Skundo aplinkybės

1. 2011 m. rugsėjo 5 d. skundo pateikėjas Europos Centriniam Bankui (ECB) pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Skundo pateikėjas paprašė leisti susipažinti su laišku, kurį ECB tariamai išsiuntė Ispanijos valdžios institucijoms ir kuriame buvo pateiktos nuorodos, rekomendacijos ir gairės biudžeto klausimais (toliau – laiškas).

2. 2011 m. rugsėjo 12 d. ECB atmetė skundo pateikėjo prašymą. Ji nurodė, kad pagal ECB sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais [1] 4 straipsnio 1 dalies a punkto antrą įtrauką galimybė susipažinti su šiuo raštu turi būti nesuteikta, nes tai keltų pavojų viešajam interesui, susijusiam su ES arba valstybės narės pinigų ir ekonomine politika. Visų pirma, šio rašto atskleidimas neigiamai paveiktų ECB pranešimų valstybėms narėms, kaip priemonių atkurti investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis, veiksmingumą. ECB nurodė, kad šis klausimas yra itin svarbus siekiant tinkamai plėtoti pinigų politiką. Ji taip pat informavo skundo pateikėją apie galimybę pateikti kartotinę paraišką jos vykdomajai valdybai.

3. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundo pateikėjas pateikė kartotinę paraišką ECB vykdomajai valdybai. Jis pareiškė, kad jei šis laiškas „pastūmėjo Ispanijos valdžios institucijas įgyvendinti konstitucinę reformą, ribojančią valstybės skolą [2], tuomet minėta institucija kišosi į nacionalinį suverenitetą. Ispanijos piliečiai turi teisę žinoti, ar ES institucija paprašė konstitucinės reformos. Be to, skundo pateikėjas manė, kad ECB nurodyta išimtis netaikytina, nes rašto atskleidimas jokiu būdu negali kelti pavojaus Ispanijos pinigų ir ekonominei politikai. Jei ECB būtų teisus, Komisija negalėtų skelbti savo ataskaitų apie valstybių narių ekonominę padėtį ir atitinkamų rekomendacijų. Nepaisant to, tokios ataskaitos yra viešai prieinamos.

4. Kita vertus, skundo pateikėjas paprašė „galimybės iš dalies susipažinti su dokumentu“, t. y. kad ECB jam praneštų, ar jis davė kokį nors nurodymą arba pateikė rekomendaciją Ispanijos Vyriausybei dėl konstitucinės reformos.

5. 2011 m. rugsėjo 22 d. ECB atmetė kartotinę paraišką, manydamas, kad nurodyta išimtis taikytina. ECB nuomone, šio rašto atskleidimas, nors ir iš dalies, galėtų turėti įtakos pranešimų, kuriuos ECB gali siųsti valstybėms narėms, veiksmingumui, kad būtų sudarytos palankios sąlygos atkurti investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis. ECB informavo skundo pateikėją apie teisių gynimo priemones, kuriomis jis gali pasinaudoti pagal SESV 228 ir 263 straipsnius.

6. 2011 m. spalio 4 d. skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

7. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl šių kaltinimų ir pretenzijų.

Įtarimas:

Europos centrinis bankas nepateikė skundo pateikėjui tinkamų motyvų, dėl kurių jis, remdamasis Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje numatyta išimtimi, atmetė jo kartotinę paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su laišku, kurį ECB nusiuntė Ispanijos valdžios institucijoms ir kuriame tariamai buvo nuorodų, rekomendacijų ir gairių biudžeto klausimais.

Teiginys:

Europos Centrinis Bankas turėtų pateikti skundo pateikėjui tinkamus savo pozicijos motyvus arba suteikti jam galimybę susipažinti su prašomu dokumentu bent tiek, kiek būtina siekiant nustatyti, ar jo raštu buvo raginama iš dalies pakeisti Ispanijos Konstituciją, kuria ribojama valstybės skola.

Tyrimas

8. 2011 m. lapkričio 11 d. ombudsmenas perdavė skundą ECB pirmininkui ir paragino pateikti nuomonę dėl pirmiau minėto kaltinimo ir pretenzijos. Ombudsmenas taip pat informavo ECB pirmininką, kad jis nori susipažinti su banko byla, susijusia su skundu. 2011 m. gruodžio 11 d. skundo pateikėjas nusiuntė papildomą korespondenciją dėl skundo ombudsmenui, kuris 2011 m. lapkričio 15 d. persiuntė ją ECB.

