Strasbūras, 2007 m. birželio 25 d.

Gerb. p. W.,

2006 m. kovo 31 d. Ron Jansen bendrovės „Ferro Footwear B.V“ (toliau – skundo pateikėjas) vardu pateikė skundą Europos ombudsmenui dėl Europos Komisijos veiksmų.

Skundas buvo susijęs su 2005 m. liepos 5 d. Komisijos inicijuota procedūra dėl laikinųjų antidempingo priemonių nustatymo tam tikrai importuojamai Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos (2006 m. kovo 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 553/2006, nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos (OL L 98, 2006, p. 3) (pranešimas paskelbtas OL C 166, 2005, p. 6).

2007 m. balandžio 7 d. skundo pateikėjas papildė skundą nauja informacija.

2006 m. gegužės 10 d. perdaviau skundą Komisijai.

2006 m. rugpjūčio 9 d. Ron Jansen man pranešė, kad pasikeitė bylą nagrinėjęs advokatas ir kad dabar atstovaujate skundo pateikėjui.

2006 m. rugsėjo 26 d. Komisija pateikė nuomonę dėl skundo, kurią persiunčiau Jums kartu su prašymu pateikti pastabas.

2006 m. lapkričio 29 d. atsiuntėte man savo pastabas.

2007 m. vasario 19 d. Jūs atsiuntėte man papildomos informacijos dėl Jūsų kliento skundo.

Dabar rašau norėdamas informuoti jus apie atliktų tyrimų rezultatus.

Skundas

Skundą galima apibendrinti taip:

„Ferro Footwear B.V.“ (toliau – skundo pateikėjas) yra bendrovė, kurianti odinę avalynę ir ja prekiaujanti. Ji perka odinę avalynę Kinijoje ir Vietname. Beveik 50 % jos apyvartos ir pelno gaunama iš odinės avalynės, dėl kurios buvo atliekamas antidempingo tyrimas.

Europos avalynės pramonės konfederacijai (toliau – Konfederacija) pateikus skundą pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas)(1) su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004(2), 5 straipsnį, 2005 m. liepos 7 d. Komisija paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą dėl tam tikros Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su batviršiais iš odos importo. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį Komisija gali patvirtinti laikinąsias priemones. Skundo pateikėjo teigimu, laikinosios antidempingo priemonės paprastai tampa galutinėmis priemonėmis. Jeigu labai išimtiniais atvejais laikinosios priemonės peržiūrimos arba nustatomos, žala įmonėms jau padaryta. Pirma, laikinieji muitai buvo sumokėti arba atidėti banko garantija, todėl negali būti naudojami verslui. Antra, užsakymai dažnai pateikiami iš anksto, o šių užsakymų perpardavimo kainos jau yra nustatytos (taip yra avalynės pramonės atveju), todėl dėl laikinųjų priemonių visi verslo skaičiavimai negalioja. Tokiais atvejais tokių priemonių poveikis yra negrįžtamas, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas, remdamasis atitinkamais duomenimis, teigė, kad dabartinis laikinasis antidempingo muitas, kurį Komisija nustatė šešių mėnesių laikotarpiui, yra didesnis už visų metų grynąjį pelną. Todėl skundo pateikėjas teigė, kad jei jis negalėtų padidinti savo pelno vykdydamas kitą veiklą, jis bankrutuotų.

Atsižvelgdama į didelę Komisijos priemonių svarbą skundo pateikėjo verslui, ji nusprendė bendradarbiauti su Komisija atliekant tyrimą ir per Komisijos nustatytą terminą importuotojams pateikė atsakymus į Komisijos klausimyną.

Skundo pateikėjas taip pat pritarė daugeliui pastabų, kurias pateikė Avalynės importuotojų ir mažmeninės prekybos grandinių asociacija (FAIR), kurios narys jis yra.

Visų pirma skundo pateikėjas pritarė 2005 m. liepos 17 d. FAIR nuomonei, kad Komisija beprasmiška pasirinko Braziliją kaip referencinę šalį Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei nustatyti (pranešimo 5.1 punkto d papunktis), nes Brazilijos avalynės pramonės savybės skiriasi nuo Kinijos ir Vietnamo avalynės pramonės savybių.

Skundo pateikėjas taip pat pritarė 2005 m. rugpjūčio 23 d. FAIR pateiktai informacijai, po kurios 2005 m. spalio 4 d. buvo surengtas klausymas Komisijoje. FAIR pastabose teigiama, kad Konfederacijos Komisijai pateiktame skunde yra teisinių trūkumų. Skundo pateikėjas taip pat pritarė FAIR teiginiui, kad Konfederacijos nariai nepatyrė materialinės žalos dėl ES importo iš Kinijos ir Vietnamo arba bent jau kad šią žalą sukėlė ne dempingas ir kad Bendrijos interesai prieštarauja antidempingo priemonių įvedimui.

Be to, skundo pateikėjas pritarė 2005 m. rugpjūčio 3 d. FAIR pateiktoms pastaboms, kad Komisijos nustatyti produkto kontrolės numeriai (PKN), kuriais remdamasi Komisija apskaičiavo dempingo ir žalos skirtumą, buvo neteisingi.

Be to, skundo pateikėjas pritarė 2005 m. lapkričio 7 d. FAIR pateiktai informacijai, kad atrinkti Kinijos ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai, kuriais Komisija grindė savo tyrimą, nebuvo tipiški, nes jie daugiausia dėmesio skyrė sporto bendrovėms ir neįtraukė kitų svarbių tiekėjų.

Galiausiai skundo pateikėjas pritarė 2005 m. lapkričio 25 d. FAIR reakcijai į Komisijos pasiūlymą neįtraukti tam tikros sportinės avalynės į antidempingo tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

2006 m. vasario 23 d. Prekybos generalinio direktorato interneto svetainėje paskelbta, kad Komisijos narys P. Mandelson rekomendavo penkių mėnesių laikotarpiui nustatyti progresinį antidempingo muitą iš Kinijos ir Vietnamo importuojamai odinei avalynei. Komisija taip pat paskelbė informaciją apie odiniams batams taikomas antidempingo priemones. Skundo pateikėjas pažymėjo, kad tam tikra nurodyta informacija, jo nuomone, yra klaidinga ir (arba) klaidinanti.

Skundo pateikėjo nuomone, Komisija neatsižvelgė į pagrindinius Kinijos ir Brazilijos avalynės pramonės struktūrinius skirtumus: Brazilijos gamintojai vykdo veiklą visame gamybos procese (projektavimas, pardavimas nepriklausomiems pirkėjams), o Kinijos gamintojai vykdo tik pagrindinę avalynės gamybą. Dėl šių priežasčių skundo pateikėjas teigė, kad Brazilijos pasirinkimas referencine šalimi nebuvo pagrįstas teisingais kriterijais, todėl buvo neteisingas.

Be to, skundo pateikėjas pažymėjo, kad Komisijos nuoroda į kainas ir sąnaudas Kinijos ir Vietnamo rinkose sudarė klaidingą įspūdį apie didelį valstybės kišimąsi ir subsidijas Kinijos ir Vietnamo avalynės gamintojams.

Ji taip pat pažymėjo, kad teiginys, jog antidempingo priemonės taikomos tik devynioms iš 100 ES rinkoje parduodamų batų porų, yra klaidinantis. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas teigia, kad antidempingo priemonės taikomos trečdaliui Europos odinių batų rinkos.

Ji pažymėjo, kad teiginys, jog marža tiekimo grandinėje yra pakankama, kad būtų absorbuoti nustatyti muitai, ir kad mažmenininkai gali ją subalansuoti kitų produktų asortimente, taip pat yra klaidinantis, atsižvelgiant į tai, kad ES importuotojas daugeliu atvejų taip pat yra mažmenininkas. Ji taip pat pažymėjo, kad Komisija tyrė tik šešis ES importuotojus, kurių batams antidempingo priemonės neturėtų būti taikomos. Todėl, skundo pateikėjo teigimu, Komisijos išvados neatspindi bent 50 proc. sektoriaus padėties.

