- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Sprendimas byloje 2505/2009/BEH - Tariamai neteisingas ES teisės akto dėl už orlaivių išleidimą atsakingų darbuotojų licencijavimo reikalavimų aiškinimas
Sprendimas
Byla 2505/2009/BEH - Atidaryta Antradienis | 27 spalio 2009 - Sprendimas Trečiadienis | 08 gruodžio 2010
Už išleidimą atsakingi darbuotojai atsako už orlaivio grąžinimą naudoti po atliktos techninės priežiūros. Skundo pareiškėjas yra nepriklausomas už karšto oro balionų išleidimą atsakingas asmuo ir turi atitinkamą Jungtinės Karalystės už išleidimą atsakingo darbuotojo licenciją. EASA skundo pareiškėją informavo, kad nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai, įgiję nacionalinę kvalifikaciją, gali išleisti tik kvalifikaciją suteikusioje šalyje registruotus orlaivius. EASA nurodė Komisijos reglamento (EB) Nr. 2042/2003 III priedo (66 dalies) 66.A.100 straipsnį, kuriame nurodyta: „Tol, kol šia dalimi bus nustatyti reikalavimai orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, techninės priežiūros licencijoms, galioja valstybės narės atitinkami reikalavimai.“ EASA pabrėžė, kad žodžiai „valstybės narės“ reiškia valstybę, kurioje registruotas orlaivis (registravimo valstybę). Tačiau skundo pareiškėjas laikėsi požiūrio, kad žodžiai „valstybės narės“ nurodo valstybę, kuri išdavė už išleidimą atsakingo darbuotojo licenciją. Todėl jis teigė, kad EASA aiškinimas buvo per siauras ir neatitiko įsisteigimo laisvės principo. Jis pareikalavo, kad EASA persvarstytų savo aiškinimą.
Ombudsmenui atliekant tyrimą EASA laikėsi savo aiškinimo ir tvirtino, kad skundo pareiškėjo aiškinimas yra nelogiškas, nes 66.A.100 straipsniu buvo siekiama apibrėžti, kuri valstybė narė turi teisę nustatyti reikalavimus už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijai išduoti. Be to, EASA pabrėžė, kad nors ES teisės aktų leidėjas nustatė bendrąsias administracines procedūras, kuriomis iš valstybių narių reikalaujama automatiškai pripažinti tokias licencijas, išduotas kitose valstybėse narėse, jos taikomos tik lėktuvams ir sraigtasparniams. Šiuo metu nėra abipusio pripažinimo nuostatos dėl už kitokių orlaivių negu lėktuvai ir sraigtasparniai išleidimą atsakingų darbuotojų licencijų. Todėl užsienio orlaivių techninės priežiūros licencijų karšto oro balionams pripažinimą vis dar reglamentuoja registravimo valstybės nacionaliniai teisės aktai. EASA paaiškino, kad ši teisinė padėtis turėtų pasikeisti, nes ji pateikė pasiūlymą dėl bendrųjų administracinių procedūrų nustatymo kitų orlaivių negu lėktuvai ir sraigtasparniai techninės priežiūros licencijoms.
Kadangi nėra vienodos už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijos kitiems orlaiviams negu lėktuvai ir sraigtasparniai, ombudsmenas mano, kad nebuvo pagrindo skundo pareiškėjui tvirtinti, jog EASA aiškinimas pažeidžia įsisteigimo laisvės principą. Kalbant apie skundo pareiškėjo tvirtinimą, kad 66.A.100 straipsnyje nurodyta už išleidimą atsakingų darbuotojų licenciją išduodanti valstybė, ombudsmenas padarė išvadą, jog šis aiškinimas reikštų, kad vienos valstybės narės suteikta kvalifikacija turėtų būti automatiškai pripažįstama visose kitose valstybėse narėse. Tačiau teisės aktų leidėjas to dar nenumatė. Nagrinėdamas 66.A.100 straipsnį jo teisėkūros kontekste ir ypač Čikagos konvencijos kontekste ombudsmenas padarė išvadą, kad EASA tinkamai aiškino tą straipsnį, nes jame nurodoma registravimo valstybė.
Skundo aplinkybės
1. Šis kaltinimas susijęs su už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijavimo reikalavimų aiškinimu. Reikalavimai iš esmės nustatyti Reglamente 2042/2003 (toliau – Reglamentas)[1], visų pirma jo III priede (66 dalyje). Už išleidimą eksploatuoti po techninės priežiūros atsakingi už išleidimą atsakingi už už išleidimą eksploatuoti orlaivius arba jų komponentus atsakingi už už išleidimą eksploatuoti po techninės priežiūros. Skundo pateikėjas veikia kaip nepriklausomas karšto oro balionų sertifikuotojas ir turi atitinkamą Jungtinės Karalystės išduotą licenciją.
2. 2009 m. kovo 24 d. jis kreipėsi į Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA) ir pasiteiravo apie valstybės narės išduotų už išleidimą atsakingų darbuotojų nacionalinių kvalifikacijų galiojimą kitose valstybėse narėse. 2009 m. kovo 27 d. raštu EASA iš esmės jam pranešė, kad pagal reglamentą nacionalinės kvalifikacijos, susijusios su karšto oro balionų sertifikuotojais, nėra pripažįstamos kitose valstybėse narėse. Todėl vieninteliai orlaiviai, kuriuos nepriklausomi sertifikuotojai, turintys nacionalinę kvalifikaciją, gali vėl pradėti eksploatuoti, yra tie, kurie yra registruoti sertifikuotojo kvalifikaciją išdavusioje šalyje.
3. 2009 m. gegužės 22 d. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną (skundas 1353/2009/NM). Jis pareiškė nesutinkantis su EASA pateiktu reglamento aiškinimu ir paprašė ombudsmeno atlikti peržiūrą. Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad skundo pateikėjai, prieš pateikdami skundą ombudsmenui, kreiptųsi į atitinkamą instituciją. Skundo pateikėjas susisiekė su EASA, tačiau neinformavo EASA, kad nesutinka su jos atsakymo esme. Todėl ombudsmenas nusprendė, kad skundo pateikėjas nesiėmė visų tinkamų išankstinių administracinių veiksmų, ir patarė jam dar kartą kreiptis į EASA.
