Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Ieškoti tyrimų

Byla
Laikotarpis
Raktiniai žodžiai
Arba pabandykite senus raktinius žodžius (iki 2016 m.)

Rodoma 1 - 20 iš 30 rezultato (-ų)

Sprendimas dėl Europos Centrinio Banko (ECB) atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais dėl nenumatytų atvejų ir pasirengimo priemonių, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą (byla 1327/2022/SF)

Pirmadienis | 12 rugsėjo 2022

Skundo pateikėjas paprašė leisti visuomenei susipažinti su dokumentais dėl nenumatytų atvejų ir pasirengimo priemonių, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą. Europos Centrinis Bankas (ECB), remdamasis Sutarčių nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad jo valdančiosios tarybos posėdžiai neturi būti skelbiami viešai, atsisakė leisti visuomenei susipažinti su dviem nurodytais dokumentais. ECB taip pat rėmėsi keliomis Banko taisyklėse dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais numatytomis išimtimis, įskaitant tai, kad visiškas atskleidimas pakenktų su Sąjungos finansine, pinigų ar ekonomine politika ir tarptautiniais finansiniais santykiais susijusio viešojo intereso apsaugai.

Ombudsmenės tyrimo grupė patikrino nagrinėjamus dokumentus. Remdamasi šių patikrinimų rezultatais ir atsižvelgdama į platesnę ES institucijų diskrecijos teisę, kuria ECB naudojasi vertindamas pavojų viešajam interesui, susijusiam su Sąjungos tarptautiniais finansiniais santykiais, ombudsmenė nustatė, kad ECB sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su vienu iš prašomų dokumentų nebuvo akivaizdžiai klaidingas. Dėl kito dokumento ombudsmenė laikėsi nuomonės, jog tai, kad ECB kliovėsi taisykle, kad, kaip nustatyta Sutartyse, valdančiosios tarybos posėdžių protokolai turi likti konfidencialūs, yra pagrįstas.

Ombudsmenė nenustatė netinkamo administravimo ir baigė nagrinėti bylą.

Sprendimas byloje 1871/2020/OAM dėl to, kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) išnagrinėjo prašymą suteikti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su Vokietijos konstitucinio teismo sprendimu dėl ECB viešojo sektoriaus pirkimo programos

Pirmadienis | 22 kovo 2021

Byla buvo susijusi su ECB sprendimu neleisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo Viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP). Dokumentais pasidalyta su Vokietijos federaline vyriausybe, kad ji galėtų įvertinti VSPP proporcingumą po Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo priėmimo.

Atsisakydamas suteikti prieigą, ECB rėmėsi Sutarties taisykle, draudžiančia viešinti ECB valdančiosios tarybos posėdžių medžiagą. Jis taip pat rėmėsi būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su jo sprendimus priimančių organų posėdžių konfidencialumu, būtinybe apsaugoti Sąjungos pinigų politiką ir vidaus naudojimui skirtų dokumentų konfidencialumu.

Ombudsmenė konstatavo, kad ECB pagrįstai atsisakė suteikti viešą prieigą. Darydama šią išvadą, ombudsmenė pažymėjo, kad vienam dokumentui taikomos Sutarties taisyklės, draudžiančios viešinti ECB valdančiosios tarybos posėdžių medžiagą. ECB tinkamai paaiškino, kodėl kitų dokumentų atskleidimas pakenktų visuomenės interesui, susijusiam su pinigų politika. Įvertinusi didelį visuomenės susidomėjimą šiuo klausimu, ombudsmenė atsižvelgė į ECB pastangas skundo pateikėjui ir visuomenei pateikti kuo daugiau informacijos apie jį ir užbaigė bylą.

Sprendimas byloje 1874/2020/MAS dėl Europos Centrinio Banko atsisakymo suteikti visuomenei galimybę susipažinti su dokumentais, kuriuose yra išsamios informacijos apie dvi turto įsigijimo programas

Antradienis | 09 kovo 2021

Byla buvo susijusi su prašymu sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiama išsami informacija apie dvi Europos centrinio banko (ECB) turto įsigijimo programas. Atsisakydamas suteikti prieigą, ECB tvirtino, kad dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika susijusio viešojo intereso apsaugai, o tai yra teisės nuostatų saugomas interesas. Skundo pateikėjas manė, kad ECB nepateikė pakankamai įrodymų dėl to, kaip prašomos informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų nurodytą viešąjį interesą, todėl informacija turėtų būti atskleista.

ECB turi didelę veiksmų laisvę vertindamas, kaip geriausia užtikrinti nurodytą viešąjį interesą, t. y. Sąjungos arba valstybės narės finansinės, pinigų ar ekonominės politikos apsaugą. Pavyzdžiui, savo argumentus jis gali grįsti tuo, kaip atskleidimas gali paveikti rinkų ir rinkos dalyvių elgesį. Šiuo atveju ECB pateikė pagrįstą paaiškinimą, kaip rinkos ir rinkos dalyviai galėtų naudoti prašomą informaciją siekdami pakenkti Sąjungos arba valstybės narės finansinei, pinigų ar ekonominei politikai. Todėl ECB sprendimas neleisti visuomenei susipažinti su dokumentais buvo pagrįstas.

Ombudsmenė atkreipia dėmesį į ECB pareiškimą, kad jis savo interneto svetainėje jau skelbia kuo daugiau informacijos apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (angl. PEPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programą (angl. CSPP). Ji pakvietė ECB reguliariai vertinti, ar galima paskelbti daugiau informacijos apie šias programas. Tai gali tapti dar svarbiau, nes visuomenė tikisi, kad ECB įrodys, jog ji įgyvendina pirmininko ambicingus pareiškimus dėl Banko pastangų siekti, kad pinigų politika taptų ekologiškesnė.

Nenustačiusi netinkamo administravimo, ombudsmenė tyrimą užbaigė.

Sprendimas 1700/2020/OAM dėl to, kaip Europos Komisija išnagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su teisine pažyma dėl Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo Europos Centrinio Banko ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atžvilgiu

Trečiadienis | 27 sausio 2021

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su jos teisės tarnybos pažyma dėl Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo dėl Europos centrinio banko programos ir susijusio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo. Neleisdama susipažinti su dokumentu, Komisija rėmėsi poreikiu apsaugoti Sąjungos finansų, pinigų ir ekonomikos politiką, taip pat poreikiu apsaugoti teisines konsultacijas ir savo sprendimų priėmimo procesą.

Ombudsmenė įvertino dokumentą ir nustatė, kad Komisijos vertinime nebuvo akivaizdžių klaidų. Ombudsmenė tyrimą nutraukė, nenustačiusi netinkamo administravimo.

Vokietijos konstitucinio teismo sprendimas neturi precedento galimų pasekmių ES teisinei tvarkai požiūriu. Ombudsmenė pripažįsta, kad visuomenė yra suinteresuota būti tikra, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, tinkamai vertina tokias pasekmės ir prireikus imasi veiksmų. Ji įsitikinusi, kad Komisija ir toliau, kiek įmanoma, informuos visuomenę apie visus būsimus veiksmus, kurių nuspręs imtis reaguodama į minėtą sprendimą.