The case concerned the Commission’s refusal to give public access to documents related to State aid investigations, in which persons had been recognised as an ‘interested party’ despite being neither a beneficiary of the aid nor a competitor. In refusing access, the Commission relied on a general presumption of non-disclosure, arguing that the release of any document would undermine the purpose of its investigations and the commercial interests of the companies concerned. The complainant contested the Commission’s position. Specifically, he contended that there would be an overriding public interest in disclosure, that is, the need to scrutinise the Commission’s practice of admitting complainants as ‘interested parties’. In particular, the complaint raised concerns that the Commission might interpret this notion too narrowly, thereby recognising only beneficiaries or competitors as ‘interested parties’ entitled to lodge a complaint.

Based on her inquiry, the Ombudsman considered that the complainant sought statistical information about the Commission’s practice rather than access to specific documents. In light of this, the Ombudsman made a proposal for a solution, inviting the Commission to deal with the complainant’s request as a request for information and to provide him with relevant information about its State aid procedure that would address the concerns that he had raised.

The Commission accepted the Ombudsman’s proposal for a solution and provided the complainant with detailed information on its practice related to the investigation of potentially unlawful State aid, including information on sample cases. The complainant was satisfied with this reply. The Ombudsman welcomed the Commission’s positive response to her proposal for a solution and closed the inquiry.

Byla buvo susijusi su laiku, per kurį Europos Komisija užbaigė 2018 m. pateikto skundo dėl pažeidimo prieš Ispaniją vertinimą. Skundas dėl pažeidimo buvo susijęs su 2014 m. Ispanijos uostų įstatyme padarytais teisės aktų pakeitimais ir vėlesniu Balearų salų uosto direkcijos pratęstu koncesijų vykdyti rekreacinę vandens sporto veiklą uosto viešojoje valdoje galiojimo laikotarpiu. Skunde dėl įsipareigojimų neįvykdymo skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad minėti teisės aktų pakeitimai ir Balearų salų uosto direkcijos pratęstas koncesijų terminas pažeidžia SESV 49, 56 ir 106 straipsnius.

Ombudsmenas nustatė, kad Komisija neįrodė, jog ji buvo rūpestinga ir aktyvi šioje byloje, ir kad ji nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl ji negalėjo užbaigti savo vertinimo praėjus daugiau nei septyneriems metams. Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad tai yra netinkamas administravimas, ir pateikė rekomendaciją, kad Komisija turėtų nedelsdama užbaigti savo vertinimą. Ombudsmenė taip pat nustatė problemas, susijusias su skundo pateikėjui pateikta informacija ir įrašų saugojimu, kiek tai susiję su dialogu „EU Pilot“, kurį Komisija vykdė su Ispanija, ir pateikė du atitinkamus pasiūlymus dėl patobulinimų šioje srityje.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija sumažino interesų konflikto riziką, susijusią su buvusio vadovo įdarbinimu privačiajame sektoriuje. Darbuotojas, kuris anksčiau dirbo Komisijos konkurencijos departamente, persikėlė į tarpvalstybinę [redaguotą] bendrovę kaip vyresnysis vadovas, atsakingas už konkurencijos ir reguliavimo klausimus, be kita ko, už Europą. Prieš pradėdamas eiti pareigas [redaguotoje] bendrovėje, buvęs darbuotojas išėjo iš Komisijos ir prisijungė prie pasaulinės advokatų kontoros. Komisija leido persikelti į advokatų kontorą po to, kai buvęs darbuotojas jai pranešė apie ketinimą pradėti dirbti šį darbą.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisija, suteikdama leidimą persikelti į advokatų kontorą, priėmė priemones, kuriomis siekiama sumažinti riziką, kurią kelia buvęs darbuotojas, dirbantis su bylomis ar bylomis, kurios būtų svarbios darbui advokatų kontoroje. Komisijos sprendime leisti persikelti į advokatų kontorą taip pat buvo nustatyti keli apribojimai. Pavyzdžiui, buvusiam darbuotojui buvo uždrausta tiesiogiai ar netiesiogiai dirbti visais atvejais, kurie priklausė buvusio darbuotojo atsakomybei jam dirbant, arba visais tiesiogiai su juo susijusiais atvejais. Siekdama padėti buvusiam darbuotojui nustatyti atvejus, dėl kurių bet kuriuo metu po išėjimo iš tarnybos gali kilti interesų konfliktų, Komisija įtraukė atvejų sąrašą, kurį atnaujino darbuotojui faktiškai išėjus iš tarnybos.

Ombudsmeno tyrimas patvirtino, kad Komisija, atsižvelgdama į tolesnį buvusio darbuotojo vaidmenį [redaguotoje] įmonėje, laikėsi tvirto požiūrio į vertinimą, ar konkurencijos bylos, kurios nėra įtrauktos į minėtą sąrašą, vis dėlto gali sukelti interesų konfliktą, nes jos yra susijusios su bylomis, už kurias buvo atsakingas buvęs darbuotojas. Ombudsmenas palankiai įvertino šį požiūrį.

Ombudsmenas užbaigė tyrimą ir padarė išvadą, kad Komisija, spręsdama interesų konflikto rizikos, susijusios su atitinkamu darbu, klausimą, nevykdė netinkamo administravimo.