Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos Tarybos atsisakymu suteikti visapusišką prieigą prie teisinių nuomonių dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

Ombudsmeno tyrimo metu Taryba sutiko atskleisti du iš keturių dokumentų, tačiau toliau atsisakė atskleisti visus likusius du dokumentus, nors buvo leista iš dalies susipažinti su dokumentais.

Ombudsmenas sutinka, kad atsisakymas atskleisti visas teisines nuomones buvo pagrįstas tuo, kad tai pakenktų teisinių konsultacijų ir teismo proceso apsaugai. Todėl ji baigia bylą nustačiusi, kad netinkamo administravimo atvejų nėra, tačiau prašo Tarybos peržiūrėti savo atsisakymą, atsižvelgiant į tai, kad prabėgo dar daugiau laiko.

Byla buvo susijusi su skundo pateikėjo prašymu leisti susipažinti su dviem e. laiškais, Agentūros Mokslo tarybos nariams išsiųstais iš Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos valdybos pirmininko privačios e. pašto paskyros. Kai Agentūra atsisakė suteikti prieigą remdamasi tuo, kad šių dviejų elektroninių laiškų ji neturėjo, nes jie buvo išsiųsti iš privačios paskyros, skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo šio klausimo tyrimą, po kurio valdybos pirmininkas pateikė Agentūrai šių dviejų elektroninių laiškų kopijas. Taigi Agentūra galėjo įvertinti skundo pateikėjo prašymą leisti susipažinti su e. laiškais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001^[1]. Tada Agentūra suteikė skundo pateikėjui galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais. Ombudsmenas gavo visas šių dviejų e. laiškų kopijas ir galėjo patikrinti, ar skundo pateikėjui atskleistose kopijose padaryti kupiūravimai buvo pagrįsti.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su poveikio vertinimo ataskaitos dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais, projektais. Atskleisti dokumentus buvo atsisakyta motyvuojant tuo, kad tai pakenktų Komisijos sprendimų priėmimo procesui. Skundo pateikėjas, organizacijų grupė, manė, kad jam turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu. Ji pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo mėn. Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2015/1513. Ši direktyva buvo pagrįsta Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, prie kurio buvo pridėta poveikio vertinimo ataskaita, kurios projektai buvo nagrinėjami šioje byloje. Todėl ombudsmenė pasiūlė, kad, atsižvelgdama į šias naujas aplinkybes, Komisija suteiktų galimybę visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais. Komisija su tuo nesutiko, teigdama, kad nebuvo netinkamo administravimo. Tačiau, atsižvelgdama į naujas aplinkybes, ji paragino skundo pateikėją pateikti naują prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Vėliau skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad, gavusi naują prašymą leisti susipažinti su dokumentais, Komisija suteikė galimybę susipažinti su jos prašytais dokumentais. Todėl ombudsmenas baigė bylą ir nustatė, kad tolesnis skundo tyrimas nebuvo pagrįstas. Ji taip pat nurodė, kad ombudsmenas turi teisę prašyti institucijos, atsakant į pasiūlymą dėl ombudsmeno sprendimo byloje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, atsižvelgti į naujus argumentus, kodėl dokumentas turėtų būti paskelbtas.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su vertinimo formomis, parengtomis siekiant įvertinti valstybių narių paraiškas dėl Komisijos bendro nacionalinių keleivio duomenų įrašo (PNR [1]) tvarkymo sistemų finansavimo. Skundą pateikė Europos Parlamento narys.

Atsisakydama leisti susipažinti su prašomomis vertinimo formomis, Komisija rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimu, kuriame pripažinta, kad reikia išlaikyti vertinimo komitetų procedūrų, susijusių su konkurso procedūromis, konfidencialumą. Toje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad vertinimo komiteto narių nuomonių atskleidimas pakenktų jų nepriklausomumui ir taip rimtai pakenktų atitinkamos institucijos sprendimų priėmimo procesui. Tačiau skundo pateikėjas manė, kad šis sprendimas netaikytinas vertinimo procedūrai, susijusiai su valstybių narių pateiktų finansavimo paraiškų vertinimu.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos atsisakymas atskleisti prašomus dokumentus buvo nepagrįstas. Be to, ji sutiko, kad prašomų dokumentų atskleidimas grindžiamas viršesniu viešuoju interesu. Todėl ombudsmenė rekomendavo Komisijai leisti susipažinti su prašomais dokumentais (tačiau ji sutiko, kad vertintojų vardai ir pavardės galėtų būti kupiūruoti).

