Skundo aplinkybės

1. 2011 m. skundo pateikėjas pateikė paraišką dalyvauti ES konkurse dėl darbų ir prekių pirkimo sutarties Turkijoje. Pasiūlymą tvarkė Turkijos perkančioji organizacija. Konkurso reikalavimus atitiko tik Europos kilmės arba kitų nurodytų šalių kilmės produktai.

2. Konkurso procedūros metu skundo pateikėjas informavo perkančiąją organizaciją, kad vienas iš konkurso dalyvių, bendrovė X, iš tikrųjų buvo JAV produktų, dėl kurių skelbiamas konkursas, gamintojo platintojas Europoje [1]. Kadangi JAV nebuvo reikalavimus atitinkanti šalis, skundo pateikėjas paprašė perkančiosios organizacijos atmesti bendrovės X pasiūlymą. Ji nurodė, kad bendrovė X Europoje neturi gamybos vietos. Jame pateikta išsami informacija apie bendrovės X ir JAV gamintojo santykius ir apie tai, kur buvo pagaminti pirmosios bendrovės produktai. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad ankstesniame ES konkurse bendrovės X pasiūlymas buvo atmestas, nes ji siūlė JAV produktus. 

3. Skundo pateikėjas dar tris kartus pakartojo savo susirūpinimą. Ji taip pat nurodė, kad nacionalinių prekybos rūmų išduoti kilmės sertifikatai negali būti patikimas atitinkamų prekių kilmės įrodymas.

4. Galiausiai perkančioji organizacija konkursą laimėjo su bendrove X. Skundo pateikėjas užginčijo šį sprendimą ir pakartojo savo susirūpinimą, visų pirma dėl to, kad anksčiau bendrovė X buvo diskvalifikuota dėl reikalavimų neatitinkančių produktų tiekimo.

5. Perkančioji organizacija informavo skundo pateikėją, kad atsižvelgė į jai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su prekių kilme, ir paprašė bendrovės X pateikti papildomos informacijos. Atsižvelgdama į gautus paaiškinimus, ji nusprendė, kad neatitikimų, susijusių su bendrovės X prekėmis, nėra. Perkančioji organizacija manė, kad prieš pasirašydama sutartį su bendrove X patikrino, ar įvykdytos visos pasiūlymo sąlygos, ir sutarties įgyvendinimo etape dar kartą patikrins kilmės įrodymą, t. y. kilmės sertifikatą ar kitus oficialius dokumentus. Ji pasiliko teisę imtis baudžiamųjų priemonių prieš bendrovę X, jei ji pažeidė sutarties sąlygas.

6. ES delegacija Turkijoje taip pat išnagrinėjo jai išankstinei kontrolei pateiktas bylas ir nenustatė jokių pažeidimų. Ji informavo skundo pateikėją, kad stebės, kaip vykdoma sutartis, ir, atsižvelgdama į tai, pasirūpins, kad būtų pateikti kilmės sertifikatai.

7. Skundo pateikėjas ne kartą teigė, kad kilmės sertifikatų pateikimas neturi reikšmės, nes jie nieko neįrodo.

Tyrimas

8. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl skundo pateikėjo teiginių, kad delegacija:

i) nepaaiškino priemonių, kurių ji ėmėsi prieš skirdama konkurso laimėtoją, ir tinkamai neištyrė skundo pateikėjo pagrįstų įtarimų dėl faktinės konkurso medžiagos kilmės;

ii) pritarė tam, kad pasiūlymas būtų neteisingai sudarytas su bendrove, dėl kurios įrangos, dėl kurios pateiktas pasiūlymas, galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jos kilmės; ir

iii) neatsakė į skundo pateikėjo nuogąstavimus dėl kilmės sertifikatų įrodomosios galios.

Skundo pateikėjas teigė, kad delegacija turėtų:

iv) patikrina, ar konkurso laimėtojo pasiūlyta įranga atitinka taikomas kilmės taisykles, ir

v) neturi kilmės sertifikato, kuris nėra patikimas tam tikro produkto faktinės kilmės vietos įrodymas.

9. Ombudsmenas paprašė ir gavo Komisijos nuomonę dėl pirmiau minėtų įtarimų ir pretenzijų, taip pat skundo pateikėjo pastabas dėl minėtos nuomonės. Komisijos atsakymai į papildomus ombudsmeno klausimus buvo perduoti skundo pateikėjui, kad jis pateiktų papildomų pastabų.