Be to, ji atkreipė dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad vaikiškai avalynei ir specialios technologijos sportinei avalynei antidempingo priemonės neturėtų būti taikomos. Tai buvo klaidinanti informacija, nes iš jos matyti, kad buvo deramai atsižvelgta į vartotojų ir importuotojų interesus. Iš tiesų šis netaikymas buvo susijęs su labai nedideliu bendrovių skaičiumi.

Skundo pateikėjas taip pat nustatė, kad Komisijos teiginys, jog Europos avalynės gamyba sumažėjo maždaug 30 % ir buvo prarasta 40 000 darbo vietų, yra neaiškus ir klaidinantis, nes jame nenurodyta, kurie iš šių skaičių atsirado dėl dempingo, o kurie ne.

Skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad prie teiginio, jog Kinijos ir Vietnamo avalynės importo į ES kainos sumažėjo, tačiau mažmeninės kainos išliko stabilios, nebuvo pridėtas paaiškinimas, kodėl taip atsitiko. Todėl jis buvo klaidinantis. Skundo pateikėjo teigimu, minėtą teiginį galima paaiškinti šiais veiksniais: nauja mados tendencija apima pigesnius sprendimus; ES avalynės pramonės sąnaudų padidėjimas; Skirtingas valiutos keitimo kursas.

Skundo pateikėjas prie savo skundo pridėjo atspausdintas Komisijos interneto svetainės kopijas.

Skundo pateikėjas taip pat pažymėjo, kad prieš paskelbiant minėtą informaciją Komisijos interneto svetainėje skundo pateikėjas ir FAIR iš Komisijos negavo jokio pranešimo dėl tyrimo išvadų, nors jie ir dalyvavo procedūroje.

Todėl 2006 m. kovo 13 d. skundo pateikėjas nusiuntė Komisijai faksą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip Komisija vykdo procedūrą. Visų pirma ji nurodė, kad Komisijos narys negali paskelbti spaudoje Komisijos pasiūlymo nustatyti laikinuosius antidempingo muitus iš anksto oficialiai nepranešęs suinteresuotosioms šalims apie Komisijos išvadas ir pasiūlymus. Skundo pateikėjas pabrėžė, kad norėtų pareikšti savo nuomonę dėl tyrimo, nes mano, kad sprendimas nustatyti antidempingo muitus buvo pagrįstas nesusipratimu.

2006 m. kovo 16 d. Komisija paprašė Antidempingo patariamojo komiteto (ADC) pateikti nuomonę dėl siūlomų priemonių. Skundo pateikėjo teigimu, trys iš 25 ADC narių balsavo už pasiūlymą, devyni nariai nepritarė pasiūlymui, o 11 narių susilaikė, nes manė, kad reikia griežtesnių antidempingo priemonių, arba nustatė, kad siūlomomis priemonėmis nepakankamai suderinami visų susijusių šalių interesai. Du nariai nebalsavo.

2006 m. kovo 20 d. Komisija atsakė į skundo pateikėjo 2006 m. kovo 13 d. faksą. Ji nurodė, kad buvo laikomasi įprastos procedūros ir kad atsižvelgiant į tai, jog skundo pateikėjas šiuo atveju yra bendradarbiaujanti suinteresuotoji šalis, ji laiku gaus Komisijos preliminarias išvadas ir turės galimybę pateikti pastabas dėl jų.

2006 m. kovo 22 d. Komisijos narių kolegija priėmė siūlomas laikinąsias priemones, kuriomis importui iš Kinijos buvo nustatyti 19,4 % antidempingo muitai, o importui iš Vietnamo – 16,8 % antidempingo muitai.

2006 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 553/2006, nustatantis laikinąsias antidempingo priemones odinės avalynės importui iš Kinijos ir Vietnamo(3) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 553/2006), buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir įsigaliojo 2006 m. balandžio 7 d. šešių mėnesių laikotarpiui.

Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisijos priimtos laikinosios antidempingo priemonės nėra teisingos visai pramonei ir kad Komisija neturėjo vertinti tik grynos gamybos ar grynos prekybos veiklos. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija galėjo pasirinkti mažiau ribojančias ir teisingesnes priemones ir leisti tam tikrą importą netaikant antidempingo muito. Galiausiai ji atkreipė dėmesį į neproporcingą aptariamų priemonių poveikį, lygindama jų poveikį bendrovėms, kurios gauna naudos nustačius antidempingo muitus (toliau – A), su poveikiu vartotojams ir bendrovėms, kurios patiria nuostolių nustačius šiuos muitus (toliau – B). Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas citavo Danijos ekonomikos ir verslo reikalų ministerijos atliktus skaičiavimus, kad tikėtini B tipo bendrovių ir vartotojų nuostoliai sudarytų 295 mln. EUR per metus. Be to, galutiniai pralaimėtojai būtų vartotojai (skundo pateikėjo teigimu, minėta ministerija prognozuoja, kad batų, kuriems taikomos antidempingo priemonės, kainos padidės 25 proc.).

Savo skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė keturis įtarimus ir du ieškinius.

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neužtikrino skundo pateikėjo teisės į gynybą ir pažeidė gero administravimo principą, nes neatskleidė savo išvadų prieš oficialiai patvirtinant laikinąsias priemones ir nepriėmė 2006 m. kovo 13 d. skundo pateikėjo prašymo pateikti savo pastabas.

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą.

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija savo sprendimą grindė klaidinga informacija ir kaip referencinę šalį neteisingai pasirinko Braziliją.

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija veikė neskaidriai, nes neatskleidė skundą pateikusių ES gamintojų ir atrinktų ES gamintojų tapatybės.

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų atšaukti savo reglamentą, kuriuo tam tikrai odinei avalynei iš Kinijos ir Vietnamo nustatomos laikinosios antidempingo priemonės.

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad jau surinkti laikinieji antidempingo muitai turėtų būti panaikinti.

Užklausa

Komisijos nuomonė

Komisijos nuomonę galima apibendrinti taip:

Konfederacijai pateikus skundą, buvo inicijuotas antidempingo tyrimas dėl tam tikros odinės avalynės, kurios kilmės šalys yra Kinija ir Vietnamas, importo. Atlikus tyrimą laikinai patvirtinti a) Konfederacijos įtarimai dėl žalingo dempingo ir b) kad buvo įvykdytos teisinės laikinųjų priemonių nustatymo sąlygos. Šios priemonės buvo nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 553/2006.

Skundo pateikėjas atitiko visus teisinius reikalavimus, kad būtų laikomas tyrimo suinteresuotąja šalimi, ir visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą.

Antidempingo procedūros reglamentuojamos pagrindiniu reglamentu su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004. Pagrindinis reglamentas visiškai atitinka atitinkamas PPO taisykles.

Pagal pagrindinį reglamentą, kol vyksta tyrimai, visos suinteresuotosios šalys turi plačias teises į gynybą teikdamos Komisijos tarnyboms išsamią informaciją ir konkrečias pastabas, į kurias, jei jos yra svarbios ir tinkamai pagrįstos įrodymais, bus tinkamai atsižvelgta darant galutines išvadas. Jie taip pat turi teisę susipažinti su bylomis ir prašyti būti išklausyti.

Komisija laikosi nuomonės, kad tol, kol vyksta tyrimai, visus įvairių šalių pateiktus tvirtinimus turėtų nagrinėti tik Komisija, laikydamasi atitinkamos konkrečios teisinės sistemos, kol bus padarytos galutinės išvados. Tuo metu, kai skundas buvo nusiųstas ombudsmenui, buvo nustatytos tik laikinosios priemonės, o galutinis tyrimo rezultatas liko nežinomas.

Dėl skundo pateikėjo teiginio, susijusio su teisės į gynybą ir gero administravimo principo pažeidimu, Komisija nurodė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią suinteresuotosios šalys gali prašyti „atskleistiesminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nustatytos laikinosios priemonės“(pabraukta papildomai) ir kad „toksatskleidimas turi būti atliktas raštu iš karto po laikinųjų priemonių nustatymo.“ Todėl akivaizdu, kad pagal reglamentą išankstinis atskleidimas, t. y.atskleidimas prieš nustatant antidempingo priemones, neturėtų būti atliekamas.

