pateikta pagal Europos ombudsmeno statuto 4 straipsnio 1 ^{dalį [1]}

Skundo aplinkybės

1. 2024 m. gegužės mėn. įsigaliojo Svarbiausiųjų žaliavų aktas (CRMA)[2]. Šiuo ES reglamentu siekiama užtikrinti prieigą prie saugaus ir tvaraus pagrindinių naudingųjų iškasenų ir medžiagų, kurios yra labai svarbios ekonomikai ir kelia didelę tiekimo riziką ir kurios yra labai svarbios skaitmeninėms, žaliosioms ir gynybos technologijoms, tiekimo.

2. Pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą tam tikri kasybos, perdirbimo ir perdirbimo projektai gali būti pripažįstami strateginiais projektais [3], o tai reiškia, kad šiems projektams suteikiamas prioritetinis statusas, todėl nacionalinės valdžios institucijos ir teismai turi kuo greičiau atlikti visas administracines ar teismines procedūras, susijusias su leidimų tiems projektams išdavimu. 

3. Kad svarbiausiųjų žaliavų projektai būtų priskirti strateginiams projektams, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus.[4] Pavyzdžiui, jais turi būti i) reikšmingai prisidedama prie ES strateginių žaliavų tiekimo saugumo, ii) jie turi būti įgyvendinami per pagrįstą laikotarpį ir iii) jie turi būti įgyvendinami tvariai, o tai reiškia, kad projektų rengėjai turi stebėti bet kokį savo atitinkamo projekto neigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei, užkirsti jam kelią ir jį kuo labiau sumažinti.

4. Sprendimus dėl strateginio projekto statuso suteikimo priima Europos Komisija, pasikonsultavusi su Svarbiausiųjų žaliavų taryba, kurią sudaro valstybių narių ekspertai.

5. 2024 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas dėl ypatingos svarbos žaliavų projektų pripažinimo strateginiais projektais pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą [5]. 2025 m. kovo mėn. Komisija 47 projektus ES priskyrė strateginiams projektams [6]. 2025 m. birželio mėn. Komisija 13 projektų, vykdomų ES nepriklausančiose šalyse, priskyrė strateginiams projektams, įskaitant ličio gavybos projektą, vykdomą Jadaro slėnyje Serbijoje [7].

6. Atitinkamai 2025 m. liepos ir rugsėjo mėn. skundo pateikėjai pateikė Komisijai du prašymus [8] dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, nepriklausomai vienas nuo kito, prašydami suteikti galimybę susipažinti su Jadaro projekto paraiška, kad pagal CRMA jam būtų suteiktas strateginis statusas.

7. Komisija nustatė septynis dokumentus, t. y. paraiškos formą ir šešis patvirtinamuosius dokumentus [9], kuriuos jai pateikė atitinkama bendrovė (toliau – projekto rengėjas). Komisija atsisakė leisti visuomenei susipažinti su visais dokumentais, remdamasi poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su gynybos ir kariniais reikalais bei ES finansine ir ekonomine politika [10], taip pat poreikiu apsaugoti komercinius interesus [11], remdamasi bendrąja neatskleidimo prezumpcija.

8. Atitinkamai 2025 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. skundo pateikėjai paprašė Komisijos peržiūrėti savo sprendimus (pateikiant kartotines paraiškas), abejodami dokumentuose pateiktos informacijos neskelbtinumu ir teigdami, kad yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją.

9. Konkrečiai, skundo pateikėjas byloje 3164/2025/PVV(MIG) laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tai, jog strateginiai projektai yra finansuojami viešosiomis lėšomis, vykdomi skubos tvarka ir jiems suteikiamos reguliavimo privilegijos, viešasis interesas yra žinoti, kaip jie vertinami ir atrenkami.

10. Be to, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad dokumentuose gali būti informacijos apie aplinką, įskaitant informaciją apie išmetamuosius teršalus, kurios atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama viešajam interesui, o ne komerciniam konfidencialumui. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas taip pat teigė, kad dėl to, jog projektas buvo padalytas į kelis nepriklausomus padalinius, jo bendrą poveikį buvo sunku suprasti ir projekto paraiškoje jis galėjo būti nepakankamai atspindėtas. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad buvo vykdomi projekto žvalgymo ir bandymo mokymai, kurie neatitiko taikytinos nacionalinės teisės. Galiausiai skundo pateikėjas nurodė, kad asmenys, norintys protestuoti prieš ličio kasybą Serbijoje, patiria „bauginimo klimatą“, ir nurodė 2024 m. Komisijos ataskaitą, kurioje nustatyta, kad protestuotojai buvo suimti, jiems buvo atliktos kratos namuose, šmeižto kampanijos ir jiems buvo pateikti strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (toliau – SLAPP ieškiniai)[12].

11. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija nepakankamai paaiškino savo sprendimo priskirti nagrinėjamą projektą strateginiam projektui pagal CRMA priežastis. Tai kenkia teisei kreiptis į teismą, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų teisę ginčyti administracinius sprendimus aplinkosaugos klausimais pagal Orhuso sistemą [13].