4. 2009 m. birželio 30 d. rašte EASA skundo pateikėjas kritikavo EASA pateiktą atitinkamų taisyklių aiškinimą. 2009 m. liepos 16 d. atsakyme EASA nurodė 66 dalies 66.A.100 straipsnį, kuriame nustatyta:
„Kol šioje dalyje nenustatomas reikalavimas orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, už išleidimą atsakingiems darbuotojams, taikomos atitinkamos valstybės narės taisyklės.“
5. EASA nurodė, kad, jos nuomone, sąvoka „atitinkama valstybė narė“ reiškia valstybę, atsakingą už už išleidimą atsakingų darbuotojų vykdomos veiklos priežiūrą. EASA taip pat nurodė, kad pagal M dalies (reglamento I priedas) M.1 straipsnio 1 dalį registracijos valstybės narės kompetentinga institucija yra atsakinga už atskiro orlaivio nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti priežiūrą.
6. EASA nuomone, šios teisinės padėties pasekmės yra tokios:
- X šalyje esanti techninės priežiūros organizacija turi pasitelkti už išleidimą atsakingus darbuotojus, kurių kvalifikacija atitinka X šalies taisykles. Todėl asmuo, turintis X šalyje galiojančią už išleidimą atsakingą kvalifikaciją, gali būti paskirtas tik toje šalyje esančių organizacijų už išleidimą atsakingu personalu.
- Asmuo, turintis X šalyje galiojančią už išleidimą atsakingų darbuotojų kvalifikaciją, veikdamas kaip nepriklausomas sertifikuotojas gali išleisti eksploatuoti tik X šalyje įregistruotus orlaivius.
EASA pažymėjo, kad jos pozicija taip pat atspindėta jos Sprendime 2008/013/R [2].
7. Galiausiai EASA nurodė, kad ji rengiasi išduoti atsakymo į pastabas dokumentą (KRD) 2008-03, kuriame, be kita ko, būtų pasiūlyta 66 dalies „L“ licencija, apimanti karšto oro balionų techninę priežiūrą. Galutinė nuomonė dėl VTD turėtų būti pateikta 2009 m. pabaigoje. EASA pareiškė, kad 66 dalies „L“ licencija bus pripažįstama visose valstybėse narėse, nes reikalavimai jai gauti bus vienodi visose valstybėse narėse.
8. 2009 m. spalio 7 d. skundo pateikėjas pateikė šį skundą.
Dėl tyrimo dalyko
9. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė šiuos teiginius ir pretenzijas:
EASA pateiktas 66 dalies 66.A.100 straipsnyje vartojamos sąvokos „atitinkama valstybė narė“ aiškinimas i) yra pernelyg siauras atsižvelgiant į 66.A.100 straipsnio formuluotę ir ii) neatitinka įsisteigimo laisvės.
EASA turėtų persvarstyti sąvokos „atitinkama valstybė narė“ aiškinimą, atsižvelgdama į skundo pateikėjo pateiktą informaciją.
Tyrimas
10. Skundas buvo perduotas EASA vykdomajam direktoriui, kad jis pateiktų nuomonę. EASA nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui su kvietimu pateikti pastabas, kurį jis išsiuntė 2010 m. vasario 17 d. Atsižvelgiant į šias pastabas, būtina, kad ombudsmenas atliktų tolesnius tyrimus. Taigi 2010 m. balandžio 20 d. raštu ombudsmenas paprašė EASA suteikti jam papildomos informacijos, susijusios su skundo pateikėjo teiginiu. EASA atsakymas buvo persiųstas skundo pateikėjui, kuris savo pastabas pateikė 2010 m. birželio 10 d.
Ombudsmeno analizė ir išvados
Įžanginės pastabos
11. Atsižvelgiant į jų faktinį ryšį, skundo pateikėjo tvirtinimą ir tvirtinimą tikslinga nagrinėti kartu.
A. Įtarimas dėl neteisingo aiškinimo ir susijęs reikalavimas
Ombudsmenui pateikti argumentai
12. Savo teiginiui ir tvirtinimui pagrįsti skundo pateikėjas teigė, kad EASA pozicija nėra aiškiai nustatyta reglamentu. Pasak jo, EASA tai netiesiogiai pripažino, nes nurodė, kad jos aiškinimas yra „jos nuomonė“. Jis teigė, kad sąvoka „atitinkama valstybė narė“ turėtų būti aiškinama kaip reiškianti pažymėjimą išdavusią valstybę narę.
13. Skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad EASA aiškinimas prieštarauja įsisteigimo laisvei. Jis taip pat teigė, kad kitoje valstybėje narėje išduotų licencijų pripažinimas vienoje valstybėje narėje nepakenktų saugai, nes paslaugos, kurias teikia sertifikuoti darbuotojai, pavaldūs techninės priežiūros organizacijai, kaip apibrėžta reglamento F poskyryje, yra visuotinai pripažįstamos.
14. Savo nuomonėje EASA teigė, kad 66 dalies 66.A.100 straipsnio formuluotėje „atitinkamas valstybės narės reglamentas“ esantis žodis „atitinkamas“ galėtų būti aiškinamas kaip reiškiantis arba atitinkamą valstybę narę, arba atitinkamą reglamentą. Kad ir kokia alternatyva būtų pasirinkta, EASA pareiškė, kad, jos tvirtu supratimu, 66 dalies 66.A.100 straipsnio kontekstas, taip pat Reglamentu 216/2008 [3] nustatyta bendroji sistema ir įgyvendinimo taisyklės yra vienareikšmiai aiškinami. EASA nurodė, kad reglamentu nustatomi orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti reikalavimai. Šiuo tikslu jame reikalaujama, kad visą techninę priežiūrą atliktų arba atitinkami už išleidimą atsakingi darbuotojai patvirtintos techninės priežiūros organizacijos vardu, nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai, arba piloto savininkas.