Be to, skundą pateikusių ES gamintojų ir atrinktų ES gamintojų tapatybės neatskleidimas šiuo atveju yra pateisinamas dėl Reglamente (EB) Nr. 553/2006 išsamiai išdėstytų priežasčių ir visiškai atitinka Komisijos praktiką panašiose situacijose.

Komisija tai paaiškino 2006 m. kovo 20 d. atsakyme skundo pateikėjui.

Be to, nustačius laikinąsias priemones Komisija visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant skundo pateikėją, atskleidė esminius faktus ir aplinkybes.

Kalbant apie proporcingumo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimą, Komisijos preliminarios išvados grindžiamos faktais, patikrintais finansiniais duomenimis ir tyrime bendradarbiavusių šalių pateiktomis pastabomis. Metodika, įskaitant referencinės šalies pasirinkimą ir nustatytų priemonių tinkamumą ir tinkamumą, yra griežtai suderinama su atitinkamomis EB ir PPO taisyklėmis, įprasta Komisijos praktika ir Bendrijos teismų praktika. Komisija pažymėjo, kad dėl to šiuos aktus gali peržiūrėti Bendrijos teismai ir PPO ginčų sprendimo institucija.

Todėl Komisija nusprendė, kad jos sprendimai nebuvo pagrįsti klaidinga informacija ir kad referencinės šalies pasirinkimas nebuvo klaidingas.

Vis dėlto Komisija priminė, kad šiame procedūros etape ji padarė tik preliminarias išvadas. Galutinės išvados dar neparengtos. Kad padarytų galutines išvadas, Komisija turėtų užbaigti iki tol pateiktų pastabų dėl laikinųjų priemonių ir pastabų, kurios bus pateiktos per įvairius klausymus, kuriuos dar reikės surengti, vertinimą. Įvairios jos pastabos turi būti vertinamos pagal tyrimo teisinį pagrindą, kaip nustatyta pagrindiniame reglamente.

Jeigu galutinis antidempingo muitas yra didesnis už laikinąjį muitą, skirtumas nerenkamas, o jeigu galutinis muitas yra mažesnis už laikinąjį muitą, muitas perskaičiuojamas. Jeigu galutinė išvada yra neigiama, laikinasis muitas nepatvirtinamas.

Komisija padarė išvadą, kad antidempingo tyrimas buvo atliktas visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento ir kad netinkamo administravimo atvejų nebuvo. Atliekant šį tyrimą buvo griežtai laikomasi pagrindinio reglamento procedūrinių reikalavimų, taip užtikrinant šalims tinkamą teisę į gynybą.

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nėra pagrindo sutikti su skundo pateikėjo teiginiais, kad Reglamentas (EB) Nr. 553/2006 turėtų būti panaikintas ir kad visi surinkti laikinieji muitai turėtų būti panaikinti.

Skundo pateikėjo pastabos

Skundo pateikėjo pastabas galima apibendrinti taip: Pirma, skundo pateikėjas nurodė Komisijos pareiškimą, kad tol, kol vyksta tyrimai, visus įvairių šalių pateiktus tvirtinimus turėtų nagrinėti tik Komisija, laikydamasi atitinkamos konkrečios sistemos. Skundo pateikėjas pabrėžė, kad atlikdama antidempingo tyrimus Komisija veikia kaip administracinė institucija ir kad Reglamentas (EB) Nr. 553/2006 grindžiamas administraciniu vertinimu. Todėl ombudsmenas turi teisę bet kuriuo metu patikrinti, ar Komisija atliko antidempingo tyrimą ir padarė išvadas pagal gero administravimo principus.

Be to, skundo pateikėjas nurodė Komisijos pareiškimą, kad atsisakydama atskleisti savo išvadas ji veikė pagal pagrindinį reglamentą. Todėl skundo pateikėjas citavo ombudsmeno nuomonę, išreikštą viename iš jo sprendimų (1219/2003/GG), kad netinkamas administravimas savaime nereiškia neteisėtumo. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad Komisija privalo gerbti pagrindines teises pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį ir aiškinti bei taikyti antrinės teisės aktus taip, kad šios teisės nebūtų pažeistos. Skundo pateikėjas nurodė, kad teisė į gynybą, įskaitant teisę į informacijos atskleidimą, yra pagrindinės teisės ir kad Teisingumo Teismas, taikydamas Bendrijos antidempingo taisykles, paragino Bendrijos institucijas būti "darskrupulingesnes, atsižvelgiant į tai, kad [antidempingotaisyklės] nesuteikia visų procedūrinių asmens apsaugos garantijų, kurios gali egzistuoti tam tikrose nacionalinėse teisinėse sistemose"(C-49/88 Al Jubail Fertiliser prieš Tarybą (4)).

Skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad pagal pareigą gerbti pagrindines teises reikalaujama, kad Komisija susilaikytų nuo bet kokių veiksmų ar neveikimo, net jei jie leidžiami arba nebūtini pagal antrinės teisės aktus, kurie pakenktų teisių į gynybą, įskaitant teisę į išankstinį informacijos atskleidimą, effet utile. Teisės į gynybą užtikrinimui turi būti teikiama pirmenybė, net jei atitinkamuose teisės aktuose aiškiai nustatyti procedūriniai reikalavimai nėra minimi konkrečiose administracinėse procedūrose. Taigi konkretaus išankstinio informacijos atskleidimo reikalavimo nebuvimas nėra gynyba. Dėl šios priežasties, nepateikdama išankstinio informacijos atskleidimo, Komisija pažeidė skundo pateikėjo teisę į gynybą.

Dėl Komisijos teiginio, kad informacijos apie skundą pateikusius ir atrinktus ES gamintojus neatskleidimas buvo „pateisinamasKomisijos reglamente, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės, išsamiai išdėstytomis priežastimis“,skundo pateikėjas nurodė, kad apie Komisijos argumentus sužinojo 2006 m. balandžio 6 d., kai Reglamentas (EB) Nr. 553/2006 buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Skundo pateikėjas pridūrė, kad, priešingai Komisijos nuomonei, 2006 m. kovo 20 d. atsakyme skundo pateikėjui Komisija šio klausimo nenurodė. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija klaidingai konfidencialiai nagrinėjo skundą pateikusių ir atrinktų ES gamintojų bylas. Todėl ji citavo pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį, pagal kurią:

„betkokia informacija, kuri yra konfidencialaus pobūdžio (pavyzdžiui, dėl to, kad jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio jis gavo informaciją) arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, jei tai pagrįsta, laikoma konfidencialia.“

Skundo pateikėjo teigimu, bendrovių pavadinimai pagal savo pobūdį nėra konfidencialūs ir kyla klausimas, ar bendrovių pavadinimų atskleidimas turėtų neigiamą poveikį informaciją teikiančiam asmeniui. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovių pavadinimų atskleidimas turėtų didelį neigiamą poveikį.

Be to, skundo pateikėjas pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 553/2006 8 konstatuojamosios dalies a punkte Komisija nurodė, kad „šiųbendrovių padėtis yra kebli, nes kai kurių jų klientų gali netenkinti skundo dėl įtariamo žalingo dempingo pateikimas arba rėmimas“ir kad „atrinktiBendrijos gamintojai ir kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai paprašė (...) neatskleisti jų tapatybės“. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija manė, jog galimas tam tikrų pirkėjų, kurie perka iš ES ir Kinijos tiekėjų, nepasitenkinimas pakankamai pagrindžia atsakomųjų veiksmų riziką, todėl Komisija konfidencialiai nagrinėjo visų skundą pateikusių gamintojų, o ne tik tų, kurie pateikė aiškų prašymą užtikrinti konfidencialumą, atvejus. Tačiau, skundo pateikėjo teigimu, vien atsakomųjų veiksmų rizikos nepakanka pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį. Siekiant įvykdyti tiesioginio priežastinio ryšio reikalavimą, kad būtų nustatytas nagrinėjamos informacijos „konfidencialumas“, rizika turi būti didesnė nei paprasta galimybė.

