Skundo aplinkybės

1. Europos centrinis bankas (ECB) ir Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai [1] yra atsakingi už eurų banknotų vientisumą. 1996 m. ECB surengė pirmosios eurų banknotų serijos dizaino konkursą. Dabartinė eurų banknotų serija (antroji arba vadinamoji „Europa“ serija) grindžiama pirmosios serijos modeliu, tačiau ja siekiama užtikrinti visuomenės pasitikėjimą bendra valiuta kaip saugia mokėjimo priemone, įtraukiant naujas patobulintas apsaugos priemones [2].

2. 2024 m. rugpjūčio mėn. skundo pateikėjas pateikė prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais [3], susijusiais su serijos „Europa“ eurų banknotų dizainu. Visų pirma skundo pateikėjas paprašė leisti visuomenei susipažinti su i) 500 eurų banknoto eskizu; ii) dokumentus, susijusius su dabartinio banknotų dizaino pasirinkimu; ir iii) kiti eskizai, pateikti ir atmesti vykdant projektavimo procesą.

3. 2024 m. spalio mėn. ECB atsakė skundo pateikėjui. Jame pateikta bendroji informacija apie serijos „Europa“ dizainerio atranką ir nurodyta, kad vienas dokumentas patenka į prašymo taikymo sritį. ECB atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentu dėl būtinybės apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su eurų banknotų vientisumu [4].

4. Skundo pateikėjas paprašė ECB peržiūrėti savo sprendimą pateikiant kartotinę paraišką.

5. 2024 m. gruodžio 5 d. galutiniame sprendime ECB nustatė, kad vienas papildomas dokumentas patenka į prašymo taikymo sritį, tačiau toliau laikėsi savo pozicijos atsisakyti suteikti prieigą, remdamasis poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su eurų banknotų vientisumu, taip pat fizinių ar juridinių asmenų komercinius interesus, įskaitant intelektinę nuosavybę [5].

6. Nepatenkintas rezultatais, 2025 m. vasario mėn. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

7. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl ECB atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais.

8. Tyrimo metu ombudsmeno tyrimo grupė surengė patikrinimo posėdį su ECB atstovais. Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl nekonfidencialių susitikimo ataskaitos dalių.

Pateikti argumentai

9. ECB laikėsi nuomonės, kad visiškas arba dalinis dokumentų atskleidimas pakenktų viešajam interesui, susijusiam su eurų banknotų vientisumu.

10. ECB nurodė, kad visose dizaino koncepcijose, pateiktose dizainerio atrankai, ir visuose vėlesniuose dizainuose, kuriuos bendradarbiaudamas su ECB parengė pasirinktas dizaineris, „yra tam tikro išsivystymo ir sudėtingumo lygio apsaugos priemonių, kurių negalima atskirti nuo dizaino koncepcijų“. Dėl šios priežasties jų atskleidimas pakenktų eurų banknotų saugumui ir vientisumui.

11. ECB teigė, kad atskleidus nustatytus dokumentus būtų pateikta informacija apie preliminarias apsaugos priemones, kurios buvo įtrauktos į serijos „Europa“ dizainą ir kurios skiriasi nuo galutinių apsaugos priemonių, įtrauktų į šiuo metu apyvartoje esančius eurų banknotus. Atskleidus informaciją būtų atskleista ECB politika ir techniniai vertinimai, susiję su eurų banknotų saugumo ir vientisumo apsauga, ir padidėtų galimo padirbinėjimo rizika. Atskleidus prašomus dokumentus ir juose esančią informaciją, ECB ateityje taip pat negalėtų naudoti šių apsaugos priemonių su galimais patikslinimais.

12. Patvirtinamajame sprendime ECB nurodė, kad pirmosios eurų banknotų serijos atrankos procesas buvo grindžiamas dizainu ir kad apsaugos priemonės buvo pridėtos vėlesniame etape. Tai leido ECB paskelbti tam tikrą informaciją apie pirmosios eurų banknotų serijos dizainą ir atrankos procesą [6] ECB nurodė, kad bus sukurtas naujas trečiosios serijos dizainas, dėl kurio taip pat bus plačiau konsultuojamasi, nes apsaugos priemonės bus pridėtos tik vėlesniame etape [7]. 

