Strasbūras, 2003 m. gruodžio 12 d.

Gerbiamas pone H.,

2002 m. gruodžio 12 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui Proper Foods Ltd vardu. Skundas buvo pateiktas prieš Komisiją ir buvo susijęs su tuo, kaip ji nagrinėjo prašymus paaiškinti 2002 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 954/2002.

2003 m. sausio 23 d. Jūsų skundas buvo perduotas Komisijos pirmininkui. 2003 m. sausio 28 d. Jūs išsiuntėte papildomą informaciją, kuri 2003 m. vasario 11 d. buvo persiųsta Komisijai. 2003 m. balandžio 15 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2003 m. birželio 10 d.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

2002 m. gruodžio mėn. vienos Airijos bendrovės vardu ombudsmenui buvo pateiktas skundas dėl to, kaip Komisija nagrinėjo prašymus paaiškinti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 954/2002 (1) (toliau – reglamentas).

Skundo pateikėjo teigimu, svarbios šios faktinės aplinkybės:

Iš karto po reglamento paskelbimo kelios valstybės narės kreipėsi į Komisiją prašydamos paaiškinti 9 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje nustatytas sušaldytos jautienos importo licencijų paraiškų pateikimo terminas – „iki 2002 m. birželio 14 d.“. Tačiau valstybės narės nustatė skirtingus tokių paraiškų priėmimo terminus: 2002 m. birželio 13 arba 14 d. Airija, kurioje įsikūrusi skundą pateikusi bendrovė, kaip galutinį terminą nustatė 2002 m. birželio 13 d.

Taip pat buvo paprašyta paaiškinti reglamento 9 straipsnio 4 dalį. Šioje nuostatoje paaiškinama, kokiomis aplinkybėmis ir kaip valstybės narės tikrina, ar prašytojai nėra tarpusavyje susiję. Jame taip pat nurodyta, kad nustačius susijusius pareiškėjus, visos atitinkamos paraiškos atmetamos.

Nepaisant nuolatinių valstybių narių priminimų, Komisija savo paaiškinimą pateikė tik 2002 m. birželio 14 d., t. y. pasibaigus paraiškų pateikimo terminui kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant Airiją.

2002 m. birželio 12 d. vykusiame susitikime Airijos valdžios institucijos patarė skundą pateikusiai bendrovei nepateikti prašymo, nes nebuvo paaiškinta 9 straipsnio 4 dalis. Priežastis buvo ta, kad Airijos valdžios institucijos manė, jog Komisija 9 straipsnio 4 dalį aiškins taip, kad tarp skundą pateikusios bendrovės ir kitos bendrovės, iš kurios ji buvo įsigyta, vis dar egzistuotų ryšys. Dėl to būtų atmestas ne tik skundą pateikusios bendrovės prašymas, bet ir bendrovės, kuri anksčiau pardavė skundą pateikusią bendrovę, prašymas. Tai atgrasė skundą pateikusią bendrovę nuo prašymo pateikimo 2002 m. birželio 13 d.

Kai 2002 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė aiškinamąjį raštą, tapo aišku, kad skundą pateikusi bendrovė turėtų teisę gauti importo licenciją. Todėl skundą pateikusi bendrovė tą pačią dieną pateikė paraišką. Airijos valdžios institucijos atmetė šį prašymą, nes jis nebuvo pateiktas iki 2002 m. birželio 14 d. pagal Airijos valdžios institucijų pateiktą reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino aiškinimą.

Todėl Komisijos aiškinamasis raštas turėjo didelės įtakos Airijos administracijos politikai, susijusiai su paraiškų tinkamumu. Jei pranešimas būtų buvęs pateiktas anksčiau, Airijos valdžios institucijos nebūtų pareiškusios savo pozicijos 2002 m. birželio 12 d. susitikime.

Iš esmės skundo pateikėjas teigia, kad:

i) Komisija laiku nepateikė Komisijos reglamento (EB) Nr. 954/2002 paaiškinimo.

ii) Skundo pateikėjas buvo diskriminuojamas, palyginti su pareiškėjais kitose Europos Sąjungos dalyse.

