Skundo aplinkybes

1. Skundas pateiktas del Komisijos veiksmu nagrinejant skunda del pažeidimo, susijusio su prekiu gabenimu keliais samdos pagrindais ar už atlygi Europos Sajungos teritorijoje.

2. 2007 m. vasario 26 d. skundo pateikejas, Lietuvos pilietis, sunkvežimiu su priekaba gabenantis du keleivinius automobilius, buvo sustabdytas policijos Veronoje, Italijoje. Policijos pareigunai patikrino triju transporto priemoniu dokumentus, ir paaiškejo, kad skundo pateikejas neturi leidimo vienai iš transporto priemoniu. Del kalbos sunkumu skundo pateikejas nesugebejo paaiškinti, kodel jis neturi reikiamo leidimo. Policijos pareigunai nutempe transporto priemones.

3. 2007 m. vasario 27 d. skundo pateikejas susisieke su Veronos policija. Iš jo buvo pareikalauta sumoketi 2 065 EUR bauda už Italijos istatymo Nr. 298 46 straipsnio, kuriame reglamentuojamas kroviniu gabenimas keliais, pažeidima. Skundo pateikejui buvo pranešta, kad transporto priemones areštuojamos trims menesiams, kol bus apmoketa bauda. Skundo pateikejas kelis kartus kreipesi i Italijos policija, tvirtindamas, kad neprivalejo tureti mineto leidimo. Taciau i jo prašymus nebuvo atsižvelgta.

4. 2007 m. kovo 5 d. skundo pateikejas papraše Lietuvos ambasados Italijoje pagalbos. Jis taip pat susisieke su nacionaliniu SOLVIT centru, bet jam nepavyko rasti šios problemos sprendimo.

5. 2009 m. rugpjucio 6 d. skundo pateikejas pateike Komisijai skunda del pažeidimo. Savo skunde Komisijai skundo pateikejas tvirtino, kad Italijos policija netinkamai pritaike istatyma Nr. 881/92[1]. Konkreciai, skundo pateikejas pabreže, kad pagal istatyma Nr. 881/92 jam nebuvo privaloma tureti mineto leidimo. Skundo pateikejas teige, kad Italijos valdžios institucijos, laikinai areštuodamos sunkvežimi ir jo krovini, pažeide Europos Sajungos teise.

6. 2009 m. spalio 1 d. Komisija laišku informavo skundo pateikeja, kad jos tarnybos toliau nenagrines skundo. Komisija pagrinde savo sprendima tuo, kad ištyrus atitinkamus irodymus nebuvo nustatyta, jog Italijos valdžios institucijos netinkamai taike Europos Sajungos teise. Komisija paaiškino, kad Italijos policija ir skundo pateikejas pateike skirtingas ivykio aplinkybiu versijas, ir Komisija neturejo galimybes nuspresti, kuri šalis yra teisi. Komisija patare skundo pateikejui kreiptis i nacionalinius teismus.

7. 2009 m. spalio 12 d. skundo pateikejas kreipesi i ombudsmena.

Tyrimo dalykas

8. Ombudsmenas pradejo tyrima del šiu skundo pateikejo pareiškimu ir pretenziju Komisijai:

Skundo pateikejas tvirtina, kad Komisijai nuodugniai neišnagrinejo jo skundo del pažeidimo, ir teigia, jog Komisija turetu iš naujo nagrineti jo skunda.

Tyrimas

9. 2010 m. sausio 27 d. ombudsmenas papraše Komisijos pateikti pastabas del skundo pateikejo pareiškimu ir pretenziju. 2010 m. balandžio 30 d. Komisija pateike savo nuomone raštu, kuri buvo perduota skundo pateikejui. Skundo pateikejas pareiške savo pastabas gegužes 2010 m. gegužes 19 ir 2010 m. gegužes 25 d.