13. Tačiau serijoje „Europa“, kuri domina skundo pateikėją, daugiausia dėmesio buvo skiriama apsaugos priemonėms. Dizainas sukurtas remiantis tik pirmosios serijos dizainais. Todėl atrankos procesu buvo siekiama tik atrinkti projektuotoją, kuris įgyvendintų projekto pakeitimus, reikalingus naujoms patobulintoms apsaugos priemonėms įtraukti. Dėl šios priežasties į dalyvaujančių dizainerių pateiktas dizaino koncepcijas jau buvo įtraukti galimi tam tikro išsivystymo lygio apsaugos požymiai, o jų atskleidimas pakenktų eurų banknotų saugumui ir vientisumui.

14. Susitikimo su ombudsmeno tyrimo grupe metu ECB atstovai pateikė konfidencialių pavyzdžių ir paaiškinimų, kaip prašomų dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti eurų banknotų vientisumui [8].

15. Be to, savo patvirtinamajame sprendime ECB nurodė, kad prašomų dokumentų atskleidimas pakenktų komerciniams interesams, įskaitant intelektinę nuosavybę. ECB atstovai paaiškino, kad intelektinės nuosavybės teisės priklauso atmestų dizainų kūrėjams ir kad, nesant licencinės sutarties, atskleidimas būtų neteisėtas atgaminimas. Jos nurodė, kad pirmosios serijos, kuri buvo paskelbta ir išplatinta, dizaino intelektinės nuosavybės režimas skiriasi tuo, kad visos susijusios intelektinės nuosavybės teisės buvo perduotos ECB, kai dizainas buvo pateiktas. Dėl pirmojo dokumento (galutinio 500 eurų banknoto, kuris buvo pasirinktas, bet vėliau nebuvo panaudotas, dizaino koncepcijos) ECB nurodė licencijos sutartį su dizaineriu, pagal kurią ECB suteikiama teisė atgaminti jį tik naujų banknotų išleidimo ir (arba) spausdinimo tikslais.

16. Skundo pateikėjas paaiškino, kad siekia susipažinti su serijos „Europa“ eurų banknotų dizainu „be jokios papildomos informacijos, susijusios su apsaugos priemonėmis“. Jis teigė, kad ECB turėtų paskelbti tą pačią serijos „Europa“ informaciją, kurią jis paskelbė apie pirmąją eurų banknotų seriją.

17. Skundo pateikėjo nuomone, nebuvo aišku, kaip dokumentų, kurių jis prašė, atskleidimas „sukeltų painiavą naudotojams arba jais galėtų pasinaudoti tie, kurie siekia išleisti padirbtus banknotus, o tos pačios informacijos, susijusios su pirmąja serija (kuri buvo paskelbta net kartu su kai kuriais testiniais užrašais), paskelbimas buvo visiškai teisingas.“

18. Skundo pateikėjas pripažino, kad atskleidus banknoto „vaizdą“ (faktinį ar dizaino) būtų galima atkurti kai kuriuos jo apsaugos požymius. Tačiau, jo nuomone, apsaugos priemonės nebūtų „pateikiamos pakankamai išsamiai“, todėl nėra pagrįstos padirbinėjimo rizikos, nes „nejudantis banknoto atvaizdas neatspindi daugumos jame esančių apsaugos priemonių (t. y. vandens ženklo, apsauginės juostelės, UV elementų, IR elementų, judėjimo ant folijos, OVI ir kt.) ar jų sąveikos“.

19. Dėl išimties, susijusios su komercinių interesų, įskaitant intelektinę nuosavybę, apsauga, skundo pateikėjas teigė, kad ECB nepateikė pakankamai paaiškinimų savo pozicijai pagrįsti. Be to, skundo pateikėjas abejojo, ar (dalinės) prieigos suteikimas būtų neteisėtas atgaminimas.

