Byla buvo susijusi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) surengta nuolatinių pajėgų laikinųjų darbuotojų įdarbinimo procedūra. Skundo pateikėjas, kuris yra šios procedūros kandidatas, gavo minimalų bendrą balą, kurio reikalaujama už atkrintamąjį klausimų su keliais atsakymų variantais testą (toliau – MKQ testas). Tačiau FRONTEX neleido jam toliau dalyvauti įdarbinimo procedūroje, nes jis nesurinko minimalaus balų skaičiaus kiekviename atskirame klausimų su keliais atsakymų variantais testo skirsnyje. Skundo pateikėjas teigė, kad jo pašalinimas iš įdarbinimo procedūros buvo nesąžiningas, nes apie šį reikalavimą, kurį jis laikė savavališku, kandidatams nebuvo pranešta iki klausimų su keliais atsakymų variantais testo.

Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad FRONTEX turėjo diskreciją vėlesniame įdarbinimo procedūros etape nustatyti klausimų su keliais atsakymų variantais testo ribas, su sąlyga, kad ji tai padarė prieš susipažindama su individualiais kandidatų rezultatais. Kadangi FRONTEX nustatė ribas prieš testą, ombudsmenė nustatė, kad netinkamo administravimo nebuvo.

Vis dėlto ombudsmenė pasiūlė, kad, kai įmanoma, FRONTEX apsvarstytų galimybę savo įdarbinimo procedūrose informuoti kandidatus apie atkrintamųjų testų ribas prieš testus, kad būtų padidintas skaidrumas ir sudarytos sąlygos kandidatams geriau pasirengti testui.

Ombudsmenė taip pat nustatė trūkumų, susijusių su tuo, kaip FRONTEX saugo įrašus apie atrankos komiteto atliktą vidaus darbą. Todėl ombudsmenė pasiūlė, kad dėl skaidrumo ir atskaitomybės priežasčių FRONTEX pagerintų tokių įrašų aiškumo ir prieinamumo standartus.

 

Bylos buvo susijusios su FRONTEX sprendimu nekompensuoti skundo pateikėjų, kurie buvo kandidatai FRONTEX nuolatinio korpuso narių įdarbinimo procedūroje, kelionės ir pragyvenimo išlaidų po to, kai jie nuvyko į Varšuvą (Lenkija) plaukimo testų ir sveikatos patikrinimų tikslais. FRONTEX įdarbinimo taisyklėse numatyta, kad išlaidos, susijusios su galutiniu sveikatos patikrinimu, bus kompensuojamos tik tuo atveju, jei kandidatas vėliau pradės eiti pareigas FRONTEX, o skundo pateikėjai to nepadarė.

Ombudsmenė nustatė, kad pagal galiojančias FRONTEX taisykles, nors dėl spaudimo įdarbinimo procedūroms FRONTEX plaukimo testus derino su medicinine apžiūra, ji turėjo atskirai įvertinti su plaukimo testais susijusias išlaidas.

Ombudsmenė pasiūlė sprendimą, kad FRONTEX turėtų persvarstyti savo sprendimą nekompensuoti skundo pateikėjams visų kelionės ir pragyvenimo išlaidų ir apsvarstyti galimybę kompensuoti jiems neišvengiamas išlaidas, susijusias su jų atliktais plaukimo testais. FRONTEX sutiko mokėti dienpinigius už papildomas dienas, kurias skundo pateikėjai buvo apsistoję Varšuvoje, kad galėtų atlikti plaukimo testus.

Ombudsmenė užbaigė tyrimą ir nustatė, kad FRONTEX pritarė pasiūlymui dėl sprendimo.

 

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (toliau – Vertimo centras) vertino pasiūlymą vertimo ir redagavimo paslaugų srityje. Visų pirma skundo pateikėjas buvo susirūpinęs dėl to, kaip Vertimo centras aiškina atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus ir kaip jis vertina sutarties skyrimo kriterijus, taip pat dėl Vertimo centro sprendimo atsisakyti konkurso specifikacijų (viešųjų pirkimų procedūrai taikomų taisyklių) procedūrinio etapo.