Ombudsmeno analize ir išvados

A. Komisijos nerupestingumo nagrinejant skundo pateikejo skunda del pažeidimo

Ombudsmenui pateikti argumentai

10. Skundo pateikejas savo skunde tvirtino, kad ir sunkvežimis, ir jo krovinys (du keleiviniai automobiliai) yra jo nuosavybe. Todel pagal Reglamento Nr. 881/92 II prieda jam nebuvo privaloma tureti leidimo. Skundo pateikejas teige, kad valdžios institucijos turejo taikyti ne Italijos istatymo Nr. 298 46 straipsni, o Reglamenta Nr. 881/92.

11. Savo rašytineje nuomoneje Komisija nurode, kad skundo pateikejo laiškas buvo registruotas 2009 m. rugpjucio 14 d. Generaliniame sekretoriate (registracijos numeris SG/CDC/2009/A/7978). 2009 m. rugsejo 4 d. laiškas buvo registruotas Energetikos ir transporto generaliniame direktorate (registracijos numeris A/29092). 2009 m. rugsejo 14 d., išnagrinejes skundo pateikejo pateiktus dokumentus, Energetikos ir transporto generalinis direktoratas informavo Generalini sekretoriata, kad skundo pateikejo laiškai neturetu buti registruojami kaip oficialus skundas.

12. 2009 m. spalio 1 d. Komisija savo laiške paaiškino skundo pateikejui, jog atlikus Komisijai pateiktu dokumentu tyrima nenustatyta, kad butu netinkamai taikyti Europos Sajungos teises aktai. Atrodo, kad skundo pateikejas ir Italijos valdžios institucijos nesutare del esminiu šio atvejo aplinkybiu. Komisija, remdamasi jai pateiktais irodymais, sutiko su Italijos valdžios instituciju nuomone del ivykiu. Todel Komisija mane, kad kreiptis i nacionalini teisma, kuris taip pat turi galimybiu užtikrinti, kad skundo pateikejo teisiu butu tinkamai paisoma, butu veiksmingiausias šios problemos sprendimo budas.

13. Savo rašytineje nuomoneje Komisija paaiškino, kad skundo pateikejo skundas del pažeidimo „nebuvo registruotas kaip oficialus skundas, nes pateiktu dokumentu tyrimas parode, jog veiksmai, kuriu emesi Italijos valdžios institucijos, buvo pagristi ir nebuvo nustatyta, kad ES teise taikyta netinkamai“. Todel skundas buvo laikomas paprastu kreipimusi i Komisijos tarnybas prašant suteikti pagalba sprendžiant ginca su Italijos valdžios institucijomis.

14. Del ginco esmes Komisija konstatavo, kad Italijos policija konfiskavo sunkvežimi ir jo krovini, nes skundo pateikejas veže prekes keliais samdos pagrindu ir už atlygi, neturedamas Bendrijos leidimo, kuris privalomas pagal Reglamenta Nr. 881/92. Ši išvada grindžiama tuo, kad vieno iš keleiviniu automobiliu dokumentuose buvo nurodyta, jog savininkas yra ne skundo pateikejas, o kitas asmuo. Be to, faktas, kad prekes buvo gabenamos sunkiasvore krovinine transporto priemone, buvo papildomas irodymas, jog buvo vežama ne vien skundo pateikejo saskaita.

15. Komisija toliau aiškino, kad pagal ES teise tam tikrais atvejais vežant prekes keliu transportu reikalavimas tureti leidima netaikomas. Tai atvejai, kai vežama savo saskaita (toki atveji ir minejo skundo pateikejas), šie atvejai turi atitikti griežtas salygas, nustatytas Reglamento Nr. 881/92 II priede. Šios salygos apima tai, kad, pvz., vežamas krovinys turi priklausyti asmeniui arba ji transportuojanciai imonei arba turi buti to asmens arba imones parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas. Reiso tikslas turi buti krovinio vežimas asmens arba imones reikmems, ir vežimas turi buti tik pagalbine asmens arba transporto operacija atliekancios imones veikla. Bet koks prekiu vežimas, neatitinkantis šiu reikalavimu, turi buti laikomas vežimu samdos pagrindu ir už atlygi, kuriam reikalingas leidimas.