Skundo pateikėjo nuomone, šiuo atveju nepateikta jokių įrodymų, kad buvo padarytas neigiamas poveikis. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas nurodo "tam tikrą Kinijos, Indonezijos ir Tailando kilmės avalynę su batviršiais iš odos arba plastikų"(5). Skundą pateikusių gamintojų, kurie prašė laikytis konfidencialumo, nebuvo paprašyta įrodyti ir jie neįrodė, kad iš tikrųjų patiria komercinį spaudimą nutraukti bendradarbiavimą atliekant tyrimą ir (arba) atsiimti savo pritarimą skundui. Be to, jos nepateikė jokių įrodymų, kad esama atsakomųjų veiksmų grėsmės, kuri gerokai viršija tai, kas komerciniuose santykiuose gali būti laikoma „įprasta“ („Avalynė su batviršiais iš tekstilės iš Kinijos ir Indonezijos“(6)).

Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad Komisija privalo atskleisti visą nekonfidencialią informaciją, t. y. informaciją, kuri negali būti laikoma konfidencialia pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį, kuri buvo naudojama atliekant tyrimą ir kuri turėjo įtakos jos išvadoms ir sprendimui (byla 264/82 Timex(7)). Komisijos atsisakymas atskleisti tokią informaciją yra teisės į gynybą paneigimas, kurį apsunkina tai, kad ši informacija buvo klaidingai laikoma konfidencialia. Ši informacija buvo būtina siekiant patikrinti, pavyzdžiui, ar i) buvo laikomasi reikalaujamos teisės pareikšti ieškinį ribos arba ii) atrinkti ES gamintojai yra tipiški pagal pagamintos avalynės rūšis.

Be to, Komisija neatsakė į informaciją, kurią skundo pateikėjas jai pateikė 2006 m. liepos 17 d. ir 2006 m. rugpjūčio 2 d., ir į ją neatsižvelgė. Ši informacija buvo svarbi rengiant preliminarias ir galutines išvadas ir buvo susijusi su ES gamintojų Komisijai pateiktų duomenų patikimumu.

Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad 2006 m. liepos 28 d., t. y. prieš Komisijai išsiunčiant savo nuomonę ombudsmenui, ombudsmenas jau buvo pateikęs Tarybai pasiūlymą įvesti galutines antidempingo priemones. Šis pasiūlymas iš esmės nesiskyrė nuo laikinųjų priemonių. Taryba jį priėmė ir jis tapo Reglamentu dėl galutinių priemonių, kuris buvo paskelbtas 2006 m. spalio 6 d. Todėl Komisijos teiginys jos nuomonėje, kad preliminarios išvados vis dar buvo peržiūrimos, yra netikslus. Ji taip pat pažymėjo, kad Komisija nepateikė pastabų dėl skundo pateikėjų teiginio, kad preliminarios išvados ir priemonės dažnai turi lemiamos įtakos pagrindinėms išvadoms, taip pat galutinių priemonių formai ir turiniui.

2007 m. vasario 19 d. skundo pateikėjo raštas

2007 m. vasario 19 d. rašte skundo pateikėjas nurodė 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Globalioji Europa. Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje. Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms“ (COM(2006) 763 galutinis) (toliau – komunikatas). Skundo pateikėjas nurodė, kad šiame pranešime nagrinėjami keli skunde išdėstyti klausimai, visų pirma proporcingumo klausimas (6, 7 ir 8 psl.). Atrodo, kad skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, jog Komisija netiesiogiai pripažino skundo pateikėjo tvirtinimus arba bent jau pripažino „nepatogią“ jo poziciją dėl aptariamo antidempingo tyrimo.

Skundo pateikėjas pridėjo šio pranešimo kopiją.

Sprendimas

1 Preliminarios pastabos Ombudsmeno
kompetencija

1.1 Ombudsmenas atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad "kolvyksta tyrimai, visus įvairių šalių skundus turėtų nagrinėti tik Komisija, laikydamasi atitinkamos konkrečios teisinės sistemos, kol bus padarytos galutinės išvados"ir kad nustatytas priemones"gali peržiūrėti ETT/PIT ir PPO ginčų sprendimo institucija".

Tačiau ombudsmenas nesupranta, kad darydama šiuos pareiškimus Komisija norėjo užginčyti ombudsmeno kompetenciją nagrinėti šią bylą.

Konkretus pareiškimas skundo pateikėjo pastabose

1.2 Ombudsmenas savo pastabose atkreipia dėmesį į "Ferro Footwear B.V." (toliau - skundo pateikėjas) pareiškimą, kad Komisija neatsižvelgė į informaciją, kurią skundo pateikėjas jai atsiuntė 2006 m. liepos 17 d. ir 2006 m. rugpjūčio 2 d.

1.3 Skundo pateikėjo nurodytas susirašinėjimas įvyko po laikinųjų priemonių priėmimo.

1.4 Ombudsmenas pažymi, kad šis skundas susijęs tik su pirmuoju antidempingo procedūros etapu, kuris baigėsi 2006 m. kovo 23 d. priėmus laikinąsias priemones. Skundo pateikėjo pastabose nėra jokių kitų teiginių, kurie leistų manyti, kad skundo pateikėjas norėjo, jog ombudsmenas išplėstų savo tyrimą vėlesniu antidempingo procedūros etapu, t. y. etapu, po kurio priimamos galutinės priemonės. Todėl šiame sprendime ombudsmenas nenagrinės skundo pateikėjo pareiškimo.

2 Tariamas gero administravimo principo ir teisės į gynybą pažeidimas

2.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neužtikrino skundo pateikėjo teisės į gynybą ir pažeidė gero administravimo principą, nes neatskleidė savo išvadų prieš patvirtinant laikinąsias priemones ir nepriėmė 2006 m. kovo 13 d. skundo pateikėjo prašymo pateikti Komisijai savo pastabas.

Pagrįsdamas savo tvirtinimą skundo pateikėjas teigė, kad nors jam buvo suteikta galimybė atsakyti į Komisijos išsiųstą importuotojų klausimyną ir paremti FAIR pateiktą informaciją, Komisija nepriėmė jo 2006 m. kovo 13 d. prašymo Komisijai atskleisti savo išvadas. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija savo pasiūlymą dėl antidempingo priemonių atskleidė spaudai ir paskelbė jį savo interneto svetainėje prieš oficialiai informuodama suinteresuotąsias šalis, prieš priimdama bet kokį oficialų sprendimą ir net prieš paprašydama Antidempingo komiteto patarimo. Tai turėjo įtakos visuomenės nuomonei ir sprendimų priėmimo procesui.

2.2 Komisija pareiškė, kad atliekant šį tyrimą buvo griežtai laikomasi procedūrinių reikalavimų, nustatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau - pagrindinis reglamentas)(8) su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004(9), taip užtikrinant šalims tinkamą teisę į gynybą.

Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinį reglamentą ji neprivalėjo atskleisti savo išvadų prieš pradėdama taikyti laikinąsias priemones. Todėl Komisija nurodė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad suinteresuotosios šalys gali prašyti atskleisti „esminiusfaktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nustatytos laikinosios priemonės“ir kad „toksatskleidimas raštu atliekamas iš karto po laikinųjų priemonių nustatymo“.

2.3 Savo pastabose skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į ombudsmeno nuomonę, išreikštą viename iš jo sprendimų (1219/2003/GG), kad netinkamas administravimas savaime nereiškia neteisėtumo. Jis pripažino, kad Komisija iš tiesų veikė pagal taikytinas teisės nuostatas. Tačiau, apibendrinant, jis laikėsi nuomonės, kad Komisija turėjo aiškinti šias nuostatas atsižvelgdama į pagrindines teises (ES sutarties 6 straipsnio 2 dalis) ir turėjo atskleisti savo išvadas prieš priimant sprendimą dėl laikinųjų priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba skundo pateikėjo pagrindinei teisei į gynybą. Be to, skundo pateikėjas išnagrinėjo Komisijos atsisakymą priimti 2006 m. kovo 13 d. skundo pateikėjo prašymą pateikti pastabas.

2.4 Kalbant apie skundo pateikėjo pastabą dėl ombudsmeno požiūrio, kad netinkamas administravimas savaime nereiškia neteisėtumo, ombudsmenas nori atkreipti dėmesį į tai, kad ši pastaba, nors ir teisinga, neatrodo susijusi su konkrečiais skundo pateikėjo argumentais, kurie, ombudsmeno supratimu, yra susiję su teisingu teisiškai privalomų procedūrinių reikalavimų aiškinimu.

Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas taip pat pažymi, kad šis skundas susijęs su laikinųjų priemonių patvirtinimu. Ombudsmenas atkreipia dėmesį į ypatingą laikinųjų priemonių, kurių dėl jų pobūdžio imasi administracinės institucijos skubos sumetimais ir kurios grindžiamos preliminariais įrodymais, kurie prima facie rodo, kad padaryta žala, pobūdį.

Todėl tam, kad laikinosios priemonės atitiktų savo paskirtį, procedūrinės jų taikymo sąlygos neturėtų būti tokios ribojančios, kad trukdytų jas greitai priimti.

2.5 Ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniame reglamente numatytos procedūrinės garantijos, taikomos tvirtinant laikinąsias priemones. Visų pirma pagrindinio reglamento 6 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatyta, kad suinteresuotosios šalys turi būti informuojamos ir išklausomos. Pagrindinio reglamento 7 straipsnyje teigiama, kad „laikiniejimuitai gali būti nustatyti, jei pagal 5 straipsnį buvo pradėta procedūra, jei apie tai buvo pranešta ir suinteresuotosioms šalims buvo suteiktos tinkamos galimybės pateikti informaciją ir pastabas pagal 5 straipsnio 10 dalį (...)“ (pabraukė ombudsmenas).

2.6 Tačiau, nors suinteresuotoms šalims turi būti suteiktos "tinkamos galimybės" pateikti atitinkamą informaciją ir pastabas prieš patvirtinant laikinąsias priemones, jokia 7 straipsnio nuostata nereiškia, kad teise pateikti informaciją ir pastabas būtinai turi būti naudojamasi dėl tikslaus laikinųjų priemonių, kurias Komisija gali ketinti patvirtinti, turinio. Veikiau bus paisoma teisės pateikti informaciją ir pastabas, jei suinteresuotosioms šalims bus leista prieš patvirtinant laikinąsias priemones pareikšti savo nuomonę dėl pranešime apie antidempingo tyrimo inicijavimą, nekonfidencialioje skundo versijoje arba Komisijos klausimynuose išdėstytų klausimų. Tai darydamos trečiosios šalys gali užtikrinti, kad Komisija, priimdama laikinąsias priemones, atsižvelgtų į informaciją, kurią jos laiko svarbia, ir susijusias pastabas, kurias jos galėjo turėti.

Atrodytų, kad šį aiškinimą patvirtina tai, kad 7 straipsnyje nurodyta teise turi būti naudojamasi „pagal5 straipsnio 10 dalį“. 5 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „Pranešimeapie tyrimo inicijavimą paskelbiama apie tyrimo inicijavimą, nurodomas produktas ir susijusios šalys, pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa susijusi informacija turi būti perduota Komisijai; jame nurodomi terminai, per kuriuos suinteresuotosios šalys gali pranešti apie save, raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją, kad į tokią nuomonę ir informaciją būtų atsižvelgta atliekant tyrimą; jame taip pat nurodomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis, kad Komisija jas išklausytų (...)“ (kursyvu išskirta ombudsmeno).

Be to, atrodo, kad šį aiškinimą patvirtina tai, jog pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalis aiškiai reiškia, kad Komisija neprivalo atskleisti informacijos prieš nustatydama laikinąsias priemones (ji privalo tai padaryti tik prieš nustatydama galutines priemones). Darytina išvada, kad jei Komisija pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalį gali atsisakyti atskleisti informaciją prieš patvirtinant laikinąsias priemones, teisė pateikti pastabas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnį negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę pateikti pastabas dėl siūlomų laikinųjų priemonių. Apibendrinant, jeigu pagrindinio reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teisė būtų aiškinama plačiai, būtų preziumuojama, kad pagrindinio reglamento 7 straipsnis gali būti naudojamas siekiant išvengti pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalies taikymo, o to ji negali padaryti. Tačiau ombudsmenas, atsižvelgdamas į pirmiau pateiktas pastabas, primena, kad Teisingumo Teismas yra aukščiausia institucija, galinti aiškinti Bendrijos teisę. 2.7 Šiuo atveju atrodo, kad skundo pateikėjas pasinaudojo 7 straipsnyje nurodytomis procedūrinėmis teisėmis, nes prieš priimdamas laikinąsias priemones jis Komisijai daug kartų teikė informaciją ir pastabas. Be to, ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas neginčija Komisijos nuomonėje pateikto teiginio, kad nustačius laikinąsias priemones atitinkama informacija buvo atskleista suinteresuotosioms šalims (įskaitant skundo pateikėją), kurios tada galėjo pateikti savo nuomonę prieš nustatant galutines priemones. Todėl ombudsmenas, remdamasis turimais įrodymais, nesupranta, kaip nebuvo galima užtikrinti skundo pateikėjo pagrindinės teisės būti išklausytam.

2.8 Ombudsmenas taip pat atkreipia dėmesį į skundo pateikėjo argumentą, kad informacija apie būsimą laikinųjų antidempingo priemonių nustatymą, paskelbta Komisijos interneto svetainėje 2006 m. vasario 23 d., buvo viešai paskelbta prieš oficialiai informuojant suinteresuotąsias šalis, prieš priimant bet kokį oficialų sprendimą ir net prieš paprašant antidempingo komiteto patarimo. Todėl, skundo pateikėjo teigimu, buvo padarytas poveikis viešajai nuomonei ir sprendimų priėmimo procesui.

2.9 Ombudsmenas pažymi, kad atitinkamų Komisijos tinklalapių spaudiniuose, kuriuos skundo pateikėjas pateikė kartu su savo skundu, pateikiama bendro pobūdžio informacija apie antidempingo procedūrą ir informacijos apie Komisijos išvadas per atitinkamą antidempingo procedūrą santrauka. Šiuose spaudiniuose nėra išsamios aptariamo tyrimo analizės.

2.10 Ombudsmenas pažymi, kad nors Komisija neprivalo atskleisti informacijos, susijusios su laikinosiomis priemonėmis, prieš jas priimant, taikytinose taisyklėse nėra nieko, kas neleistų Komisijai atskleisti visos ar dalinės informacijos, susijusios su tokiomis priemonėmis, jei toks atskleidimas nepažeidžia Komisijos įsipareigojimų dėl konfidencialumo, nustatytų pagrindinio reglamento 19 straipsnyje. Iš tiesų ombudsmenas mano, kad bent jau tam tikros informacijos atskleidimas ankstyvame etape, net jei toks atskleidimas nėra privalomas, padės užtikrinti didesnį administracinio proceso skaidrumą.

2.11 Atsakydamas į argumentą, kad tam tikros informacijos pateikimas "darė įtaką" sprendimų priėmimo procesui, ombudsmenas pažymi, kad, priešingai nei galutinių antidempingo priemonių priėmimas, Komisija priima laikinąsias antidempingo priemones. Prieš priimdama laikinąsias antidempingo priemones Komisija privalo tik „konsultuotis“ su valstybėmis narėmis. Iš esmės pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 4 dalį „Komisijaimasi laikinų veiksmų pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis arba, ypatingos skubos atvejais, informavusi valstybes nares“(pabraukė ombudsmenas). Tokiomis aplinkybėmis, kai tik Komisija turi įgaliojimus priimti laikinąsias antidempingo priemones, jos sprendimas iš anksto pateikti informaciją apie savo ketinimus negali būti laikomas bandymu daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui(10). Atvirkščiai, tai turėtų būti vertinama kaip pastangos padidinti skaidrumą, kurioms ombudsmenas pritaria.

Ombudsmenas žino, kad išimtinėmis aplinkybėmis Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali panaikinti Komisijos sprendimą dėl laikinųjų priemonių(11). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tinklalapiuose pateikta informacija iš esmės skyrėsi nuo sprendime, kuriuo patvirtinamos laikinosios priemonės, pateiktos informacijos, negalima laikyti, kad tinklalapiuose pateikta informacija „darė“ Tarybai didesnį poveikį nei Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinamos laikinosios priemonės, pateikti argumentai. Taigi jo poveikis sprendimų priėmimo procesui, jei toks yra, turi būti laikomas neutraliu.

