(Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį (1))

PRAŠYMAS

Tyrimo priežastys

Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsnį Europos ombudsmenas yra įgaliotas savo iniciatyva atlikti tyrimus dėl galimų netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Pagal šią nuostatą 2003 m. spalio 31 d. pradėjau vidaus ginčų sprendimo procedūrų, kuriomis gali naudotis į Komisiją deleguoti nacionaliniai ekspertai, tyrimą. Tyrimo priežastys yra tokios.

Vidaus ginčų sprendimo procedūros ir skundai Europos ombudsmenui

Ombudsmeno statuto 2.4 ir 2.8 straipsniuose reikalaujama, kad prieš pateikiant skundą ombudsmenui būtų taikomi atitinkami administraciniai metodai ir kad ombudsmenui nebūtų teikiamas skundas, susijęs su Bendrijos institucijų ir įstaigų bei jų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo išnaudojo visas galimybes pateikti vidaus administracinius prašymus ir skundus, visų pirma Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras, ir baigėsi terminai, per kuriuos institucija turi pateikti atsakymus.

Šių nuostatų tikslas – suteikti atitinkamai Bendrijos institucijai ar įstaigai galimybę pačiai išspręsti problemas prieš įsikišant Europos ombudsmenui.

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai yra nacionaliniai arba tarptautiniai valstybės tarnautojai arba privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys, laikinai dirbantys Europos institucijose. Pagal Komisijos priimtas deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles (2) jie lieka savo darbdavio tarnyboje visą delegavimo laikotarpį ir jiems toliau moka tas darbdavys. Nepaisant to, jie iš Komisijos gauna išmokas, kuriomis padengiamos jų ekspatriacijos išlaidos.

Du deleguotieji nacionaliniai ekspertai pateikė skundą Europos ombudsmenui (skundas 495/2003/ELB). Tikrindamas, ar skundas atitinka ombudsmeno statute nustatytas priimtinumo sąlygas, ombudsmenas išnagrinėjo komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles, tačiau nenustatė jokios jų nuostatos dėl galimų ginčų sprendimo. Todėl nekilo klausimo, ar tokios procedūros taikymas galėtų būti „tinkamas administracinis požiūris“ Ombudsmeno statuto 2 straipsnio 4 dalies tikslais.

Ombudsmenas taip pat išnagrinėjo galimą Tarnybos nuostatų 90 straipsnio aktualumą. Ombudsmenas primena, kad dėl Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, gali prašyti Paskyrimų tarnybos priimti su juo susijusį sprendimą. Jame taip pat nurodyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali Paskyrimų tarnybai pateikti skundą dėl jo nenaudai priimto akto. Ombudsmenas padarė preliminarią išvadą, kad 90 straipsnis komandiruotiems nacionaliniams ekspertams netaikomas.

Todėl ombudsmenas pradėjo tyrimą ir informavo Komisiją apie skundą ir savo preliminarią išvadą dėl 90 straipsnio. Savo nuomonėje dėl skundo Komisija nepateikė pastabų dėl preliminarios išvados ir nepranešė ombudsmenui apie jokią kitą procedūrą, kurią skundo pateikėjai galėjo taikyti tais klausimais, dėl kurių jie pateikė skundą ombudsmenui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nežino, kad egzistuoja kokia nors vidaus procedūra galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.

Galima vidaus ginčų sprendimo procedūros vertė

Valstybių narių ombudsmenų patirtis ir apskritai tai, kad veiksminga vidaus ginčų sprendimo procedūra leidžia viešajai įstaigai pačiai išspręsti didelę dalį problemų, prireikus imantis taisomųjų veiksmų arba paaiškinant savo poziciją skundo pateikėjui.

Deleguotųjų nacionalinių ekspertų atveju tokia procedūra galėtų būti naudinga patiems ekspertams:

• suteikti greitas, paprastas ir ekonomiškai efektyvias priemones sunkumams spręsti ir prireikus žalos atlyginimui gauti;
• skatinti didesnį įtraukties jausmą;
• įgalėjimo jausmo skatinimas; ir
• užtikrinti, kad į jų skundus būtų žiūrima rimtai ir kad jie būtų nagrinėjami tinkamai, teisingai ir nešališkai.