12. Be to, skundo pateikėjas byloje 243/2026/NH pažymėjo, kad atitinkamas projekto rengėjas buvo tikrinamas dėl įvairių projektų poveikio aplinkai visame pasaulyje. Jis išreiškė susirūpinimą, kad įvykus avarijai Jadaro slėnyje galimas vandens užteršimas gali paveikti kaimynines šalis, t. y. Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją. Jis taip pat paminėjo vietos bendruomenės nepritarimą projektui „Jadar“ ir pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog projekto tikslai atitiktų susitarimo memorandumo dėl ES ir Serbijos strateginės partnerystės tvarių žaliavų, baterijų vertės grandinių ir elektrinių transporto priemonių srityje tikslus [14]. Skundo pateikėjo teigimu, projekto rengėjas taip pat yra karinių prekių eksportuotojas iš Serbijos, o ličio naudojimas ES kariniais tikslais, jo nuomone, pakenktų Serbijos neutralumui.

13. Per nustatytą terminą negavę Komisijos kartotinio atsakymo (kuris laikomas netiesioginiu neigiamu atsakymu [15]), skundo pateikėjai kreipėsi į ombudsmeną ir išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Komisija delsė išnagrinėti jų prašymus susipažinti su dokumentais, ir dėl to, kad ji atsisakė atskleisti ginčijamus dokumentus.

Tyrimas

14. Ombudsmenė pradėjo du tyrimus dėl Komisijos implicitinio atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001.

15. Atlikdama strateginį tyrimą ^[16] ombudsmenė jau nustatė, kad Komisijos sisteminiai vėlavimai nagrinėjant prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais prilygsta netinkamam administravimui ^[17]. Todėl, nors ombudsmenė apgailestavo, kad Komisija vėlavo pateikti atsakymus į skundo pateikėjų kartotines paraiškas, ji nepradėjo tyrimo dėl vėlavimo priežasčių šiais konkrečiais atvejais. Tačiau ombudsmenė žino, kad Komisija ir toliau vėluoja nagrinėti prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, ir atidžiai stebi šį klausimą remdamasi jai pateiktais skundais.

16. Pirmiausia ombudsmenė paprašė Komisijos kiekvienu atveju priimti aiškų patvirtinamąjį sprendimą.

17. Kai vėlavimas tęsėsi, ombudsmenės tyrimo grupė pradėjo tikrinti ginčijamus dokumentus.

18. Atitinkamai 2026 m. kovo ir balandžio mėn. Komisija kiekvienu atveju priėmė patvirtinamąjį sprendimą. Ji laikėsi pozicijos, kad turi būti atsisakyta leisti susipažinti su visais reikšmingais dokumentais, remdamasi būtinybe apsaugoti atitinkamo projekto rengėjo komercinius interesus, ir teigė, kad taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija.

19. Komisija nebesivadovavo išimtimis, susijusiomis su viešojo intereso apsauga gynybos ir kariniais klausimais, taip pat ES finansų ir ekonomikos politika.

20. Skundo pateikėjai liko nepatenkinti suteikta prieiga. Todėl ombudsmenės tyrimo grupė toliau tikrino dokumentus.

Ombudsmenui pateikti argumentai

21. Savo patvirtinamuosiuose sprendimuose Komisija nurodė, kad šie dokumentai yra sėkmingos paraiškos dėl ypatingos svarbos žaliavų projekto pripažinimo strateginiu projektu pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą dalis. Ji paaiškino, kad nustatydama, ar suteikti šį statusą, ji turi įvertinti, ar atitinkamas projektas atitinka atitinkamus pripažinimo kriterijus, kurie yra techninio pobūdžio ir susiję, pavyzdžiui, su projekto gebėjimu reikšmingai prisidėti prie strateginių žaliavų tiekimo ES, jo techniniu įgyvendinamumu, numatoma gamybos apimtimi ir tvarumu bei poveikiu aplinkai. Tai reiškia, kad projektų paraiškose turi būti pateikta išsami techninė informacija, įskaitant įrodymus, susijusius su kiekvieno pripažinimo kriterijaus įvykdymu, projekto įgyvendinimo tvarkaraštį ir verslo planą, kuriame įvertinamas projekto finansinis gyvybingumas.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija laikėsi nuomonės, kad bendroji neatskleidimo prezumpcija, kurią ES teismai pripažino dėl dokumentų, sudarančių pasiūlymų dalį (kurie paprastai apima techninį, ekonominį ir finansinį pasiūlymą), pateiktą vykdant ES viešuosius pirkimus, taikoma pagal analogiją.

23. Konkrečiai Komisija nurodė, kad šios bendrosios prezumpcijos loginis pagrindas yra poreikis išsaugoti neiškraipytą konkurenciją ir teisėtus viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų interesus ir kad panašūs argumentai gali būti taikomi paraiškoms dėl strateginio projekto statuso. Ji teigė, kad šis statusas reiškia privilegijuotą padėtį rinkoje ir kad pareiškėjai turi „pademonstruoti savo specifinę patirtį ir individualų patrauklumą, kuris komercinėmis aplinkybėmis yra konkurencinio pobūdžio, neatsižvelgiant į tai, kad šis statusas gali būti suteiktas neapibrėžtam pareiškėjų skaičiui pagal vieną kvietimą teikti pasiūlymus“. Komisija taip pat teigė, kad tokiose paraiškose pateikiama informacija apie atitinkamo projekto rengėjo konkrečiam sektoriui būdingą kompetenciją, verslo ryšius ir novatorišką požiūrį, naudojamą plėtojant jo projektą, ir kad atskleidus informaciją būtų atskleista projekto rengėjo naudota metodika, skirta jų taikymui struktūrizuoti, ir visi galimi diferencijuojantys veiksniai ir (arba) unikalumas, kurie galėtų būti konkurencinis pranašumas.

