Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį [1]

Bendrosios aplinkybės

1. Byla susijusi su Europos Parlamento sprendimu taikyti judumo reikalavimą vienam iš savo pareigūnų, kuriam jis anksčiau leido nukrypti nuo to reikalavimo [2]. Nukrypti leidžianti nuostata pareigūnui buvo suteikta atsižvelgiant į tai, kad jos dukra patyrė sunkių smegenų pažeidimų. Nukrypti leidžiančioje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad ji bus taikoma tol, kol dukters būklė bus nesuderinama su perdavimu. Tačiau po kelerių metų, kuriais Parlamentas laikėsi nukrypti leidžiančios nuostatos, 2010 m. jis pradėjo reikalauti, kad skundo pateikėjas arba kreiptųsi dėl naujos pareigybės ir paskyrimo, arba sutiktų anksčiau išeiti į pensiją arba dirbti nuotoliniu būdu [3]. Ypatingomis skundo pateikėjo aplinkybėmis naujas paskyrimas reikštų persikėlimą į kitą miestą.

2. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl skundo pateikėjos teiginio, kad Europos Parlamentas neteisingai panaikino jai 2000 m. suteiktą nukrypti leidžiančią nuostatą, atsižvelgdamas į išskirtines jos šeimines aplinkybes, kurios per tą laiką nepasikeitė. Skundo pateikėjos tvirtinimas, kuris taip pat yra ombudsmeno tyrimo dalis, yra tas, kad Parlamentas turėtų laikytis nukrypti leidžiančios nuostatos ir neleisti jai dalyvauti judumo veikloje.

3. Parlamentas teigė, kad nukrypti leidžianti nuostata neturėjo būti nuolatinė, nes tuo metu, kai ji buvo suteikta, skundo pateikėjos dukters sąlyga „nebuvo tokia, kad būtų galima atmesti bet kokias mokymosi galimybes ar kitus palankius rezultatus“. Parlamentas taip pat pareiškė, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką jis jau sudarė tinkamas sąlygas skundo pateikėjos padėčiai, leisdamas jai daugelį metų likti X mieste. Tačiau tokios padėties išlaikymas prieštaravo vienodo požiūrio principui, sudarė pernelyg didelę naštą ir turėjo būti ištaisytas, kad būtų atkurta skundo pateikėjo ir tarnybos interesų pusiausvyra.

4. Skunde buvo tvirtinama, kad nukrypti leidžianti nuostata buvo taikoma atsižvelgiant į jos dukters padėtį, kuri, kaip žinojo Parlamentas, yra negrįžtama, ir kad ji turėtų galioti tol, kol ši padėtis tęsis. Skundo pateikėja jautė spaudimą ir bauginimą dėl tebesitęsiančios Parlamento pozicijos, kad ji turėtų arba kreiptis dėl kitos užduoties, arba sutikti su alternatyviu sprendimu, kuris, jos nuomone, yra netinkamas.

Tariamas neteisingas nukrypti leidžiančios nuostatos atšaukimas ir susijęs reikalavimas

Ombudsmenui palankaus sprendimo pasiūlymas

5. Įvertinęs abiejų šalių argumentus, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad nukrypti leidžiančios nuostatos formuluotė aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad ja buvo siekiama įtvirtinti nuolatinę teisę neribotam laikui atleisti skundo pateikėją nuo judumo, jei ir tol, kol jos dukrai reikės būti X mieste. Parlamentas negali atšaukti savo įsipareigojimų arba tikėtis, kad skundo pateikėjas sutiks su „alternatyviu sprendimu“, išskyrus atvejus, kai skundo pateikėjo padėtis daro tokį poveikį Parlamento veikimui ar tarnybos interesams, kad jo negalima išlaikyti. Nebuvo jokių požymių, kad taip galėtų būti.

6. Todėl ombudsmenas Parlamentui pateikė šį pasiūlymą dėl draugiško sprendimo:

„Ombudsmenas siūlo Europos Parlamentui, kad jis sutiktų leisti skundo pateikėjui toliau naudotis nukrypti leidžiančia nuostata, pirmą kartą suteikta 2000 m., ir kad jis nenagrinėtų skundo pateikėjo periodinės judumo peržiūros tikslais. Ombudsmenas taip pat siūlo Parlamentui sutikti, kad šis įsipareigojimas būtų vykdomas tol, kol skundo pateikėjos dukters būklė bus tokia, kad jos gerovei užtikrinti būtinas nuolatinis motinos buvimas (kuris, deja, gali būti neribotas).“