9. 2012 m. vasario 1 d. ombudsmeno tarnybos patikrino su skundu susijusias ECB bylas.

10. 2012 m. vasario 28 d. ECB pateikė nuomonę dėl skundo. Ombudsmenas perdavė nuomonę skundo pateikėjui, kad šis pateiktų galimas pastabas, kurias jis išsiuntė 2012 m. kovo 6 d.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Dėl kaltinimo nepateikus tinkamų motyvų

Ombudsmenui pateikti argumentai

11. Skunde skundo pateikėjas teigė, kad negali būti jokios teisėtos piliečių teisės nustatyti konstitucinės reformos ištakas išimties, nes Konstitucija yra „pagrindinė nuostata“nacionaliniu lygmeniu.

12. 2011 m. gruodžio 11 d. ombudsmenui išsiųstoje tolesnėje korespondencijoje skundo pateikėjas pridūrė, kad 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba visiškai skaidriai susitarė dėl fiskalinio pakto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nacionalinių administracijų pareiga turėti subalansuotą biudžetą turėtų būti įtvirtinta nacionalinėse konstitucijose arba lygiaverčiuose teisės aktuose. Taigi Europos piliečiai, kurių nacionalinės konstitucijos šiuo klausimu bus iš dalies pakeistos, žino, kad 2011 m. gruodžio 9 d. pasiektas susitarimas paskatino tokią reformą. Ispanijos piliečiai turėtų turėti tokią pačią teisę žinoti savo Konstitucijos pakeitimo [įvykusio iki 2011 m. gruodžio 9 d.] kilmę.

13. Savo nuomonėje ECB paaiškino, kad raštas Ispanijos Vyriausybei buvo išsiųstas 2011 m. rugpjūčio mėn. Tai yra griežtai konfidencialus ECB pirmininko pranešimas Ispanijos ministrui pirmininkui, kuriame išreiškiamas „ECB susirūpinimas dėl tuo metu itin sunkios ir sudėtingos Ispanijos ekonomikos padėties ir poveikio euro zonos stabilumui, o Ispanijos vyriausybė raginama ryžtingai ir skubiai imtis būtinų priemonių augimo potencialui didinti ir fiskaliniam konsolidavimui užtikrinti“. Šios priemonės turėtų pagerinti darbo rinkos veikimą, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir toliau reformuoti produktų rinką. ECB pareiškė, kad rašte Ispanijos Vyriausybė nebuvo raginama iš dalies pakeisti Konstituciją, kad būtų apribota valstybės skola. ECB tikslas buvo apsaugoti savo pinigų politikos vientisumą ir veiksmingumą kuo labiau atsižvelgiant į euro zonos piliečių interesus.

14. ECB nuomone, šio rašto atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su Sąjungos pinigų politika, apsaugai. Be to, ECB pareiškė, kad jam pačiam „labai svarbu turėti galimybę perduoti euro zonos Europos ir nacionalinėms valdžios institucijoms aktualią ir atvirą informaciją tokiu būdu, kuris laikomas veiksmingiausiu tarnauti viešajam interesui, susijusiam su jo įgaliojimų vykdymu“. Tai apima, jei reikia, galimybę siųsti neoficialius ar konfidencialius pranešimus.

15. Dėl priežasčių, dėl kurių buvo atmestos skundo pateikėjo pirminės ir kartotinės paraiškos, ECB laikėsi nuomonės, kad jos buvo tinkamos. Ji nurodė Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką, pagal kurią motyvų pareiškimas turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju „atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei atitinkamą klausimą reglamentuojančių teisės normų visumą“[3]. Motyvuojant nebūtina gilintis į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Skundo pateikėjui skirtuose raštuose ECB negalėjo nurodyti daugiau priežasčių, dėl kurių atskleidimas būtų pakenkęs saugomam interesui, nes tai būtų reiškę jo turinio „(dalinį) atskleidimą“.

16. Galiausiai ECB nurodė Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su didele ES institucijų veiksmų laisve vertinant, ar dokumentų atskleidimas keltų pavojų Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktu saugomiems interesams [4]. Tas pats turėtų būti taikoma ir ECB vertinant Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas išimtis. ECB laikėsi nuomonės, kad „jis laikėsi taikytinų procedūrinių taisyklių, įskaitant pareigą motyvuoti, ir kad vertindamas viešąjį interesą jis nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepiktnaudžiavo įgaliojimais“.

17. Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad ECB neatsakė į ombudsmeno tyrime pateiktą reikalavimą, t. y. ar raštu „siekiama pakeisti Ispanijos Konstituciją“. ECB nurodė, kad jis neragino Ispanijos valdžios institucijų imtis tokios reformos, tačiau nepaaiškino, ar jo rašte siūlomas toks rezultatas. Skundo pateikėjas teigė, kad, siekdamas išsiaiškinti šį klausimą, jis rėmėsi ombudsmeno žiniomis apie rašto turinį.

18. Skundo pateikėjas teigė, kad demokratiniu teisėtumu grindžiamoje sistemoje tiek ES, tiek nacionalinio lygmens valdžios institucijos už savo veiksmus turi būti atskaitingos visuomenei. Piliečiams tai reiškia galimybę išsamiai stebėti sprendimų priėmimo procesą ir susipažinti su atitinkama informacija. Joks kitas interesas negali būti svarbesnis už piliečių interesą kontroliuoti savo vyriausybes ir ES institucijas vykdant konstitucinę reformą. Bet kuriuo atveju ECB neįrodė, kad šio rašto atskleidimas rimtai pakenktų tariamai saugomam viešajam interesui. Be to, ji galėjo pateikti savo nuomonėje pateiktus paaiškinimus tuo metu, kai atsakė į skundo pateikėjo pirmines ir kartotines paraiškas.

Ombudsmeno vertinimas

19. Sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje nustatyta, kad „ECB nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kurių atskleidimas pakenktų: a) visuomenės intereso, susijusio su: Bendrijos ar valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika“. Ši bendros taisyklės dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis yra identiška Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto ketvirtoje įtraukoje įtvirtintai išimtisi.

20. Taigi reikia įvertinti, ar tuo metu, kai ECB atmetė kartotinę paraišką, jis: i) turėjo teisę manyti, kad taikytina jo sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje numatyta išimtis, susijusi su ekonominės ir pinigų politikos apsauga, ir ii) tinkamai išdėstė savo požiūrį skundo pateikėjui pateikdamas tinkamus motyvus.

21. Dėl išimties, kuria remiasi ECB, taikymo ombudsmenas primena nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų esminių išimčių, susijusių su viešuoju interesu, taikymu: „[institucijai] turi būti pripažinta plati diskrecija nustatyti, ar dokumentų, susijusių su sritimis, kurioms taikomos šios išimtys, atskleidimas galėtų pakenkti viešajam interesui“, atsižvelgiant į tai, kad „toks sprendimas atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais yra sudėtingas ir subtilus ir reikalauja ypatingo atsargumo, o Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti kriterijai yra labai bendro pobūdžio“[5].

22. Susipažinęs su laišku, ombudsmenas gali patvirtinti, kad ECB savo nuomonėje tiksliai apibūdino jo turinį. Be to, jis mano, kad rašte buvo pateikta informacija, kuri, atrodo, yra labai opaus pobūdžio, nurodant kelis rimtus Ispanijos ekonomikos trūkumus ir galimas jų pasekmes, nustatant pažeidžiamiausias jos sritis ir siūlant priemones, kurias būtų galima numatyti siekiant juos pašalinti.

23. Apie sudėtingą ekonominę ir rinkos padėtį Ispanijoje atitinkamu laikotarpiu (t. y. kartotinės paraiškos atmetimo dieną) visuomenė žino. Remdamasis savo atliktu rašto patikrinimu, ombudsmenas mano, kad atskleidus ECB išsamią Ispanijos ekonomikos sunkumų analizę atitinkamu metu galėjo būti pakenkta šios šalies ir jos piliečių interesams, nes ji galėjo susidurti su spekuliacinėmis grėsmėmis finansų rinkose ir taip pakenkti jos ekonominei politikai.

24. Be to, ombudsmenas pripažįsta, kad, kaip pabrėžė ECB, svarbu, kad jis atvirai bendrautų su valstybės narės vyriausybe. Nors vien šio intereso nepakanka, kad tokie pranešimai apskritai ir bet kokiomis aplinkybėmis nebūtų viešai žinomi, vis dėlto tai yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti atliekant konkretų pranešimo vertinimą, siekiant nustatyti, ar jo atskleidimas iš tikrųjų pakenktų teisėtiems interesams, saugomiems ECB sprendimu dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais [6]. Šiuo klausimu ombudsmenas pažymi, kad labai svarbu aiškiai atskirti, viena vertus, ECB, kuris yra Sąjungos institucija, bendrojo intereso labui vykdanti centrinio banko funkcijas, ir, kita vertus, komercinius bankus, siekiančius privačių interesų.

25. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas pripažįsta, kad nebuvo nepagrįsta manyti, kaip tai padarė ECB tuo metu, kai atmetė skundo pateikėjo kartotinę paraišką, kad atskleidus raštą, nors ir iš dalies, galėjo būti padaryta didelė žala interesams, saugomiems ECB sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytomis išimtimis.

26. Priešingai nei Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė atskleisti informaciją dėl viršesnio viešojo intereso. ECB sprendimu dėl galimybės susipažinti su dokumentais taip pat įtvirtinta ši skirtinga tvarka, susijusi su banko dokumentais. Kaip nurodė Teisingumo Teismas [7], „iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės matyti, kad institucijos atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais yra privalomas, kai dokumento atskleidimas visuomenei pakenktų interesams, kuriuos ši nuostata saugo, ir tokiu atveju nebūtina su šių interesų apsauga susijusių reikalavimų palyginti su reikalavimais, kylančiais iš kitų interesų“(išskirta mano). Ši teismo praktika pagal analogiją visiškai taikytina ECB sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punktui, kurio turinys yra identiškas reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto turiniui. Todėl, priešingai nei mano skundo pateikėjas, nei Reglamente 1049/2001, nei ECB sprendime dėl galimybės susipažinti su dokumentais nenumatytas teisėtas demokratinis piliečių interesas išsiaiškinti konstitucinės reformos, kuri būtų viršesnė už būtinybę apsaugoti to sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje nustatytus interesus, kilmę.

27. Dėl motyvų pareiškimo, kurį ECB pateikė skundo pateikėjui, kad atmestų tiek jo pirmines, tiek kartotines paraiškas, ECB teisingai teigia, kad „reikalavimai, kuriuos turi atitikti motyvų pareiškimas, priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių“ir kad motyvų pareiškimas turi nepakenkti jautriems interesams, saugomiems pačia taikoma išimtimi. Vis dėlto šiuo atveju ombudsmenas mano, kad paprastos nuorodos į interesus, kuriems kiltų pavojus, nepateikiant jokio paaiškinimo, siejančio galimą žalą šiems interesams su konkrečiu dokumento turiniu, nepakako, kad būtų laikomasi reikalaujamo motyvavimo lygio.

28. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad tirdamas šį skundą ECB peržiūrėjo poziciją, kurios jis laikėsi atsakydamas į pirmines ir kartotines paraiškas, ir suderino savo pradinius motyvus su reikiamu standartu. Iš tiesų, jo nuomone, ECB konkrečiai įvertino rašto turinį ir jį pakankamai išsamiai apibūdino, kad būtų galima suprasti šio turinio jautrumą. ECB taip pat paaiškino priežastis, dėl kurių jis išsiuntė raštą Ispanijos valdžios institucijoms, ir ketinimus, kuriais jis grindžiamas. Šis konkretus pagrindas kartu su rizikos, kurią atskleidimas keltų saugomiems interesams, vertinimu, pateiktu pirminiuose atsakymuose skundo pateikėjui, objektyviai leidžia skundo pateikėjui išsiaiškinti, kodėl nagrinėjamu atveju atskleidimas buvo atmestas.

29. Vykstant teismo procesui dėl sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, Teisingumo Teismui kyla klausimas, ar panaikinti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad „[jei] sprendime yra tam tikrų motyvų [...], tie motyvai negali būti pirmą kartą išplėtoti ir paaiškinti ex post facto“Teisme, išskyrus išimtines aplinkybes [8]. Kadangi ombudsmenas neturi įgaliojimų panaikinti sprendimą, ombudsmeno procesas atitinka skirtingus kriterijus ir nebūtinai turi tą patį tikslą kaip teismo procesas. Šiuo atveju ombudsmenas nemano, kad būtų naudinga kritikuoti pirminius ECB sprendimo atmesti kartotinę paraišką motyvus. Tačiau ombudsmenas toliau pateiks dar vieną pastabą, ragindamas ECB, atsakydamas į prašymus leisti susipažinti su dokumentais, sutelkti dėmesį į savo argumentų kokybę.

30. Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad ECB, jo nuomone, nevisiškai išnagrinėjo ombudsmeno tyrime pateiktą skundą, nes jame nepaaiškinta, ar raštas paskatino 2011 m. Ispanijos konstitucinę reformą. Jis pareiškė, kad šį klausimą turi išsiaiškinti ombudsmenas, kuris matė laišką.