2.12 Kalbant apie galimą atitinkamos informacijos paskelbimo poveikį visuomenei, ombudsmenas supranta, kad skundo pateikėjas nurodė galimą klaidinantį tos informacijos poveikį. Todėl ombudsmenas pažymi, kad aptariamų tinklalapių tikslas buvo pateikti informaciją, susijusią su siūlomu laikinųjų antidempingo priemonių įvedimu. Ši informacija galėtų būti laikoma klaidinančia tik tuo atveju, jei ji iš esmės skirtųsi nuo informacijos, susijusios su laikinosiomis priemonėmis, kurios galiausiai buvo priimtos 2006 m. kovo 22 d.

Ombudsmenui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tinklalapiuose pateikta informacija iš esmės skyrėsi nuo informacijos, susijusios su laikinosiomis priemonėmis, kurios galiausiai buvo priimtos 2006 m. kovo 22 d. Todėl jis negalėjo "klaidinti" skaitytojų.

2.13 Atsižvelgdamas į savo išvadas Nr. 2.5, 2.6, 2.7, 2.10, 2.11 ir 2.12, ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo administravimo atvejo, susijusio su šiuo skundo aspektu.

3 Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo

3.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą.

3.2 Komisija nurodė, kad jos preliminarios išvados buvo pagrįstos faktais, patikrintais finansiniais duomenimis ir tyrime bendradarbiavusių šalių pateiktomis pastabomis. Komisija taip pat pareiškė, kad nustatytų priemonių tinkamumas yra griežtai suderinamas su atitinkamomis EB ir PPO taisyklėmis, įprasta Komisijos praktika ir Bendrijos teismų praktika.

3.3 Ombudsmenas pažymi, kad pradiniame skunde skundo pateikėjas nurodė, viena vertus, vartotojų, kurie, jo nuomone, dėl antidempingo muitų turi mokėti daugiau už batus, ir, kita vertus, tų Europos įmonių, kurios dalį savo veiklos teisėtai perkėlė į Kiniją arba Vietnamą ir kurioms taikomi antidempingo muitai, interesus. Kita vertus, skundo pateikėjas taip pat nurodė Europos bendroves, kurios visą savo gamybą laiko ES ir kurioms netaikomi antidempingo muitai. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nesilaikė „deramos pusiausvyros“ tarp šių dviejų šalių. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas citavo Danijos ekonomikos ir verslo reikalų ministerijos atliktus skaičiavimus, susijusius su pirmiau minėtų bendrovių, kurioms taikomi antidempingo muitai, ir vartotojų tikėtinais nuostoliais.

3.4 Ombudsmenas pirmiausia primena teismų praktiką, pagal kurią Bendrijos institucijos turi diskreciją nustatyti bendros prekybos politikos įgyvendinimo priemones, o teisminė kontrolė yra ribota tais atvejais, kai reikia įvertinti sudėtingas ekonomines situacijas(12). Ombudsmenas mano, kad atliekant tyrimą tikslinga laikytis tokio paties požiūrio.

Šiuo klausimu ombudsmenas pažymi, kad Komisijos pozicija, pagal kurią vertinami prieštaraujantys ekonominiai, socialiniai ir komerciniai interesai, analizuojant faktus, patikrintus finansinius duomenis ir visų tyrime bendradarbiavusių šalių pateiktas pastabas, o vėliau nusprendžiama labiau atsižvelgti į vieną interesų grupę, gali būti laikoma neproporcinga, jei galima įrodyti, kad priimdama savo poziciją Komisija neatsižvelgė į svarbius faktus arba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

Skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, kad Komisija neatsižvelgė į svarbius faktus arba kad Komisijos vertinimas buvo akivaizdžiai klaidingas.

3.5 Ombudsmenas taip pat primena, kad, kaip Komisija nurodė savo nuomonėje, laikinosios antidempingo procedūros priemonės gali būti pakeistos atlikus tolesnį vertinimą. Pagrindiniame reglamente paliekama galimybė galutinį sprendimą priimti Tarybai, kuri, kaip valstybių narių vyriausybių atstovė, gali geriausiai nuspręsti dėl politinių sumetimų.

3.6 Be to, ombudsmenas pažymi, kad kitame 2007 m. vasario 19 d. laiške ombudsmenui skundo pateikėjas nurodė 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą "Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje. Visų pirma ji atkreipė dėmesį į konkrečius komunikato teksto segmentus, pateiktus 6, 7 ir 8 puslapiuose, ir nurodė, kad komunikate nagrinėjamas proporcingumo klausimas ir laikomasi nuomonės, kad „Komisijapripažino skundo pateikėjo tvirtinimus arba bent jau pripažino nepatogią Komisijos poziciją dėl aptariamo antidempingo tyrimo“.

Ombudsmenas palankiai vertina tai, kad Komisija išreiškė pirmiau minėtą susirūpinimą, ir tiki, kad viešųjų konsultacijų, pradėtų atsakant į žaliosios knygos klausimyną, rezultatai galėtų būti naudingi gerinant gerą administravimą Komisijoje(13). Visų pirma ombudsmenas mano, kad viešos konsultacijos galėtų padėti išsiaiškinti skundo pateikėjo susirūpinimą dėl galimų nuostolių mažosioms ir vidutinėms įmonėms dėl laikinųjų priemonių nustatymo(14).

3.7 Atsižvelgdamas į 3.4 ir 3.6 punktuose pateiktas išvadas, ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo administravimo atvejo, susijusio su šiuo skundo aspektu.

4 Tariamas klaidingas Komisijos prevencinių priemonių pagrindas

4.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija savo sprendimą grindė klaidinga informacija ir kaip referencinę šalį neteisingai pasirinko Braziliją.

Pagrįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas nurodė informaciją, kurią Komisija paskelbė 2006 m. vasario 23 d. savo interneto svetainėje.

Dėl Brazilijos pasirinkimo referencine šalimi skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neatsižvelgė į pagrindinius Kinijos ir Brazilijos avalynės pramonės struktūrinius skirtumus.

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad buvo kitų esminių klaidų, susijusių su: i) valstybės kišimasis ir subsidijos Kinijos ir Vietnamo avalynės gamintojams; ii) tai, kad antidempingo priemonės buvo susijusios tik su devyniomis batų poromis iš kiekvienos 100 porų, parduodamų ES rinkose; ir iii) tai, kad mažmenininkai gali subalansuoti [nustatytus muitus] kitų produktų asortimente. Skundo pateikėjas taip pat nustatė, kad kai kurie teiginiai buvo klaidinantys, t. y. kad: i) dėl dempingo prarasta 40 000 darbo vietų (skundo pateikėjas teigia, kad nebuvo įrodyta, jog visos šios darbo vietos buvo prarastos dėl dempingo); ii) mažmeninės kainos išliko stabilios, net jei Kinijos ir Vietnamo avalynės importo į ES kainos sumažėjo (skundo pateikėjas teigia, kad kainų stabilumą lėmė kiti veiksniai, pavyzdžiui, naujos mados tendencijos arba skirtingi valiutų kursai); ir iii) buvo tikimasi, kad vaikiškai avalynei ir specialios technologijos sportinei avalynei antidempingo priemonės nebus taikomos (skundo pateikėjas teigia, kad šis netaikymas buvo susijęs su labai nedideliu bendrovių skaičiumi).

4.2 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad jos sprendimai nebuvo pagrįsti klaidinga informacija ir kad referencinės šalies pasirinkimas nebuvo klaidingas. Taikoma metodika, įskaitant referencinės šalies pasirinkimą ir nustatytų priemonių tinkamumą bei tinkamumą, yra griežtai suderinama su atitinkamomis EB ir PPO taisyklėmis, įprasta Komisijos praktika ir Bendrijos teismų praktika. Komisijos preliminarios išvados grindžiamos atliekant tyrimą bendradarbiavusių šalių pateiktais faktais, patikrintais finansiniais duomenimis ir pastabomis.

4.3 Pirma, ombudsmenas dar kartą pabrėžia, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2006 m. vasario 23 d.

Antra, ombudsmenas pakartoja, kad jo kontrolė klausimais, susijusiais su sudėtingų ekonominių situacijų vertinimu, yra neišvengiamai ribota.