24. Komisija teigė, kad tokia informacija yra neskelbtino pobūdžio ir turi didelę komercinę vertę, nes konkurentai galėtų ja naudotis savo naudai tiek apskritai vykdydami komercinę veiklą, tiek teikdami paraišką dėl strateginio projekto statuso pagal CRMA. Komisija pridūrė, kad ypatingos svarbos žaliavų rinkai būdinga didelė koncentracija ir didelis kintamumas, todėl bet kokios informacijos apie projekto rengėjo techninę kompetenciją ir verslo strategiją atskleidimas gali padaryti didelę žalą jo komerciniams interesams.

25. Dėl viršesnio viešojo intereso buvimo Komisija atmetė argumentą, kad atskleidus informaciją būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė priežiūra, susijusi su tuo, kaip strateginiai projektai vertinami ir atrenkami kaip pernelyg bendro pobūdžio projektai.

26. Kalbant apie informaciją apie aplinką, Komisija laikėsi nuomonės, kad dokumentuose nėra jokios informacijos, kurią būtų galima pagrįstai laikyti „informacija, susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama informacija nebuvo „nustatyta, taigi ir nehipotetinė, atsižvelgiant į tokio galimo teršalų išmetimo rūšį, trukmę ar kiekį“. Visų pirma, nors vertindama paraišką pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą ji atlieka bendrą vertinimą, ar projektas būtų įgyvendinamas tvariai, konkretus tvarus projekto įgyvendinimas priklauso nuo kompetentingų nacionalinių institucijų atlikto jo poveikio aplinkai vertinimo, nes tik nacionaliniu leidimų išdavimo procesu galima užtikrinti, kad svarbiausiųjų žaliavų projektai būtų saugūs, patikimi ir atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus. Atitinkamai projekto pripažinimas strateginiu projektu pagal CRMA nedaro poveikio reikalavimams, taikomiems pagal ES, nacionalinę ar tarptautinę teisę [18].

27. Dėl nagrinėjamo projekto Komisija nurodė, kad tuo metu, kai ji pateikė prašymą dėl strateginio statuso, įvairūs aplinkosaugos leidimai vis dar buvo neišduoti. Todėl nė viena iš dokumentuose pateiktų nuorodų į galimus išmetamuosius teršalus negali būti laikoma „faktine ar numatoma“. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad panašūs argumentai taikomi informacijai apie aplinką, išskyrus informaciją apie emisiją, kuri gali būti pateikta dokumentuose. Ji padarė išvadą, kad galimybė visuomenei susipažinti su tokia informacija nepadėtų pagrįsti skundų pateikėjų kartotinėse paraiškose pateiktų įtarimų. Šis tikslas taip pat nebūtų viršesnis už būtinybę apsaugoti projekto rengėjo komercinius interesus.

28. Galiausiai dėl viešojo intereso kreiptis į teismą Komisija teigė, kad pilietinės visuomenės organizacijos interesas atskleisti dokumentą siekiant pateikti prašymą atlikti vidaus peržiūrą pagal Orhuso sistemą yra privatus, o ne viešasis interesas. Komisija pridūrė, kad terminas pateikti tokį prašymą (dėl nagrinėjamo projekto pripažinimo strateginiu projektu) jau yra pasibaigęs.

29. Savo pastabose dėl Komisijos patvirtinamojo sprendimo dėl jo prašymo leisti susipažinti su dokumentais skundo pateikėjas byloje 3164/2025/PVV(MIG) teigė, kad bendrosios neatskleidimo prezumpcijos taikymas yra nepagrįstas dėl skirtingų viešųjų pirkimų procedūros procedūrinių aplinkybių ir ypatingos svarbos žaliavų projektų pripažinimo strateginiais projektais procedūros pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą. Konkrečiai kalbant, skundo pateikėjas teigė, kad pirmoji susijusi su komerciškai prieštaringa aplinka, o antroji skirta patvirtinti, kad projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atskleidimo rizika iš esmės skiriasi.

30. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad tam tikra dokumentuose pateikta informacija, pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo tvarkaraštis, bendrieji tvarumo įsipareigojimai ir faktinis projekto vietos, apimties ir reglamentavimo aplinkybių aprašymas, akivaizdžiai nėra neskelbtina komercinė informacija. Pasak jo, tokia informacija paprastai atskleidžiama, pavyzdžiui, leidimų išdavimo procesuose ir poveikio aplinkai vertinimuose.

31. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją. Pažymėdamas, kad projektai, pagal CRMA priskirti strateginiams projektams, turi didelį ekonominį pranašumą, įskaitant galimybę gauti viešąjį finansavimą, jis pakartojo, kad visuomenė turi teisę žinoti, kokiu pagrindu skiriama nauda, privilegijos ir ištekliai. Jis pridūrė, kad nagrinėjamas projektas daro tiesioginį poveikį vietos bendruomenėms, turinčioms teisėtą, teisiškai saugomą teisę žinoti veiklos, kuri gali turėti įtakos jų aplinkai, turtui ir pragyvenimo šaltiniams, tvarkaraštį. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad dėl projekto kyla išskirtinių viešųjų ginčų, nes dėl jo kilo bylinėjimasis, protestai, parlamentinė kontrolė ir diplomatinis bendradarbiavimas aukščiausiu lygmeniu, ir kad žalos pavojaus nėra, nes šiuo metu jis sustabdytas.

32. Kalbant apie galimybę susipažinti su informacija apie aplinką, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisijos argumentai yra prieštaringi. Konkrečiai, pažymėdamas, kad pripažinimo kriterijai pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą aiškiai apima tvarumą ir poveikio aplinkai mažinimą, jis teigė, kad jei atitinkama informacija yra nepakankamai įtikinama, kad ją būtų galima atskleisti, ji taip pat turi būti nepakankamai įtikinama, kad ja būtų galima remtis siekiant suteikti strateginio projekto statusą. Tokiu atveju Komisija turėtų paaiškinti, kokiu įrodinėjimo pagrindu ji suteikė šį statusą. Iš tiesų, jei Komisijai kyla abejonių dėl dokumentuose pateiktos informacijos apie aplinką tikslumo ar išsamumo, tai keltų susirūpinimą dėl jos vertinimo pagal CRMA patikimumo, taigi ir dėl didelio visuomenės intereso atskleisti informaciją.

33. Dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais skundo pateikėjas nurodė, kad dokumentai gali būti svarbūs kalbant apie teisių gynimo priemones, išskyrus prašymą atlikti vidaus peržiūrą pagal Orhuso sistemą, įskaitant ieškinius nacionaliniuose teismuose, procesus pagal ES aplinkos teisę ir skundus dėl sprendimų suteikti leidimą. Skundo pateikėjas taip pat atmetė Komisijos nuomonę, kad šis argumentas iliustruoja privatų interesą, teigdamas, kad teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais pripažįstama viešuoju interesu.

34. Skundo pateikėjas byloje 243/2026/NH teigė, kad toks sudėtingas kasybos projektas kaip nagrinėjamasis gali daryti poveikį aplinkai, vandentvarkai, biologinei įvairovei, paveldui ir vietos bendruomenei. Jis laikėsi nuomonės, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus priskirdama projektą strateginiam projektui pagal CRMA, ir pakartojo, kad atitinkamas projekto rengėjas jau dabar tikrina jo poveikį aplinkai įvairiuose projektuose visame pasaulyje. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad atskleidus projekto paraišką pagal CRMA visuomenė galėtų įvertinti projekto pobūdį ir išsklaidyti visus galimus įtarimus korupcija.

35. Abiem atvejais skundo pateikėjai atmetė Komisijos poziciją, kad išimtis taikoma visiems dokumentams ir kad nebuvo įmanoma susipažinti su dalimi dokumentų.

Ombudsmeno vertinimas, po kurio buvo pateikta rekomendacija

36. Atsižvelgdamas į dalyko sutapimą, ombudsmenas nusprendė šiuos skundus nagrinėti kartu ir pateikti vieną rekomendaciją.

37. ES institucijos gali atsisakyti leisti visuomenei susipažinti su dokumentu, kurio prašoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, jei kyla pagrįstai numatoma ir nehipotetinė rizika, kad jį atskleidus būtų pakenkta fizinio ar juridinio asmens komerciniams interesams. Tačiau ES institucijos negali remtis būtinybe apsaugoti komercinius interesus vien dėl to, kad informacija susijusi su įmone ar jos verslo santykiais. Išimtis skirta neskelbtinai komercinei informacijai, pavyzdžiui, informacijai, susijusiai su įmonės verslo strategija arba konkrečia praktine patirtimi, apsaugoti [19]. Todėl, taikydamos šią išimtį, ES institucijos turi paaiškinti, kaip jos atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti teisėtiems komerciniams interesams [20].

38. Šioje byloje Komisija rėmėsi būtinybe apsaugoti atitinkamo projekto rengėjo komercinius interesus, teigdama, kad ginčijamiems dokumentams gali būti taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija. Tokiu atveju atitinkama Sąjungos institucija neprivalo nei individualiai nagrinėti ginčijamų dokumentų, nei paaiškinti konkrečios žalos, kurią sukeltų jų turinio atskleidimas. Atvirkščiai, jis gali preziumuoti, kad visi dokumentai turi likti konfidencialūs, nes jie yra konkrečios bylos ar dokumentų kategorijos dalis.

Dėl bendrosios neatskleidimo prezumpcijos

39. Komisija nusprendė, kad Sąjungos teismų pripažinta bendroji prezumpcija, pagal kurią konkurso dalyvių pasiūlymų atskleidimas pakenktų atitinkamų konkurso dalyvių komerciniams interesams, pagal analogiją gali būti taikoma dokumentams, susijusiems su ypatingos svarbos žaliavų projektų priskyrimu prie „strateginių projektų“ pagal CRMA.