15. EASA nurodė, kad nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai, pavyzdžiui, skundo pateikėjas, gali išduoti išleidimo eksploatuoti pažymėjimus (M.A.801 dalies b punkto 2 papunktis), laikydamiesi 66 dalies reikalavimų. Pastarajame nustatomi orlaivių techninės priežiūros licencijų išdavimo reikalavimai ir jų galiojimo bei naudojimo sąlygos. 66 dalies 66.A.100 straipsnis taikomas orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, už išleidimą atsakingiems darbuotojams. Atsižvelgiant į 66 dalies 66.A.100 straipsnyje pateiktą nuorodą į „atitinkamą valstybės narės reglamentą“, šiuo metu karšto oro balionų už išleidimą atsakingi darbuotojai sertifikuojami pagal nacionalinės teisės aktus.
16. EASA pažymėjo, kad, skundo pateikėjo nuomone, „atitinkama valstybė narė“ pagal 66 dalies 66.A.100 straipsnį yra valstybė, išdavusi už išleidimą atsakingų darbuotojų licenciją. Vis dėlto toks aiškinimas yra nelogiškas, nes 66 dalies 66.A.100 straipsniu siekiama apibrėžti valstybę, kuri gali nustatyti licencijos išdavimo reikalavimus, ir jos galiojimo bei naudojimo sąlygas.
17. EASA toliau laikėsi nuomonės, kad „atitinkama valstybė narė“ yra valstybė, kurioje registruotas orlaivis, kuriame dirba už išleidimą atsakingi darbuotojai. EASA teigimu, tai nustatyta Čikagos konvencijoje [4], kuri ES įgyvendinta Reglamentu 216/2008, ir reglamente, į kurį daroma nuoroda šiame skunde, įskaitant jo 66 dalį. Čikagos konvencijoje nustatyta, kad pagrindinė atsakomybė už orlaivio saugos priežiūrą tenka valstybei, kurioje orlaivis įregistruotas (registravimo valstybei). Todėl, laikantis šio principo, reglamente registravimo valstybė nurodoma kaip valstybė, atsakinga už tai, kad į registrą įrašytas orlaivis atitiktų nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti reikalavimus. Registravimo valstybė šią atsakomybę vykdo skirtingai, priklausomai nuo to, ar orlaivį eksploatuoti išleidžia i) už išleidimą atsakingi darbuotojai patvirtintos techninės priežiūros organizacijos vardu; ii) nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai; arba iii) piloto savininkas.
18. EASA nurodė, kad registravimo valstybė savo bendrą atsakomybę gali įvykdyti tik patikrinusi, ar nepriklausomų už išleidimą atsakingų darbuotojų atliekamas darbas atitinka reglamentą prieš grąžinant orlaivį eksploatuoti po techninės priežiūros. EASA teigė, kad darbuotojų, dirbančių patvirtintose techninės priežiūros organizacijose, teisinė padėtis yra kitokia, nes registravimo valstybė perduoda jų darbo priežiūrą techninės priežiūros organizacijas patvirtinusiai valstybei. Taigi "atitinkamas valstybės narės reglamentas" buvo valstybės, patvirtinusios techninės priežiūros organizaciją, reglamentas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal reglamento 4 straipsnį ir jo II priedą išduoti techninės priežiūros organizacijos patvirtinimai automatiškai pripažįstami visose valstybėse narėse (Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 1 dalis), už išleidimą atsakingi darbuotojai, dirbantys patvirtintoje techninės priežiūros organizacijoje, galėtų išleisti eksploatuoti bet kurioje valstybėje narėje įregistruotus orlaivius, net jei jų licenciją būtų išdavusi nacionalinė institucija. Nepriklausomų už išleidimą atsakingų darbuotojų atveju registravimo valstybė turi galėti patikrinti jų atliekamą darbą, taip pat įvertinti ir prižiūrėti jų už išleidimą atsakingų darbuotojų kvalifikaciją.
19. EASA taip pat nurodė, kad dėl jos sąvokos „atitinkamos valstybės narės reglamentas“ aiškinimo plačiai konsultuotasi su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Jos aiškinimas buvo jos priimtinų atitikties priemonių [5] (AMC) M.A.502 dalies b ir c punktų dalis. 2007 m. kovo 20 d. EASA paskelbė apie savo ketinimą, susijusį su nepriklausomų už išleidimą atsakingų darbuotojų atliekama technine priežiūra, sąvoką „atitinkamos valstybės narės teisės aktai“ aiškinti kaip reiškiančią registracijos valstybę. Dėl atitinkamo pranešimo buvo galima teikti pastabas iki 2007 m. birželio 20 d., tačiau negauta jokių pastabų, kuriomis būtų ginčijamas EASA aiškinimas. Todėl EASA laikėsi nuomonės, kad jos nuomonei plačiai pritaria visi suinteresuotieji subjektai, ir paskelbė savo galutinį aiškinimą pirmiau minėtame AMC.
20. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad jo Jungtinės Karalystės sertifikavimo pažymėjimas turėtų būti automatiškai pripažįstamas visose ES valstybėse narėse. Tačiau EASA nurodė, kad, kitaip nei patvirtintų techninės priežiūros organizacijų atveju, už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijos, susijusios su orlaiviais, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, nėra automatiškai pripažįstamos. To priežastis buvo ta, kad kol kas vienintelės bendros administracinės procedūros, kurias nustatė ES teisės aktų leidėjas, buvo susijusios su lėktuvų ir sraigtasparnių išleidimu (reglamento 5 straipsnio 1 dalis kartu su 66 dalimi). Buvo reikalaujama, kad valstybės narės pripažintų kitos valstybės narės pagal minėtas nuostatas išduotą licenciją be papildomo vertinimo (Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 1 dalis).
21. Tačiau kol kas teisės aktų leidėjas sąmoningai nusprendė nenustatyti bendros administracinės tvarkos kitiems orlaiviams nei lėktuvai ir sraigtasparniai, pavyzdžiui, karšto oro balionams. Todėl tai darydamas teisės aktų leidėjas taip pat nusprendė nacionalinėms licencijoms netaikyti abipusio pripažinimo principo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 1 dalyje.
22. Todėl užsienio orlaivių techninės priežiūros licencijų, susijusių su karšto oro balionais, pripažinimui ir toliau buvo taikomos registravimo valstybės nacionalinės taisyklės. Tai reiškė ne tai, kad abipusis pripažinimas neįmanomas, o tai, kad tokį pripažinimą reglamentuoja nacionalinės teisės aktai, o ne Sąjungos teisė. Todėl skundo pateikėjas galėjo naudotis Jungtinėje Karalystėje išduotoje licencijoje numatytomis privilegijomis, jeigu ją pripažino atitinkama registracijos valstybė.