7. Parlamentas atsakė į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo ir nurodė, kad jis bandė rasti sprendimą, kuris atitiktų tiek skundo pateikėjo, tiek tarnybos interesus. Pavyzdžiui, jos pasiūlymas, kad skundo pateikėjas galėtų dirbti nuotoliniu būdu (kaip vertėjas), tokiomis aplinkybėmis turėtų būti laikomas tinkamu sąlygų pritaikymu. Bet kuriuo atveju nukrypti leidžianti nuostata buvo taikoma ypatingomis aplinkybėmis, kurios gali keistis, ir nebuvo numatyta, kad ji bus nuolatinė. Tai, kad skundo pateikėjai taikomos tos pačios judumo taisyklės kaip ir jos kolegoms, atitinka vienodo požiūrio principą.

8. Todėl Parlamentas negalėjo priimti ombudsmeno pasiūlymo dėl draugiško sprendimo.

9. Skundo pateikėja išreiškė visišką nusivylimą Parlamento atsakymu. Viena vertus, ji pakartojo, kad jos dukters būklė niekada neturėtų pagerėti, nes ji patiria negrįžtamą smegenų pažeidimą nuo gimimo. Tai Parlamentui buvo žinoma tuo metu, kai jis pasirašė nukrypti leidžiančią nuostatą. Kita vertus, ji atmetė argumentą, kad Parlamentas ieškojo alternatyvių sprendimų, ir pareiškė, kad ji pradėjo jausti priekabiavimo darbe auką.

Ombudsmeno vertinimas po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

10. Ombudsmenė pažymi, kad atsakydamas į jos draugiško sprendimo pasiūlymą Parlamentas tik pakartojo argumentus, kuriuos jau buvo pateikęs ankstesniuose tyrimo etapuose. Parlamentas nebandė atsakyti į išsamų ombudsmenės vertinimą, kuriuo remdamasi ji padarė išvadą, kad šie argumentai šiuo atveju netinkami. Parlamentas ne tik atmetė ombudsmeno draugiško sprendimo pasiūlymą, bet ir faktiškai atsisakė aptarti paties ombudsmeno atliktą atvejo analizę.

11. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenė pakartoja šias išvadas, kurios jau buvo pateiktos jos pasiūlyme dėl draugiško sprendimo.

12. Nukrypti leidžiančią nuostatą tuometinis Parlamento generalinis sekretorius suteikė vien dėl to, kad skundo pateikėjo dukters būklė buvo nesuderinama su perkėlimu į kitą miestą, ir tol, kol tai buvo daroma. Parlamento bandymas teigti, kad nukrypti leidžianti nuostata buvo suteikta tikintis, kad skundo pateikėjo dukra gali atsigauti, yra visiškai nepagrįstas ir netgi gali būti laikomas šiek tiek cinišku. Kaip nurodė skundo pateikėja, nuo jos gimimo jos dukra patiria negrįžtamą smegenų pažeidimą, o Parlamento tarnybos tai puikiai žinojo ir žino.

13. Nukrypti leidžianti nuostata neprieštarauja vienodo požiūrio principui, nes pareiškėjos aplinkybės akivaizdžiai nepanašios į didžiosios daugumos jos kolegų, kuriems taikomas judumas, aplinkybes.

14. Be pirmiau minėtų išvadų, ombudsmenas taip pat pabrėžia, kad nukrypti leidžianti nuostata nėra didelė kliūtis Parlamento judumo politikai.

15. Viena vertus, judumas daugiausia susijęs tik su viena darbuotojų kategorija, t. y. AD pareigų grupės pareigūnais. 2014 m. Parlamento biudžete numatyti 2 655 tos kategorijos pareigūnai, iš kurių kai kurie negali judėti dėl savo „specialistų kvalifikacijos“, o kiti – dėl savo amžiaus (vyresni nei 60 metų). Darbuotojai, kuriems ir toliau taikomas judumas, juo turi naudotis tik kas septynerius metus keisdami savo pareigas. Todėl mažai tikėtina, kad konkrečiais metais mobilumo veikloje dalyvaujančių darbuotojų skaičius būtų toks didelis, kad Parlamentas negalėtų jiems pasiūlyti laisvų darbo vietų viename iš 11 Parlamento generalinių direktoratų [4] arba 35 informacijos biuruose skirtingose valstybėse narėse. Ombudsmenas tiesiog negali suprasti, kaip dėl to, kad nėra vienos pareigybės, t. y. skundo pateikėjo pareigybės, gali kilti pagrįsta grėsmė, kad bus paralyžiuota skaidri Parlamento judumo politika arba, kaip siūlė Parlamentas, bus rimtai pakenkta atitinkamos tarnybos interesams.