Komisija atsisakė priimti ombudsmeno rekomendaciją, tačiau nepateikė įtikinamų savo pozicijos motyvų. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir nustatė netinkamo administravimo atvejį.

[1] Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenys – tai informacija, kurią keleiviai pateikia rezervuodami ir užsakydami bilietus bei registruodamiesi skrydžiuose, taip pat kurią oro vežėjai renka savo komerciniais tikslais. Jame pateikiama kelių skirtingų rūšių informacija, pavyzdžiui, kelionės datos, kelionės maršrutas, informacija apie bilietą, kontaktiniai duomenys, kelionių agentūra, per kurią užsakytas skrydis, naudotos mokėjimo priemonės, vietos numeris ir informacija apie bagažą. Duomenys saugomi oro linijų rezervavimo ir išvykimo kontrolės duomenų bazėse.

Byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjo susirašinėjimą atliekant finansinį auditą valstybės narės lygmeniu. Ombudsmenui įsikišus, Komisija pateikė atsakymą. Ji atskleidė skundo pateikėjo prašomą dokumentą, tačiau pašalino kai kuriuos asmens duomenis (fizinių asmenų vardus ir pavardes). Ombudsmenė nustatė, kad Komisija tinkamai pagrindė duomenų kupiūravimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) nagrinėjo skundo pateikėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimu. Ombudsmeno tyrimo metu EIVT paskelbė dokumentą. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą kaip išsprendęs bylą.

Byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su jos nuomone dėl Serbijos įstatymo dėl nemokamos teisinės pagalbos projekto.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir patikrino atitinkamą dokumentą. Ombudsmenas įvertino turimą informaciją ir nustatė, kad Komisijos atsisakymas buvo pagrįstas pagal atitinkamas taikytinas taisykles dėl galimybės susipažinti su dokumentais (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001).

Todėl ombudsmenas baigė bylą ir nenustatė netinkamo administravimo. Vis dėlto ombudsmeno išvados grindžiamos teisės aktų, taikytų tą dieną, kai Komisija priėmė sprendimą dėl skundo pateikėjo kartotinės paraiškos, aiškinimu. Niekas netrukdo Komisijai, veikiančiai viešojo intereso labui, siekti didesnio skaidrumo, susijusio su tuo, kaip ji veda derybas dėl pasirengimo narystei ir kaip derybos vyksta arba galiausiai užbaigiamos. Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo projekto įsigaliojimas, preliminarus stojimo derybų 23 skyriaus uždarymas ir galimas Serbijos įstojimas į ES – visa tai yra laikas, kai Komisija galėtų iš naujo įvertinti padėtį, kad nustatytų, ar tebegalioja priežastys, kuriomis grindžiamas jos atsisakymas leisti susipažinti su prašomu dokumentu. Ombudsmenas tikisi, kad Komisija tai apsvarstys.

Ši byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su visomis pasiūlymų dėl ES finansuojamo projekto dėl romų Albanijoje vertinimo ataskaitomis.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisija teisingai atsisakė suteikti visapusišką prieigą remdamasi išimtimi dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kuria saugomi komerciniai interesai. Todėl ji padarė išvadą, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas, Londone dirbantis finansų žurnalistas, paprašė leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikta išsami informacija apie dvi Europos Centrinio Banko turto pirkimo programas, vykdytas iki 2017 m. kovo mėn. Šių programų tikslas – pasiekti, kad infliacijos lygis būtų artimas 2 %. Konkrečiau, skundo pateikėjas domėjosi pirkimo programų suskirstymu pagal šalis, bankus ir produktus, įskaitant už vertybinius popierius sumokėtas kainas, įsigytus kiekius ir tarpininkams sumokėtus mokesčius.

ECB atsakė, kad nors apibendrinta informacija apie pirkimo programas buvo paskelbta jo interneto svetainėje, nebuvo galima susipažinti su prašoma išsamia ir išskaidyta informacija apie pirkimo programas. ECB teigė, kad šiai informacijai taikomos išimtys, susijusios su i) viešojo intereso, susijusio su Sąjungos finansine, pinigų ar ekonomine politika, apsauga ir ii) fizinių ar juridinių asmenų komercinių interesų apsauga. Skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną, tvirtindamas, kad ECB neteisingai atsisakė suteikti prieigą prie duomenų.