Komisijai taip pat būtų naudinga procedūra, pagal kurią būtų galima:

• būti greita ir veiksminga sunkumų sprendimo priemonė;
• skatinti gerus vidaus santykius ir komunikaciją;
• skatinti teigiamą požiūrį į administraciją; ir
• pabrėžti trūkumus ir sritis, kurias būtų galima patobulinti.

Informacija, kurios prašoma atliekant tyrimą savo iniciatyva

Todėl ombudsmenas maloniai paprašė Komisijos informuoti jį:

ar ji gavo deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundų dėl klausimų, susijusių su jų delegavimu, ir kaip tokie skundai nagrinėjami;

ar ji norėtų į deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.

Ombudsmeno tyrimas dėl skundo 495/2003/ELB tęsiamas atskirai.

Komisijos nuomonė

Komisijos nuomonę galima apibendrinti taip:

Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, gali prašyti Paskyrimų tarnybos priimti su juo susijusį sprendimą. Jame taip pat nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali pateikti paskyrimų tarnybai skundą dėl jo nenaudai priimto akto. Kaip ombudsmenas jau nusprendė, Tarnybos nuostatų 90 straipsnis komandiruotiems nacionaliniams ekspertams netaikomas, nes jiems netaikomi Tarnybos nuostatai, o jų gaunamos išmokos nėra grindžiamos Tarnybos nuostatais.

2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime (C(2002)1559) su pakeitimais, padarytais 2003 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimu (C(2003)406), nustatytos į Komisiją komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomos taisyklės.

Minėto sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į Komisiją komandiruoti nacionaliniai ekspertai lieka savo darbdavio tarnyboje visą delegavimo laikotarpį ir jiems ir toliau turi mokėti tas darbdavys. Todėl Komisija ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai nėra saistomi jokiais statutiniais ar kitais darbo santykiais. Vis dėlto Komisijos sprendime nustatytos deleguotųjų nacionalinių ekspertų teisės ir pareigos, įskaitant teisę gauti tam tikras išmokas.

Dėl pirmojo ombudsmeno klausimo:

Komisija gauna deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundus ir tyrimus su jų delegavimu susijusiais klausimais. Komisijos tarnybos laikėsi neoficialių galimų ginčų sprendimo ir atsakymo į užklausas būdų, kad būtų išvengta galimų ginčų paaštrėjimo ir paaštrėjimo.

Komisija užtikrina, kad deleguotieji nacionaliniai ekspertai galėtų naudotis:

1) tarnybos, į kurią jie deleguojami, hierarchija;

2) Personalo ir administracijos generalinio direktorato (DG ADMIN) tarnyba, atsakinga už komandiruotus nacionalinius ekspertus. Tarnyba valdo visus į Komisijos tarnybas komandiruotus nacionalinius ekspertus ir sprendžia bendras problemas, su kuriomis susiduria komandiruoti nacionaliniai ekspertai.

Be to, Komisija užmezgė gerus santykius su CLENAD, kuri yra deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams atstovaujanti asociacija. CLENAD reguliariai rengia susitikimus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis, kuriuose keliami klausimai ir nagrinėjamos problemos.

Prireikus atsakinga DG ADMIN tarnyba susisiekia su kitais Komisijos departamentais, kad rastų iškilusių problemų sprendimą.

Atsižvelgiant į šiuos įvairius komunikacijos kanalus ir neoficialų galimų ginčų sprendimo mechanizmų pobūdį, skundų skaičius nėra užfiksuotas.

Kalbant apie ginčų sprendimo apimtį, etapus ir kanalus, teisinė padėtis šiuo metu nėra visiškai aiški, ypač dėl to, kad minėtame 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime nenumatyta skundų nagrinėjimo procedūra.

Dėl antrojo ombudsmeno klausimo:

Komisija mano, kad ji veikia visapusiškai laikydamasi galiojančio Komisijos sprendimo, taikomo į Komisiją komandiruotiems nacionaliniams ekspertams.

Vis dėlto, atsižvelgdama į ombudsmeno pateiktus argumentus, Komisija yra pasirengusi į kitą esminę šio sprendimo peržiūrą įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo. Atsižvelgiant į ombudsmeno statuto 2.4 ir 2.8 straipsnius, tokia nuostata taip pat turėtų užkirsti kelią ombudsmenui pateikti skundus, kol neišnaudotos visos galimybės išspręsti problemą vidaus administracinėmis priemonėmis.