23. EASA pridūrė, kad teisinė padėtis netrukus pasikeis. Jis paaiškino, kad pateikė Europos Komisijai nuomonę dėl 66 dalies pakeitimo. Įsigaliojus šiam pasiūlymui, orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, techninės priežiūros licencijoms būtų taikomos bendros administracinės procedūros.
24. Savo pastabose skundo pateikėjas tvirtino, kad pagal standartinį vokiečių kalbos žodyną žodis „atitinkamas“ („einschlägig“vokiečių kalba) reiškia „susijęs su tam tikra sritimi“. Jis teigė, kad 66 dalyje nustatytos licencijų išdavimo už išleidimą atsakingiems darbuotojams taisyklės. Tačiau jame nebuvo taisyklių dėl atsakomybės už orlaivius, kurios buvo aptartos M dalyje (reglamento I priedas). Skundo pateikėjas rėmėsi reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta: „Už išleidimą atsakingi darbuotojai turi būti kvalifikuoti pagal III priedo nuostatas, išskyrus I priedo M.A.606 dalies h punkte, M.A.607 dalies b punkte, M.A.801 dalies d punkte ir M.A.803 dalyje ir II priedo (145 dalies) 145.A.30 dalies j punkte ir II priedo (145 dalies) IV priedėlyje numatytus atvejus.“Skundo pateikėjas teigė, kad minėtoje nuostatoje nenurodyti apribojimai nepriklausomiems už išleidimą atsakingiems darbuotojams pagal M.A.801 dalies b punkto 2 papunktį.
25. Skundo pateikėjas taip pat nurodė Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta: „Kol įsigalios 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos priemonės ir baigsis tose priemonėse numatyti pereinamieji laikotarpiai, ir nedarant poveikio 69 straipsnio 4 daliai, pažymėjimai, kurie negali būti išduoti pagal šį reglamentą, gali būti išduodami remiantis taikytinais nacionalinės teisės aktais.“ Be to, jis rėmėsi Reglamento (EB) Nr. 216/2008 3 straipsnio e punktu, kuriame nustatyta: „sertifikavimas– bet kokios formos pripažinimas, kad gaminys, dalis arba prietaisas, organizacija arba asmuo atitinka taikomus reikalavimus, įskaitant šio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatas, taip pat atitinkamo pažymėjimo, kuriuo patvirtinama tokia atitiktis, išdavimas;“. Atsižvelgdamas į tai, jis teigė, kad tol, kol nėra vienodos licencijos nepriklausomiems už išleidimą atsakingiems darbuotojams, nacionalinė licencija turėtų būti laikoma lygiaverte 66 dalies licencijai.
26. Skundo pateikėjas nurodė, kad EASA nurodė, jog saugai kiltų pavojus, jei karšto oro balionus prižiūrėtų kitoje valstybėje narėje licencijuoti už išleidimą atsakingi darbuotojai. Jis prieštaravo šiai nuomonei pažymėdamas, kad jei nacionalinė institucija išduotų licenciją nepriklausomiems už išleidimą atsakingiems darbuotojams, ji turėtų užtikrinti, kad darbuotojai atitiktų atitinkamus standartus. Jis taip pat teigė, kad registravimo valstybės kompetentinga institucija, kilus abejonių, galėtų patikrinti, ar nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai, kuriems pavesta paleisti orlaivį, turi atitinkamą licenciją. Tas pats būtų taikoma, jei kompetentinga institucija patikrintų kitos šalies patvirtintos techninės priežiūros organizacijos licenciją, jei ta organizacija atliktų orlaivio techninę priežiūrą.
27. Dėl EASA nurodyto AMC skundo pateikėjas teigė, kad jis jo atveju netaikytinas. Jis nurodė Reglamento (EB) Nr. 1056/2008, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas, M.A.502 straipsnio b punktą. Pagal M.A.502 straipsnio a punktą komponentų techninę priežiūrą atlieka tinkamai patvirtintos techninės priežiūros organizacijos. M.A.502 straipsnio b punktas suformuluotas taip: Nukrypstant nuo a punkto, komponento techninę priežiūrą pagal orlaivio techninės priežiūros duomenis arba, jei tam pritaria kompetentinga institucija, pagal komponento techninės priežiūros duomenis gali atlikti A kategorijos organizacija, patvirtinta pagal šio priedo (M dalies) A skyriaus F poskyrį arba II priedą (145 dalį), taip pat M.A.801 dalies b punkto 2 papunktyje nurodyti už išleidimą atsakingi darbuotojai tik tuo metu, kai tokie komponentai įmontuojami orlaivyje. Nepaisant to, tokia organizacija arba už išleidimą atsakingi darbuotojai gali laikinai išmontuoti šį komponentą techninei priežiūrai atlikti, kad būtų lengviau jį pasiekti, išskyrus atvejus, kai dėl tokio išmontavimo prireikia atlikti papildomą techninę priežiūrą, kuriai netaikomos šios dalies nuostatos. Atlikus komponento techninę priežiūrą pagal šią dalį, EASA 1 forma neišduodama ir orlaiviui taikomi M.A.801 dalyje nustatyti išleidimo reikalavimai."[6] Jis nurodė, kad karšto oro balionais vežami dujų balionai į balioną buvo įmontuoti tik skrydžio metu, tačiau nutūpus iš jo išimti. Jis taip pat teigė, kad AMC, matyt, apima tik komponentų techninę priežiūrą, bet ne visą orlaivį. Taigi AMC neapėmė jo padėties, nes dujų balionų priežiūrai nebuvo reikalingas kompetentingos institucijos leidimas.
28. Nors skundo pateikėjas palankiai įvertino tai, kad teisės aktų leidėjas siekė nacionalines licencijas pakeisti 66 dalies licencijomis, jis tvirtino, kad dar nėra žinoma nei apie atitinkamas sąlygas, nei apie atitinkamo pakeitimo įsigaliojimo datą. Galiausiai jis nurodė, kad pagrindinis klausimas yra tas, ar nacionalinis pažymėjimas bus pripažintas lygiaverčiu 66 dalies pažymėjimui, kol šis klausimas bus išspręstas teisės aktais.
