The complainant, an NGO, sought public access to documents concerning a contract on the assessment of the EU’s role and intervention in the reform of the child protection system in Romania and the “lessons learnt”. The Commission identified three documents as falling within the scope of the complainant’s public access request and granted partial access to all three documents. The complainant considered that the Commission did not identify all relevant documents. In particular, the complainant argued that the Commission failed to identify the final report, which the complainant was in possession of, and which was also referenced in a published book.

The Ombudsman opened an inquiry into the Commission’s alleged failure to identify all relevant documents and asked the Commission to provide additional explanations as to why the final report had not been identified. In its reply to the Ombudsman, the Commission shared its understanding that the final report had been destroyed in line with its Common Retention List that states that files concerning the EU’s funding activities have a retention period of ten years.

The Ombudsman found the additional explanations that the Commission provided reasonable and, noting that it had taken the Commission almost a year to issue the confirmatory decision, closed the case finding that no further inquiries are justified. However, she suggested that the Commission provide such explanations in its replies to public access requests at an early stage rather than limiting its replies to explaining where it searched.

Skundo pateikėjas siekė, kad visuomenė galėtų susipažinti su dotacijos susitarimu dėl projekto, kuris buvo finansuojamas pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Europos horizontas“. Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga (HaDEA) atsisakė leisti susipažinti su visu dotacijos susitarimu. Tai darydama HaDEA rėmėsi išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais, teigdama, kad visiškas atskleidimas gali pakenkti asmens duomenų apsaugai ir projektą įgyvendinančio konsorciumo komerciniams interesams.

Skundo pateikėjas paprašė HaDEA peržiūrėti savo sprendimą (pateikiant kartotinę paraišką). Atsakydama HaDEA suteikė plačią galimybę iš dalies susipažinti su dotacijos susitarimu, tačiau laikėsi nuomonės, kad visiškas atskleidimas pakenktų asmens duomenų ir komercinių interesų apsaugai.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą, o jos tyrimo grupė patikrino ginčijamą dotacijos susitarimą. Patikrinimas parodė, kad patvirtinamojo sprendimo priėmimo metu neskelbtinos komercinės informacijos ir asmens duomenų kupiūravimas buvo pagrįstas. Ombudsmenė taip pat pažymėjo, kad „dalyvio informacijos kodai“ (PIC), pagal kuriuos nustatomi ES lėšų gavėjai ir kurie yra viešai prieinami, neturėjo būti kupiūruoti. Tačiau kadangi su šiais IPS galima lengvai susipažinti Europos Komisijos interneto svetainėje „Funding & Tender portal“, ombudsmenė baigė nagrinėti bylą ir nustatė, kad netinkamo administravimo nebuvo. Ji tiki, kad ateityje PIC nebebus redaguojami panašiuose prašymuose leisti visuomenei susipažinti su informacija. 

Bylos buvo susijusios su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su naudingųjų iškasenų gavybos projekto, kuris turi būti pripažintas strateginiu projektu pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą (CRMA), taikymu. Konkrečiai, skundo pateikėjai prašė leisti susipažinti su paraiška, įskaitant patvirtinamuosius dokumentus, dėl ličio kasybos projekto, kuris yra Serbijoje ir kurio paraiška buvo patenkinta. Remdamasi bendrąja neatskleidimo prezumpcija Komisija nusprendė, kad dokumentų atskleidimas pakenktų atitinkamos bendrovės komerciniams interesams. Be kita ko, skundo pateikėjai teigė, kad yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją, atsižvelgiant į tai, kad dokumentuose gali būti svarbios informacijos apie aplinką.

Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad dėl paties jų pobūdžio Komisijai buvo nepagrįsta taikyti bendrąją neatskleidimo prezumpciją dokumentams, susijusiems su ypatingos svarbos žaliavų projektų priskyrimu strateginiams projektams pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą. Be to, remdamasi savo tyrimo grupės atliktu dokumentų patikrinimu, ombudsmenė nustatė, kad juose nėra neskelbtinos informacijos, be kita ko, dėl to, kad kai kurios jų dalys jau buvo teisėtai paskelbtos viešai, kai Komisija paskelbė savo galutinę poziciją dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais. Ombudsmenė taip pat laikėsi nuomonės, kad dokumentuose yra daug informacijos apie aplinką, įskaitant „informaciją, susijusią su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kurios atskleidimas laikomas viršesniu viešuoju interesu. Todėl ombudsmenė padarė išvadą, kad Komisijos atsisakymas leisti visuomenei susipažinti su dokumentais yra netinkamas administravimas. Ji rekomendavo Komisijai iš naujo apsvarstyti savo poziciją, kad būtų suteikta plati galimybė susipažinti su ginčijamais dokumentais.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos prokuratūra nagrinėjo Europos deleguotųjų prokurorų nacionalinio padėjėjo Italijoje skundus. Skundo pateikėjas teigė, kad Europos prokuratūros Europos deleguotieji prokurorai Romoje kišosi į dvi administracines procedūras, kurias jis inicijavo nacionaliniu lygmeniu. Skundas taip pat buvo susijęs su tuo, kaip Europos prokuratūra nagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su skundo pateikėjo pateiktais dokumentais.