40. Iš esmės Komisija teigė, kad prašymas suteikti strateginio projekto statusą gali būti laikomas apimančiu neskelbtiną komercinę informaciją, kurią konkurentai galėtų naudoti savo pačių projektų paraiškose, taip iškreipdami konkurenciją vėlesnėse procedūrose ir pakenkdami taikytiniems projekto rengėjo teisėtiems lūkesčiams.

41. Komisijos pozicija neįtikina. Visų pirma viešųjų pirkimų procedūra yra kitokio pobūdžio nei procesas, kuriuo nustatoma, ar ypatingos svarbos žaliavų projektui turėtų būti suteiktas strateginio projekto statusas pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą. Viešųjų pirkimų procedūra yra lyginamoji atrankos procedūra, pagal kurią reikalaujama, kad atitinkama institucija palygintų įvairius skirtingų konkurso dalyvių komercinius pasiūlymus dėl tos pačios paslaugos, kad išrinktų geriausią. Paslaugų pirkimo sutartis bus sudaryta tik su konkurso laimėtoju. Todėl viešųjų pirkimų procedūra yra konkurencinio pobūdžio.

42. Tačiau ypatingos svarbos žaliavų projektų priskyrimo strateginiams projektams procesas grindžiamas ne pasiūlymais, sąnaudomis ar rinkos dalyvių konkurencija, o viešojo intereso kriterijais. Vertindama paraiškas dėl strateginio projekto statuso, Komisija, naudodamasi administracine diskrecija, turi nustatyti, ar atitinkamas projektas atitinka CRMA nustatytus teisės aktų reikalavimus. Jei Komisija manys, kad projektas atitinka tuos kriterijus, projektas bus pripažintas strateginiu projektu. Šis sprendimas priimamas neatsižvelgiant į kitų projektų paraiškų turinį. Kitaip tariant, teoriškai visi projektai, kurie kreipiasi dėl strateginio projekto statuso konkrečiame kvietime, gali būti sėkmingi.

43. Be to, atrodo nepagrįsta daryti prielaidą, kad projektų paraiškose, kaip antai nagrinėjamoje šioje byloje, yra neskelbtinos komercinės informacijos. Atitinkami projekto rengėjai pateikė dokumentus, kad parodytų, ar ir kaip jų atitinkamas projektas atitinka atitinkamus CRMA nustatytus reikalavimus [21]. Tai apima, pavyzdžiui, tai, kaip projektas būtų įgyvendinamas tvariai, t. y. kaip projekto rengėjas užkirstų kelią neigiamam poveikiui aplinkai ir visuomenei ir kuo labiau jį sumažintų.

44. Ši informacija paprastai taip pat bus įtraukta į privalomą poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kurį projektų rengėjai turi atlikti pagal jiems taikomą nacionalinę reguliavimo sistemą, ir (arba) poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimus, kuriuos projektų rengėjai gali atlikti savanoriškai arba vykdydami finansavimo reikalavimus. Pagrindinis tokių vertinimų bruožas paprastai yra tas, kad jie turi būti skelbiami viešai. Be to, atsižvelgiant į svarbiausiųjų žaliavų projektų dydį ir didelį poveikį, projektų rengėjai paprastai bendradarbiauja su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, kad pagerintų visuomenės supratimą apie jų projektus ir gautų jiems paramą, arba dėl to, kad pagal taikytinas taisykles reikalaujama, kad jie tai padarytų. Atsižvelgiant į tai, informacija, kurią projektų rengėjai turi pateikti Komisijai pagal CRMA, kad įrodytų, jog laikosi prasmingo bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis, dalyvaujančiomis teikiant paraišką dėl strateginio projekto statuso, reikalavimo, tampa vieša.

45. Remdamasis šio ir lygiagretaus [22] tyrimo dokumentų patikrinimu, ombudsmenas nėra įsitikinęs, kad ginčijamuose dokumentuose yra tik informacijos, kuri atspindėtų konkrečią projekto vykdytojo patirtį, praktinę patirtį ar verslo paslaptis arba galėtų būti laikoma neskelbtina dėl kitų priežasčių. Atvirkščiai, didžioji dalis jame pateiktos informacijos yra gana bendro pobūdžio. Paraiškos formoje projekto rengėjas apibūdina, pavyzdžiui, kokie šalies įstatymai taikomi jo projektui, kokių savanoriškų sistemų jis laikosi ir kur jis gauna projektui įgyvendinti reikalingus leidimus. Kalbant apie konkrečias priemones, kurias projekto rengėjas numato taikyti siekdamas sušvelninti savo projekto poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, paraiškos formoje pateikta informacija dažnai nėra labai išsami, o yra informacijos, kuri jau buvo teisėtai paskelbta kitur, santrauka.

46. Pavyzdžiui, atitinkamas projekto rengėjas sukūrė projekto interneto svetainę, kurioje paskelbė projekto poveikio aplinkai vertinimo projektą. Nors šio dokumento projekto interneto svetainėje nebėra, tai, kad pats projekto rengėjas jį paskelbė, rodo, kad jo turinio jis nelaikė komerciniu požiūriu neskelbtinu. Be to, šį dokumentą plačiai komentavo pilietinė visuomenė ir akademinės bendruomenės atstovai ir juo remdamosi atsakingos nacionalinės valdžios institucijos priėmė sprendimą dėl atliktino poveikio aplinkai vertinimo apimties nustatymo. Be to, atlikus patikrinimą nustatyta, kad bent vienas iš ginčijamų patvirtinamųjų dokumentų yra viešai prieinamas.