10. Ombudsmenas visus įtarimus (i) ir (ii) vertins kartu, nes jie abu susiję su tariamu konkurso laimėtoju, siūlančiu galimai reikalavimų neatitinkančias prekes, neatlikus tinkamo patikrinimo. Tada ombudsmenas įvertins iii tvirtinimą ir iv bei v tvirtinimus, susijusius su delegacijos turimomis tikrinimo priemonėmis ir kilmės sertifikatų įrodomąja galia.

11. Ombudsmeno sprendime atsižvelgiama į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.

Tariamas konkurso laimėtojo skyrimas konkurso dalyviui, siūlančiam galimai reikalavimų neatitinkančias prekes, neatlikus tinkamo patikrinimo

Ombudsmenui pateikti argumentai

12. Komisija paaiškino, kad prieš skirdama sutartį, atsižvelgdama į skundo pateikėjo susirūpinimą, perkančioji organizacija paprašė bendrovės X pateikti paaiškinimus. Delegacija sustabdė sutarties skyrimą, kol bus pateikti paaiškinimai. Atsakydama bendrovė X nurodė, kad jos gamybos vieta yra Vokietijoje ir kad ji pristatys prekes su sertifikatu, patvirtinančiu jų ES kilmę, kaip reikalaujama pagal taikomą PRAG [2]. Be to, JAV tų pačių prekių gamintojas patvirtino, kad pasiūlyme nurodytos prekės bus pristatytos su ES kilmės sertifikatu. Tuo remdamasi delegacija patvirtino konkurso laimėtojo suteikimą bendrovei X.

13. Komisija taip pat paaiškino, kad decentralizuoto ES veiksmų valdymo atveju patikimą ES lėšų finansinį valdymą turi užtikrinti nacionalinės valdžios institucijos [3]. Remiantis ES teismų praktika ^[4], sprendimą skirti sutartis priima nacionalinės perkančiosios organizacijos. Vienintelis delegacijos atliekamo išankstinio sutarčių tikrinimo tikslas – nustatyti, ar ES gali finansuoti konkretų projektą. Šiuo atveju delegacija patikrino, ar perkančioji organizacija laikėsi PRAG, todėl delegacija teisėtai patvirtino sutartį.

14. Sudarius sutartį delegacijos tarnybos atliko keturių dienų stebėjimo misiją vietoje, kurioje buvo vykdomi darbai. Ten jie galėjo atlikti papildomus pristatymų ir bendrovės X atitikties sutarties sąlygoms patikrinimus.  Vėliau delegacijos tarnybos apsilankė perkančiosios organizacijos patalpose ir patikrino Vienos prekybos rūmų išduotų kilmės sertifikatų originalus. Pagal PRAG 2.3.1 skirsnį [5] delegacijos tarnybos taip pat paprašė perkančiosios organizacijos atlikti tolesnius patikrinimus tiesiogiai Vienos prekybos rūmuose. Pastarasis patvirtino, kad visi sertifikatai yra tikri ir kad jie buvo pateikti pagal taisykles ir reglamentus ir pasirašyti įgaliotų asmenų.

15. Komisija laikėsi nuomonės, kad tiek delegacija, tiek perkančioji organizacija gavo patenkinamą kartu su pristatymu pateikiamų kilmės sertifikatų autentiškumo patvirtinimą. Jų patikrinimai nepatvirtino skundo pateikėjo teiginių. Taigi Komisija manė, kad prekių kilmė buvo tinkamai ištirta ir patvirtinta pagal taikytinas taisykles ir kad nėra pagrindo laikyti prekes netinkamomis finansuoti.

16. Skundo pateikėjas toliau laikėsi nuomonės, kad prekės, dėl kurių pateiktas pasiūlymas, neatitinka reikalavimų. Ji pažymėjo, kad bendrovė X jau buvo pašalinta iš konkurso dėl JAV medžiagos siūlymo.

Ombudsmeno vertinimas

17. Ombudsmenas pažymi, kad pagal Sąjungos teismų praktiką perkančioji organizacija turi didelę diskreciją vertinti veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą skirti sutartį po kvietimo pateikti pasiūlymus. Todėl ombudsmeno peržiūra šiais klausimais apsiriboja patikrinimu, ar nebuvo padaryta rimtos ir akivaizdžios vertinimo klaidos [6].