29. Savo prašyme pateikti papildomos informacijos ombudsmenas pateikė EASA keletą klausimų. Jis paklausė, kodėl, jo nuomone, AMC M.A.502 dalies b ir c punktai, kurie, atrodo, apima komponentų techninę priežiūrą, yra svarbūs atsižvelgiant į taikytinus teisės aktus dėl orlaivių už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijavimo. Jis taip pat paprašė EASA pateikti pastabų dėl kitų skundo pateikėjo pastabose pateiktų argumentų. Galiausiai jis paprašė EASA informuoti jį apie pažangą, jei tokia buvo padaryta, siekiant priimti pasiūlymą dėl bendros administracinės tvarkos, taikomos orlaivių, išskyrus lėktuvus ar sraigtasparnius, techninės priežiūros licencijoms.
30. Savo atsakyme EASA nurodė, kad 66 dalies nuostatų negalima aiškinti atskirai. Nuostatos buvo tik viena sudedamoji dalis, kurią teisės aktų leidėjas nustatė siekdamas užtikrinti orlaivių nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti. 66 dalis buvo tarpusavyje susijusi ir susieta su kitomis sudedamosiomis dalimis, pavyzdžiui, M dalimi (I priedas), 145 dalimi (II priedas) ir 147 dalimi (IV priedas), kuriomis visomis siekiama to paties tikslo. EASA teigė, kad 66 dalies 66.A.100 straipsnis, įskaitant M dalies M.A.801 straipsnio b punktą, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šias aplinkybes. EASA taip pat nurodė, kad, priešingai skundo pateikėjo nuomonei, visos reglamento priedų nuostatos yra susijusios su „atsakomybe už (orlaivio) saugą“.
31. EASA taip pat nurodė, kad 66 dalies 66.A.100 straipsnyje nurodomas „reikalavimas už išleidimą atsakingiems darbuotojams“, o ne „licencijų reikalavimas“. Darytina išvada, kad licencijos turėjimo nepakanka, kad būtų galima naudotis sertifikavimo teisėmis. Licencijų turėtojai taip pat turėjo laikytis teisės aktų leidėjo nustatytų reikalavimų dėl naudojimosi tokiomis teisėmis. Lėktuvų ir sraigtasparnių atveju už išleidimą atsakingi darbuotojai turi ne tik turėti 66 dalies licenciją, bet ir laikytis 66.A.20 dalies b punkto, kuriame savo ruožtu daroma nuoroda į M ir 145 dalis. Orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, atveju taikomi atitinkami valstybių narių už išleidimą atsakingiems darbuotojams taikomi reikalavimai. Pasak EASA, tai reiškia, kad už išleidimą atsakingi darbuotojai turi ne tik turėti licenciją, jei to reikalaujama pagal taikytinus teisės aktus, bet ir laikytis kitų galiojančiuose teisės aktuose nustatytų naudojimosi licencijos teisėmis reikalavimų.
32. EASA pateikė pastabų dėl Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 5 dalies, kurią skundo pateikėjas nurodė savo pastabose, ir teigė, kad ji taikoma tik skrydžiams (Reglamento (EB) Nr. 216/2008 8 straipsnis). Tačiau skundo pateikėjo atvejis susijęs su tinkamumo skraidyti klausimu (Reglamento (EB) Nr. 216/2008 5 straipsnis). EASA nurodė, kad Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 4 dalyje yra nuostata, taikoma tinkamumo skraidyti klausimams, kuri yra panaši į skundo pateikėjo nurodytą nuostatą. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 4 dalyje tik nurodyta, kad, nesant pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 išduotos personalo licencijos, šios licencijos išduodamos remiantis taikytinais nacionalinės teisės aktais. EASA pabrėžė, kad 11 straipsnio 4 dalyje jokiu būdu nenurodyta, kad nacionalinės licencijos yra lygiavertės 66 dalies licencijoms arba kad jos pakeičiamos 66 dalies licencijomis. Be to, EASA teigė, kad skundo pateikėjo atveju Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 4 dalis netaikoma.
33. EASA taip pat pabrėžė, kad, priešingai nei akivaizdžiai supranta skundo pateikėjas, orlaivį galėtų išlaikyti kitose valstybėse narėse licencijuoti nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai. Tačiau tokiam išlaikymui buvo taikomi registravimo valstybės teisės aktai. Jei pagal registravimo valstybės teisės aktus reikalaujama, kad nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai turėtų licenciją, ta licencija galėtų būti i) registravimo valstybės išduota licencija arba ii) kitos valstybės išduota licencija, kurią pripažįsta registravimo valstybė.
34. Dėl AMC M.A.502 dalies 2 punkto taikymo skundo pateikėjo atveju EASA teigė, kad jis yra susijęs su 66 dalies 66.A.100 straipsniu, nes M dalis yra bendros aviacijos saugos užtikrinimo sistemos dalis (žr. 30 punktą). Atsižvelgiant į tai, kad M dalis ir 66 dalis yra tarpusavyje susiję to paties reglamento priedai, AMC argumentai, t. y. kad registravimo valstybė narė yra atsakinga už nepriklausomų už išleidimą atsakingų darbuotojų atliekamą techninę priežiūrą, taip pat yra svarbūs aiškinant 66 dalies 66.A.100 straipsnį.
35. EASA taip pat nurodė, kad skundo pateikėjas teisingai nurodė, jog minėtas AMC yra susijęs su komponentų technine priežiūra, todėl jo atveju netaikytinas. Tuo pat metu EASA priminė, kad AMC atlieka komponentų techninę priežiūrą, kurią atlieka nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai. EASA nurodė, kad ombudsmenui pateiktoje nuomonėje ji nurodo principus, kuriais grindžiamas šis AMC, kiek tai susiję su nepriklausomų už išleidimą atsakingų darbuotojų atsakomybe.
36. Atsakydama į ombudsmeno klausimą dėl pažangos, padarytos priimant pasiūlymą dėl orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, techninės priežiūros licencijų bendrųjų administracinių procedūrų, EASA paaiškino, kad Komisija ir valstybės narės EASA nuomonę aptarė 2010 m. balandžio 29–30 d. EASA komiteto posėdyje. Remiantis diskusijomis buvo susitarta, kad Komisija pateiks naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris bus svarstomas EASA komiteto posėdyje, kuris turėjo įvykti 2010 m. spalio mėn.
37. Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad pagrindinis klausimas yra tas, ar nacionalinė licencija gali būti laikoma lygiaverte licencijai pagal 66 dalį ir todėl gali būti pakeista tokia licencija be tolesnio nagrinėjimo. Pažymėjęs, kad EASA į šį klausimą atsakė neigiamai, jis prieštaravo EASA nuomonei. Grįsdamas savo poziciją jis rėmėsi 66 dalies 66.A.70 straipsnio a punktu, kuris suformuluotas taip:
"66.A.70 Perskaičiavimo nuostatos
a) Iki šios dalies įsigaliojimo valstybėje narėje galiojančios už išleidimą atsakingų darbuotojų kvalifikacijos turėtojui orlaivių techninės priežiūros licencija išduodama be papildomo egzamino, laikantis 66.B.300 dalyje nustatytų sąlygų.“
38. Skundo pateikėjo teigimu, dėl minėtos nuostatos:
- Nacionalinė kvalifikacija galėtų būti pakeista 66 dalies licencija be papildomo egzamino. Toks pertvarkymas jau buvo atliktas lėktuvų ir sraigtasparnių atveju.
- Keisdama pažymėjimą be papildomo patikrinimo EASA pripažįsta nacionalinę kvalifikaciją, todėl ji turi būti laikoma lygiaverte 66 dalies licencijai. Priešingu atveju i) nacionalinės licencijos turėtojas turėtų išlaikyti papildomą egzaminą ir ii) EASA negalėtų pripažinti techninės priežiūros, kurią atlieka už išleidimą atsakingi darbuotojai, turintys nacionalinę licenciją ir turintys teisę išleisti orlaivį eksploatuoti.
Tai, kad kol kas nebuvo įmanoma pakeisti nacionalinės licencijos (susijusios su orlaiviais, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius) į 66 dalies licenciją, neturėtų pakenkti nacionalinės licencijos turėtojams.
Ombudsmeno vertinimas
39. Šis kaltinimas susijęs su 66 dalies 66.A.100 straipsnio aiškinimu. Ombudsmenas pažymi, kad, pasak skundo pateikėjo, EASA 66 dalies 66.A.100 straipsnio aiškinimas yra tik „jos nuomonė“, o ne aiškus įgaliojimas pagal reglamentą. Todėl prieš nagrinėjant skundo pateikėjo tvirtinimą iš esmės naudinga išdėstyti ombudsmeno požiūrį vertinant skundo pateikėjo tvirtinimą ir pretenziją dėl EASA aiškinimo.
40. Tai darant reikėtų priminti EASA pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 III skyriaus 1 skirsnį pavestas užduotis. Šios užduotys, be kita ko, apima sertifikavimo specifikacijų (įskaitant tinkamumo skraidyti kodeksus ir AMC, taip pat visą rekomendacinę medžiagą, skirtą šiam reglamentui ir jo įgyvendinimo taisyklėms taikyti) išdavimą ir atitinkamų sprendimų dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatų, pavyzdžiui, susijusių su tinkamumo skraidyti ir aplinkosauginiu sertifikavimu (Reglamento (EB) Nr. 216/2008 18 straipsnio c ir d punktai), taikymo priėmimą. Be to, EASA užduotys apima nuomonių teikimą Komisijai ir sertifikavimo bei rekomendacinės medžiagos rengimą (Reglamento (EB) Nr. 216/2008 19 straipsnis).
41. Iš šių pavyzdžių matyti, jog tam, kad galėtų vykdyti savo užduotis, EASA turi aiškinti ir taikyti jai pavestą administruoti teisinę sistemą. Atlikdama šį darbą, ji turi pareikšti nuomonę dėl šios teisinės sistemos aiškinimo. Kartu ombudsmenas primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnį Teisingumo Teismas užtikrina, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės. Taigi neabejotina, kad Teisingumo Teismas yra aukščiausia ir galutinė institucija aiškinant Sąjungos teisę. Todėl EASA aiškinimo pasirinkimus iš esmės gali peržiūrėti Teisingumo Teismas.
42. Atsižvelgdamas į Audito Rūmų įgaliojimus aiškinti ES teisę, ombudsmenas toliau pateiks savo vertinimą, kaip EASA aiškina 66 dalies 66.A.100 straipsnį.
43. Skundo pateikėjo teiginys susijęs su dviem atskirais, tačiau tarpusavyje susijusiais klausimais, t. y. i) EASA pateikto žodžių junginio "atitinkamos valstybės narės reglamentas"aiškinimo teisingumu, nurodant registravimo valstybę narę, ir ii) šio aiškinimo atitiktimi įsisteigimo laisvei. Dėl antrojo klausimo skundo pateikėjas prieštaravo EASA nuomonei, kad šiuo metu nacionalinės už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijos dėl karšto oro balionų techninės priežiūros kitose valstybėse narėse nėra automatiškai pripažįstamos. Toliau ombudsmenas apsvarstys abu skundo pateikėjo teiginio aspektus.
44. Pirmiausia ombudsmenas pažymi, kad reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už išleidimą atsakingi darbuotojai turi būti kvalifikuoti (aiškiai numatytos tam tikros išimtys) pagal III priedo (66 dalies) nuostatas. Darytina išvada, kad 66 dalyje pateikiamos taisyklės dėl kvalifikacijos, kurią turi turėti už išleidimą atsakingi darbuotojai.
45. Ginčo šalys nesutaria dėl teisingo 66 dalies 66.A.100 straipsnio aiškinimo. Ombudsmenas mano, kad vien iš 66 dalies 66.A.100 straipsnio formuluotės neįmanoma padaryti tvirtos išvados, kurios valstybės narės reglamentas laikomas „atitinkamu valstybės narės reglamentu“. Tačiau iš nuorodos į „atitinkamus valstybių narių teisės aktus“aišku, kad pereinamuoju laikotarpiu („Kol šioje dalyje nurodyta...“) orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, už išleidimą atsakingų darbuotojų kvalifikacija reglamentuojama nacionalinės teisės aktais. Pats skundo pateikėjas teigė, kad „atitinkamas valstybės narės reglamentas“turėtų būti pažymėjimą išduodančios valstybės narės teisės aktai.