16. Kita vertus, ombudsmenas pažymi, kad, nepaisant skundo pateikėjos „judumo“, informacijos biuro, kuriame ji dirba, pareigybių skaičiaus raida yra gana dinamiška: prieš dvejus metus sukurta viena AD pareigybė, o neseniai pridėta viena AST pareigybė.

17. Skundo pateikėjui siūlomos „alternatyvos“ yra nepriimtinos. Parlamentas jai „siūlė“ galimybę išeiti į pensiją arba pradėti eiti pareigas, į kurias ji neturi kvalifikacijos, t. y. dirbti vertėja nuotoliniu būdu. Pagal pirmąją galimybę skundo pateikėja nutrauktų savo ryšį su profesiniu gyvenimu ir galėtų būti objektyviai vertinama kaip tam tikra sankcija už tai, kad ji siekė apginti savo poziciją. Be to, kaip teisingai teigė skundo pateikėjas, pasiūlymas dirbti vertėju raštu nuotoliniu būdu prieštarauja Europos Parlamento taisyklėms dėl šios kategorijos darbuotojų nuotolinio darbo. , Pagal šias taisykles nuotolinį darbą gali dirbti tik patyrę vertėjai, turintys bent ketverių metų vertimo raštu tarnybos stažą. Akivaizdu, kad skundo pateikėjas šių reikalavimų neatitinka.

18. Judumo nustatymas skundo pateikėjui būtų neproporcingas. Parlamento judumo taisyklės netaikomos vyresniems nei 60 metų darbuotojams. 2014 m. judumo iniciatyva jau pradėta, o Parlamentas neragino skundo pateikėjo joje dalyvauti. Tai reiškia, kad jei Parlamentas ir toliau laikysis nuomonės, kad nukrypti leidžianti nuostata nebeturėtų būti taikoma, tai bus ne anksčiau kaip 2015 m., prieš tai, kai bus padarytas poveikis skundo pateikėjai, ir iki to laiko jai jau bus 59 metai. Būtų labai sunku, jei Parlamentas įpareigotų skundo pateikėją susidurti su traumuojančiomis pasekmėmis, kai ji turi persikelti į kitą miestą likus vos keliems mėnesiams iki to laiko, kai jai sueis toks amžius, kai nebegalės būti reikalaujama persikelti.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Parlamento pozicija nėra gerai pagrįsta, yra nejautri ir savavališka ir yra netinkamo administravimo atvejis. Todėl ji toliau pateikia atitinkamą rekomendacijos projektą pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį.

20. Galiausiai ombudsmenas apgailestauja, kad Europos Parlamento, politinės institucijos, kuri yra žmogaus teisių gynėja ir kuri kalba žmoniškumo, atvirumo ir protingumo kalba išoriniam pasauliui, administracija netaiko tų pačių standartų viduje, kai ji turi reikalų su savo darbuotoju. Apdovanojimas, kurį Parlamentas neseniai gavo už indėlį puoselėjant neįgaliųjų teises, iš tiesų įpareigoja.

Rekomendacijos projektas

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas pateikia Europos Parlamentui šį rekomendacijos projektą:

Europos Parlamentas turėtų leisti skundo pateikėjai toliau naudotis nukrypti leidžiančia nuostata ir netaikyti jai darbuotojų judumo reikalavimo tol, kol dėl jos dukters būklės būtina, kad jos motina nuolat būtų (deja, tai gali būti neribotam laikui).

Parlamentas ir skundo pateikėjas bus informuoti apie šį rekomendacijos projektą. Pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį Europos Parlamentas pateikia savo atsakymą išsamioje nuomonėje per tris mėnesius, t. y. ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 31 d.

Emily O'Reilly

Priimta Strasbūre 2014 m. gegužės 15 d.

[1] 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (94/262/EAPB, EB, Euratomas), OL L 113, 1994, p. 15.

[2] Pagal Europos Parlamento judumo politiką reikalaujama, kad paskyrus pareigūną į tas pačias pareigas septyneriems metams, jis turi būti paskirtas į kitas pareigas tarnybos interesais.

[3] Daugiau informacijos apie skundo aplinkybes, šalių argumentus ir ombudsmeno tyrimą galima rasti visame ombudsmeno pasiūlymo dėl draugiško sprendimo tekste, kurį galima rasti adresu hipersaitas

[4] Neskaitant Generalinio sekretoriato ir Teisės tarnybos.