Byla buvo susijusi su Europos Komisijos metinės eksporto kreditų agentūrų (nacionalinių įstaigų, teikiančių finansinę paramą įmonėms, vykdančioms veiklą rizikingose rinkose) peržiūros tinkamumu, visų pirma atsižvelgiant į žmogaus teisių ir aplinkos apsaugą.

Ombudsmenas išnagrinėjo šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos metodika ir procedūros galėtų būti patobulintos. Visų pirma ombudsmenė rekomendavo Komisijai pradėti dialogą su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant patobulinti šabloną, kurį valstybės narės naudoja rengdamos ataskaitas apie eksporto kreditų agentūras, kurias jos privalo kasmet pateikti Komisijai. Ombudsmenė taip pat rekomendavo, kad Komisija savo ruožtu patobulintų eksporto kreditų agentūrų metinių peržiūrų, kurias ji teikia Europos Parlamentui, analizės ir vertinimo turinį.

Komisija informavo ombudsmeną, kad, siekdama įgyvendinti ombudsmeno rekomendacijas, konsultuosis su Taryba, Parlamentu ir Europos išorės veiksmų tarnyba ir bendradarbiaus su pilietine visuomene. Visų pirma Komisija pasiūlys Tarybos eksporto kreditų darbo grupei patikslintą kontrolinio sąrašo šabloną, kurį valstybės narės naudos rengdamos savo metines ataskaitas. Komisija taip pat apsvarstys galimybę parengti atitinkamas valstybių narių ataskaitų teikimo gaires.

Kadangi Komisijos paskelbtomis priemonėmis tinkamai atsižvelgiama į ombudsmenės rekomendacijas, ombudsmenė baigė tyrimą, tačiau paprašė Komisijos per vienus metus pateikti ataskaitą.

Byla buvo susijusi su Europos Komisijos metinės eksporto kreditų agentūrų (nacionalinių įstaigų, teikiančių finansinę paramą įmonėms, vykdančioms veiklą „rizikingose“ rinkose) peržiūros tinkamumu, visų pirma atsižvelgiant į žmogaus teisių ir aplinkos apsaugą.

Ombudsmenas išnagrinėjo šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos metodika ir procedūros galėtų būti patobulintos. Visų pirma ji pasiūlė Komisijai pradėti dialogą su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant patobulinti šabloną, kurį valstybės narės naudoja rengdamos ataskaitas apie eksporto kreditų agentūras, kurias jos privalo kasmet teikti Komisijai. Ombudsmenė taip pat pasiūlė, kad Komisija savo ruožtu patobulintų eksporto kreditų agentūrų metinių peržiūrų, kurias ji teikia Europos Parlamentui, analizės ir vertinimo turinį.

Komisija atmetė ombudsmenės pasiūlymus daugiausia dėl to, kad, jos nuomone, juos įgyvendinant reikėtų iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus. Ombudsmenė nesutiko su Komisijos pozicija ir dabar pateikė rekomendacijas Komisijai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesniuose jos pasiūlymuose.  Ombudsmenas mano, kad Komisijos metinė peržiūra, kurią ji siunčia Parlamentui, turėtų būti daugiau nei iš valstybių narių gautų metinių ataskaitų turinio rinkinys ir kad joje turėtų būti pateiktas informacija pagrįstas ir išsamus eksporto kreditų agentūrų veiklos vertinimas, visų pirma pagarbos žmogaus teisėms ir aplinkai srityse.

Byla buvo susijusi su ES finansuojamu GMO rizikos vertinimo mokslinių tyrimų projektu (žinomu kaip GRACE). Skundo pateikėjas, Vokietijoje įsikūręs mokslinių tyrimų institutas, teigė, kad kai kurie projekte GRACE dalyvavę mokslininkai dėl tariamų ryšių su biotechnologijų pramone pateko į interesų konflikto padėtį. Ji teigė, kad Europos Komisija neatsižvelgė į skundo pateikėjo ´s susirūpinimą dėl projekto rezultatų mokslinio pagrįstumo ir susijusio mokslinio leidinio nepriklausomumo. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija neužtikrino projekto objektyvumo ir nepriklausomumo, visų pirma visiško jo atrankoje dalyvaujančių ekspertų skaidrumo.