Skundo pateikėjas prašo išduoti licenciją arba sumokėti kompensaciją.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:

Šiuo reglamentu atidaroma metinė sušaldytos jautienos importo iš Bendrijos kvota, kaip reikalaujama pagal PPO CXL sąrašą. Anksčiau ši kvota pasižymėjo didėjančiomis spekuliacijomis. Todėl buvo nuspręsta nustatyti griežtesnius dalyvavimo kriterijus, visų pirma siekiant išvengti fiktyvių veiklos vykdytojų registracijos. Reglamento šeštoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdžių priežasčių įtarti, kad fiktyvūs ūkio subjektai pateikė registracijos paraišką, valstybės narės turėtų išsamiau išnagrinėti paraiškas.

Siekiant atsižvelgti į šį tikslą, reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai du ar daugiau pareiškėjų turi tą patį pašto adresą arba yra registruoti PVM mokėtojais tuo pačiu pašto adresu, arba kai valstybės narės turi kitų rimtų priežasčių įtarti, kad veiklos vykdytojai yra susiję, valstybės narės patikrina, ar tokie pareiškėjai nėra susiję vienas su kitu, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 [2] 143 straipsnyje.

Reglamento 9 straipsnio 4 dalies ir Reglamento 2454/93 143 straipsnio tekstas yra akivaizdus ir galimi pareiškėjai gali jį lengvai suprasti. Aiškinamoji pastaba valstybėms narėms šiomis aplinkybėmis nėra lemiama. Kalbant apie 9 straipsnio 4 dalį, pranešime galėjo būti tik aiškiai paaiškinta, kad „143 tikrinimas“ nėra sistemingas tikrinimas /.../, jis atliekamas tik /.../ tais atvejais, kai valstybės narės turi rimtų priežasčių įtarti, kad pareiškėjai yra susiję ta prasme, kad jie nėra nepriklausomi vienas nuo kito valdymo, personalo ir veiklos požiūriu.“ Reglamento 2454/93 143 straipsnyje nustatyti kriterijai yra privalomi, nurodant, kad „asmenys laikomi susijusiais tik tuo atveju, jei: /.../“.

Kai skundo pateikėjas nusprendė nepateikti prašymo, tariamai atsižvelgdamas į galimą poveikį bendrovei, iš kurios buvo įsigyta skundą pateikusi bendrovė, jis tai padarė remdamasis griežtai subjektyviomis priežastimis ir asmeniniu komercinės rizikos vertinimu.

Kalbant apie paraiškų pateikimo terminą, nesvarbu, ar jis buvo 2002 m. birželio 13, ar 14 d. Šis klausimas jau buvo išnagrinėtas 2002 m. rugpjūčio 30 d. laiške skundo pateikėjui (3). Visos suinteresuotosios šalys turėjo pakankamai laiko savo paraiškoms parengti, neatsižvelgiant į tai, ar nacionalinės valdžios institucijos nustatė 2002 m. birželio 13 ar 14 d. terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo pateikėjo tvirtinimas yra nepagrįstas.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas iš esmės pakartoja savo ankstesnius argumentus. Apibendrindamas jis taip pat pateikia šiuos naujus punktus:

Komisija vis dar nenagrinėjo faktinės problemos, dėl kurios buvo pateiktas skundas dėl diskriminacijos, t. y. kodėl skirtingose valstybėse narėse buvo leisti du skirtingi terminai ir kodėl aiškinamasis raštas buvo paskelbtas tik 2002 m. birželio 14 d., nepaisant nuolatinių kelių valstybių narių priminimų.

Skundo pateikėjo sprendimas nepateikti prašymo prieš parengiant aiškinamąjį raštą buvo grindžiamas ne jo paties pateiktu reglamento 9 straipsnio 4 dalies aiškinimu, o tuo, kad Komisija laiku neišnagrinėjo prašymų paaiškinti naujai nuosavybės teise priklausančių bendrovių padėtį. Netiesa, kad reglamento 9 straipsnio 4 dalis ir Reglamento 2454/93 143 straipsnis yra savaime suprantami. Pateikdama aiškinamąjį raštą Komisija pati pripažino, kad reikia papildomų paaiškinimų.