Ombudsmenė nustatė Europos prokuratūros skundų nagrinėjimo trūkumų, susijusių su tuo, kaip Europos prokuratūra perdavė savo poziciją skundo pateikėjui, ir su priežastimis, dėl kurių ji nusprendė nesiimti tolesnių veiksmų. Europos prokuratūra į tai atsižvelgė atlikdama tyrimą ir pateikė aiškius ir pagrįstus savo pozicijos paaiškinimus. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Europos prokuratūra, nagrinėdama skundus, nepažeidė skundo pateikėjo teisių.

Kalbant apie prašymą leisti susipažinti su dokumentais, ombudsmenė nustatė, kad Europos prokuratūros nurodytos priežastys neatskleisti prašomų dokumentų neatitinka ES teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Vis dėlto ombudsmenė nusprendė, kad sprendimas neatskleisti skundo pateikėjo prašomų dokumentų buvo pagrįstas, nors ir dėl kitos priežasties nei ta, kuria rėmėsi Europos prokuratūra.

Ombudsmenė baigė tyrimą ir padarė išvadą, kad tolesni tyrimai yra nepagrįsti.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su penkiais Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) turimais dokumentais. Dokumentai buvo susiję su kelių pilotų, kurių ne ES licencijas kompetentinga nacionalinė institucija pakeitė į ES licencijas su tam tikrais keitimo proceso pažeidimais, rizikos vertinimu. EASA atsisakė leisti susipažinti su prašomais dokumentais, remdamasi visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtimi, susijusia su asmenų privatumo ir neliečiamumo apsauga.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas nurodė, kad jis domisi tik tomis dokumentų dalimis, iš kurių matyti rizikos vertinimo metodika, o ne asmens duomenimis. Susipažinęs su neredaguotomis ginčijamų dokumentų versijomis, ombudsmenas pažymėjo, kad EASA galėjo atskleisti tik tas dalis, iš kurių matyti ši metodika.

Kadangi EASA sutiko su ombudsmeno pozicija ir atskleidė atitinkamas prašomų dokumentų dalis, ombudsmenas užbaigė bylą taip, kaip buvo išspręsta.

Byla buvo susijusi su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dviem galutinėmis ataskaitomis, susijusiomis su dviem tyrimais, susijusiais su EIT gamybos žinių ir inovacijų bendrija (ŽIB). Atsisakydama leisti susipažinti su ataskaitomis OLAF rėmėsi bendrąja prezumpcija, kad atskleidimas pakenktų jos tyrimų tikslų apsaugai.

Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino ginčijamus dokumentus. Remdamasi iš OLAF gautu patikrinimu ir papildoma konfidencialia informacija, ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju OLAF pagrįstai galėjo taikyti bendrąją neatskleidimo prezumpciją, nes atitinkama tolesnė veikla vis dar vykdoma ir dar nėra praėjęs pagrįstas laikotarpis, per kurį ši tolesnė veikla turi būti užbaigta.

Todėl ombudsmenė baigė tyrimą ir nustatė, kad netinkamo administravimo nenustatyta.

Byla buvo susijusi su REA atsisakymu leisti iš dalies susipažinti su REA paramos gavėjui išsiųstu raštu dėl lėšų susigrąžinimo. Atsisakydama leisti susipažinti su dokumentais REA rėmėsi trečiojo asmens komercinių interesų apsauga.

Atlikęs ginčijamo dokumento patikrinimą, ombudsmenas nebuvo įtikintas REA argumentu, kad galimybė iš dalies susipažinti su dokumentu labai pakenktų komercinių interesų apsaugai. Ombudsmenė pateikė pasiūlymą dėl sprendimo, prašydama REA persvarstyti savo poziciją dėl prašymo, kad jai būtų suteikta plati galimybė iš dalies susipažinti su ginčijamu dokumentu.

REA pritarė ombudsmenės pasiūlymui dėl sprendimo ir suteikė skundo pateikėjui plačią galimybę iš dalies susipažinti su dokumentu. Ombudsmenė palankiai įvertino teigiamą REA atsakymą į jos pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo skundas buvo išspręstas.