Ombudsmenas pasiteiravo apie šią bylą. Ji sutiko su Komisija, kad ji neturėtų kištis į jos finansuojamų mokslinių tyrimų mokslinį aiškinimą ar skelbimo procesą. Ombudsmenas taip pat padarė išvadą, kad vien tai, jog projekte dalyvaujantys mokslininkai ir pramonė yra susiję, neįrodo interesų konflikto. Ombudsmenė nurodė, kad Komisija dažnai finansuoja projektus, kuriuos vykdo pramonė arba su pramone glaudžiai susijusios grupės. Vis dėlto ombudsmenė pasiūlė Komisijai apsvarstyti galimybę nusiųsti skundo pateikėjui išsamesnį ir išsamesnį paaiškinimą, kodėl ji mano, kad pramonės ir GRACE mokslininkų ryšiai nesukuria interesų konflikto padėties.

Ombudsmenas taip pat nustatė, kad Komisija laikėsi visų teisinių nuostatų dėl ekspertų vertintojų, dalyvaujančių atrenkant pagal Septintąją bendrąją programą finansuojamus projektus, pavardžių skelbimo. Siekdamas toliau didinti skaidrumą ir palengvinti visuomenės kontrolę, ombudsmenas pasiūlė, kad ateityje Komisija turėtų skelbti ekspertų vertintojų vardus ir pavardes pagal suskirstymą, kuris atitiktų Septintosios bendrosios programos temų ir (arba) sričių kategorijas. Ombudsmenė taip pat pasiūlė paskelbti vertintojų interesų deklaracijas.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip IMI sprendė tariamą interesų konfliktą, susijusį su Europos vakcinacijos programos rizikos ir naudos mokslinių tyrimų projekto konkurso procedūra.

Skundo pateikėjas, kuris yra procedūroje dalyvavusio konsorciumo narys, teigė, kad IMI neišnagrinėjo, ar visi vertinimo komiteto nariai buvo nešališki. Skundo pateikėjas teigė, kad du nariai buvo susiję su konkursą laimėjusiu konsorciumu, todėl kilo interesų konfliktas.

Ombudsmenė nustatė, kad IMI tinkamai taikė atitinkamas taisykles, ir nerado jokių įrodymų, kad skundo pateikėjo konsorciumas neteisingai elgėsi su pasiūlymu. Todėl ombudsmenas nustatė, kad su šiuo skundo aspektu susijusio netinkamo administravimo nebuvo. Ombudsmenė taip pat svarstė, ar ekspertams, patekusiems į interesų konflikto situaciją ir pateikusiems vieną pasiūlymą, turėtų būti leidžiama įvertinti konkuruojantį pasiūlymą. Ombudsmenas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog VRI taisykles parengė Europos Komisija, tolesni šio klausimo tyrimai, susiję su šiuo konkrečiu skundu, yra nepagrįsti.

Šiame skunde keliamas klausimas dėl to, kad Europos Komisija, skirdama specialųjį patarėją, tariamai nesilaikė savo pačios taisyklių dėl interesų konfliktų prevencijos.

2015 m. rugsėjo mėn. dvi NVO pateikė skundą ombudsmenui, kad Komisija, skirdama specialųjį patarėją padėti Komisijos pirmininkui, nesilaikė savo taisyklių. 2014 m. gruodžio 18 d. Komisija paskelbė pranešimą spaudai apie Edmundo Stoiberio paskyrimą Komisijos pirmininko specialiuoju patarėju. Šis pranešimas buvo paskelbtas likus trims mėnesiams iki oficialaus J. Stoiberio paskyrimo 2015 m. kovo 4 d., neprisiimant atsakomybės dėl dar neįvykdytų administracinių reikalavimų. Skundo pateikėjai teigė, kad šis pirmalaikis paskelbimas pakenkė Komisijos gebėjimui nešališkai ir kritiškai įvertinti, ar atitinkamas asmuo turėjo kokių nors interesų konfliktų. Jie taip pat skundėsi, kad Komisijos patikinimo pareiškime, kuris yra esminė skyrimo proceso dalis, nepaminėtos specialiojo patarėjo pareigos didelėje draudimo grupėje „Nürnberger“.  

