Skundo aplinkybės

1. 2011 m. rugsėjo 5 d. skundo pateikėjas Europos Centriniam Bankui (ECB) pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Skundo pateikėjas paprašė leisti susipažinti su raštu, kurį ECB tariamai išsiuntė Ispanijos valdžios institucijoms ir kuriame „nurodyta, pateikta rekomendacijų ir gairių“biudžeto klausimais (toliau – raštas).

2. 2011 m. rugsėjo 12 d. ECB atmetė skundo pateikėjo prašymą. Ji nurodė, kad pagal ECB sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais [1] 4 straipsnio 1 dalies a punkto antrą įtrauką turi būti atsisakyta leisti susipažinti su raštu, nes tai pakenktų viešajam interesui, susijusiam su Sąjungos arba valstybės narės pinigų ir ekonomine politika. Visų pirma, šio rašto atskleidimas neigiamai paveiktų ECB pranešimų valstybėms narėms, kaip priemonių investuotojų pasitikėjimui finansų rinkomis atkurti, veiksmingumą. ECB atkreipė dėmesį į tai, kad šis klausimas yra itin svarbus tinkamam pinigų politikos plėtojimui. Ji taip pat informavo skundo pateikėją apie galimybę pateikti kartotinę paraišką jos vykdomajai valdybai.

3. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundo pateikėjas ECB vykdomajai valdybai pateikė kartotinę paraišką. Jis pareiškė, kad jei laiškas "stūmė"Ispanijos valdžios institucijas įgyvendinti konstitucinę reformą, ribojančią valstybės skolą [2], tada minėta institucija kišosi į nacionalinį suverenitetą. Ispanijos piliečiai turi teisę žinoti, ar konstitucinės reformos prašė ES institucija. Be to, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad ECB nurodyta išimtis netaikytina, nes rašto atskleidimas jokiu būdu negali kelti pavojaus Ispanijos pinigų ir ekonominei politikai. Jei ECB būtų teisus, tuomet, pavyzdžiui, Komisija negalėtų skelbti savo ataskaitų apie valstybių narių ekonominę padėtį ir atitinkamų rekomendacijų. Nepaisant to, tokios ataskaitos yra viešai prieinamos.

4. Kita vertus, skundo pateikėjas paprašė „iš dalies susipažinti su dokumentu“, t. y. kad ECB jį informuotų, ar jis davė nurodymą arba pateikė rekomendaciją Ispanijos vyriausybei, kuria remiantis buvo įvykdyta konstitucinė reforma.

5. 2011 m. rugsėjo 22 d. ECB atmetė kartotinę paraišką, manydamas, kad taikytina nurodyta išimtis. ECB laikėsi nuomonės, kad šio rašto atskleidimas, nors ir iš dalies, galėtų turėti įtakos pranešimų, kuriuos ECB gali siųsti valstybėms narėms, siekdamas sudaryti palankias sąlygas investuotojų pasitikėjimui finansų rinkomis atkurti, veiksmingumui. ECB informavo skundo pateikėją apie teisių gynimo priemones, kuriomis jis gali pasinaudoti pagal SESV 228 ir 263 straipsnius.

6. 2011 m. spalio 4 d. skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

7. Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl šių įtarimų ir pretenzijų.

Įtarimas:

Europos Centrinis Bankas nepateikė skundo pateikėjui tinkamų motyvų, dėl kurių jis, remdamasis Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje numatyta išimtimi, atmetė jo kartotinę paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su laišku, kurį ECB išsiuntė Ispanijos valdžios institucijoms ir kuriame tariamai buvo nuorodų, rekomendacijų ir gairių biudžeto klausimais.

Reikalavimas:

Europos Centrinis Bankas turėtų pateikti skundo pateikėjui tinkamą savo pozicijos pagrindimą arba leisti jam susipažinti su prašomu dokumentu bent tiek, kiek tai būtina siekiant nustatyti, ar jo laišku buvo raginama iš dalies pakeisti Ispanijos Konstituciją, apribojant valstybės skolą.

Tyrimas

8. 2011 m. lapkričio 11 d. ombudsmenas perdavė skundą ECB pirmininkui ir paragino pateikti nuomonę dėl pirmiau nurodyto teiginio ir reikalavimo. Ombudsmenas taip pat informavo ECB pirmininką, kad jis nori susipažinti su banko byla, susijusia su skundu. 2011 m. gruodžio 11 d. skundo pateikėjas nusiuntė ombudsmenui papildomą su skundu susijusią korespondenciją, kuri 2011 m. lapkričio 15 d. jį perdavė ECB.