16. Komisija laikosi nuomones, kad skundo pateikejo nusiskundimai del šio konkretaus atvejo kyla del Italijos valdžios instituciju sprendimo. Taciau Komisija tvirtina, kad skunde nera jokios informacijos, kuria remiantis butu galima daryti prielaida, kad Italijos valdžios institucijos emesi neteisetu veiksmu, arba konstatuoti, kad ES teise taikyta netinkamai. Kaip savo atsakyme skundo pateikejui nurode Komisijos tarnybos, kreiptis i nacionalines institucijas siekiant žalos atlyginimo butu tinkamas šio atvejo sprendimo budas.

17. Komisija teige, kad bet kokiu atveju jos atsakymas skundo pateikejui neturetu buti vertinamas kaip galimybes skundo pateikejui pateikti papildomos informacijos ar toliau gauti konsultaciju iš tarnybu, kurios pateike jam atsakymus, praradimas. Komisija apgailestavo, kad skundo pateikejas galejo manyti, jog nebegali dar karta susisiekti su Komisija ir kad vienintele išeitis yra kreiptis i ombudsmena. Taciau Komisija daugiau nesulauke jokio skundo pateikejo kreipimosi nei raštu, nei telefonu.

18. Komisija iš naujo išnagrinejo skunda ir priejo prie išvados, kad veiksmai, kuriu emesi Italijos valdžios institucijos, buvo pagristi ir nebuvo nustatyta, kad ES teise taikyta netinkamai. Todel skundo pateikejui rekomenduota kreiptis pagalbos i nacionalinius teismus.

19. Savo pastabose raštu skundo pateikejas tvirtino, kad jam nebuvo privaloma tureti Bendrijos leidimo pagal Reglamenta Nr. 881/92, nes automobiliai, kuriuos jis gabeno, buvo skirti jo asmeniniam naudojimui. Skundo pateikejas teige, jog Komisija visiškai neatsižvelge i galiojanti Italijos istatyma ir nepakankamai nuodugniai išnagrinejo šio konkretaus atvejo aplinkybes. Skundo pateikejas taip pat teige, kad jeigu Komisija butu išanalizavusi kvitus, kuriuos skundo pateikejas jai pateike, butu nusprendusi, kad jis nepažeide Reglamento Nr. 881/92. Tas pats pasakytina ir apie Italijos policija, kuriai jis pateike visas reikiamas saskaitas ir dokumentus. Skundo pateikejas teige, kad Italijos istatymas Nr. 298 negalejo buti taikomas jo atveju, nes istatymas susijes su atlieku ir vandens tiekimo tinklu priežiura ir valymu. Galiausiai skundo pateikejas pabreže, kas iš tikruju ivyko: jis buvo paprašytas išlipti iš transporto priemones, o Italijos keliu policijos pareigunai ilipo i sunkvežimi ir nuvažiavo. Skundo pateikejas apgailestauja, kad Komisija nemano, jog Italijos policija pažeide ES teise.

Ombudsmeno vertinimas

20. Ombudsmenas pažymi, kad jo vertinimo apreptis ribota, ir jis tik ištirs, ar Komisija veike rupestingai, nagrinedama jai pateikta skunda del pažeidimo. Šis tyrimas nera esminis atitinkamu ES teises aktu aiškinimas.

21. Šiuo atveju ombudsmeno vertinimas, ar Komisija rupestingai ir nuodugniai išnagrinejo jai pateikta skunda, yra dvikryptis. Pirmiausia, ar Komisija veike rupestingai, vertinama pagal tai, kokio rupestingumo tikimasi iš Komisijos kaip Sutarciu sergetojos, nagrinejant jai pateiktus skundus del pažeidimu. Procesiniu požiuriu rupestingumas vertinamas ir pagal tai, ar laikomasi taisykliu ir proceduru, nustatytu 2002 m. komunikate del santykiu su skundo del Bendrijos teises pažeidimu teikeju (toliau – 2002 m. komunikatas)[2], kuriame siekiama sukurti aiškia ir skaidria skundu del pažeidimu nagrinejimo sistema[3].

