Skundo pateikėjas prašė leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su serijos „Europa“ eurų banknotų dizainu. Europos Centrinis Bankas (ECB) nustatė, kad skundo pateikėjo prašymas apima du dokumentus, ir atsisakė leisti susipažinti su visais dokumentais. Tai darydamas ECB rėmėsi išimtimis pagal savo taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, teigdamas, kad visiškas atskleidimas galėtų pakenkti viešajam interesui, susijusiam su eurų banknotų vientisumo apsauga, taip pat komerciniams interesams, įskaitant intelektinę nuosavybę.

Ombudsmeno tyrimo grupė surengė patikrinimo posėdį su atitinkamais ECB atstovais. Remdamasis papildomais konfidencialiais paaiškinimais, pateiktais per patikrinimo posėdį, ir atsižvelgdamas į didelę ECB diskreciją nustatant, ar dokumento atskleidimas pakenktų viešajam interesui apsaugoti eurų banknotų vientisumą, ombudsmenas nustatė, kad ECB sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su prašomais dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas. Atsižvelgiant į tai, kad šia išimtimi buvo pagrįstai pasinaudota, ombudsmenui nereikėjo vertinti, ar informacijos atskleidimas taip pat pakenktų komerciniams interesams, įskaitant intelektinę nuosavybę.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas paprašė leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su nenumatytų atvejų ir pasirengimo priemonėmis, susijusiomis su Rusijos invazija į Ukrainą. Europos Centrinis Bankas (ECB) atsisakė leisti visuomenei susipažinti su dviem jo nurodytais dokumentais, remdamasis Sutarčių nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad jo Valdančiosios tarybos posėdžiai nebūtų skelbiami viešai. ECB taip pat rėmėsi keliomis išimtimis pagal savo taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, įskaitant tai, kad visiškas atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su Sąjungos finansų, pinigų ar ekonomine politika ir tarptautiniais finansiniais santykiais, apsaugai.

Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino ginčijamus dokumentus. Remdamasis šiuo patikrinimu ir atsižvelgdamas į didelę ECB diskreciją, kai jis mano, kad kyla pavojus viešajam interesui, susijusiam su Sąjungos tarptautiniais finansiniais santykiais, ombudsmenas nustatė, kad ECB sprendimas neleisti susipažinti su vienu iš prašomų dokumentų nebuvo akivaizdžiai klaidingas. Dėl kito dokumento ombudsmenas nusprendė, kad ECB rėmimasis Valdančiosios tarybos posėdžių konfidencialumu, kaip numatyta Sutartyse, yra pagrįstas.

Ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su ECB sprendimu neleisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo Viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP). Dokumentais buvo pasidalyta su Vokietijos federaline vyriausybe, kad ji galėtų įvertinti VSVPPP proporcingumą po Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo.

Atsisakydamas leisti susipažinti su dokumentais ECB rėmėsi Sutarties taisykle, pagal kurią ECB valdančiosios tarybos procesas neturi būti skelbiamas viešai. Ji taip pat rėmėsi būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, kiek tai susiję su jos sprendimus priimančių organų procedūrų konfidencialumu, būtinybe apsaugoti Sąjungos pinigų politiką ir vidaus naudojimui skirtų dokumentų konfidencialumą.

Ombudsmenas nustatė, kad ECB atsisakymas leisti visuomenei susipažinti su dokumentais yra pagrįstas. Darydamas šią išvadą ombudsmenas pažymėjo, kad vienam dokumentui taikomos Sutarties taisyklės, pagal kurias reikalaujama, kad ECB valdančiosios tarybos posėdžiai nebūtų skelbiami viešai. ECB tinkamai paaiškino, kodėl atskleidus kitus dokumentus būtų pakenkta viešajam interesui, susijusiam su pinigų politika. Atkreipdamas dėmesį į didelį visuomenės susidomėjimą šiuo klausimu, ombudsmenas atsižvelgė į ECB pastangas suteikti skundo pateikėjui ir visuomenei kuo daugiau informacijos apie tai ir nutraukė bylą.

Byla buvo susijusi su prašymu sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiama išsami informacija apie dvi Europos centrinio banko (ECB) turto įsigijimo programas. Atsisakydamas suteikti prieigą, ECB tvirtino, kad dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika susijusio viešojo intereso apsaugai, o tai yra teisės nuostatų saugomas interesas. Skundo pateikėjas manė, kad ECB nepateikė pakankamai įrodymų dėl to, kaip prašomos informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų nurodytą viešąjį interesą, todėl informacija turėtų būti atskleista.

ECB turi didelę veiksmų laisvę vertindamas, kaip geriausia užtikrinti nurodytą viešąjį interesą, t. y. Sąjungos arba valstybės narės finansinės, pinigų ar ekonominės politikos apsaugą. Pavyzdžiui, savo argumentus jis gali grįsti tuo, kaip atskleidimas gali paveikti rinkų ir rinkos dalyvių elgesį. Šiuo atveju ECB pateikė pagrįstą paaiškinimą, kaip rinkos ir rinkos dalyviai galėtų naudoti prašomą informaciją siekdami pakenkti Sąjungos arba valstybės narės finansinei, pinigų ar ekonominei politikai. Todėl ECB sprendimas neleisti visuomenei susipažinti su dokumentais buvo pagrįstas.

Ombudsmenė atkreipia dėmesį į ECB pareiškimą, kad jis savo interneto svetainėje jau skelbia kuo daugiau informacijos apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (angl. PEPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programą (angl. CSPP). Ji pakvietė ECB reguliariai vertinti, ar galima paskelbti daugiau informacijos apie šias programas. Tai gali tapti dar svarbiau, nes visuomenė tikisi, kad ECB įrodys, jog ji įgyvendina pirmininko ambicingus pareiškimus dėl Banko pastangų siekti, kad pinigų politika taptų ekologiškesnė.

Nenustačiusi netinkamo administravimo, ombudsmenė tyrimą užbaigė.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su jos Teisės tarnybos raštu dėl Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo dėl Europos Centrinio Banko programos ir susijusio ES Teisingumo Teismo sprendimo. Atsisakydama leisti susipažinti su dokumentu Komisija rėmėsi poreikiu apsaugoti Sąjungos finansų, pinigų ir ekonominę politiką, taip pat poreikiu apsaugoti teisines konsultacijas ir jos sprendimų priėmimo procesą.

Ombudsmenas patikrino dokumentą ir nustatė, kad Komisijos vertinime nebuvo akivaizdžios klaidos. Taigi ji užbaigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Vokietijos konstitucinio teismo sprendimas neturi precedento, kiek tai susiję su galimomis pasekmėmis ES teisinei tvarkai. Ombudsmenas pripažįsta, kad visuomenė yra suinteresuota būti patikinta, kad Komisija tinkamai vertina tokias pasekmes ir prireikus imasi veiksmų, atsižvelgdama į savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį. Ji įsitikinusi, kad Komisija ir toliau kiek įmanoma informuos visuomenę apie visus būsimus veiksmus, kurių ji nuspręs imtis reaguodama į teismo sprendimą.