Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) turimais dokumentais, susijusiais su FRONTEX koordinuojamomis bendromis grąžinimo operacijomis ir nacionalinėmis grąžinimo operacijomis 2024 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu. FRONTEX nustatė 247 galutines grąžinimo operacijų ataskaitas, 46 dokumentus, kurie yra 2024 m. grąžinimo veiklos planas, ir kelis susijusius dotacijų susitarimus. FRONTEX taip pat iš savo duomenų bazės paėmė dalį prašomos išsamios informacijos apie grąžinimo operacijas, tačiau likusią dalį ištrynė. FRONTEX nesuteikė galimybės susipažinti su 46 dokumentais, sudarančiais visą 2024 m. grąžinimo veiklos planą, kartu suteikdama plačią dalinę galimybę susipažinti su dotacijų susitarimais. FRONTEX teigė, kad tolesnis informacijos atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais, taip pat komercinių interesų apsaugai.

Ombudsmenės tyrimo grupė patikrino nagrinėjamų dokumentų imtį ir surengė susitikimą su FRONTEX atstovais. Remdamasi patikrinimu ir per posėdį gautais paaiškinimais, ombudsmenė nustatė, kad FRONTEX pozicija iš esmės buvo pagrįsta.

Nors ombudsmenė padarė išvadą, kad FRONTEX prašymo nagrinėjimo būdas buvo pagrįstas, ir užbaigė tyrimą padariusi išvadą, kad netinkamo administravimo nebuvo, ji pažymėjo, kad, nesant išsamaus dokumentų, patenkančių į prašymo taikymo sritį, sąrašo, ombudsmenei buvo sunku tiksliai nustatyti, kiek dokumentų Frontex nurodė kaip patenkančius į prašymo taikymo sritį. Todėl ombudsmenė pakartojo ankstesnę rekomendaciją, kad, siekiant gero administravimo, FRONTEX turėtų pateikti pareiškėjams dokumentų, kuriuos ji laiko patenkančiais į jų prašymų leisti visuomenei susipažinti su dokumentais taikymo sritį, sąrašą.

Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su septyniais dokumentais, susijusiais su informacijos gavimu iš migrantų ryšių įrenginių. Atsisakydamas leisti visuomenei susipažinti su tam tikromis dokumentų dalimis, Eurojustas rėmėsi dviem išimtimis, nustatytomis Sąjungos teisės aktuose dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, t. y. būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su visuomenės saugumu, ir būtinybe apsaugoti asmens duomenis.

Remdamasis ginčijamų dokumentų patikrinimu, ombudsmenas nebuvo įsitikinęs Eurojusto argumentais, kad platesnis dokumentų atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsaugai. Ombudsmenė pateikė pasiūlymą dėl sprendimo, kuriame paprašė Eurojusto persvarstyti savo poziciją dėl prašymo, kad visuomenė galėtų plačiau susipažinti su ginčijamais dokumentais. Ji paprašė Eurojusto tai padaryti daugiausia dėmesio skiriant trims atitinkamiems dokumentams ir atliekant tolesnius dviejų papildomų dokumentų koregavimus.

Eurojustas pritarė ombudsmenės pasiūlymui dėl sprendimo ir suteikė skundo pateikėjui platesnę prieigą prie beveik visų dokumentų. Ombudsmenė palankiai įvertino teigiamą Eurojusto atsakymą į jos pasiūlymą dėl sprendimo ir užbaigė tyrimą.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti iš dalies arba plačiau susipažinti su dviem dokumentais, susijusiais su projektu, finansuojamu bendradarbiaujant su UNICEF. Atsisakydama leisti susipažinti su dokumentais Komisija rėmėsi penkiomis išimtimis, nustatytomis Sąjungos teisės aktuose dėl galimybės susipažinti su dokumentais, t. y. būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su tarptautiniais santykiais ir Sąjungos ar valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika, taip pat apsaugoti jos sprendimų priėmimo procesą, trečiosios šalies komercinius interesus ir fizinių asmenų privatumą ir neliečiamumą, įskaitant jų asmens duomenis.

Išnagrinėjus nagrinėjamus dokumentus ombudsmeno neįtikino Komisijos argumentai, kad dalinis ar platesnis atskleidimas (rimtai) pakenktų nurodytų interesų apsaugai. Ombudsmenas pateikė pasiūlymą dėl sprendimo, prašydamas Komisijos persvarstyti savo poziciją dėl prašymo, kad būtų suteikta kuo platesnė galimybė susipažinti su ginčijamais dokumentais. Ji taip pat priminė Komisijai jos pareigą priimti sprendimus per protingą terminą ir pagrįsti savo sprendimus.

Komisija sutiko su ombudsmenės pasiūlymu dėl sprendimo ir suteikė skundo pateikėjui dalinę ir platesnę galimybę susipažinti su dokumentais. Ombudsmenė palankiai įvertino teigiamą Komisijos atsakymą į jos pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo buvo išspręstas skundas.  

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su drausminėmis procedūromis, po to, kai Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliko tyrimą ir pateikė rekomendaciją Komisijai. Komisija nustatė, kad 23 dokumentai patenka į prašymo taikymo sritį, ir atsisakė leisti susipažinti su visais dokumentais. Tai darydama Komisija rėmėsi būtinybe apsaugoti asmens duomenis.

Kai skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti savo sprendimą, Komisija patvirtino atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, remdamasi bendrąja konfidencialumo prezumpcija, kylančia iš tyrimų tikslų apsaugos. Komisija taip pat teigė, kad galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais negali būti suteikta siekiant apsaugoti dokumentuose esančius asmens duomenis.

Ombudsmenas nusprendė, kad Komisija nepagrįstai taikė bendrąją konfidencialumo prezumpciją pasibaigus nagrinėjamai drausminei procedūrai. Remdamasis ginčijamų dokumentų patikrinimu, ombudsmenas nusprendė, kad nors kai kurias dokumentų dalis gali reikėti kupiūruoti, kad nebūtų galima nustatyti asmenų tapatybės arba apsaugoti būsimų tyrimų tikslų, šiuose dokumentuose nėra neskelbtinos informacijos. Todėl ombudsmenė pasiūlė sprendimą, kad Komisija iš naujo apsvarstytų savo poziciją dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais, kad būtų suteikta prasminga galimybė iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais.

Atsakydama Komisija patvirtino, kad remiasi bendrąja konfidencialumo prezumpcija, ir nusprendė, kad bet kuriuo atveju prasminga galimybė iš dalies susipažinti su duomenimis neįmanoma neatskleidus asmens duomenų ir nekeliant pavojaus Komisijos drausminių tyrimų tikslų apsaugai.

Ombudsmenė apgailestavo, kad Komisija nesuteikė galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais po to, kai ji pateikė pasiūlymą dėl sprendimo. Ombudsmenė nustatė, kad tai, kaip Komisija nagrinėjo šį prašymą leisti susipažinti su dokumentais, yra netinkamas administravimas.

Kadangi Komisija iš naujo įvertino savo poziciją dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais po to, kai ombudsmenas pateikė pasiūlymą dėl sprendimo, ir padarė tokią pačią išvadą kaip ir savo kartotiniame sprendime, ombudsmenas nematė jokio naudingo tikslo tęsti šį tyrimą pateikiant oficialią rekomendaciją šiuo klausimu. Todėl ji nutraukė bylą.