Ombudsmeno vertinimas

20. Pagal ES teismų praktiką [9] ECB turi didelę diskreciją nustatyti, ar atskleidus dokumentą būtų pakenkta viešiesiems interesams, saugomiems pagal jo taisyklių dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punktą, įskaitant banknotų vientisumą. Ombudsmeno tyrimu buvo siekiama įvertinti, ar ECB vertinime, kuriuo jis grindė savo sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais, nebuvo akivaizdžios klaidos, ar buvo laikomasi procedūrinių taisyklių ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais [10].

21. Tuo tikslu ombudsmeno tyrimo grupė surengė patikrinimo posėdį su ECB atstovais. Remdamasis šiuo susitikimu ir pateiktais papildomais konfidencialiais paaiškinimais, ombudsmenas mano, kad ECB nebuvo akivaizdžiai klaidinga manyti, kad dokumentų (dalinis) atskleidimas galėtų pakenkti viešajam interesui, susijusiam su eurų banknotų vientisumo apsauga [11].

22. Pagal ECB taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis, susijusi su viešojo intereso, susijusio su eurų banknotų vientisumu, apsauga, yra absoliuti, o tai reiškia, kad ji negali būti viršesnė už jokį kitą viešąjį interesą.

23. Savo patvirtinamajame sprendime ir per patikrinimo posėdį ECB išsamiai motyvavo savo poziciją ir taip įvykdė pareigą motyvuoti, kuri yra esminis procedūrinis reikalavimas. Be to, bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų manyti, kad ECB piktnaudžiavo savo įgaliojimais.   

24. Kadangi ombudsmenas mano, kad ECB taikyta išimtis dėl eurų banknotų vientisumo apsaugos nebuvo akivaizdžiai klaidinga, nereikia išsamiai vertinti, ar atskleidimas taip pat pakenktų poreikiui apsaugoti komercinius interesus, įskaitant intelektinės nuosavybės teises.  

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Europos Centrinis Bankas nevykdė netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas ir ECB bus informuoti apie šį sprendimą.

Teresa Anjinho
Europos ombudsmenė

Strasbūras, 2025 m. gegužės 21 d.

[1] Daugiau informacijos apie ECB vaidmenį bendroje pinigų politikoje galima rasti https://www.ecb.europa.eu/ecb/orga/escb/html/index.en.html. 

[2] Daugiau informacijos apie eurų banknotus galima rasti https://www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/europa/html/index.en.html.

[3] Pagal 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimą dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (ECB/2004/3) su pakeitimais: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32004D0003%2801%29.

[4] Europos centrinio banko sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (ECB/2004/3) (ECB sprendimas) 4 straipsnio 1 dalies a punkto ketvirta įtrauka, paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A02004D0003%2801%29-20150329. 

[5] ECB sprendimo 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka.

[6] ECB paminėjo jo paskelbimą: Antti Heinonen „The First Euros, The creation and issuance of the first euro banknotes and the road to the Europa series“ („Pirmieji eurai, pirmųjų eurų banknotų sukūrimas ir išleidimas bei kelias į seriją „Europa“), paskelbta adresu https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/the_first_euros_2015en.pdf.

[7] Daugiau informacijos apie trečiąją eurų banknotų seriją galima rasti čia: https://www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/future_banknotes/html/index.en.html.

[8] Ombudsmeno tarnyba negali pritarti savo vertinimui šiuo atveju, nes ji negali atskleisti konfidencialios informacijos, gautos atliekant tyrimą (pagal Europos ombudsmeno statuto 9 straipsnio 1 dalį).

[9] Sprendimas Aeris Invest Sàrl prieš ECB, T-827/17, 157–162 punktai, skelbiamas adresu https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=247114&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2229357

[10] Sprendimas EPSU ir Goudriaan prieš Komisiją, T-310/18, 32, 110–111, paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:62018TJ0310.

[11] Žr. 8 išnašą.