Ombudsmenas nustatė, kad Vertimo centras pirkimo specifikacijose aiškiai neapibrėžė ir neatskyrė atrankos ir sutarties skyrimo kriterijų. Tai buvo netinkamas administravimas. Vis dėlto, kadangi Vertimo centras galiausiai nesudarė jokios sutarties dėl skunde nagrinėjamų vertimo paslaugų, ombudsmenas nusprendė, kad pateikus rekomendaciją nebūtų pasiektas joks naudingas tikslas.

Vis dėlto ombudsmenas pasiūlė, kad ateityje skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus Vertimo centras pirkimo specifikacijose turėtų aiškiai atskirti atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus, kad būtų laikomasi ES finansinio reglamento. Šiuo atžvilgiu Vertimo centras taip pat turėtų pateikti aiškius nurodymus dėl įrodymų, kurie turi būti pateikti tiek dėl atrankos, tiek dėl sutarties skyrimo kriterijų, pobūdžio. Ombudsmenė taip pat pareiškė, kad ji stebės būsimus konkursus ir prireikus apsvarstys galimybę dar kartą pasidomėti šiuo klausimu.

Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad gera administracinė praktika yra užtikrinti, kad konkurso dalyviai žinotų apie bet kokį sprendimą atsisakyti pirkimo specifikacijose nustatytų procedūrinių veiksmų, ir kad tenka apgailestauti, jog Vertimo centras to nepadarė. Dalyvių neinformavimas apie procedūrinio veiksmo atsisakymą taip pat yra netinkamas administravimas. Be to, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad procedūrinio veiksmo atsisakymas prieštarauja taikytinoms taisyklėms. Ji pateikė atitinkamą pasiūlymą dėl patobulinimų šioje srityje.

Byla buvo susijusi su tyrimu, kurį pagal sutartį su ES delegacija Bisau Gvinėjoje atliko mokslinių tyrimų organizacija. Organizacija išreiškė susirūpinimą dėl sąlygų, susijusių su tyrimo paskelbimu, visų pirma dėl to, kad jis turėtų būti platinamas nemokamai. Organizacija laikėsi nuomonės, kad ši sąlyga veiksmingai užkirstų kelią skelbti tyrimą kaip akademinę knygą, nes akademiniai leidėjai yra komerciniai subjektai, gaunantys pelno iš savo skelbiamų knygų.

Tyrimas parodė, kad tyrimas buvo užsakytas pagal „paslaugų sutartį“, pagal kurią Europos Komisija, atsakinga už atitinkamą bendrą biudžetą, tapo tyrimo savininke. Todėl tyrimas buvo laikomas „viešąja gėrybe“ ir Komisija teisingai reikalavo, kad jis būtų nemokamai prieinamas visuomenei.

Ombudsmeno nuomone, Komisija pagrįstai reikalavo, kad tyrimas būtų platinamas nemokamai, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo parengtas naudojant ES lėšas, todėl neturėtų būti komercializuojamas. Vis dėlto ombudsmenė apgailestavo, kad Komisija aiškiai nurodė paskelbimo sąlygas tik po to, kai buvo baigtas tyrimas. Ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir nustatė, kad tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti, tačiau pasiūlė ateityje išvengti panašių problemų.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) nagrinėjo neseniai pagimdžiusio kandidato prašymą per techninės pagalbos ekspertų atrankos procedūrą pakeisti testo žodžiu (pokalbio) datą. EPSO sutiko pakeisti vieno pokalbio datą, tačiau pakeitė jo datą, kad jis vyktų tą pačią dieną kaip ir kitas pokalbis, susijęs su atrankos procedūra. Skundo pateikėja buvo nepatenkinta tuo, kaip EPSO nagrinėjo jos administracinį skundą šiuo klausimu.

Ombudsmenas nusprendė, kad EPSO netikslinga numatyti du testus tą pačią dieną, nes visi kiti kandidatai galėjo laikyti testus skirtingomis dienomis. Skundo pateikėjai tai buvo ypač sunku, nes ji neseniai pagimdė. Todėl tai, kaip EPSO nagrinėjo prašymą, yra netinkamas administravimas. Siekdama išspręsti šią problemą, ombudsmenė pasiūlė EPSO pradėti dialogą su skundo pateikėju, kad būtų rastas tinkamas ir teisingas sprendimas.