22. Vertindamas, ar Komisija laikesi 2002 m. komunikato, ombudsmenas atkreipia demesi, kad šiame komunikate nustatyta:

„1. Apibrežtys ir taikymo sritis

Skundu laikomas bet koks rašytinis kreipimasis i Komisija del priemoniu ar veiklos, neatitinkancios Bendrijos teises. Išnagrinejusi skunda, Komisija gali pradeti pažeidimo procedura.

2. Bendrieji principai

Kiekvienas asmuo gali nemokamai pateikti skunda Komisijai prieš valstybe nare del bet kokios valstybes nares taikomos priemones (teisinio, reguliavimo ar administracinio veiksmo) ar veiklos, kuria jis laiko nesuderinama su Bendrijos teises nuostatomis ar principais…

3. Skundu registravimas

Bet kokia korespondencija, kuri gali buti nagrinejama kaip skundas, turi buti registruojama centriniame skundu registre, kuri tvarko Komisijos generalinis sekretoriatas.

Komisija nelaiko skundu ir neregistruoja centriniame skundu registre korespondencijos:

– kuri yra anonimine: nenurodytas siuntejo adresas arba nurodytas netikslus adresas;

– kurioje nenurodyta, tiesiogiai ar netiesiogiai, kuri valstybe nare emesi priemoniu ar veiklos, neatitinkancios Bendrijos teises;

– kurioje skundžiami privataus asmens arba institucijos veiksmai ar neveikimas, išskyrus atvejus, kai priemone arba skundas susijes su viešosios valdžios instituciju veiksmais arba kai šios institucijos nesiima jokiu priemoniu del minetu veiksmu ar neveikimo. Bet kokiu atveju Komisija turi patikrinti, ar korespondencijoje nurodytas elgesys, kuris neatitinka konkurencijos taisykliu (EB sutarties 81 ir 82 straipsniai);

– kurioje nepateiktas joks skundas;

– kurioje pateiktas skundas, del kurio Komisija jau yra priemusi aiškia, vieša ir suderinta pozicija, kuri bus perduota skundo pateikejui;

– kurioje pateiktas skundas aiškiai nepatenka i Bendrijos teises taikymo sriti.

Kilus abejoniu del korespondencijos pobudžio, Komisijos generalinis sekretoriatas kreipiasi i atitinkama departamenta (-us) per penkiolika kalendoriniu dienu nuo skundo gavimo dienos. Jeigu departamentas (-ai) neatsako per penkiolika darbo dienu, skundas oficialiai registruojamas centriniame skundu registre.

10. Skundo nagrinejimo užbaigimas

Išskyrus atvejus, kai yra išskirtiniu aplinkybiu, kurioms esant reikia taikyti skubias priemones, jeigu Komisijos departamentas ketina siulyti nesiimti jokiu tolesniu veiksmu skundui nagrineti, Komisija iš anksto praneša skundo pateikejui, išdestydama pagrindus, kuriais remdamasi siulo užbaigti nagrineti skunda, ir paragina skundo pateikeja per keturias savaites pateikti savo pastabas.“

23. Ombudsmenas pabrežia, kad skundo del pažeidimo registravimas yra esminis procesinis veiksmas. Jo tikslas (be kitu tikslu) – užtikrinti, kad tokie skundai butu nagrinejami pagal 2002 m. komunikato taisykles. Jos apima ir pirmiau mineta taisykle, kad Komisija privalo išklausyti skundo pateikeja prieš nuspresdama užbaigti skundo tyrima. Akivaizdu, kad skundo pateikejo išklausymas nera vien tik formalumas. Juo padedama užtikrinti, kad pati Komisija butu pakankamai informuota apie visas aplinkybes, prieš spresdama, ar nagrineti toliau.