9. 2012 m. vasario 1 d. ombudsmeno tarnybos patikrino su skundu susijusias ECB bylas.

10. ECB nuomonę dėl skundo pateikė 2012 m. vasario 28 d. Ombudsmenas perdavė šią nuomonę skundo pateikėjui, kad jis galėtų pateikti savo pastabas, kurias jis išsiuntė 2012 m. kovo 6 d.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Kaltinimas dėl tinkamo motyvavimo stokos

Ombudsmenui pateikti argumentai

11. Skunde skundo pateikėjas teigė, kad negali būti jokios teisėtos piliečių teisės nustatyti konstitucinės reformos kilmę išimties, nes Konstitucija yra „pagrindinė nuostata“nacionaliniu lygmeniu.

12. Kitoje 2011 m. gruodžio 11 d. ombudsmenui nusiųstoje korespondencijoje skundo pateikėjas pridūrė, kad 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba visiškai skaidriai susitarė dėl fiskalinio pakto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nacionalinių administracijų pareiga turėti subalansuotą biudžetą turėtų būti įtvirtinta nacionalinėse konstitucijose arba lygiaverčiuose teisės aktuose. Taigi Europos piliečiai, kurių nacionalinės konstitucijos šiuo atžvilgiu būtų iš dalies pakeistos, žino, kad 2011 m. gruodžio 9 d. pasiektas susitarimas paskatino tokią reformą. Ispanijos piliečiai turėtų turėti tokią pačią teisę sužinoti savo Konstitucijos pakeitimo, padaryto iki 2011 m. gruodžio 9 d., priežastis.

13. Savo nuomonėje ECB paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. raštas buvo nusiųstas Ispanijos Vyriausybei. Tai griežtai konfidencialus ECB pirmininko pranešimas Ispanijos Ministrui Pirmininkui, kuriame išreiškiamas „ECB susirūpinimas dėl tuo metu itin sunkios ir sunkios Ispanijos ekonomikos padėties ir jos padarinių euro zonos stabilumui ir Ispanijos vyriausybės prašoma ryžtingai ir greitai imtis būtinų priemonių augimo potencialui didinti ir fiskaliniam konsolidavimui užtikrinti“. Nagrinėjamos priemonės turėtų pagerinti darbo rinkos veikimą, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir toliau reformuoti produktų rinką. ECB nurodė, kad rašte Ispanijos vyriausybė nėra raginama iš dalies pakeisti Konstituciją, kad būtų apribota valstybės skola. ECB tikslas buvo apsaugoti „pinigų politikos vientisumą ir veiksmingumą atsižvelgiant į euro zonos piliečių interesus“.

14. ECB laikėsi nuomonės, kad atskleidus raštą būtų pakenkta viešojo intereso, susijusio su Sąjungos pinigų politika, apsaugai. Be to, ECB pareiškė, kad jam pačiam „labai svarbu turėti galimybę tinkamai ir atvirai perduoti informaciją euro zonos Europos ir nacionalinėms valdžios institucijoms tokiu būdu, kuris laikomas veiksmingiausiu tarnauti viešajam interesui, susijusiam su jo įgaliojimų vykdymu“. Prireikus tai apima galimybę siųsti neoficialius arba konfidencialius pranešimus.

15. Dėl skundo pateikėjo pirminių ir kartotinių paraiškų atmetimo motyvų ECB nusprendė, kad jie yra tinkami. Ji nurodė Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką, pagal kurią motyvų pareiškimas turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju „atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas“[3]. Motyvuojant nereikia gilintis į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Savo laiškuose skundo pateikėjui ECB negalėjo nurodyti daugiau priežasčių, kodėl atskleidimas pakenktų saugomam interesui, nes tai reikštų jo turinio (dalinį) atskleidimą.

16. Galiausiai ECB rėmėsi Teisingumo Teismo praktika, susijusia su didele diskrecija, kurią ES institucijos turi vertindamos, ar dokumentų atskleidimas keltų pavojų Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktu saugomiems interesams [4]. Tas pats turėtų būti taikoma ECB vertinant Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas išimtis. ECB laikėsi nuomonės, kad „jis laikėsi taikomų procedūrinių taisyklių, įskaitant pareigą motyvuoti, ir kad vertinant viešąjį interesą nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida ar piktnaudžiauta įgaliojimais“.

17. Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė, kad ECB neatsakė į ombudsmeno tyrime pateiktą pretenziją, t. y. į tai, ar laiške „buvo raginama iš dalies pakeisti Ispanijos Konstituciją“. ECB nurodė, kad jis neprašė Ispanijos valdžios institucijų imtis tokios reformos, tačiau nepaaiškino, ar jo rašte buvo pasiūlytas toks rezultatas, ar jis buvo pasiūlytas. Skundo pateikėjas teigė, kad siekdamas išsiaiškinti šį klausimą jis rėmėsi ombudsmeno žiniomis apie rašto turinį.