47. Ombudsmenė taip pat pažymi, kad projekto rengėjo naudojama metodika formuluojant ir struktūrizuojant jo taikymą yra išdėstyta Komisijos pateiktame rekomendaciniame dokumente [23] ir pačioje atitinkamoje paraiškos formoje. Todėl paraiškos formoje pateikta informacija savo pobūdžiu labai panaši į kitų projektų vykdytojų paraiškose pateiktą informaciją, o skirtingų projektų vykdytojų pateikti patvirtinamieji dokumentai taip pat yra tokio paties pobūdžio. Be to, Komisijai teikiamų „tvarumo dokumentų“ struktūra atitinka taikomus nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinių valdžios institucijų gaires. Todėl mažai tikėtina, kad jų atskleidimas bet kokiomis aplinkybėmis suteiktų kitiems projektų vykdytojams nesąžiningą pranašumą, kiek tai susiję su vienas kito požiūrio kopijavimu.

48. Be to, projektų paraiškos, kurias Komisija peržiūri atsižvelgdama į konkretų kvietimo teikti paraiškas etapą, nėra susijusios su tais pačiais ar net panašiais projektais. Ypatingos svarbos žaliavų projektai paprastai būna unikalūs dėl jų geografinės padėties, žaliavų, kurios turi būti išgaunamos ar perdirbamos, jiems taikomos nacionalinės reguliavimo sistemos, aplinkos veiksnių, kuriems gali būti daromas poveikis, ir atitinkamos vietos bendruomenės poreikių. Atitinkamai, poveikis, kurį gali turėti kiekvienas projektas, ir tai, kaip geriausia jį spręsti, taip pat yra unikalūs.

49. Galiausiai reikia pažymėti, kad pati Komisija viešai paskelbė dalį informacijos, pateiktos panašiose projektų paraiškose, t. y. atsakyme į pilietinės visuomenės organizacijų konsorciumo „vidaus peržiūros prašymą“[24], pateiktą prieš priimant patvirtinamąjį sprendimą šioje byloje [25].

50. Atsižvelgdamas į visa tai, ombudsmenas mano, kad Komisija nepagrįstai preziumavo, jog visuose ginčijamuose dokumentuose yra neskelbtinos informacijos, todėl jiems galėjo būti taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija. Taigi Komisija turėjo atlikti individualų projekto paraiškos vertinimą, kad būtų suteikta plati galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais.

Dėl viršesnio viešojo intereso buvimo

51. Jei ES institucija nustato, kad suteikus galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais būtų pagrįstai pakenkta komercinių interesų apsaugai, ji turi atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas [26].

52. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjai, be kita ko, remdamiesi Orhuso reglamentu [27], teigė, kad dokumentuose gali būti informacijos apie aplinką, apimančios „informaciją, susijusią su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“[28], ir kad tokia informacija turėtų būti atskleista neatsižvelgiant į jos komercinį neskelbtinumą.

53. Orhuso reglamentu siekiama užtikrinti, kad informacija apie aplinką būtų palaipsniui prieinama ir platinama visuomenei [29]. Galimybės susipažinti su šia informacija tikslas – skatinti visuomenės dalyvavimą susijusiame sprendimų priėmimo procese, taip didinant atskaitomybę ir prisidedant prie visuomenės informuotumo apie priimtus sprendimus ir paramos jiems. Todėl laikoma, kad egzistuoja viešasis interesas susipažinti su „informacija apie aplinką“, ir ES institucijos turėtų į tai atsižvelgti vertindamos prašymus leisti visuomenei susipažinti su informacija [30].

54. Vis dėlto viešasis interesas susipažinti su „informacija apie aplinką“nėra automatiškai viršesnis už interesą, kuris turi būti saugomas neatskleidžiant prašomų dokumentų. Priešingai, ji turi būti vertinama individualiai išnagrinėjus dokumentus ir jų kontekstą [31]. Kitaip yra, kai kalbama apie tam tikros rūšies „informaciją apie aplinką“, t. y. informaciją, „susijusią su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką “. Kalbant apie šios konkrečios rūšies informaciją apie aplinką, laikoma, kad komercinių interesų apsaugos srityje egzistuoja viršesnis viešasis interesas [32].

55. Sąvoka „informacija, susijusi su teršalų išmetimu į aplinką“ neapsiriboja informacija apie faktinį teršalų išmetimą. Joje taip pat pateikiama informacija, leidžianti visuomenei žinoti, „kas, galima numatyti, bus išleista į aplinką (...)“[33], ir informacija, susijusi su tų emisijų poveikiu [34].

56. Šiuo atveju atitinkamuose patvirtinamuosiuose sprendimuose Komisija laikėsi nuomonės, kad prašomuose dokumentuose nėra jokios informacijos, kurią būtų galima pagrįstai laikyti „informacija, susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, nes paraiškos pagal CRMA pateikimo metu projekto aplinkosaugos leidimai dar nebuvo išduoti. Dėl šios priežasties Komisija laikėsi nuomonės, kad bet kokia informacija apie emisiją į aplinką, kuri gali būti pateikta projekto paraiškoje, turi būti laikoma tik hipotetine, o ne realia ar numatoma.