24. Šiuo konkreciu atveju skundo pateikejo laiškas iš pradžiu buvo registruotas Komisijos generaliniame sekretoriate kaip skundas del pažeidimo (registracijos numeris SG/CDC/2009/A/7978). Tuo paciu metu skundo pateikejo laiškas buvo iregistruotas Energetikos ir transporto generaliniame direktorate (registracijos numeris A/29092). Energetikos ir transporto generalinis direktoratas išnagrinejo skundo pateikejo pateiktus dokumentus ir 2009 m. rugsejo 14 d. informavo Generalini sekretoriata, kad „ši korespondencija neturetu buti registruojama kaip oficialus skundas del toliau išdestytu priežasciu“.

25. Taciau Komisija nepasiule taikyti jokiu specialiu išimciu, nustatytu 2002 m. komunikato 3 punkte[4]. Vietoj to matyti, kad Komisijos argumentas, kuriuo ji grindžia savo sprendima nenagrineti skundo pateikejo laišku kaip skundo del pažeidimo, buvo apibendrintas teiginyje, kad „veiksmai, kuriu emesi Italijos valdžios institucijos, buvo pagristi ir nebuvo nustatyta, kad ES teise taikyta netinkamai“. Vis delto pagrindo šiam argumentui 2002 m. komunikate nera nurodyta.

26. Ombudsmenas primena, kad neseniai vykdytame tyrime savo iniciatyva pagal ES bandomaji projekta[5] pažymejo, jog geras administravimas reiškia, kad skundu del pažeidimo registravimas turetu buti ne pasirinktinis, o grindžiamas taisyklemis, išdestytomis pacios Komisijos 2002 m. komunikate. Ombudsmenas pabreže, kad šiuo atveju vieninteles specialios procedurines taisykles, kuriomis pilietis gali remtis vertindamas, kaip Komisija nagrineja ju atsiusta korespondencija del ES teises pažeidimu, yra taisykles, kuriu Komisija pati isipareigojo laikytis 2002 m. komunikate. Atsižvelgdamas i šias aplinkybes, ombudsmenas priejo prie išvados, kad šiuo konkreciu atveju Komisija nesilaike skundu registravimo taisykliu.

27. Pirmiau pateikta išvada, kad Komisija neužregistravo skundo pateikejo atsiusto skundo del pažeidimo, nereiškia, kad Komisija elgesi aplaidžiai, vertinant visa skundo nagrinejimo procesa. Tiesa sakant, ombudsmenas puikiai supranta, kad Komisija gauna gausybe korespondencijos del ivairiausiu problemu[6]. Jis taip pat žino, kiek pastangu ir laiko reikia norint kruopšciai ir detaliai atsakyti i skunda del pažeidimo. Šis atvejis aiškiai rodo, kaip Komisija rizikuoja, neatsižvelgdama i 2002 m. komunikato nuostatas ar ju nesilaikydama. Tai rodo ir tinkamos pusiausvyros tarp spartos ir nuodugnumo svarba.

28. Be to, kalbant apie Komisijos isipareigojima pagal 2002 m. komunikato 10 punkta, pagal kuri Komisija turi paraginti skundo pateikeja pateikti pastabas apie institucijos ketinima užbaigti nagrineti skunda del pažeidimo, ombudsmenas supranta, kad toks raginimas turi dvejopa tiksla. Pirma, juo užtikrinamas sažiningumas skundo pateikejo atžvilgiu. Antra, šio raginimo tikslas – užtikrinti, kad Komisijos sprendimu priemimo procesas butu tikslus ir nuodugnus.

29. Šiame tyrime skundo pateikejas praše Komisijos ištirti jo skunda del Italijos valdžios instituciju veiksmu. Tai akivaizdu ne tik iš skundo del pažeidimo formos, bet ir iš kitu prie skundo pridetu dokumentu. Komisija neparagino skundo pateikejo pateikti pastabu apie institucijos ketinima užbaigti nagrineti skunda del pažeidimo. Tai galejo buti 2002 m. komunikato nesilaikymo padarinys. Komisija, užbaigdama nagrineti skunda, nepasiteiraudama skundo pateikejo nuomones, pažeide 2002 m. komunikato 10 punkta ir nesilaike jo specialiuju nuostatu.