18. Pagal kilmės taisyklę [7] reikalaujama, kad visos prekės, perkamos pagal sutartį, finansuojamą pagal ES priemonę, būtų ES arba reikalavimus atitinkančios šalies kilmės. JAV nėra reikalavimus atitinkanti tokių prekių kilmės šalis. Kad kvietime dalyvauti konkurse įrodytų prekių kilmę, konkurso dalyvis pagal PRAG gali pateikti kilmės sertifikatą ir (arba) kitus oficialius dokumentus, jei kilmės sertifikatų nėra [8]. Šiuo atveju tuo metu, kai perkančioji organizacija nusprendė sudaryti sutartį su bendrove X, o delegacija patvirtino šį sprendimą, tokia pažyma nebuvo pateikta.

19. PRAG reikalaujama, kad kilmės sertifikatai būtų pateikti prieš preliminarų darbų pripažinimą [9]. Komisija šią nuostatą aiškina taip, kad tik po to, kai sutartis jau įvykdyta ir perkančioji organizacija netrukus patvirtins rezultatus, gali būti reikalaujama, kad konkurso dalyvis pateiktų sertifikatus. Ombudsmenas nežino jokio teismo sprendimo, kuriuo ši nuostata būtų aiškinama autoritetingai. Esant tokiai situacijai, pirmiau pateiktas Komisijos, kuri yra PRAG autorė, aiškinimas atrodo priimtinas .

20. Tačiau atrodo, kad PRAG nėra jokių kliūčių perkančiajai organizacijai (arba, jei ji to nedaro, delegacijai) bet kuriuo metu iki preliminaraus priėmimo, pavyzdžiui, sudarant sutartį, prašyti kilmės sertifikato arba, jei tokių sertifikatų nėra, kitų patvirtinamųjų dokumentų, jei yra priežasčių tai daryti.

21. Ombudsmenas mano, kad šiuo atveju tokių priežasčių buvo. Iš tiesų prieš sudarant sutartį skundo pateikėjas ne tik apkaltino bendrovę X pasiūlius reikalavimų neatitinkančias prekes, bet ir konkrečiai nurodė: i) bendrovė X yra JAV pagamintų prekių, kurios yra tos pačios rūšies kaip ir Turkijai tiekiamos prekės, platintoja ES; ii) ES gamintojai žino apie atitinkamas prekes, kad bendrovė X negamina nieko panašaus ES; ir iii) anksčiau bendrovė X pateikė klaidingą informaciją apie savo prekių kilmę ir jai nebuvo taikomos panašios procedūros.

22. Tai, kas išdėstyta pirmiau, yra pagrįstas prima facie įrodymas, kad bendrovės X prekės gali būti netinkamos finansuoti. Dėl šios padėties delegacija, prieš patvirtindama sutarties skyrimą bendrovei X ir taip įsipareigodama skirti dideles ES pinigų sumas, turėjo gauti patikimų įrodymų. Delegacija negalėjo pagrįstai pasitenkinti paprastu bendrovės X ir JAV tapačių prekių gamintojo pareiškimu dėl tinkamumo, kad paneigtų bet kokius įtarimus dėl neatitikimo reikalavimams ir pateisintų sutarties skyrimą bendrovei X. Sunku patikėti, kad jei laimėjęs konkurso dalyvis iš tiesų būtų tiekęs reikalavimų neatitinkančias prekes, jis būtų atvirai prisipažinęs tai daręs perkančiosios organizacijos prašymu. Komisijos teiginys, kad perkančioji organizacija sustabdė sutarties sudarymą, kol buvo atliekami tolesni tyrimai, yra naivus, nes šie tyrimai iš tikrųjų negalėjo įtikinamai įrodyti prekių kilmės.

23. Nepriklausomai nuo klausimo, ar kilmės sertifikatai gali įrodyti faktinę produktų kilmę, kuris bus vertinamas kitame skirsnyje, ombudsmenas pažymi, kad prieš patvirtindama perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti sutartį su bendrove X, delegacija net nepasinaudojo šia tikrinimo priemone, kuri buvo vienintelė PRAG aiškiai numatyta priemonė. Taigi ombudsmenas mano, kad delegacija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą per sutarties sudarymo procedūrą, kai nusprendė, kad konkurso laimėtojas pateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių jo prekių atitiktį kilmės taisyklei tuo metu, kai jis tokių įrodymų nepateikė. Tai yra netinkamas administravimas, todėl ombudsmenas pateiks kritinę pastabą šiuo klausimu.

