Byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su valstybės pagalbos tyrimais, kuriuose asmenys buvo pripažinti „suinteresuotąja šalimi“, nepaisant to, kad jie nėra nei pagalbos gavėjai, nei konkurentai. Atsisakydama leisti susipažinti su dokumentais Komisija rėmėsi bendrąja neatskleidimo prezumpcija ir teigė, kad bet kokio dokumento atskleidimas pakenktų jos tyrimų tikslui ir atitinkamų bendrovių komerciniams interesams. Skundo pateikėjas užginčijo Komisijos poziciją. Konkrečiai kalbant, jis teigė, kad atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas, t. y. būtinybė išnagrinėti Komisijos praktiką pripažinti skundo pateikėjus „suinteresuotosiomis šalimis“. Visų pirma skunde buvo išreikštas susirūpinimas, kad Komisija gali šią sąvoką aiškinti pernelyg siaurai, taip pripažindama tik naudos gavėjus arba konkurentus „suinteresuotosiomis šalimis“, turinčiomis teisę pateikti skundą.

Remdamasi savo tyrimu, ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėja siekė gauti statistinės informacijos apie Komisijos praktiką, o ne susipažinti su konkrečiais dokumentais. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas pateikė pasiūlymą dėl sprendimo ir paragino Komisiją nagrinėti skundo pateikėjo prašymą kaip prašymą pateikti informaciją ir pateikti jam atitinkamą informaciją apie valstybės pagalbos procedūrą, kuria būtų atsižvelgta į jo iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus.

Komisija sutiko su ombudsmenės pasiūlymu dėl sprendimo ir pateikė skundo pateikėjui išsamią informaciją apie savo praktiką, susijusią su galimai neteisėtos valstybės pagalbos tyrimu, įskaitant informaciją apie pavyzdinius atvejus. Skundo pateikėjas buvo patenkintas šiuo atsakymu. Ombudsmenė palankiai įvertino teigiamą Komisijos atsakymą į jos pasiūlymą dėl sprendimo ir užbaigė tyrimą.

Byla buvo susijusi su laiku, per kurį Europos Komisija užbaigė 2018 m. pateikto skundo dėl pažeidimo prieš Ispaniją vertinimą. Skundas dėl pažeidimo buvo susijęs su 2014 m. Ispanijos uostų įstatyme padarytais teisės aktų pakeitimais ir vėlesniu Balearų salų uosto direkcijos pratęstu koncesijų vykdyti rekreacinę vandens sporto veiklą uosto viešojoje valdoje galiojimo laikotarpiu. Skunde dėl įsipareigojimų neįvykdymo skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad minėti teisės aktų pakeitimai ir Balearų salų uosto direkcijos pratęstas koncesijų terminas pažeidžia SESV 49, 56 ir 106 straipsnius.

Ombudsmenas nustatė, kad Komisija neįrodė, jog ji buvo rūpestinga ir aktyvi šioje byloje, ir kad ji nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl ji negalėjo užbaigti savo vertinimo praėjus daugiau nei septyneriems metams. Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad tai yra netinkamas administravimas, ir pateikė rekomendaciją, kad Komisija turėtų nedelsdama užbaigti savo vertinimą. Ombudsmenė taip pat nustatė problemas, susijusias su skundo pateikėjui pateikta informacija ir įrašų saugojimu, kiek tai susiję su dialogu „EU Pilot“, kurį Komisija vykdė su Ispanija, ir pateikė du atitinkamus pasiūlymus dėl patobulinimų šioje srityje.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija sumažino interesų konflikto riziką, susijusią su buvusio vadovo įdarbinimu privačiajame sektoriuje. Darbuotojas, kuris anksčiau dirbo Komisijos konkurencijos departamente, persikėlė į tarpvalstybinę [redaguotą] bendrovę kaip vyresnysis vadovas, atsakingas už konkurencijos ir reguliavimo klausimus, be kita ko, už Europą. Prieš pradėdamas eiti pareigas [redaguotoje] bendrovėje, buvęs darbuotojas išėjo iš Komisijos ir prisijungė prie pasaulinės advokatų kontoros. Komisija leido persikelti į advokatų kontorą po to, kai buvęs darbuotojas jai pranešė apie ketinimą pradėti dirbti šį darbą.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisija, suteikdama leidimą persikelti į advokatų kontorą, priėmė priemones, kuriomis siekiama sumažinti riziką, kurią kelia buvęs darbuotojas, dirbantis su bylomis ar bylomis, kurios būtų svarbios darbui advokatų kontoroje. Komisijos sprendime leisti persikelti į advokatų kontorą taip pat buvo nustatyti keli apribojimai. Pavyzdžiui, buvusiam darbuotojui buvo uždrausta tiesiogiai ar netiesiogiai dirbti visais atvejais, kurie priklausė buvusio darbuotojo atsakomybei jam dirbant, arba visais tiesiogiai su juo susijusiais atvejais. Siekdama padėti buvusiam darbuotojui nustatyti atvejus, dėl kurių bet kuriuo metu po išėjimo iš tarnybos gali kilti interesų konfliktų, Komisija įtraukė atvejų sąrašą, kurį atnaujino darbuotojui faktiškai išėjus iš tarnybos.

Ombudsmeno tyrimas patvirtino, kad Komisija, atsižvelgdama į tolesnį buvusio darbuotojo vaidmenį [redaguotoje] įmonėje, laikėsi tvirto požiūrio į vertinimą, ar konkurencijos bylos, kurios nėra įtrauktos į minėtą sąrašą, vis dėlto gali sukelti interesų konfliktą, nes jos yra susijusios su bylomis, už kurias buvo atsakingas buvęs darbuotojas. Ombudsmenas palankiai įvertino šį požiūrį.

Ombudsmenas užbaigė tyrimą ir padarė išvadą, kad Komisija, spręsdama interesų konflikto rizikos, susijusios su atitinkamu darbu, klausimą, nevykdė netinkamo administravimo.