Todėl nagrinėdamas šį skundo aspektą ombudsmenas įvertins Komisijos interneto svetainėje pateiktos informacijos vidinį nuoseklumą ir Komisijos argumentų tinkamumą atsižvelgiant į aplinkybes.

4.4 Dėl Brazilijos pasirinkimo referencine šalimi ombudsmenas pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 553/2006 4.3.1 punkte Komisija išsamiai ir nuosekliai išdėstė priežastis, kodėl referencine šalimi ji pasirinko Braziliją, o ne Tailandą, Indoneziją ar Indiją (kurias pasiūlė kai kurios suinteresuotosios šalys). Ombudsmenas visų pirma atkreipia dėmesį į reglamento 4.3.1 punkto („Gamybos struktūrų sąnaudų skirtumai“) 119 ir 120 konstatuojamąsias dalis, kuriose, atrodo, atsakoma į konkretų skundo pateikėjo argumentą, kad Brazilijos gamintojai vykdo veiklą visame gamybos procese – nuo projektavimo iki pardavimo nepriklausomiems pirkėjams, o Kinijos gamintojai vykdo tik pagrindinę gamybą(15). Iš tiesų Komisija pažymi, kad Brazilija yra tinkama referencinė šalis, nors Brazilijos rinka ir tiriamos rinkos gali turėti struktūrinių skirtumų, nes nustatant normaliąją vertę tokias sąnaudas galima koreguoti.

4.5 Dėl skundo pateikėjo argumentų, susijusių su odiniais batais "Special Technology Advanced Footwear" ("sportiniai batai") ir vaikiškais batais, ombudsmenas pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 553/2006 2.1 punkto 12-19 ir 28-31 konstatuojamosiose dalyse Komisija pateikė nuoseklių priežasčių, kodėl ji neįtraukė sportinių batų ir vaikiškų batų į antidempingo tyrimą.

4.6 Dėl skundo pateikėjo argumentų, susijusių su muitų poveikiu pirkėjams, ombudsmenas atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad tiekimo grandinėje yra pakankama marža antidempingo muitui absorbuoti(16).

4.7 Be to, ombudsmenas pažymi, kad Komisijos pareiškimai dėl valstybės kišimosi į Kinijos ir Vietnamo odinės avalynės sektorių(17) atrodo pagrįsti nuosekliais argumentais.

4.8 Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos teiginys, jog Europoje avalynės gamyba sumažėjo apie 30 proc. ir buvo prarasta 40 000 darbo vietų, yra neaiškus ir klaidinantis, nes jame nenurodyta, kurie iš šių skaičių atsirado dėl dempingo, o kurie ne. Ombudsmenas pažymi, kad Komisija nurodė, jog 40 000 darbo vietų praradimas šiame sektoriuje "nebuvosusijęs tik su dempingo kaina parduodamomis prekėmis" (18). Todėl Komisija teigia, kad šis poveikis atsirado ne vien dėl dempingo. Atsižvelgdamas į Komisijos vartojamą formuluotę, ombudsmenas nesutinka, kad tikslių duomenų apie dempingo poveikį nebuvimas galėjo klaidinti.

4.9 Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo administravimo atvejo, susijusio su šiuo skundo aspektu.

5 Tariamas neskaidrumas

5.1 Skundo pateikėjas teigė, kad neatskleidusi skundą pateikusių ES gamintojų tapatybės ir atrinktų ES gamintojų tapatybės, Komisija veikė neskaidriai.

Pagrįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas pažymėjo, kad Komisija savo interneto svetainėje nurodė, kad „dėlteisinių priežasčių atitinkamų bendrovių pavadinimų ir jų buvimo vietos negalima skelbti viešai“. Skundo pateikėjo nuomone, konfidencialiai nagrinėdamos minėtas bendrovių bylas suinteresuotosios šalys, įskaitant patį skundo pateikėją, negalėjo patvirtinti, ar buvo laikomasi reikalaujamo locus standi, ir patikrinti dokumentų, kurie buvo pateikti suinteresuotosioms šalims susipažinti, turinio. Kita vertus, suinteresuotosios šalys negalėjo patvirtinti, ar atrinkti ES gamintojai iš tiesų buvo tipiški, pavyzdžiui, pagal bendrą ES gamybos apimtį arba produktų asortimentą.

5.2 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad skundą pateikusių ES gamintojų ir atrinktų ES gamintojų tapatybės neatskleidimas šiuo atveju yra pateisinamas dėl Reglamente (EB) Nr. 553/2006 išsamiai išdėstytų priežasčių ir visiškai atitinka Komisijos praktiką panašiose situacijose. Komisija taip pat nurodė, kad ji paaiškino tai 2006 m. kovo 20 d. atsakyme skundo pateikėjui.

5.3 Ombudsmenas supranta, kad Komisija savo nuomonėje ombudsmenui nurodė Reglamento (EB) Nr. 553/2006 8 konstatuojamosios dalies a punktą, kuris išdėstytas taip:

"(...) Atrinkti Bendrijos gamintojai ir kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, remdamiesi pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis(19), paprašė neatskleisti jų tapatybės. Jie teigė, kad atskleidus jų tapatybę galėtų kilti didelio neigiamo poveikio rizika.

Kai kurie skundą pateikę Bendrijos gamintojai tiekia Bendrijos vartotojams, kurie taip pat gauna savo produktus iš KLR ir Vietnamo, tokiu būdu gaudami tiesioginės naudos iš šio importo. Todėl šių skundo pateikėjų padėtis yra kebli, nes kai kurie jų klientai gali būti nepatenkinti tuo, kad jie pateikė arba parėmė skundą dėl įtariamo žalingo dempingo. Dėl šių priežasčių jie manė, kad kai kurie jų klientai gali imtis atsakomųjų veiksmų, įskaitant galimą jų verslo santykių nutraukimą. Prašymas buvo patenkintas, nes jis buvo pakankamai pagrįstas.

Tam tikrų eksportuojančių gamintojųir vieno susijusio importuotojo atstovai teigė, kad jie negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, nes nebuvo atskleista skundo pateikėjų tapatybė. Jos teigė, kad tokiomis aplinkybėmis jos negalėjo patikrinti, ar skundo pateikėjai iš tiesų yra tipiški. Tačiau pažymima, kad suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti su kiekvieno skundo pateikėjo individualia gamybos apimtimi, todėl net jei tų bendrovių pavadinimai būtų išbraukti, būtų galima patikrinti jų tipišką kokybę. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.“

Ombudsmenas mano, kad šie argumentai yra nuoseklūs ir įtikinami.

5.4 Savo pastabose skundo pateikėjas, be kita ko, teigė, kad Komisija konfidencialiai laikė visus skundą pateikusius gamintojus, o ne tik tuos, kurie aiškiai prašė tokio konfidencialumo. Be to, priešingai ankstesnei Komisijos praktikai, konfidencialumo prašiusių skundo pateikėjų Komisija neprašė įrodyti, o šiuo atveju neįrodė, kad jie iš tikrųjų patiria komercinį spaudimą nutraukti bendradarbiavimą atliekant tyrimą ir (arba) atsiimti savo pritarimą skundui. Todėl šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas nurodė du dokumentus „Tamtikra avalynė su batviršiais iš odos arba plastikų iš Kinijos, Indonezijos ir Tailando“(20) ir „Avalynėsu batviršiais iš tekstilės iš Kinijos ir Indonezijos“(21).

5.5 Todėl ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinio reglamento(22) 19 straipsnyje dėl konfidencialumo šiuo klausimu numatytos dvi galimybės. Pirma, informacija, kuri pagal savo pobūdį yra konfidenciali, pavyzdžiui, dėl to, kad jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio jis gavo informaciją, turi būti tvarkoma konfidencialiai. Antra, informacija, kurią tyrimo šalys pateikė konfidencialiai, turi būti tvarkoma konfidencialiai. Todėl atrodo, kad Komisija galėtų, nepaisant to, kad tam tikros trečiosios šalys galbūt konkrečiai neprašė užtikrinti konfidencialumo, laikyti visų skundą pateikusių gamintojų tapatybę konfidencialia informacija, jei šios informacijos atskleidimas dėl savo pobūdžio turėtų didelį neigiamą poveikį informaciją pateikusiam asmeniui.