46. Prieš nagrinėdamas valstybės narės, į kurios reglamentą daroma nuoroda 66.A.100 straipsnyje, tapatybės klausimą (pirmasis skundo pateikėjo nurodytas aspektas), ombudsmenas mano, kad naudinga apsvarstyti, ar pagal tam tikros valstybės narės teisę išduotoms licencijoms taikomas automatinis tarpusavio pripažinimas, todėl jos turi būti pripažįstamos visose kitose valstybėse narėse (antrasis skundo pateikėjo nurodytas aspektas). Atlikdama tyrimą EASA paaiškino, kad nors Reglamente (EB) Nr. 216/2008 numatytas lėktuvų ir sraigtasparnių licencijas išduodančių darbuotojų kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas, teisės aktų leidėjas nusprendė kol kas nenustatyti vienodų administracinių procedūrų, susijusių su orlaiviais, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius. Be to, EASA nurodė, kad artimiausiu metu numatyta įvesti vienodą licenciją už išleidimą atsakingiems darbuotojams, susijusią su orlaiviais, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius.
47. Reglamente, įskaitant jo priedus, nustatyti bendri techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, kad būtų užtikrintas aviacijos produktų, dalių ir prietaisų nepertraukiamasis tinkamumas skraidyti (žr. reglamento 3 konstatuojamąją dalį). Taisyklės 66 dalies A poskyryje (66.A.1–66.A.70 straipsniai) nustatyti orlaivių techninės priežiūros licencijos išdavimo reikalavimai ir jos galiojimo bei naudojimo konkrečių kategorijų lėktuvams ir sraigtasparniams sąlygos. Tačiau dėl orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, 66 dalyje nenustatyta jokių reikalavimų dėl atitinkamų techninės priežiūros licencijų išdavimo ir jų galiojimo bei naudojimo sąlygų, o daroma nuoroda į „atitinkamą valstybės narės reglamentą“.
48. Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės, netaikydamos papildomų techninių reikalavimų ar vertinimo, pripažintų pagal tą reglamentą išduotus pažymėjimus. Atsižvelgiant į tai, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, techninės priežiūros licencijos yra pagal nacionalinę teisę išduotos licencijos, ombudsmeno nuomone, Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 1 dalis toms licencijoms netaikoma. Ombudsmenas taip pat mano, kad, kadangi nei Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 4 dalyje, nei 11 straipsnio 5 dalyje nenumatytas automatinis pagal nacionalinę teisę išduotų licencijų pripažinimas, nebūtina nagrinėti, ar šios nuostatos galėtų būti taikomos skundo pateikėjo atveju.
49. Skundo pateikėjas teigė, kad nacionalinės licencijos turi būti laikomos lygiavertėmis 66 dalies licencijai, kol 66 dalies licencija bus numatyta orlaiviams, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nėra tinkamo teisinio pagrindo, ir į tai, kad teisės aktų leidėjas, atrodo, sąmoningai nusprendė kol kas nenustatyti vienodų licencijavimo sąlygų orlaiviams, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, skundo pateikėjo nuomonė nėra įtikinama. Tiesa, savo pastabose skundo pateikėjas rėmėsi 66 dalies 66.A.70 straipsniu ir teigė, kad šiuo pagrindu nacionalinės licencijos gali būti pakeistos 66 dalies licencijomis. Tačiau reikia pažymėti, kad 66.A.70 straipsnis yra 66 dalies A poskyryje "Orlaivių techninės priežiūros licencija, lėktuvai ir sraigtasparniai", bet ne 66 dalies B poskyryje "Orlaiviai, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius". Kaip nurodyta pirmiau, Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 66 dalimi, numatytas abipusis už išleidimą atsakingų darbuotojų kvalifikacijų, susijusių su lėktuvais ir sraigtasparniais, bet ne su orlaiviais, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, pripažinimas. Darytina išvada, kad skundo pateikėjo argumentui negalima pritarti.
50. Kadangi nėra vienodos orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijos, ombudsmenas nemato pagrindo skundo pateikėjo teiginiui, kad EASA aiškinimas pažeidžia įsisteigimo laisvę. Kartu jis primena, kad, kaip nurodė EASA, automatinio abipusio pripažinimo nebuvimas netrukdo valstybėms narėms pripažinti kitos valstybės narės išduotas darbuotojų licencijas, susijusias su orlaivių, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, išleidimu. Būtų naudinga pridurti, kad įsisteigimo laisvė savaime nenumato automatinio vienos valstybės narės kitose valstybėse narėse išduotų profesinių kvalifikacijų pripažinimo [7]. Tuo pačiu metu, net jei nėra antrinės teisės aktų, kuriuose būtų numatytas abipusis už išleidimą atsakingų darbuotojų licencijų pripažinimas, valstybės narės privalo atsižvelgti į tai, kiek kitoje valstybėje narėje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, kurios reikalaujama pagal jų taisykles, ir privalo tai išnagrinėti [8].
51. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ombudsmenas mano, kad EASA nuomonė, pagal kurią šiuo metu nėra automatinio už išleidimą atsakingų darbuotojų kvalifikacijų, susijusių su orlaiviais, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius, abipusio pripažinimo, yra teisinga. Vadinasi, negalima pritarti antrajam skundo pateikėjo teiginio aspektui.