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos pranešimas spaudai buvo neteisingas ir klaidinantis. Ombudsmenas taip pat nustatė, kad dėl pirmalaikio paskelbimo apie paskyrimą be jokio atsakomybės ribojimo suinteresuotajai visuomenei kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar po paskelbimo interesų konflikto klausimas buvo nešališkai ir kritiškai išnagrinėtas. Ombudsmenas nustatė, kad Komisija netinkamai administravo abu šiuos aspektus. Ombudsmenas taip pat nustatė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl draudimo grupėje paskirto specialiojo patarėjo pareigybės neįtrauktos į patikinimo pareiškimą. Ji nustatė, kad tai taip pat prilygsta netinkamam administravimui.

Byla buvo susijusi su įtariamais interesų konfliktais Komisijos mokslinėje darbo grupėje, rengiančioje nuomonę dėl dantų amalgamos ir jos alternatyvų saugos ir veiksmingumo. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir šiuo atveju nenustatė netinkamo administravimo, susijusio su Komisijos atliktu darbo grupės narių nepriklausomumo ir tinkamumo vertinimu.

Ombudsmenas pasinaudojo galimybe pateikti pastabų dėl tam tikrų bendresnių bylos aspektų. Ombudsmenė pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad su Komisijos moksliniais komitetais dirbančių ekspertų teikiamos mokslinės konsultacijos būtų nepriklausomos ir objektyvios. Net suvokimas, kad tokios mokslinės rekomendacijos gali būti nepriklausomos ir objektyvios, gali būti labai žalingas. Todėl Komisija turi užtikrinti ne tik tai, kad tokios mokslinės rekomendacijos būtų visiškai nepriklausomos ir visiškai objektyvios, bet ir tai, kad būtų išsklaidytos visos pagrįstos abejonės dėl tokių rekomendacijų nepriklausomumo ir objektyvumo.

Todėl ombudsmenė mano, kad svarbu, jog Komisija nustatytų labai griežtas procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad ekspertai deklaruotų visus savo interesus. Komisija turėtų atidžiai įvertinti visus šiuos interesus. Ji turėtų šias procedūras atlikti kuo skaidriau. Todėl ombudsmenas labai palankiai vertina tai, kad Komisija rengia „Gaires, susijusias su mokslinių komitetų veikloje dalyvaujančių narių, išorės ekspertų ir ad hoc ekspertų interesų deklaracijų tvarkymu“, kuriomis siekiama skaidriai paaiškinti, kaip atliekamas ekspertų interesų vertinimas. Ombudsmenė paprašė Komisijos nuolat informuoti ją apie gairių rengimo ir galutinių gairių rengimo pažangą.

Byla buvo susijusi su tariamu buvusio Komisijos nario interesų konfliktu Komisijos sprendime nenagrinėti Komisijai pateikto skundo dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo. Komisijai pateiktame antimonopoliniame skunde teigiama, kad Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) pažeidė ES konkurencijos taisykles. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad UEFA klubų licencijavimo ir finansinio sąžiningo žaidimo taisyklės (toliau – FFP) yra neteisėtos, nes pagal jas reikalaujama, kad per trejus metus atitinkamos futbolo klubo pajamos bent jau atitiktų jo atitinkamas išlaidas. Komisija nusprendė nenagrinėti skundo remdamasi tuo, kad šis klausimas jai nėra prioritetinis. Skundo pateikėjo nuomone, šiam sprendimui įtakos turėjo atsakingas Komisijos narys, kuris turėjo interesų konfliktą, nes jis buvo „asocijuotasis“ ir stiprus vieno konkretaus klubo, kuriam FFP yra naudinga, rėmėjas. Skundo pateikėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad daugiau nei prieš metus iki skundo pateikimo Komisijai Komisijos narys kartu su UEFA prezidentu paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje išreiškė paramą FFP.

Komisija teigė, kad buvęs komisaras neturėjo jokių teisinių, finansinių, organizacinių ar kitokių ryšių su nagrinėjamu futbolo klubu. Ji pridūrė, kad bendras komisaro ir UEFA pirmininko pareiškimas visiškai nesusijęs su skundo pateikėjo skundu, nes jame neišreikšta jokia nuomonė dėl FFP antimonopoliniu požiūriu.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nenustatė netinkamo Komisijos administravimo. Todėl ji nutraukė bylą.