Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) tinkamai neatsakė į skundo pateikėjo prašymą pateikti informaciją apie ECB kompetenciją užtikrinti finansų reguliavimo ir vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą valstybėse narėse. Ombudsmenas paprašė ECB pateikti skundo pateikėjui išsamų atsakymą dėl jo priežiūros vaidmens nacionalinių centrinių bankų atžvilgiu, taip pat dėl Bendro priežiūros mechanizmo vaidmens prižiūrint privačius subjektus. ECB atsakė aiškiai ir išsamiai. Todėl ombudsmenas nusprendė nutraukti bylą.

Byla buvo susijusi su Europos Vadovų Tarybos atsisakymu suteikti skundo pateikėjui galimybę visuomenei susipažinti su dviem dokumentais, susijusiais su 2010 m. darbo grupe ekonomikos valdymui visoje ES stiprinti. Europos Vadovų Taryba iš pradžių teigė, kad dokumentų paskelbimas pakenktų Sąjungos ar valstybės narės finansų, pinigų ar ekonominės politikos ir institucijos sprendimų priėmimo proceso apsaugai.

Susipažinęs su atitinkamais dokumentais, ombudsmenas laikėsi preliminarios nuomonės, kad jų turinys neatrodo toks slapto pobūdžio, kaip teigia Europos Vadovų Taryba, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. dokumentai buvo parengti. Tada Europos Vadovų Taryba dar kartą apsvarstė savo vertinimą ir abu dokumentus pateikė skundo pateikėjui. Ombudsmenas nustatė, kad tokiu būdu Europos Vadovų Taryba išsprendė klausimą, dėl kurio buvo pateiktas skundas.

Byla buvo susijusi su skundu, kad Europos Centrinis Bankas, kaip kai kurie centriniai bankai anksčiau, nepaskelbė rezultatų suvestinės apie tai, kaip euro zonos valstybės narės laikosi vadinamųjų konvergencijos kriterijų. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad ECB neprivalo skelbti tokios apžvalgos, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad dabar valstybės narės raginamos laikytis skirtingų kriterijų. Ji taip pat nustatė, kad ECB ir Europos Komisija skelbia aktualią ir prieinamą statistinę informaciją apie rinkos priežiūrą. Todėl netinkamo administravimo nebuvo.

Byla buvo susijusi su Europos bankininkystės institucijos (EBI) delsimu išnagrinėti skundo pateikėjo prašymą EBI ištirti tariamą Estijos finansų priežiūros institucijos padarytą ES teisės pažeidimą. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad EBI iš esmės galėjo pagrįsti savo vėlavimą. Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad EBI atsiprašė už vėlavimą ir įsipareigojo patobulinti savo procedūrą, ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo. Kadangi tyrimo metu EBI nustatė vidaus terminus panašiems prašymams nagrinėti, ombudsmenė paragino ją formalizuoti šiuos terminus iš dalies pakeičiant savo darbo tvarkos taisykles. Todėl ji baigė bylą pateikdama dar vieną pastabą.

Byla buvo susijusi su tariamai nepakankamu Europos Komisijos paaiškinimu dėl jos sprendimo nepradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš Austriją.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė Komisijos pateikti daugiau informacijos apie savo sprendimą. Atsakydama Komisija patikslino savo poziciją. Ombudsmenas nustatė, kad taip pateikta informacija yra nuosekli, pakankama ir pagrįsta. Todėl ji baigė bylą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su Europolo atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentu dėl ES ir JAV susitarimo dėl terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) įgyvendinimo. Siekdamas nustatyti, ar Europolas teisingai taikė atitinkamas taisykles dėl galimybės susipažinti su jo dokumentais, ombudsmenas turėjo susipažinti su atitinkamu dokumentu. Tačiau Europolas teigė negalintis leisti ombudsmenui susipažinti su dokumentu, nes tam reikia JAV valdžios institucijų sutikimo, o JAV valdžios institucijos atsisakė duoti sutikimą. Pagal technines sąlygas, dėl kurių susitarė ES ir JAV įgyvendindamos TFSP susitarimą, JAV turi veto teisę dėl Europolo dalijimosi su trečiosiomis šalimis bet kokia JAV pateikta informacija. JAV šiuo atveju pasinaudojo veto teise ir atsisakė duoti sutikimą. Ombudsmenas susitiko su JAV ambasadoriumi ES, tačiau JAV ir toliau laikėsi veto. Taigi, nors Europolas visapusiškai bendradarbiavo su ombudsmenu, ombudsmenas negalėjo susipažinti su dokumentu. Todėl ombudsmenė neturėjo kitos išeities, kaip tik baigti tyrimą. Tačiau ji paprašė Europos Parlamento apsvarstyti, ar priimtina, kad susitarimas su užsienio vyriausybe trukdytų ombudsmenei atlikti savo darbą. Ji visų pirma pažymėjo, kad „techninių sąlygų“ nuostatos, kitaip nei pats TFSP susitarimas, niekada nebuvo nusiųstos Tarybai ar Parlamentui patvirtinti.