30. Kalbant apie rupestinguma nagrinejant skunda, ombudsmenas primena, kad Komisija savo 2009 m. spalio 1 d. laiške skundo pateikejui pažymejo, jog skundo pateikejo ir Italijos policijos pateiktos aplinkybes skyresi, todel Komisija negalejo nustatyti, kuri ivykiu versija yra teisinga. Šis bendro pobudžio teiginys, be abejo, gali buti taikomas kalbant apie suinteresuotuju šaliu žodžiu pateikta informacija arba informacija, kurios negalima patikrinti. Taciau Komisijos laiške minimi konkretus oficialaus pobudžio rašytiniai irodymai – saskaita faktura, kuria Italijos valdžios institucijos galejo remtis, darydamos išvada, kad skundo pateikejas veike neteisetai. Ombudsmenas pažymi, kad jis persiunte Komisijai visus turimus rašytinius irodymus, kai pradejo tirti ši skunda.

31. Ombudsmenas laikosi nuomones, kad rupestingai nagrinedama skunda Komisija turejo išanalizuoti pateiktus dokumentus, ivertinti ju teisine svarba ir galbut pateikti vertinima, ar Italijos valdžios instituciju veiksmai galetu buti laikomi pažeidimu, jeigu butu irodyti visi skundo pateikejo tvirtinimai. Komisija neirode, kad ji atliko tokia analize.

32. Be to, jeigu Komisija mano, kad pateiktu dokumentu nepakanka, siekiant nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ji turi pagristi savo vertinima ir nurodyti skundo pateikejui, kas galetu buti laikoma papildomais patikimais faktais ar irodymais. Savo nuomoneje Komisija pažymejo, kad jos atsakymas neturetu buti vertinamas kaip galimybes skundo pateikejui pateikti papildomos informacijos ar irodymu, kurie patvirtintu jo pareiškimus, praradimas. Taciau šis teiginys neatspindetas Komisijos laiško formuluoteje ir apskritai jo turinyje. Priešingai, Komisijos vertinimas atrodo galutinis; be to, pateikiama aiški rekomendacija skundo pateikejui kreiptis i nacionalinius teismus.

33. Šiuo požiuriu Komisijos rašytineje nuomoneje yra du prieštaringi argumentai: viena vertus, Komisija teigia, kad „veiksmai, kuriu emesi Italijos valdžios institucijos, buvo pagristi ir nebuvo nustatyta, kad ES teise taikyta netinkamai“, taciau, kita vertus, „2009 m. spalio 1 d. [Komisijos] laiške nebuvo nieko, kas turejo buti aiškinama kaip galimybes skundo pateikejui pateikti bet kokia papildoma informacija praradimas...“. Jeigu Komisija neturejo pakankamai irodymu ivertinti Italijos valdžios instituciju veiksmu, tokiu atveju ji neturejo priimti išvados, kad ju veiksmai buvo pagristi ir nebuvo nustatyta, kad ES teise taikyta netinkamai. Ombudsmenas, remdamasis tuo, kas išdestyta, teigia, kad Komisijai rupestingai neišnagrinejo skundo del pažeidimo.

34. Atsižvelgdamas i tai, kas išdestyta, ombudsmenas priejo prie išvados, kad Komisijai rupestingai neišnagrinejo skundo, remiantis 2002 m. komunikatu. Kadangi šis netinkamo administravimo atvejis susijes su konkreciais ivykiais, ombudsmenas nemano, kad deretu testi tyrima arba siekti taikaus šios ginco sprendimo. Todel jis užbaigia savo tyrima, pareikšdamas kritiška pastaba, taip pat papildoma pastaba šio sprendimo pabaigoje.