Be to, netiesa, kad aiškinamasis raštas nagrinėjamu atveju nebuvo lemiamas. Neginčijama, kad Airijos valdžios institucijos, pateikdamos informaciją skundo pateikėjui, visiškai priklausė nuo Komisijos paaiškinimo. Taip pat netiesa, kad nesvarbu, ar terminas buvo 2002 m. birželio 13 d., ar 14 d., nes pareiškėjai valstybėse narėse, kurioms nustatytas vėlesnis terminas, galėjo pasinaudoti aiškinamajame rašte pateiktais paaiškinimais prieš pateikdami paraiškas.

SPRENDIMĄ

1 Dėl tariamo Komisijos nesugebėjimo laiku pateikti paaiškinimų

1.1 Skundas susijęs su tuo, kaip Komisija nagrinėjo prašymus paaiškinti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 954/2002 (4) dėl sušaldytos jautienos importo kvotų. Skundo pateikėjas teigia, kad išdavusi aiškinamąjį raštą tik pasibaigus tam tikrų valstybių narių importo licencijų paraiškų pateikimo terminams, Komisija laiku neišdavė aiškinamojo rašto. Dėl Airijos valdžios institucijų patarimo, kurio politikai didelės įtakos turėjo Komisijos aiškinamasis raštas, skundo pateikėjas nepateikė skundą pateikusios bendrovės paraiškos prieš parengiant aiškinamąjį raštą, o tai buvo padaryta tik pasibaigus Airijoje nustatytam paraiškų pateikimo terminui.

1.2 Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad sušaldytos jautienos metinės importo kvotos atžvilgiu daugėja spekuliacijų, todėl reglamente numatyti griežtesni dalyvavimo kriterijai. Atitinkamai reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kada valstybės narės turi patikrinti, ar pareiškėjai nėra susiję vienas su kitu, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 143 straipsnyje.

1.3 Iš Komisijos nuomonių dėl dviejų ankstesnių skundų, susijusių su tais pačiais faktais, ombudsmenas supranta, kad aiškinamojo rašto tikslas buvo padėti nacionalinėms valdžios institucijoms nagrinėti paraiškas importo licencijoms gauti ir kad jis buvo išduotas laiku šiam tikslui pasiekti(5).

1.4 Šiuo atveju skundo pateikėjas teigia, kad Airijos valdžios institucijos jam patarė nepateikti skundą pateikusios bendrovės prašymo prieš parengiant aiškinamąjį raštą ir kad raštas buvo išduotas tik pasibaigus paraiškų pateikimo terminui Airijoje. Ombudsmenas mano, kad Komisija negali būti laikoma atsakinga už tai, kad nacionalinės valdžios institucijos remiasi aiškinamuoju raštu arba juo remiasi kitais tikslais nei pateiktų prašymų nagrinėjimas.

1.5 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog Komisija privalėjo pateikti valstybėms narėms aiškinamąjį raštą anksčiau nei ji tai padarė. Todėl ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo, susijusio su šiuo skundo aspektu.

2 Dėl kaltinimo diskriminacija

2.1 Savo pirminiame skunde skundo pateikėjas teigia, kad skundą pateikusi įmonė buvo diskriminuojama, palyginti su pareiškėjais kitose ES dalyse, nes Komisija leido nustatyti skirtingus paraiškų importo licencijoms gauti pateikimo terminus: 2002 m. birželio 13 d. Airijoje ir 2002 m. birželio 14 d. keliose kitose valstybėse narėse.

2.2 Komisija teigia, kad visos suinteresuotosios šalys turėjo pakankamai laiko savo paraiškoms parengti, neatsižvelgiant į tai, ar nacionalinės valdžios institucijos nustatė 2002 m. birželio 13 ar 14 d. terminą. Komisija nurodo skundo pateikėjui adresuotą raštą, kuriame ji jam pranešė, kad teisinė padėtis yra aiški tais atvejais, kai skiriasi kalbinės versijos: taikomos valstybėje narėje, kurioje pateikiamas prašymas, oficialiai pripažintos kalbinės versijos nuostatos. Ombudsmenas taip pat atkreipia dėmesį į vieną iš 1.3 punkte nurodytų ankstesnių skundų, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog Airijos valdžios institucijos teisingai aiškino reglamente nustatytą terminą. Komisija taip pat paaiškino, kad ji neturi jokio pagrindo imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios terminą aiškino kitaip(6).

