Ieškoti tyrimų

Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos Tarybos atsisakymu suteikti teisę išsamiai susipažinti su teisinėmis nuomonėmis dėl teisėkūros procedūra priimamo Europos prokuratūros įsteigimo reglamento ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) reglamento pasiūlymų.

Per ombudsmenės tyrimą Taryba sutiko atskleisti du iš keturių dokumentų, tačiau ir toliau nesutiko atskleisti dviejų likusių dokumentų, nors teisė iš dalies susipažinti su dokumentais buvo suteikta.

Ombudsmenė sutinka, kad atsisakymas išsamiai atskleisti teisines nuomones buvo pagrįstas, nes tai pakenktų teisinės pagalbos ir teismo procesų apsaugai. Todėl ji, nenustačiusi netinkamo administravimo atvejo, baigia bylos nagrinėjimą, tačiau ragina Tarybą persvarstyti savo atsisakymą, atsižvelgiant į tai, kad praėjo dar daugiau laiko.

Šis strateginis tyrimas yra susijęs su svarbaus neoficialaus ES teisėkūros proceso etapo, t. y. trišalio dialogo skaidrumu.

Dvi ES teisėkūros institucijos – Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – priima teisės aktus po to, kai Europos Komisija dėl jų pateikia pasiūlymą. Šio proceso metu abi teisėkūros institucijos, kurioms padeda Komisija, dažnai derasi rengdamos vadinamuosius trišalius dialogus, t. y. neoficialius trijų dalyvaujančių institucijų atstovų susitikimus. Per trišalį dialogą Parlamentas ir Taryba bando susitarti dėl bendro teksto, kurio pagrindą sudaro pradinės šių institucijų pozicijos ir dėl kurio vėliau balsuojama taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Iš praktikos matyti, kad trišaliai dialogai yra labai veiksminga priemonė, padedanti pasiekti tokius susitarimus, ir dabar dauguma teisės aktų priimami būtent šiuo būdu.

Europos Sąjunga grindžiama atstovaujamosios demokratijos principu – tai reiškia, kad piliečiai turi teisę reikalauti iš savo atstovų atsiskaityti už jų vardu priimtus sprendimus. Piliečiai taip pat turi teisę dalyvauti ES demokratijos procese. Trišalių dialogų skaidrumas yra svarbiausias aspektas užtikrinant šių teisių veiksmingumą ir ES priimamų teisės aktų teisėtumą. ES Teisingumo Teismas nurodė, kad ES piliečių galimybė sužinoti aplinkybes, kuriomis grindžiamas teisėkūros veiksmas, yra būtina veiksmingo jų demokratinių teisių įgyvendinimo sąlyga.

Nors ES teisėkūros procesas paprastai būna gana skaidrus, be kita ko, jį lyginant su teisėkūros procesu kitose valstybėse narėse, būtent dėl šio proceso etapo kilo abejonių, susijusių su trišalio dialogo veiksmingumo ir skaidrumo pusiausvyra.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą. Ji aiškinosi, kokia informacija ir dokumentai turėtų būti veiksmingai prieinami visuomenei, ir kokiu momentu reikėtų suteikti tokią prieigą, kad piliečiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

Trišalio dialogo skaidrumas yra esminis teisėto ES teisės aktų priėmimo proceso aspektas. Piliečiams būtina sudaryti sąlygas stebėti, kaip jų atstovai veikia per šį svarbų teisėkūros proceso etapą. Siekdami veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese, piliečiai taip pat prašo suteikti informacijos apie trišaliuose dialoguose aptariamas temas.

Ombudsmenė džiaugiasi iki šiol pasiektais laimėjimais didinant trišalių dialogų skaidrumą, tačiau ji trims institucijoms siūlo viešai skelbti toliau nurodytus dokumentus ir informaciją. Trišalio dialogo datas, trijų institucijų pirmines pozicijas, bendrąsias trišalio dialogo darbotvarkes, „keturių stulpelių“ dokumentus, galutinius kompromisinius tekstus, viešai paskelbtas trišalio dialogo pastabas, dalyvaujančių politinių sprendimų priėmėjų sąrašus ir, kiek tai įmanoma, kitų per derybas pateiktų dokumentų sąrašą. Visą šią informaciją reikėtų skelbti lengvai naudojamoje ir suprantamoje bendroje duomenų bazėje. Nors kai kuriuos dokumentus būtų galima skelbti dar tebevykstant trišaliam dialogui, tačiau institucijos gali manyti, kad, atsižvelgiant į viešąjį interesą, visuomenę būtina veiksmingai informuoti apie tam tikrų rūšių dokumentus tik pasibaigus deryboms.