57. Ombudsmenas mano, kad ši pozicija nėra įtikinama.

58. Pagal CRMA Komisija neprivalo atlikti išsamaus projekto, kuriam prašoma suteikti strateginio projekto statusą, poveikio aplinkai vertinimo. Veikiau atsakingos nacionalinės valdžios institucijos turi atlikti išsamų ir detalų poveikio aplinkai vertinimą, kai dėl projektų pateikiamas prašymas išduoti reikalaujamą aplinkosaugos leidimą. Tačiau, siekdama patikrinti, ar svarbiausiųjų žaliavų projektas būtų įgyvendinamas tvariai, Komisija turi „atsižvelgti į bendrą projekto atitikties atitinkamiems Sąjungos ar nacionalinės teisės aktams vertinimą, taip pat į atitinkamus papildomus įrodymus, atsižvelgdama į projekto vietą“[35]. Tai reiškia, kad projektų rengėjai turi pateikti Komisijai išsamią informaciją apie aplinką, kad ji galėtų įvertinti, ar jų projekto poveikis aplinkai būtų pakankamai stebimas, jam būtų užkirstas kelias ir jis būtų kuo labiau sumažintas.

59. Kaip parodė patikrinimas, dokumentuose iš tiesų yra išsamios informacijos, kuri pagal Orhuso reglamentą laikoma „informacija apie aplinką“, įskaitant informaciją apie numatomą būsimą projekto išmetamųjų teršalų kiekį ir tų išmetamųjų teršalų poveikį aplinkai. Atrodo, kad ši informacija pagrįsta nepriklausomų ekspertų vertinimu ir laboratoriniais tyrimais. Be to, ši informacija taip pat buvo pateikta valdžios institucijoms, siekiant parodyti, kad projektas atitinka atitinkamus teisės aktų reikalavimus dėl strateginio projekto statuso ir (arba) nacionalinių aplinkosaugos procedūrų.

60. Kaip minėta pirmiau, sąvoka „informacija, susijusi su teršalų išmetimu į aplinką“ apima „informaciją apie numatomą teršalų išmetimą į aplinką“ [36]. Ombudsmenas supranta, kad informacija apie teršalų išmetimą bus laikoma numatoma, jei ta informacija bus pagrįsta konkrečiu objektyvių duomenų vertinimu. Kita vertus, informacija apie emisiją bus laikoma visiškai hipotetine, jei ji bus pagrįsta ne konkrečiu objektyvių duomenų vertinimu, o spėjimais.

61. Remdamasis atitinkamų dokumentų patikrinimu, ombudsmenas mano, kad juose pateikta informacija, susijusi su numatomu būsimu projekto išmetamųjų teršalų kiekiu, yra pagrįsta konkrečiu objektyvių duomenų vertinimu, todėl tikėtina, kad šie išmetamieji teršalai bus išmetami atsižvelgiant į numatomų darbų pobūdį ir mastą. Nors nėra neįmanoma, kad projekto planavimas vis dar gali šiek tiek pasikeisti (arba kad jis galiausiai gali būti neįgyvendintas), pagal CRMA Komisijai pateikta informacija apie išmetamuosius teršalus turėtų būti laikoma bent „numatoma“ir todėl jai turėtų būti taikoma sąvoka „informacija, susijusi su išmetamaisiais teršalais į aplinką“, kaip tai suprantama pagal ES Orhuso reglamentą. Iš tiesų Komisija jį pripažino atitinkamų projektų tvarumo vertinimo pagrindu.

62. Be to, akivaizdu, kad nagrinėjamas svarbiausiųjų žaliavų projektas turės didelį poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimui išplėstose šalies, kurioje jis vykdomas, vietovėse ir galbūt už jos ribų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Komisija pripažino projektą strateginiu projektu, ji turėtų galėti paaiškinti visuomenei, kodėl, jos nuomone, jo poveikis aplinkai būtų pakankamai stebimas ir į jį būtų pakankamai atsižvelgiama. Tai, kad visuomenė gali tikrinti Komisijos sprendimą priskirti projektą strateginiam projektui ir reikalauti Komisijos atsakomybės, atrodo ypač svarbu tais atvejais, kai projektas yra ginčytinas [37].

63. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, ombudsmenas konstatuoja, kad Komisijos atsisakymas suteikti plačiajai visuomenei galimybę susipažinti su ginčijamais dokumentais yra netinkamas administravimas. Todėl toliau ji pateikia atitinkamą rekomendaciją.

Rekomendacija

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas pateikia Komisijai šią rekomendaciją:

Europos Komisija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktas pastabas, turėtų iš naujo apsvarstyti savo poziciją dėl prašymų leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kad visuomenei būtų suteikta plati galimybė susipažinti su dokumentais. Prireikus Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamu projekto rengėju.

Komisija ir skundo pateikėjai bus informuoti apie šią rekomendaciją. Pagal Europos ombudsmeno statuto 4 straipsnio 2 dalį Komisija ne vėliau kaip 2027 m. vasario 5 d. nusiunčia išsamią nuomonę.