Tariamas kilmės sertifikatų ir susijusių reikalavimų įrodomosios galios nebuvimas

Ombudsmenui pateikti argumentai

24. Komisija nurodė, kad Bendrijos muitinės kodekse nustatytos bendros prekių kilmės nustatymo taisyklės. Pagal Muitinės kodeksą valstybių narių muitinėms pavedama vertinti produktų kilmę remiantis aiškiomis taisyklėmis ir priemonėmis. Tačiau tokios taisyklės ir priemonės yra pritaikytos prie konkretaus Muitinės kodekso dalyko ir tikslų, t. y. muitų sąjungos ir jos bendrojo tarifo veikimo ir Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūros. Muitinės kodeksas netaikomas ES išorės veiksmams ir ypač jos konkursų procedūroms, kai muitinės klausimai nėra svarbūs, todėl valstybių narių muitinėms nėra pavesta tikrinti prekių kilmės pagal ES vystymosi priemones.

25. PRAG atspindi šią situaciją, nes įgyvendindamos Sąjungos išorės pagalbą perkančiosios organizacijos yra priverstos remtis tik konkurso dalyvių pareiškimais ir nacionalinės valdžios institucijos išduotais kilmės sertifikatais.

26. Komisija pripažino, kad perkančiosios organizacijos nekontroliuoja procedūrų, kurias valstybių narių prekybos rūmai taiko prekių kilmei nustatyti. Ji taip pat pripažino riziką, kad nebus kruopščiai tikrinami konkurso dalyvių teiginiai, bus padaryta klaidų, neteisingai aiškinamos taisyklės, sukčiaujama ir pateikiamos klaidingos deklaracijos. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad perkančiosios organizacijos turi keletą priemonių tuo atveju, jei pasirodytų, kad buvo pateiktos klaidingos deklaracijos: procedūros atšaukimas (jei sutartis dar nesudaryta); mokėjimo sustabdymas; jau išmokėtų sumų susigrąžinimas; sutarties nutraukimas; ir galimas konkurso dalyvio pašalinimas iš sutarčių ir dotacijų iš ES biudžeto ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kaip numatyta Finansiniame reglamente.

27. Skundo pateikėjo pozicija dėl kilmės sertifikatų įrodomosios galios yra ta, kad jie nieko neįrodo, nes yra išduodami remiantis tik prašančios bendrovės pareiškimais, o atitinkami prekybos rūmai neatlieka jokio papildomo patikrinimo.

28. Kadangi kilmės sertifikatai yra deklaratyvaus pobūdžio, Komisija faktiškai tikrina tik „produktų sertifikatų autentiškumą“. Tačiau abejonės retai susijusios su paties kilmės sertifikato autentiškumu, bet su faktine jame nurodyto produkto kilme.

29. Skundo pateikėjas pateikė Jungtinės Karalystės aplinkos agentūros ^{išduotą gaminio atitikties sertifikatą [10],} kuriame nurodyta, kad aptariami gaminiai gaminami JAV. Be to, skundo pateikėjas paminėjo, kad vėlesniame kvietime teikti pasiūlymus dėl produktų, dėl kurių skelbiamas konkursas, atsarginių dalių galutinis pagalbos gavėjas nurodė tuos produktus su jų JAV komerciniais pavadinimais [11], o tai rodo, kad bendrovė X savo pasiūlyme siūlė produktus skirtingais komerciniais pavadinimais, kad nuslėptų jų kilmę. Skundo pateikėjas teigė, kad tokia praktika nėra neįprasta tarp konkurso dalyvių, norinčių pateikti savo reikalavimų neatitinkančius produktus ES konkursuose, ir kad jis apie tai įspėjo perkančiąją organizaciją, tačiau nesėkmingai. Skundo pateikėjas pabrėžė, kad padėtis, dėl kurios pateiktas šis skundas, yra labai žalinga ES pramonei ir kad jo bendrovė yra viena iš paskutinių vis dar gaminančių atitinkamų rūšių produktus Europoje.