18. Skundo pateikėjas teigė, kad demokratiniu teisėtumu grindžiamoje sistemoje tiek ES, tiek nacionalinio lygmens valdžios institucijos turi būti atskaitingos visuomenei už savo veiksmus. Piliečiams tai reiškia galimybę išsamiai stebėti sprendimų priėmimo procesą ir susipažinti su atitinkama informacija. Joks kitas interesas negali būti viršesnis už piliečių interesą kontroliuoti savo vyriausybes ir ES institucijas, kiek tai susiję su konstitucine reforma. Bet kuriuo atveju ECB neįrodė, kad šio rašto atskleidimas sukeltų rimtą pavojų tariamai saugomam viešajam interesui. Be to, ji galėjo pateikti savo nuomonėje pateiktus paaiškinimus tuo metu, kai atsakė į skundo pateikėjo pirmines ir kartotines paraiškas.

Ombudsmeno vertinimas

19. Sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje nustatyta, kad „ECB atsisako leisti susipažinti su dokumentu, jei jo atskleidimas pakenktų: a) viešąjį interesą, susijusį su: ... - Bendrijos arba valstybės narės finansinė, pinigų ar ekonominė politika". Ši bendros taisyklės dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis yra identiška Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto ketvirtoje įtraukoje įtvirtintai taisyklei.

20. Taigi reikia įvertinti, ar atmesdamas kartotinę paraišką ECB: i) pagrįstai nusprendė, kad jos sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje numatyta išimtis, susijusi su ekonominės ir pinigų politikos apsauga, yra taikytina; ir ii) tinkamai išdėstė savo nuomonę skundo pateikėjui pateikdamas atitinkamus motyvus.

21. Dėl ECB nurodytos išimties taikymo ombudsmenas primena nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų esminių išimčių, susijusių su viešuoju interesu, taikymu: „turi būti pripažinta, kad institucija turi didelę diskreciją nustatyti, ar dokumentų, susijusių su sritimis, kurioms taikomos šios išimtys, atskleidimas galėtų pakenkti viešajam interesui“, atsižvelgiant į tai, kad „toks sprendimas dėl atsisakymo yra sudėtingas ir subtilus, todėl jį reikia priimti ypač apdairiai ir kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti kriterijai yra labai bendro pobūdžio“[5].

22. Susipažinęs su laišku, ombudsmenas gali patvirtinti, kad ECB savo nuomonėje tiksliai apibūdino jo turinį. Be to, jis laikosi nuomonės, kad rašte pateikta informacija, kuri, atrodo, yra labai neskelbtina, ir atkreipia dėmesį į keletą rimtų Ispanijos ekonomikos trūkumų ir jų galimas pasekmes; nustatyti pažeidžiamiausias jos teritorijas; ir pasiūlyti priemones, kurias būtų galima numatyti siekiant jas panaikinti.

23. Sudėtinga ekonominė ir rinkos padėtis Ispanijoje atitinkamu metu (t. y. kartotinės paraiškos atmetimo data) yra viešai žinoma. Remdamasis šio rašto patikrinimu, ombudsmenas mano, kad atskleidus išsamią ECB analizę, susijusią su tuo metu buvusiais Ispanijos ekonomikos sunkumais, galėjo būti pakenkta šios šalies ir jos piliečių interesams, nes ji galėjo susidurti su spekuliacinėmis grėsmėmis finansų rinkose ir taip pakenkti jos ekonominei politikai.

24. Be to, ombudsmenas pripažįsta, kaip pabrėžė ECB, jo ir valstybės narės vyriausybės atviro bendravimo svarbą. Nors šio intereso savaime nepakanka, kad apskritai ir bet kokiomis aplinkybėmis tokie pranešimai nebūtų viešai žinomi, vis dėlto tai yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti atliekant konkretų pranešimo vertinimą, siekiant nustatyti, ar jo atskleidimas iš tikrųjų keltų grėsmę teisėtiems interesams, saugomiems ECB sprendimu dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais [6]. Šiuo klausimu ombudsmenas pažymi, kad labai svarbu aiškiai atskirti, viena vertus, ECB, kuris yra Sąjungos institucija, bendrojo intereso labui vykdanti centrinio banko funkcijas, nuo, kita vertus, komercinių bankų, siekiančių privačių interesų.

25. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas pripažįsta, kad nebuvo nepagrįsta manyti, kaip ECB padarė tuo metu, kai atmetė skundo pateikėjo kartotinę paraišką, kad rašto atskleidimas, nors ir iš dalies, galėjo rimtai pakenkti interesams, saugomiems ECB sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytomis išimtimis.

26. Priešingai nei Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė atskleisti informaciją remiantis viršesniu viešuoju interesu. ECB sprendimas dėl galimybės susipažinti su dokumentais taip pat įtvirtino šią skirtingą tvarką Banko dokumentams. Kaip nurodė Teisingumo Teismas [7], „iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės matyti, kad institucijos atsisakymas leisti susipažinti yra privalomas, kai dokumento atskleidimas visuomenei pakenktų šioje nuostatoje saugomiems interesams, ir tokiu atveju nebūtina suderinti reikalavimų, susijusių su šių interesų apsauga, su reikalavimais, kylančiais iš kitų interesų“(išskirta mano). Ši jurisprudencija pagal analogiją visiškai taikytina ECB sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punktui, kurio turinys identiškas reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto turiniui. Todėl, priešingai, nei mano skundo pateikėjas, nei Reglamente Nr. 1049/2001, nei ECB sprendime dėl galimybės susipažinti su dokumentais nenumatytas teisėtas demokratinis piliečių interesas išsiaiškinti konstitucinės reformos ištakas, kad būtų viršesnė būtinybė apsaugoti to sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje nustatytus interesus.

27. Dėl motyvų pareiškimo, kurį ECB pateikė skundo pateikėjui, kad atmestų tiek jo pirminius, tiek kartotinius prašymus, ECB teisingai teigia, kad „reikalavimas, kad motyvai būtų tenkinami, priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių“ir kad motyvai turi nekenkti jautriems interesams, saugomiems pačios taikomos išimties. Vis dėlto nagrinėjamu atveju ombudsmenas mano, kad vien nuorodos į interesus, kuriems kiltų pavojus, nepateikiant jokio paaiškinimo, siejančio galimą žalą šiems interesams su konkrečiu dokumento turiniu, nepakako, kad būtų įvykdytas motyvavimo reikalavimas.

28. Tačiau ombudsmenė pažymi, kad tirdamas šį skundą ECB peržiūrėjo poziciją, kurios laikėsi atsakydamas į pirmines ir kartotines paraiškas, ir suderino savo pradinį motyvų pareiškimą su reikiamu standartu. Iš tiesų savo nuomonėje ECB konkrečiai įvertino rašto turinį ir jį apibūdino pakankamai išsamiai, kad būtų galima suprasti šio turinio jautrumą. ECB taip pat paaiškino priežastis, dėl kurių jis išsiuntė raštą Ispanijos valdžios institucijoms, ir ketinimus, kuriais jis grindžiamas. Šis konkretus pagrindas kartu su rizikos, kurią atskleidimas keltų saugomiems interesams, vertinimu, pateiktu pirminiuose atsakymuose skundo pateikėjui, objektyviai leidžia skundo pateikėjui išsiaiškinti, kodėl nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta atskleisti informaciją.

29. Vykstant teismo procesui dėl sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, Teisingumo Teismui kyla klausimas, ar panaikinti ginčijamą sprendimą. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, kad „[jei] sprendime pateikiami tam tikri motyvai ... tie motyvai negali būti pirmą kartą išplėtoti ir paaiškinti ex post facto „Teisme, išskyrus išimtines aplinkybes [8]. Kadangi ombudsmenas neturi įgaliojimų panaikinti sprendimą, ombudsmeno procedūros atitinka kitus kriterijus nei teismo procedūros ir nebūtinai turi tą patį tikslą. Šiuo atveju ombudsmenas nemano, kad būtų naudinga kritikuoti pirminius ECB sprendimo atmesti kartotinę paraišką motyvus. Tačiau ombudsmenė toliau pateiks dar vieną pastabą, ragindama ECB, atsakant į prašymus leisti susipažinti su dokumentais, sutelkti dėmesį į savo argumentų kokybę.

30. Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė, kad ECB, jo nuomone, nevisiškai išnagrinėjo ombudsmeno tyrime pateiktą reikalavimą, nes nepaaiškino, ar raštas paskatino 2011 m. Ispanijos konstitucinę reformą. Jis pareiškė, kad šį klausimą turi išsiaiškinti ombudsmenas, kuris susipažino su laišku.