B. Išvados

Remdamasis atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas užbaigia tyrima šia kritiška pastaba:

Komisijai rupestingai neišnagrinejo skundo del pažeidimo, vadovaudamasi 2002 m. komunikato 1, 2, 3 ir 10 punktais. Tai yra netinkamas administravimas.

Skundo pateikejas ir Komisija bus informuoti apie ši sprendima.

Papildoma pastaba

Komisija prieme 2002 m. komunikata del skundu del pažeidimu nagrinejimo, atsižvelgdama i Europos ombudsmeno ir Europos Parlamento raginimus tobulinti skundu nagrinejimo tvarka. Vienas iš komunikato tikslu – sukurti tinkama procedurine skundu del pažeidimu nagrinejimo sistema. Tai dar karta patvirtinta suinteresuotiesiems asmenims, kad ju skundai del pažeidimu bus nagrinejami tinkamai, o ne tik naudojami kaip informacijos šaltiniai Komisijai atliekant bendra ES teises igyvendinimo priežiura.

Komisija informavo ombudsmena, kad ji emesi konkreciu priemoniu skundu del pažeidimu nagrinejimui gerinti. Ombudsmenas pažymi, kad nauja skundu del pažeidimu nagrinejimo sistema buvo pradeta naudoti butent po to, kai jai buvo pateiktas šis skundas. Šiuo atžvilgiu ES bandomasis projektas, skirtas naujai ir patobulintai praktikai, pradetas igyvendinti tik 2009 m. rugsejo 28 d. Be to, ombudsmenas atkreipia demesi i tolesnius tobulinimus, kuriuos Komisija detaliai išdeste savo pastabose, atsakydama i papildoma pastaba, kuria ombudsmenas pareiške savo sprendimuose del skundu Nr. 219/2009/PB ir 294/2009/PB[7].

Vis delto ombudsmenas pabrežia, kad Komisijos patobulinta praktika apima ne visus netinkamo administravimo atvejus, nustatytus šiame sprendime. Todel ombudsmenas ragina Komisija informuoti ji apie bet kokias papildomas priemones, pvz., gaires, kurias Komisija planuoja igyvendinti, kad užtikrintu, kad skundai del priemoniu ar veiklos, kurios prieštarauja ES teisei, butu tinkamai registruojami pagal 2002 m. komunikata ir nagrinejami deramai rupestingai.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Strasburas, 2011 metu sausio 18 d.

---

[1] 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 del patekimo i rinka vežant krovinius Bendrijos keliais i valstybes nares teritorija ar iš jos arba kertant vienos ar keliu valstybiu nariu teritorijas (OL L 95, 1992 4 9, p. 1), pakeistas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 del bendruju patekimo i tarptautinio kroviniu vežimo keliu transportu rinka taisykliu (OL 2009 L 300, p. 72).

[2] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui del santykiu su skundo del Bendrijos teises pažeidimu teikeju, COM(2002) 141 galutinis, OL 2002 C 244, p. 3.

[3] Europos ombudsmeno sprendimas del skundo Nr. 294/2009/PB prieš Europos Komisija tyrimo užbaigimo, 47 dalis. Taip pat žr. Europos ombudsmeno sprendima del skundo Nr. 219/2009/PB prieš Europos Komisija tyrimo u?baigimo.

[4] Ombudsmenas, pradejes tyrima savo iniciatyva, pritare Komisijos tvirtinimui, kad tik šešios išimtys, nurodytos 2002 m. komunikato 3 punkto pirmoje pastraipoje, yra privalomos. Žr. Europos ombudsmeno sprendimo savo iniciatyva del Europos Komisijos veiksmu tyrimo Nr. OI/3/2009/MHZ 44 dali.

[5] Europos ombudsmeno sprendimas del Europos Komisijos veiksmu tyrimo savo iniciatyva Nr. OI/3/2009/MHZ, 42 dalis.

[6] Žr., pvz., Europos ombudsmeno sprendima del skundo Nr. 219/2009/PB prieš Europos Komisija tyrimo užbaigimo, 43 dali.

[7] 2010 m. lapkricio 23 d. Komisijos laiškas.