Ombudsmeno vertinimas

30. Neginčijama, kad tuo metu, kai susiklostė šios bylos faktinės aplinkybės, nacionalinių institucijų išduoti kilmės sertifikatai, PRAG teigimu, buvo vieninteliai dokumentai, kuriais perkančioji organizacija, taigi ir delegacija, galėjo remtis siekdama nustatyti bendrovės X pateiktų prekių kilmę. Bendrovė X pateikė Vienos prekybos rūmų išduotus kilmės sertifikatus, o vėliau šie prekybos rūmai delegacijos prašymu patvirtino, kad sertifikatai galiojo ir buvo tinkamai išduoti. Todėl galima teigti, kad delegacija formaliai įvykdė savo įsipareigojimus ir gavo prekių, dėl kurių pateiktas pasiūlymas, kilmės įrodymą, kaip reikalaujama pagal taikytinas taisykles.

31. Vis dėlto ombudsmenas pažymi, kad Komisija visiškai nepaneigė skundo pateikėjos teiginio, kad sertifikatai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir tik atspindi ieškovės pareiškimus dėl prekių kilmės. Priešingai, Komisija pripažino, kad ji nekontroliuoja nacionalinių valdžios institucijų išduotų kilmės sertifikatų tikslumo ir kad yra pavojus, jog konkurso dalyvių teiginiai nebus atidžiai tikrinami. Todėl Komisijos paaiškinimai neįtikina ir juo labiau neįtikina ombudsmeno, kad šiuo atveju delegacija veikė pakankamai rūpestingai.

32. Ombudsmenas nuolat laikosi pozicijos, kad netinkamo administravimo atvejų gali pasitaikyti, net jei laikomasi teisės aktų. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymi, kad viena iš atitinkamų taisyklių yra leisti delegacijai priimti kilmės sertifikatus kaip vienintelį prekių, dėl kurių pateiktas pasiūlymas, kilmės įrodymą, tačiau visai kas kita yra leisti delegacijai pasitenkinti tokiais įrodymais, žinant, kad jie nėra visiškai patikimi, tuo atveju, kai yra pagrįstų įtarimų, kad prekės neatitinka pagrindinių tinkamumo taisyklių. Teiginys, kad delegacija gavo patikinimą, jog atitinkami kilmės sertifikatai galioja, ir kartu teiginys, kad jų tikslumo negalima patikrinti, reiškia, kad prekių, dėl kurių pateiktas pasiūlymas, atitikties reikalavimams patikrinimas paverčiamas paprastu formalumu, neturinčiu prasmės. Ombudsmenas negali sutikti su tuo, kad delegacija galėtų pagrįstai laikytis tokios pozicijos, kurios galutinis rezultatas yra tas, kad ES pinigai galėjo būti išleisti tam, kam jie neturėjo būti išleisti.

33. Be to, Komisijos teiginys, kad melagingų pareiškimų atveju prieš juos pateikusį asmenį ar subjektą gali būti imtasi kelių priemonių, yra klaidinantis konkrečiomis aplinkybėmis. Jame daugiausia dėmesio skiriama galimų klaidingų pareiškimų pasekmėms, tačiau nepaaiškinama, kaip perkančiosios organizacijos iš tikrųjų gali nustatyti, kad buvo pateikti klaidingi pareiškimai, o būtent tai yra pagrindinė šio skundo problema. Nustatyti griežtas sankcijas už taikytinų taisyklių pažeidimą, kuris, remiantis Komisijos paaiškinimais, yra praktiškai neaptinkamas, nepaisant gerų Komisijos ketinimų, yra neveiksmingas veiksmas.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija neišnagrinėjo skundo pateikėjo susirūpinimo dėl kilmės sertifikatų įrodomosios galios ir neįrodė, kad, atsižvelgdama į skundo pateikėjo pateiktus įrodymus, ji bent kiek stengėsi tinkamu ir patikimu metodu patikrinti, ar bendrovės X pasiūlyta įranga atitinka taikytinas kilmės taisykles. Toks pasyvus Komisijos požiūris yra netinkamas administravimas.

35. Išnagrinėjusi papildomus įrodymus, kuriuos skundo pateikėjas pateikė kartu su savo pastabomis dėl nuomonės ir kurie pridedami prie šio sprendimo [12], Komisija ir toliau gali atlikti tolesnį patikrinimą.

36. Ombudsmeno statute nustatyta, kad nustačius netinkamo administravimo atvejį, „[k]iek įmanoma, ombudsmenas kartu su atitinkama institucija ar įstaiga ieško sprendimo, kaip pašalinti netinkamo administravimo atvejį ir patenkinti skundą“. Vis dėlto ombudsmenas mano, kad, atsižvelgiant į akivaizdų Komisijos nenorą spręsti iškeltas problemas, šiuo atveju galimybės rasti sprendimą praktiškai nėra.