Teresa Anjinho
Europos ombudsmenė 

Strasbūras, 2026 m. lapkričio 5 d. 

 

[1] Paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.L_.2021.253.01.0001.01.ENG&toc=OJ%3AL%3A2021%3A253%3ATOC.

[2] 2024 m. balandžio 11 d. Reglamentas (ES) 2024/1252, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A02024R1252-20240503.

[3] Žr., be kita ko, CRMA 6 straipsnio 1 dalį, 7 ir 10 straipsnius.

[4] Pagal CRMA 6 straipsnio 1 dalį.

[5] Paskelbta adresu https://single-market-economy.ec.europa.eu/calls-expression-interest/call-applications-strategic-projects-under-critical-raw-materials-act_en.

[6] Komisijos sprendimą, kuriame išvardyti visi ES projektai, kurie buvo nurodyti kaip strateginiai projektai, galima rasti adresu https://webgate.ec.europa.eu/circabc-ewpp/d/d/workspace/SpacesStore/1958718b-21e9-40f4-9c9f-42a58dc4c5a3/download.

[7] Komisijos sprendimą, kuriame išvardyti visi projektai už ES ribų, kurie buvo priskirti strateginiams projektams, galima rasti adresu https://single-market-economy.ec.europa.eu/document/download/808502c2-21c7-4ca8-855f-ff0b528f91c4_en?filename=C_2025_3491_1_EN_ACT_part1_v4.pdf.

[8] Pagal Reglamentą 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos dokumentais: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj.

[9] Projekto koncepcinis užbaigimo planas, verslo planas, sertifikavimo schemų įrodymai, veiklos planavimas, tvarumo dokumentai ir techninių galimybių studija.

[10] Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

[11] Pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

[12] Skundo pateikėjas nurodė Komisijos 2024 m. ataskaitą dėl Serbijos: https://enlargement.ec.europa.eu/document/download/3c8c2d7f-bff7-44eb-b868-414730cc5902_en?filename=Serbia%20Report%202024.pdf.

[13] Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (toliau – Orhuso reglamentas) 10 straipsnis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A02006R1367-20230429.

[14] Susitarimo memorandumą galima rasti adresu https://single-market-economy.ec.europa.eu/document/6fe0e605-9299-45c3-b846-2efb85585251_en.

[15] Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalį.

[16] Strateginis tyrimas OI/2/2022/OAM dėl laiko, per kurį Europos Komisija nagrinėja prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais: https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/60766.

[17] Sprendimas dėl pirmiau nurodyto strateginio tyrimo OI/2/2022/OAM: https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/175321.

[18] Pagal CRMA 25 konstatuojamąją dalį ir 6 straipsnio 3 dalį.

[19] Žr., pavyzdžiui, 2018 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo sprendimą PTC / EMA, T-718/15: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=199044&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=13039858.

[20] Žr., pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo ClientEarth prieš Komisiją, C‐57/16 P, 51 punktą: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=205322&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=19039430.

[21] CRMA 6 straipsnio 1 dalis.

[22] Byla 1855/2025/PVV(MIG) dėl to, kaip Europos Komisija nagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su projektais, kurie pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą pripažinti strateginiais projektais: https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/69726.

[23] Naujausią šio „Gairės pareiškėjams“ versiją galima rasti adresu https://single-market-economy.ec.europa.eu/sectors/raw-materials/areas-specific-interest/critical-raw-materials/strategic-projects-under-crma/guide-applicants_en.

[24] Pagal Orhuso reglamento 10 straipsnį.

[25] Žr. išsamų Komisijos vertinimą, pridėtą prie jos 2026 m. sausio 8 d. atsakymo: https://circabc.europa.eu/ui/group/3b48eff1-b955-423f-9086-0d85ad1c5879/library/74edffdc-0eb5-4658-bb6c-a5674127feb1/details.

[26] Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį.

[27] Reglamentas Nr. 1367/2006, žr. 13 išnašą.

[28] Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies d punktas.

[29] Orhuso reglamento 1 straipsnio 1 dalis.

[30] Taip pat žr. Ombudsmeno sprendimo bylose 1132/2022/OAM ir 1374/2022/OAM (https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/168684) 34 punktą.

[31] Taip pat žr. Ombudsmeno sprendimo bylose 1132/2022/OAM ir 1374/2022/OAM 35 punktą.

[32] Pagal Orhuso reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

[33] 2018 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas Rogesa Roheisengesellschaft Saar mbH / Komisija, T-643/13: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:62013TJ0643.

[34] Žr., pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo PAN Europe / Komisija, T-104/23, 66 punktą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:62023TJ0104.

[35] Pagal CRMA III priedo 5 dalį.

[36] Taip pat žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Europos Komisija prieš Stichting Greenpeace Nederland ir Pesticide Action Network Europe (PAN Europe), C-673/13 P, 74 punktą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A62013CJ0673.

[37] Žr., pavyzdžiui, https://www.euronews.com/2024/08/09/we-are-not-interested-in-the-profits-farmers-protest-against-giant-lithium-mine-in-serbi; https://www.reuters.com/markets/commodities/serbia-wants-talks-with-rio-tinto-over-jadar-lithium-project-2024-01-17/; https://www.politico.eu/article/serbia-lithium-reserve-eu-mining-colony-electric-vehicles/.