2.4 Ombudsmenas mano, kad Komisijos argumentai, jog ji neturi jokio pagrindo imtis veiksmų dėl valstybių narių terminų skirtumų ir kad visos suinteresuotosios šalys turėjo pakankamai laiko parengti savo paraiškas nepriklausomai nuo termino, atrodo pagrįsti. Todėl atrodo, kad Komisija šiuo atžvilgiu nepatyrė jokios diskriminacijos.

2.5 Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas išsamiau išdėsto savo įtarimus dėl diskriminacijos. Komisija neišdavė aiškinamojo rašto iki paraiškų pateikimo Airijoje termino pabaigos, tačiau tai padarė iki termino pabaigos keliose kitose valstybėse narėse. Skundo pateikėjo teigimu, tai suteikė pareiškėjams iš kitų valstybių narių pranašumą, nes jie galėjo pasinaudoti rašte pateiktais paaiškinimais prieš pateikdami paraiškas.

2.6 Ombudsmenas pažymi, kad šiuo atveju ir dviem ankstesniais atvejais, nurodytais 1.3 punkte, Komisija jau pakankamai aiškiai išdėstė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių, kad nereikėtų prašyti jos pateikti papildomos nuomonės dėl išsamaus kaltinimo.

2.7 Kalbant apie išsamaus teiginio esmę, ombudsmenas norėtų pabrėžti, kad skundas, taigi ir įtarimas dėl diskriminacijos, pateiktas prieš Komisiją, kuri pateikė aiškinamąjį raštą siekdama vienintelio tikslo - padėti nacionalinėms valdžios institucijoms nagrinėti paraiškas importo licencijoms gauti. Atsižvelgdamas į 1.4 punkte pateiktą išvadą, t. y. kad Komisija negali būti laikoma atsakinga už aiškinamojo rašto naudojimą kitais nei paraiškų tvarkymo tikslais, ombudsmenas mano, kad Komisija nesielgė diskriminaciniu būdu.

2.8 Atsižvelgdamas į 2.4 ir 2.7 punktuose pateiktas išvadas, ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija šiuo skundo aspektu nevykdė netinkamo administravimo.

3 Pretenzijos

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas ombudsmeno išvadas, skundo pateikėjo reikalavimai negali būti patenkinti.

4 Išvada

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) 2002 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 954/2002, atidarantis KN kodu 0202 klasifikuojamos sušaldytos galvijienos bei KN kodu 02062991 klasifikuojamų produktų tarifinę kvotą ir numatantis jos administravimą (2002 m. liepos 1 d.–2003 m. birželio 30 d.), OL L 147/8.

(2) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, OL L 253/1.

(3) Šis raštas susijęs su skundo pateikėjo klausimu dėl skirtingų terminų skirtingose valstybėse narėse, nes skiriasi reglamento redakcijos oficialiosiomis kalbomis. Laiške teigiama, kad teisinė padėtis yra aiški tais atvejais, kai atsiranda skirtumų, t. y. taikomos taikymo valstybėje narėje oficialiai pripažintos kalbinės versijos nuostatos. Šiuo konkrečiu atveju diskriminacijos nebuvo. Paraiškų teikimo procesas buvo tik priemonė įtraukti į patvirtintų ūkio subjektų sąrašą, nesuteikiant šiam patvirtinimui jokio ekonominio pranašumo.

(4) 2002 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 954/2002, atidarantis KN kodu 0202 klasifikuojamos sušaldytos galvijienos bei KN kodu 02062991 klasifikuojamų produktų tarifinę kvotą ir numatantis jos administravimą (2002 m. liepos 1 d.–2003 m. birželio 30 d.), OL L 147/8.

(5) Bylos 1712/2002/(SM)IJH ir 1343/2002/(SM)IJH. Šiais atvejais netinkamo administravimo atvejų nenustatyta. Sprendimus galima rasti Europos ombudsmeno interneto svetainėje http://www.ombudsman.europa.eu

(6) Byla 1343/2002/(SM)IJH. Šiuo atveju netinkamo administravimo atvejų nenustatyta. Sprendimą galima rasti Europos ombudsmeno interneto svetainėje http://www.ombudsman.europa.eu