31. Pagal savo įgyvendinimo nuostatų [9] 14 straipsnio 2 dalies a punktą ombudsmenas negali atskleisti informacijos, gautos tikrinant dokumentus, kurie jam buvo nurodyti kaip konfidencialūs. Todėl, kad galėtų patenkinti skundo pateikėjo prašymą, 2012 m. birželio 14 d. per susitikimą su ECB pirmininku ombudsmenas paprašė jo sutikimo pranešti skundo pateikėjui apie faktą, apie kurį ombudsmenas žino iš savo atlikto patikrinimo, t. y. kad rašte nesiūloma keisti Ispanijos Konstitucijos. Pirmininkas nedelsdamas sutiko su šiuo prašymu, o 2012 m. birželio 18 d. ombudsmeno tarnybos apie tai pranešė skundo pateikėjui. Skundo pateikėjas patvirtino, kad, atsižvelgdamas į šią papildomą informaciją, mano, kad jo skundas išspręstas.

32. Ombudsmenas dėkoja skundo pateikėjui už parodytą pasitikėjimą ir palankiai vertina konstruktyvų ir bendradarbiavimu grindžiamą ECB požiūrį viso tyrimo metu.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad ECB išsprendė skundą.

B. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Europos Centrinis Bankas išsprendė skundą.

Skundo pateikėjas ir ECB bus informuoti apie šį sprendimą.

Papildoma pastaba

Ombudsmenas ragina Europos centrinį banką ir toliau laikyti dokumentų atskleidimą visuomenei ir sprendimų atsisakyti atskleisti motyvus ne tik teisiniais įsipareigojimais, bet ir galimybe parodyti savo įsipareigojimą laikytis skaidrumo principo ir taip padidinti jo teisėtumą piliečių akyse.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. liepos 19 d.

---

[1] 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimas 2004/258/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais, OL L 80, 2004 3 18, p. 42.

[2] 2011 m. rugsėjo 27 d. Ispanijos Konstitucijos 135 straipsnio reforma. Ispanijos OL 233/2011, I skirsnis, p. 101931.

[3] ECB citavo 1996 m. vasario 14 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C‐122/94, Rink. p. I‐881, 29 punktą; 2003 m. kovo 15 d. Sprendimo Interporc prieš Komisiją, C‐41/00 P, Rink. p. I‐2125, 55 punktą; 2000 m. kovo 15 d. Sprendimo Kujer prieš Tarybą, T‐188/98, Rink. p. II‐1959, 36 punktą; 2010 m. sausio 19 d. Sprendimo Co-Frutta prieš Komisiją, sujungtos bylos T‐355/04 ir T‐466/04, Rink. p. II‐1, 100 punktą.

[4] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

[5] 2007 m. sausio 13 d. Sprendimas Sison prieš Tarybą (C-266/05 P, Rink. p. I-1233, 34–36 punktai) ir 2011 m. sausio 13 d. Sprendimas IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds gGmbH prieš Komisiją (T-362/08, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 104 punktas).

[6] Iš tiesų ES Teisingumo Teismas yra aiškiai nusprendęs, kad nagrinėdamos paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais institucijos turi konkrečiai išnagrinėti kiekvieną atitinkamą dokumentą. Vien to, kad dokumentas susijęs su išimtimi saugomu interesu, savaime nepakanka šios išimties taikymui pateisinti. Atvirkščiai, atitinkama institucija iš esmės turi paaiškinti, kaip dokumento atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti nurodyta išimtimi saugomam interesui. Be to, rizika pakenkti saugomiems interesams turi būti pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją, C-506/08 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 76 punktas; 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Bachelor prieš Komisiją, T-250/08, dar nepaskelbto Rinkinyje, 78 punktas; 2009 m. kovo 11 d. Sprendimo Borax Europe prieš Komisiją , T-166/05, dar nepaskelbto Rinkinyje, 88 punktas; 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, sujungtos bylos C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 72 punktas; 2008 m. kovo 11 d. Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą , sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-1429, 43 punktas; 2005 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją, T-2/03, Rink. p. II-1121, 69 punktas; 5 išnašoje minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 75 punktas.

[7] Sprendimas Sison prieš Tarybą (nurodytas 5 išnašoje, 46 punktas); 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB (T-3/00 ir 337/04, Rink. p. II-4779, 227 punktas).

[8] Žr. 7 išnašoje minėto sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB 278 punktą.

[9] 2002 m. liepos 8 d. Europos ombudsmeno sprendimas, patvirtinantis įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeistas 2004 m. balandžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 3 d. ombudsmeno sprendimais. Paskelbta adresu http://www.ombudsman.europa.eu/fr/resources/provisions.faces/en/373/html.bookmark