Reglamento (EB) Nr. 553/2006 8 konstatuojamosios dalies a punkte (kaip nurodyta 5.4 punkte) Komisija pateikė pakankamai nuoseklias priežastis, kodėl šios informacijos atskleidimas turėtų didelį neigiamą poveikį informaciją teikiančiam asmeniui. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenė mano, kad Komisijos paaiškinimas, kodėl skundą pateikusių ES gamintojų ir atrinktų ES gamintojų pavadinimus ji laikė konfidencialiais, yra tinkamas.

5.6 Galiausiai ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 553/2006 8 konstatuojamosios dalies a punktą "kiekvienoskundo pateikėjo individuali gamybos apimtis buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti, taigi, net jei tų bendrovių pavadinimai būtų išbraukti, būtų galima patikrinti jų reprezentatyvią kokybę."Todėl suinteresuotosios šalys, įskaitant skundo pateikėją, galėtų gauti atitinkamą informaciją savo pozicijai apginti.

5.7 Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo administravimo atvejo, susijusio su šiuo skundo aspektu.

6 Skundo pateikėjo teiginiai

6.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 553/2006, kuriuo tam tikrai odinei avalynei iš Kinijos ir Vietnamo nustatomos laikinosios antidempingo priemonės.

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad jau surinkti laikinieji antidempingo muitai turėtų būti panaikinti.

6.2 Komisija pareiškė, kad antidempingo tyrimas buvo atliktas visiškai laikantis pagrindinio reglamento ir kad netinkamo administravimo atvejų nebuvo. Atliekant šį tyrimą buvo griežtai laikomasi pagrindinio reglamento procedūrinių reikalavimų, taip užtikrinant šalims tinkamą teisę į gynybą. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nėra pagrindo sutikti su skundo pateikėjo teiginiais, kad Reglamentas (EB) Nr. 553/2006 turėtų būti panaikintas, o surinkti laikinieji muitai turėtų būti panaikinti.

6.3 Ombudsmenas pažymi, kad 2006 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1472/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą(23). Todėl priėmus tą reglamentą skundo pateikėjo teiginiai neteko prasmės.

7 Išvada

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo administravimo atvejo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

Nuoširdžiai,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) OL L 56, 1996, p. 1.

(2) OL L 77, 2004, p. 12.

(3) OL L 98, 2006, p. 3.

(4) 1991 m. liepos 12 d. Sprendimo Al Jubail Fertiliser prieš Tarybą, C-49/88, Rink. p. I-3187, 16 punktas.

(5) OL L 60, 1998, p. 1.

(6) OL L 298, 1997, p. 1.

(7) Byla 264/82 Timex prieš Tarybą ir Komisiją [1985] Rink. p. 849, 25 punktas.

(8) OL L 56, 1996, p. 1.

(9) OL L 77, 2004, p. 12.

(10) Ombudsmenas pažymi, kad nors tik 3 iš 25 valstybių narių balsavo už Komisijos pasiūlymą dėl laikinųjų antidempingo priemonių, tai nesutrukdė Komisijai jį priimti. Taigi, net jei tinklalapiuose pateikta informacija būtų „paveikusi“ valstybes nares, laikinųjų priemonių priėmimo atžvilgiu ji negali būti laikoma „paveikusia“ „sprendimų priėmimo procesą“.

(11) Žr. Reglamento 384/96 7 straipsnio 6 dalį.

(12) Byla C-150/94 Jungtinė Karalystė prieš Tarybą [1998] ECR-I-7235, 53 ir 54 punktai.

(13) Todėl ombudsmenas pažymi, kad komunikate Komisija pateikė odiniams batams taikomų antidempingo priemonių atvejo tyrimą ir apibendrindama nurodė, kad "turėtųbūti apsvarstyta, kaip geriau atsižvelgti į vartotojų interesus atliekant antidempingo tyrimus ir imantis bet kokių priemonių". Komisija taip pat pripažino, kad „ESįmonių, kurios perkelia savo gamybos elementus [už ES ribų], skaičius didėja ir šios įmonės sukuria tūkstančius darbo vietų ES“. Tačiau Komisija pridūrė, kad „pagalgaliojančias antidempingo taisykles nustatant, ar tenkinama tyrimui inicijuoti reikalinga Bendrijos pramonės dalis, buvo atsižvelgiama tik į tuos gamintojus, kurie išlaiko gamybą ES.“Šiuo atžvilgiu Komisija, inter alia, konsultacijoms pateikė šiuos klausimus: 4 klausimas. „ArES turėtų peržiūrėti dabartinę įvairių ekonominės veiklos vykdytojų interesų pusiausvyrą atliekant Bendrijos interesų patikrinimą prekybos apsaugos tyrimuose (...)?“ir 5 klausimą: „Arturime peržiūrėti, kaip prekybos apsaugos tyrimuose atsižvelgiama į vartotojų interesus?“

(14) Šiuo atžvilgiu ombudsmenas atkreipia dėmesį į 32 klausimą, pateiktą konsultacijoms: Ar norėtumėte, kad būtų nagrinėjami kokie nors ES prekybos apsaugos priemonių aspektai?

(15) "(119) Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad Brazilijos ir nagrinėjamųjų šalių sąnaudų struktūra skiriasi, nes kai kurias sąnaudas (moksliniai tyrimai ir plėtra, plėtra, dizainas ir t. t.), kurias remia Kinijos ir Vietnamo eksportuotojų klientai, patiria Brazilijos gamintojai ir todėl jos įtraukiamos į jų gamybos sąnaudas";

(120) Iš tiesų buvo nustatyta, kad kai kuriais atvejais tiriamųjų šalių eksportuotojai pardavė aptariamą produktą buvusiems Bendrijos gamintojams Bendrijoje, kurie vis dar remia pirmiau minėtus gamybos sąnaudų komponentus ir parduoda produktą su savo prekės ženklu. Tačiau tai nėra priežastis Brazilijos nelaikyti tinkama panašia šalimi, nes tokios sąnaudos gali būti koreguojamos nustatant normaliąjąvertę.“

(16) Komisija nurodė, inter alia, kad "yraaiškių įrodymų, kad nors odinės avalynės importo į ES kainos per pastaruosius penkerius metus sumažėjo daugiau nei 20 %, vartotojų kainos išliko stabilios ir net šiek tiek padidėjo. Įvedus muitą, odinių batų, kurių mažmeninė kaina yra 30–100 EUR, vidutinės didmeninės kainos padidėtų šiek tiek daugiau nei 1,5 EUR, t. y. 8,5 EUR. Tiekimo grandinėje yra galimybių absorbuoti nedidelį importo sąnaudų muitą jį paskirstant produktų asortimentui ir platinimo grandinei.“Atitinkamą tinklalapį galima rasti Komisijos svetainėje (http://europa.eu.int/comm/trade/issues/respectrules/anti_dumping/memo230206_en.htm).

(17) "Antidempingas: Kokių įrodymų Komisija turi apie valstybės kišimąsi į Kinijos ir Vietnamo odinės avalynės sektorių?“ Šis dokumentas pateikiamas Komisijos interneto svetainėje (http://europa.eu.int/comm/trade/issues/respectrules/anti_dumping/pr230206_evi_en_htm).

(18) Atitinkamą pareiškimą galima rasti Komisijos tinklalapyje (http://europa.eu.int/comm/trade/issues/respectrules/anti_dumping/memo230206_en.htm).

(19) Pagrindinio reglamento 19 straipsnis: „Informacija,kuri yra konfidencialaus pobūdžio (pavyzdžiui, dėl to, kad jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio jis gavo informaciją) arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, valdžios institucijos, jei tai pagrįsta, turi būti laikoma konfidencialia.“

(20) OL L 60, 1998, p. 1.

(21) OL L 298, 1997, p. 1.

(22) 19 straipsnis: „Informaciją,kuri yra konfidencialaus pobūdžio (pavyzdžiui, dėl to, kad jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio jis gavo informaciją) arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, valdžios institucijos, jei tai pagrįsta, laiko konfidencialia.“

(23) OL L 275, 2006, p. 1.