37. Iš tiesų tai ne vienintelis atvejis, kai ombudsmenas nagrinėjo prekių kilmės tikrinimo klausimą ES išorės pagalbos kontekste. Skunde Nr. 1983/2011/(RT)AN, kuriame išreikštas panašus susirūpinimas, Komisija 2012 m. lapkričio 30 d. atsakyme nurodė, kad ji nori patobulinti savo kilmės tikrinimo sistemą ir atliks vidaus svarstymus, kad įvertintų galimas kilmės tikrinimo alternatyvas, atsižvelgdama į perkančiųjų organizacijų pajėgumus ir ekspertines žinias. Šio tyrimo pradžioje ombudsmenas tikėjosi, kad atsakydama į skundo pateikėjo argumentus Komisija pasinaudos galimybe paaiškinti šio „vidaus svarstymo“ rezultatus.

38. Komisija ne tik to nepadarė, bet ir atrodo, kad jos vidaus svarstymai nepakeitė PRAG, kiek tai susiję su ES išorės pagalbos konkursuose siūlomų prekių kilmės įrodymo priemonėmis. Paties ombudsmeno tyrimas parodė, kad dabartinėje PRAG, kuri buvo peržiūrėta 2014 m. pradžioje, šiuo atžvilgiu yra tos pačios nuostatos. Jame nustatyta: „Oficialūs kilmės sertifikatai turi būti … pateikti ne vėliau kaip tada, kai prašoma laikino priėmimo sertifikato [...] Kilmės sertifikatus turi išduoti prekių arba tiekėjo kilmės šalies kompetentingos institucijos (paprastai Prekybos rūmai) ir jie turi atitikti tarptautinius susitarimus, kuriuos ta šalis yra pasirašiusi. [...] Perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar yra kilmės sertifikatas. Jei kyla rimtų abejonių dėl kilmės sertifikato arba jame pateiktos informacijos autentiškumo (pvz., dėl dokumento neatitikimų, rašybos klaidų ir kt.), perkančioji organizacija turėtų susisiekti su išduodančiąja institucija ir paprašyti patvirtinti pateiktų dokumentų ir juose pateiktos informacijos autentiškumą.“[13] (pabraukta papildomai)

39. Kadangi PRAG taip pat teigia, kad ji „teikia naudotojams išsamią informaciją, reikalingą viešųjų pirkimų ar dotacijų procedūroms vykdyti nuo pat pirmųjų etapų iki sutarčių sudarymo, pasirašymo ir įgyvendinimo“, ombudsmenas gali tik padaryti išvadą, kad pagrindinė problema, susijusi su PRAG reikalaujamo tikrinimo tinkamumu (t. y. kilmės sertifikato pateikimu) siekiant tikslo (t. y. prekių atitikties reikalavimams įrodymu), liko neišspręsta. Ombudsmenui sunku suprasti, kaip Komisija, didžiausia išorės pagalbos teikėja, gali sutikti, kad ji negali patikrinti produktų, už kuriuos ji moka, kilmės, išskyrus kilmės sertifikatų gavimą.

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas toliau pateiks kritinę pastabą.

Išvados

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šias kritines pastabas:

Delegacija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą per sutarties sudarymo procedūrą, kai nusprendė, kad konkurso laimėtojas pateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių jo prekių atitiktį kilmės taisyklei tuo metu, kai to nepadarė. Tai pirmas netinkamo administravimo atvejis.

Komisija neišnagrinėjo skundo pateikėjo susirūpinimo dėl kilmės sertifikatų įrodomosios galios ir neįrodė, kad ji dėjo visas pastangas tinkamu ir patikimu metodu patikrinti, ar bendrovės X pasiūlyta įranga atitinka taikytinas kilmės taisykles. Šis pasyvus Komisijos požiūris yra antras netinkamo administravimo atvejis. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad, nepaisant kelių skundų šiuo klausimu, Komisija nepasinaudojo šia galimybe iš dalies pakeisti PRAG šiuo klausimu.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily O'Reilly

Galutinė sprendimo dėl skundo 1091/2012/(AN)(RT)AN redakcija anglų kalba

Strasbūras, 2014 m. rugsėjo 23 d.