Posėdyje su ECB ombudsmenas paprašė papildomų paaiškinimų ir patikslinimų dėl ECB atsisakymo suteikti prieigą. ECB nurodė, kad turi specialią pirkimo programų vidaus duomenų bazę ir kad, remdamasis iš jos gauta informacija, ECB kas savaitę rengia konfidencialias vidaus ataskaitas, kad Vykdomoji valdyba galėtų stebėti atliktus pirkimus ir priimti sprendimus dėl galimų būsimų pirkimų. ECB taip pat pateikė ombudsmenui savaitinės vidaus ataskaitos pavyzdį. Ataskaitoje buvo pateiktos skaičiuoklės su išsamia informacija apie pirkimus, suskirstyta pagal šalis.

Remdamasis per posėdį gauta papildoma informacija, ombudsmenas padarė išvadą, kad ECB atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su išsamiais duomenimis, kurių prašė skundo pateikėjas, atitiko atitinkamą teismų praktiką ir todėl buvo pagrįstas. Ji padarė išvadą, kad ECB nevykdė netinkamo administravimo, ir nutraukė bylą.

Šis strateginis tyrimas susijęs su svarbios neoficialios ES teisėkūros proceso dalies skaidrumu, t. y. trišalių dialogų skaidrumu.

Du ES teisėkūros organai – Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – priima teisės aktus remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Šio proceso metu abi teisėkūros institucijos, padedamos Komisijos, dažnai derasi vadinamuosiuose trišaliuose dialoguose, kurie yra neoficialūs trijų susijusių institucijų atstovų susitikimai. Trišalio dialogo metu Parlamentas ir Taryba, remdamiesi savo pradinėmis pozicijomis, bando susitarti dėl bendro teksto, dėl kurio vėliau balsuojama pagal oficialią teisėkūros procedūrą. Paaiškėjo, kad trišaliai dialogai yra labai veiksmingi siekiant tokių susitarimų, ir dauguma teisės aktų dabar priimami tokiu būdu.

Europos Sąjunga yra atstovaujamoji demokratija, kurioje piliečiai turi teisę reikalauti, kad jų atstovai atsakytų už jų vardu priimtus politinius sprendimus. Piliečiai taip pat turi teisę dalyvauti ES demokratiniame procese. Trišalių dialogų skaidrumas yra pagrindinis elementas užtikrinant, kad šios teisės būtų veiksmingos, ir įteisinant ES priimtus įstatymus. ES Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad ES piliečių gebėjimas susipažinti su argumentais, kuriais grindžiami teisėkūros veiksmai, yra būtina veiksmingo naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis sąlyga.

Nors apskritai ES teisėkūros procesas yra gana skaidrus, be kita ko, palyginti su daugeliu valstybių narių, ši proceso dalis sukėlė susirūpinimą dėl trišalio dialogo proceso veiksmingumo ir skaidrumo pusiausvyros.

Atsižvelgdama į tai, Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą. Ji išnagrinėjo, kokia informacija ir dokumentai turėtų būti aktyviai prieinami visuomenei ir kada, kad piliečiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

Trišalio dialogo skaidrumas yra esminis ES teisėkūros teisėtumo elementas. Piliečiai turi turėti galimybę tikrinti savo atstovų veiklą šioje svarbioje teisėkūros proceso dalyje. Piliečiams taip pat reikia informacijos apie trišaliuose dialoguose aptariamas temas, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese.

Ombudsmenė palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą didinant trišalių dialogų skaidrumą; tačiau ji siūlo, kad visos trys institucijos viešai skelbtų šiuos dokumentus ir informaciją: trišalio dialogo datas, pradines trijų institucijų pozicijas, bendras trišalio dialogo darbotvarkes, keturių skilčių dokumentus, galutinius kompromisinius tekstus, viešai paskelbtus trišalio dialogo pranešimus, dalyvaujančių politinius sprendimus priimančių asmenų sąrašus ir, kiek įmanoma, kitų derybų metu pateiktų dokumentų sąrašą. Visa tai turėtų būti pateikiama lengvai naudojamoje ir lengvai suprantamoje bendroje duomenų bazėje. Nors kai kurie dokumentai galėtų būti pateikti tuo metu, kai vyksta trišalio dialogo derybos , institucijos gali manyti, kad dėl viešojo intereso būtina suteikti galimybę visuomenei aktyviai susipažinti su tam tikrų rūšių dokumentais tik pasibaigus deryboms .