįstas.

Ombudsmenas nustatė, kad trejus metus nebuvo jokių požymių, kad Komisija būtų ėmusis kokių nors veiksmų, o tai yra netinkamas administravimas.

Vėliau Komisija atnaujino bylos nagrinėjimą, o tai reiškia, kad pateikti rekomendaciją būtų nenaudinga. Atsižvelgdamas į didelį nagrinėjamų klausimų poveikį visuomenės sveikatai, ombudsmenas tikisi, kad Komisija pažeidimo nagrinėjimo procedūrą nagrinės prioritetine tvarka.

Trys bylos susijusios su tuo, kaip Europos Komisija taikė savo geresnio reglamentavimo taisykles ir kitus procedūrinius reikalavimus rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (983/2025/MAS), kovos su neteisėtu migrantų gabenimu (2031/2024/VB) ir bendros žemės ūkio politikos (1379/2024/MIK). Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pasiūlymai yra skubūs, todėl neatsižvelgė į jos taisyklėse numatytus veiksmus, pavyzdžiui, poveikio vertinimus ir viešas konsultacijas. Skundo pateikėjai, kurie yra pilietinės visuomenės organizacijos, manė, kad toks informacijos neatskleidimas pažeidžia Komisijos geresnio reglamentavimo taisykles. Dviem atvejais skundo pateikėjai taip pat teigė, kad Komisija nepatikrino pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų suderinamumo su ES klimato srities tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Vienu atveju skundo pateikėjas taip pat buvo susirūpinęs dėl to, kad Komisija pažeidė savo darbo tvarkos taisykles dėl tarpžinybinių konsultacijų.   

Ombudsmenas pradėjo šių trijų bylų tyrimus. Visose trijose bylose ji gavo Komisijos rašytinį atsakymą, susipažino su atitinkamomis Komisijos bylomis, o jos tyrimo grupės per du tyrimus susitiko su Komisijos atstovais.

Komisija atsakė, kad geresnio reglamentavimo taisyklės yra ne privalomi teisės aktai, o atitinkamos informacijos rinkimo politikos formavimo priemonių rinkinys, kuris turėtų būti taikomas proporcingai. Ji taip pat teigė, kad surinko visus svarbius įrodymus prieš priimdama atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais ir atliko klimato nuoseklumo vertinimus bei tarpžinybines konsultacijas pagal taikytinas taisykles.

Remdamasi savo tyrimais, ombudsmenė nustatė keletą procedūrinių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija parengė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie, vertinami kartu, prilygsta netinkamam administravimui.

Visų pirma ombudsmenė nustatė, kad Komisija plačiai aiškino sąvoką „skuba“ ir nepakankamai pagrindė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų „skubą“ visuomenei ir dokumentavo savo nukrypti nuo taikytinų geresnio reglamentavimo taisyklių leidžiančias nuostatas. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija neįdiegė procedūros, kuri užtikrintų, kaip reikalaujama pagal Sutartis ir teismų praktiką, skaidrų, įrodymais pagrįstą ir įtraukų skubių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija, tinkamai neregistruodama privalomų savo pasiūlymų atitikties ES klimato srities tikslams patikrų, nesiėmė atskaitingų veiksmų.

Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, ombudsmenė pateikė dvi rekomendacijas. Ombudsmenė rekomendavo, kad Komisija turėtų užtikrinti nuspėjamą, nuoseklų ir nesavavališką savo geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą, apibrėždama „skubias“ situacijas, kuriomis pateisinama nukrypti nuo taisyklėse nustatytų reikalavimų leidžianti nuostata. Be to, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija turėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad skubus pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas vis dar atitiktų skaidraus, įrodymais grindžiamo ir įtraukaus teisėkūros proceso principus. Siekdamas padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ombudsmenas pateikė keturis pasiūlymus, be kita ko, paaiškinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais taisykles dėl skubių pasiūlymų ir užtikrinti, kad įrodymai, kuriais grindžiami jo pasiūlymai, būtų paskelbti laiku, kad būtų galima surengti viešas diskusijas prieš priimant teisės aktus.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą dėl pažeidimo, susijusio su oro kokybe Bolcane, Trentino-Alto Adidžėje / Siudtirolyje. Iš pradžių Komisija sustabdė skundo nagrinėjimą, kol bus baigti tuo pačiu klausimu vykstantys teismo procesai. Atsižvelgdama į ES Teisingumo Teismo sprendimą, Komisija informavo skundo pateikėją apie savo ketinimą užbaigti bylą.

Ombudsmenas pasiteiravo, per kiek laiko Komisija išnagrinėjo skundą. Tyrimo metu Komisija priėmė galutinį sprendimą užbaigti bylą.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisija nuolat informavo skundo pateikėją ir kad ji nepriėmė nepagrįstai daug laiko skundui išnagrinėti.

Ombudsmenas baigė tyrimą ir padarė išvadą, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.