SPRENDIMĄ

1 Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundų nagrinėjimo procedūra

1.1 Deleguotieji nacionaliniai ekspertai yra nacionaliniai arba tarptautiniai valstybės tarnautojai arba privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys, laikinai dirbantys Europos institucijose. Pagal taisykles, kurias Komisija priėmė 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu(3), deleguotieji nacionaliniai ekspertai visą delegavimo laikotarpį lieka savo darbdavio tarnyboje ir jam toliau moka atlyginimą. Nepaisant to, jie iš Komisijos gauna išmokas, kuriomis padengiamos jų ekspatriacijos išlaidos.

Nagrinėdamas dviejų deleguotųjų nacionalinių ekspertų pateiktą skundą (skundas 495/2003/ELB), ombudsmenas išnagrinėjo taikytinas taisykles, tačiau nenustatė jokios jų nuostatos dėl galimų ginčų sprendimo. Todėl ombudsmenas maloniai paprašė Komisijos informuoti jį:

ar ji gavo deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundų dėl klausimų, susijusių su jų delegavimu, ir kaip tokie skundai buvo nagrinėjami;

ar ji norėtų į deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.

1.2 Komisija patvirtina, kad Tarnybos nuostatų 90 straipsnis komandiruotiems nacionaliniams ekspertams netaikomas, nes jiems netaikomi Tarnybos nuostatai, o jų gaunamos išmokos nėra pagrįstos Tarnybos nuostatais.

Komisijos teigimu, jos tarnybos laikėsi neoficialių galimų ginčų sprendimo ir atsakymo į užklausas būdų, kad išvengtų galimų ginčų paaštrėjimo ir paaštrėjimo.

Komisija pripažįsta, kad, kalbant apie ginčų sprendimo apimtį, etapus ir būdus, teisinė padėtis šiuo metu nėra visiškai aiški, juo labiau kad 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime nenumatyta skundų nagrinėjimo procedūra.

Komisija teigia, kad ji yra pasirengusi per kitą esminį minėto sprendimo persvarstymą įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.

1.3 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija pripažįsta, jog teisinė padėtis, susijusi su ginčų sprendimo apimtimi, veiksmais ir kanalais, nėra visiškai aiški. Ombudsmenas pažymi, kad dėl tokio aiškumo trūkumo gali būti sunkiau užtikrinti visapusišką ir teisingą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytos teisės į gerą administravimą taikymą deleguotųjų nacionalinių ekspertų atveju. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė naudotis aiškia teisės aktais nustatyta procedūra turėtų papildyti, o ne pakeisti neoficialius galimų ginčų sprendimo ir atsakymo į tyrimus būdus, kad būtų išvengta galimų ginčų paaštrėjimo ir paaštrėjimo.

1.4 Ombudsmenas taip pat pažymi, kad pati Komisija numato imtis taisomųjų veiksmų ir kad ji yra pasirengusi kitą kartą iš esmės persvarstant savo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimą įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.

1.5 Ombudsmenas palankiai vertina teigiamą Komisijos požiūrį šiuo klausimu, tačiau pažymi, kad Komisija nenustatė tikslaus veiksmų tvarkaraščio. Ombudsmenas primena, kad pagal Gero administracinio elgesio kodekso 17 straipsnį protingo termino nesilaikymas yra netinkamo administravimo forma. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad yra pagrindo pateikti rekomendacijos Komisijai projektą, kad ji turėtų patvirtinti skundų nagrinėjimo procedūrą galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.

2 Išvada

2.1 Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ombudsmenas, vadovaudamasis Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikia Komisijai šį rekomendacijos projektą.

Rekomendacijos projektas

Komisija turėtų patvirtinti skundų nagrinėjimo procedūrą, skirtą galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.

Komisija bus informuota apie šį rekomendacijos projektą. Pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį Komisija išsiunčia išsamią nuomonę iki 2004 m. rugsėjo 30 d. Išsamią nuomonę galėtų sudaryti ombudsmeno sprendimo priėmimas ir priemonių, kurių imtasi rekomendacijos projektui įgyvendinti, aprašymas.

Strasbūras, 2004 m. gegužės 24 d.

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113/15.

(2) 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas (C(2002)1559), pakeistas 2003 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimu (C(2003)406).

(3) 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas (C(2002)1559), pakeistas 2003 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimu (C(2003)406).