31. Pagal jo įgyvendinimo nuostatų [9] 14 straipsnio 2 dalies a punktą ombudsmenas negali atskleisti informacijos, gautos susipažinus su dokumentais, kuri jam buvo nurodyta kaip konfidenciali. Todėl tam, kad galėtų patenkinti skundo pateikėjo prašymą, 2012 m. birželio 14 d. per susitikimą su ECB pirmininku ombudsmenas paprašė jo sutikimo informuoti skundo pateikėją apie faktą, apie kurį ombudsmenas žino iš savo atlikto patikrinimo, t. y. kad rašte nesiūloma keisti Ispanijos Konstitucijos. Pirmininkas nedelsdamas pritarė šiam prašymui ir 2012 m. birželio 18 d. ombudsmeno tarnybos apie tai informavo skundo pateikėją. Skundo pateikėjas patvirtino, kad, atsižvelgdamas į šią papildomą informaciją, mano, kad jo skundas išspręstas.

32. Ombudsmenas dėkoja skundo pateikėjui už parodytą pasitikėjimą, taip pat palankiai vertina konstruktyvų ir bendradarbiavimu grindžiamą ECB požiūrį atliekant tyrimą.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad ECB išsprendė skundą.

B. Išvados

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį nagrinėti ir daro tokią išvadą:

Europos Centrinis Bankas išsprendė skundą.

Skundo pateikėjas ir ECB bus informuoti apie šį sprendimą.

Papildoma pastaba

Ombudsmenė ragina Europos Centrinį Banką toliau laikyti dokumentų atskleidimą visuomenei ir sprendimų, kuriais atsisakoma atskleisti dokumentus, motyvus ne tik teisiniais įsipareigojimais, bet ir galimybe parodyti savo įsipareigojimą laikytis skaidrumo principo ir taip padidinti jo teisėtumą piliečių akyse.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. liepos 19 d.

---

[1] 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimas 2004/258/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais, OL L 80, 2004 3 18, p. 42.

[2] 2011 m. rugsėjo 27 d. Ispanijos Konstitucijos 135 straipsnio reforma. Ispanijos OL 233/2011, I skirsnis, p. 101931.

[3] ECB pacitavo 1996 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C-122/94, Rink. p. I-881, 29 punktą; 2003 m. kovo 15 d. Sprendimo Interporc prieš Komisiją, C-41/00 P, Rink. p. I-2125, 55 punktas; Byla T-188/98 Kujer prieš Tarybą [2000] Rink. p. II-1959, 36 punktas; 2010 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Co-Frutta prieš Komisiją, sujungtos bylos T-355/04 ir T-466/04, Rink. p. II-1, 100 punktas.

[4] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

[5] 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sison prieš Tarybą, C-266/05 P, Rink. p. I-1233, 34–36 punktai; ir 2011 m. sausio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds gGmbH prieš Komisiją , T-362/08, dar nepaskelbto Rinkinyje, 104 punktą.

[6] Iš tiesų ES Teisingumo Teismas yra aiškiai nusprendęs, kad nagrinėdamos paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais institucijos turi konkrečiai išnagrinėti kiekvieną atitinkamą dokumentą. Vien to, kad dokumentas susijęs su išimtimi saugomu interesu, savaime nepakanka šios išimties taikymui pateisinti. Atvirkščiai, atitinkama institucija iš esmės turi paaiškinti, kaip dokumento atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti nurodytos išimties saugomam interesui. Be to, pavojus pažeisti saugomus interesus turi būti pagrįstai numatomas, o ne vien hipotetinis. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimas Švedija prieš MyTravel ir Komisiją, C-506/08 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 76 punktas; 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Bachelor prieš Komisiją, T-250/08, dar nepaskelbto Rinkinyje, 78 punktas; 2009 m. kovo 11 d. sprendimo Borax Europe prieš Komisiją, T-166/05, dar nepaskelbto Rinkinyje, 88 punktas; 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Švedija ir kiti prieš API ir Komisiją, sujungtos bylos C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 72 punktas; 2008 m. kovo 15 d. Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-1429, 43 punktas; 2005 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją, T-2/03, Rink. p. II-1121, 69 punktas; 5 išnašoje minėto sprendimo Sison prieš Tarybą 75 punktas.

[7] Sprendimas Sison prieš Tarybą (minėtas 5 išnašoje, 46 punktas); 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB, sujungtos bylos T-3/00 ir 337/04, Rink. p. II-4779, 227 punktas.

[8] Žr. 7 išnašoje minėto sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB 278 punktą.

[9] 2002 m. liepos 8 d. Europos ombudsmeno sprendimas, patvirtinantis įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeistas 2004 m. balandžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 3 d. ombudsmeno sprendimais. Paskelbta adresu http://www.ombudsman.europa.eu/fr/resources/provisions.faces/en/373/html.bookmark