The case concerned the complainant’s request for access to two e-mails sent from the private e-mail account of the President of the Governing Board of the European Research Council Executive Agency to the members of the Scientific Council of the Agency. When the Agency refused access on the basis that the two e-mails were not in its possession as they were sent from a private account, the complainant turned to the European Ombudsman.

The Ombudsman opened an inquiry into the issue, after which the President of the Governing Board provided the Agency with copies of the two e-mails. Thus, the Agency could assess the complainant’s request for access to the e-mails under Regulation 1049/2001^[1]. The Agency then granted the complainant partial access to the documents. The Ombudsman obtained full copies of the two e-mails and was able to verify that the redactions made in the copies disclosed to the complainant were justified.

The Ombudsman therefore closed the inquiry with a finding of no maladministration.

The case concerned the Commission’s refusal to grant public access to draft versions of an Impact Assessment Report (IAR) on indirect land-use change related to biofuels (ILUC). Disclosure of the documents was refused on the ground that it would undermine the Commission’s decision-making process. The complainant, a group of organisations, considered that it should be granted access to the documents it requested.

The Ombudsman inquired into the issue. She noted that in September 2015, Parliament and Council adopted Directive 2015/1513. That Directive was based on the Commission’s legislative proposal to which the impact assessment report, the draft versions of which were at issue in this case, was attached. The Ombudsman therefore proposed that, in light of these new circumstances, the Commission grant public access to the requested documents. The Commission disagreed, arguing that there had been no maladministration on its part. It however invited the complainant to make a new request for access to documents, in light of the new circumstances. The complainant later informed the Ombudsman that, following a new request for access to documents, the Commission granted access to the documents it had requested. The Ombudsman thus closed the case with a finding that no further inquiries into the complaint were justified. She also pointed out that the Ombudsman is entitled to ask an institution to take into consideration, when responding to a proposal for a solution of the Ombudsman in an access to documents case, new arguments as to why a document should be released.

Byloje buvo nagrinėjamas Europos Komisijos atsisakymas leisti viešai susipažinti su vertinimo formomis, sudarytomis vertinant valstybių narių prašymus dėl Komisijos nacionalinių keleivio duomenų įrašų (PNR[1]) tvarkymo sistemų bendro finansavimo. Skundą pateikė Europos Parlamento narys.

Atsisakydama suteikti prieigą prie prašomų vertinimo formų, Komisija rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimu, kuriuo pripažinta, jog būtina užtikrinti vertinimo komiteto veiklos, susijusios su konkurso procedūromis, konfidencialumą. Toje byloje Bendrasis Teismas nusprendė, kad vertinimo komiteto narių nuomonių atskleidimas keltų pavojų jų nepriklausomumui ir tai labai pakenktų atitinkamos institucijos sprendimų priėmimo procesui. Vis dėlto skundo pateikėjas mano, kad šis sprendimas netaikytinas valstybių narių pateiktų finansavimo paraiškų vertinimo procedūrai.

Ombudsmenė atliko šiuo klausimu tyrimą ir nustatė, kad Komisijos atsisakymas atskleisti prašomus dokumentus buvo nepagrįstas. Be to, ji sutiko, kad prašomus dokumentus reikėjo atskleisti dėl viešojo intereso viršenybės. Todėl ombudsmenė rekomendavo Komisijai atskleisti prašomus dokumentus (tačiau sutiko, kad vertintojų vardai ir pavardės būtų įslaptinti).

Komisija atsisakė priimti ombudsmenės rekomendaciją, įtikinamai nepagrįsdama savo pozicijos. Todėl ombudsmenė įžvelgė netinkamo administravimo atvejį ir bylą baigė.

 

[1] Keleivio duomenų įrašų (PNR) duomenys yra informacija, kurią keleiviai pateikia užsakydami ir rezervuodami bilietus ir registruodamiesi skrydžiui, taip pat informacija, kurią savo komerciniais tikslais renka oro vežėjai. Ji apima kelias informacijos rūšis, pavyzdžiui, informaciją apie kelionės datas, kelionės maršrutą, bilietus, kontaktinius duomenis, kelionių agentūrą, per kurią buvo užsakytas skrydis, naudotas mokėjimo priemones, vietą lėktuve ir bagažą. Šie duomenys saugomi oro linijų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės duomenų bazėse.

The case concerned the Commission’s failure to reply to the complainant’s correspondence in the context of a financial audit at the Member State level. Following the Ombudsman’s intervention, the Commission replied. It disclosed the document requested by the complainant but redacted some personal data (names of physical persons). The Ombudsman found that the Commission correctly justified the redaction under Regulation 45/2001.