52. Dėl pirmojo savo teiginio aspekto skundo pateikėjas nesutiko su EASA pateiktu formuluotės „atitinkamos valstybės narės reglamentas“aiškinimu, pagal kurį ji reiškia registracijos valstybę, ir teigė, kad ši formuluotė turėtų būti aiškinama kaip reiškianti licenciją išdavusios valstybės narės reglamentą. Tyrimo metu EASA teigė, kad skundo pateikėjo aiškinimas prilygtų netiesioginiam argumentavimui, atsižvelgiant į tai, kad 66 dalies 66.A.100 straipsniu siekiama apibrėžti valstybę, kuri gali nustatyti licencijos išdavimo reikalavimus, taip pat jos galiojimo ir naudojimo sąlygas. Ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo aiškinimas iš tiesų reikštų, kad tik licenciją išduodanti valstybė narė galėtų nustatyti reikalavimus už išleidimą atsakingiems darbuotojams. Todėl pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus išduota licencija turėtų būti pripažįstama Vokietijoje ir visose kitose valstybėse narėse be papildomų techninių reikalavimų ar patikrinimo. Todėl skundo pateikėjo aiškinimui reikėtų automatinio abipusio kvalifikacijos, kurią viena valstybė narė suteikė visose kitose valstybėse narėse, pripažinimo. Tačiau, kaip minėta pirmiau, teisės aktų leidėjas nenumatė tokio automatinio pripažinimo, o nurodė atitinkamą valstybės narės reglamentą. Todėl ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo siūlomas aiškinimas iš tiesų būtų nelogiškas, taigi neįtikinamas. Ombudsmenas atkreipia dėmesį į skundo pateikėjo nuomonę, kad saugai pavojaus nekiltų, jei karšto oro balionus konkrečioje valstybėje narėje prižiūrėtų kitoje valstybėje narėje licencijuoti už išleidimą atsakingi darbuotojai. Tačiau net jei taip ir būtų, tai nesuteiktų pagrindo automatiniam abipusiam atitinkamų kvalifikacijų pripažinimui, kuris įsigalios tik tada, kai bus patvirtinta licencija pagal 66 dalį, susijusi su orlaiviais, išskyrus lėktuvus ir sraigtasparnius.
53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nors skundo pateikėjo pateiktas formuluotės „atitinkamas valstybės narės reglamentas“ aiškinimas negali sukelti abejonių dėl EASA aiškinimo, ombudsmenas, vertindamas pirmąjį skundo pateikėjo teiginio aspektą, taip pat turi apsvarstyti, ar EASA aiškinimas yra teisingas. EASA nuomone, "atitinkamos valstybės narės reglamentas" reiškia registracijos valstybę.
54. Pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 3 konstatuojamąją dalį Čikagos konvencijoje numatyti būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti civilinės aviacijos saugą ir su ja susijusią aplinkos apsaugą. „Bendrijos esminiai reikalavimai ir jiems įgyvendinti priimtos taisyklės“turėtų užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų Čikagos konvencija nustatytus įsipareigojimus. Be to, Reglamento (EB) Nr. 216/2008 4 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „Bendrija, laikydamasi Čikagos konvencijoje nustatytų standartų ir rekomenduojamos praktikos, turėtų nustatyti esminius reikalavimus, taikomus ... su orlaivių naudojimu susijusiems asmenims ir organizacijoms ... Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti būtinas įgyvendinimo taisykles.“ Todėl atrodo, kad Reglamentu 216/2008 siekiama įgyvendinti Čikagos konvencijoje nustatytus standartus, pavyzdžiui, susijusius su sauga ES.
55. Čikagos konvencijos V skyriuje išsamiai aprašytos „sąlygos, kurios turi būti įvykdytos dėl orlaivių“. Jame nustatyta, kad tarptautinę navigaciją vykdančių orlaivių tinkamumo skraidyti pažymėjimus išduoda arba pripažįsta galiojančiais „valstybė, kurioje jie registruoti“(Čikagos konvencijos 31 straipsnis). Kalbant apie personalo licencijas, Čikagos konvencijos 32 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno orlaivio pilotui ir kitiems kiekvieno tarptautinę navigaciją vykdančio orlaivio įgulos nariams išduodami kompetencijos pažymėjimai ir licencijos, kurias išduoda arba pripažįsta galiojančiomis „valstybė, kurioje tas orlaivis yra registruotas“. Todėl Čikagos konvencijoje nustatyta, kad registravimo valstybė yra atsakinga už orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio naudotojo atitikties taikomoms taisyklėms priežiūrą. Todėl atrodo, kad bendrasis principas, kuriuo grindžiama Čikagos konvencija, yra tas, kad registravimo valstybė yra atsakinga už priežiūrą, kurią atlieka nepriklausomi už išleidimą atsakingi darbuotojai. Atsižvelgiant į šią teisinę padėtį, Reglamento (EB) Nr. 216/2008 I priedo (M dalies) M.1 straipsnyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, atsakinga už atskirų orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti priežiūrą ir tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimų išdavimą, yra registravimo valstybės narės paskirta institucija. Ombudsmenas taip pat mano, kad EASA, konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais, po kurių buvo priimti AMC M.A.502 dalies b ir c punktai, neginčijo formuluotės „atitinkamas valstybės narės reglamentas“, t. y. registracijos valstybė, aiškinimo. Nors skundo pateikėjas teigė, kad šis konkretus AMC jo atveju netaikytinas, ombudsmenas mano, kad jis patvirtina bendrąjį principą, pagal kurį registravimo valstybė narė yra atsakinga už nepriklausomų už išleidimą atsakingų darbuotojų atliekamą techninę priežiūrą, net jei pati AMC taikoma tik sudedamųjų dalių techninei priežiūrai.
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad EASA teisingai aiškina, jog 66.A.100 straipsnyje daroma nuoroda į registracijos valstybę narę.
57. Atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjo kaltinimas negali būti patenkintas, jo pretenzija taip pat negali būti patenkinta.
B. Išvados
Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:
EASA nevykdė netinkamo administravimo aiškindama skundo pateikėjo teiginyje ir pretenzijoje nurodytą formuluotę.
Skundo pateikėjas ir EASA bus informuoti apie šį sprendimą.
P. Nikiforos Diamandouros
Priimta Strasbūre 2010 m. gruodžio 8 d.
[1] 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (OL L 315, p. 1).
[2] 2008 m. gruodžio 12 d. Europos aviacijos saugos agentūros vykdomojo direktoriaus sprendimas Nr. 2008/013/R, paskelbtas http://www.easa.europa.eu/ws_prod/g/doc/Agency_Mesures/Agency_Decisions/2008/Decision%20No%202008-013-R.pdf.
[3] 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008, p. 1).
[4] 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašyta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (1994) 15 U.N.T.S. 295.
[5] AMC reiškia „priimtinos atitikties užtikrinimo priemonės“. EASA paaiškino, kad AMC yra techninė medžiaga, kuria naudodamasis pareiškėjas gali įvykdyti Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių, įskaitant reglamentą, reikalavimus. Joms taikomas EASA taisyklių nustatymo procesas, todėl jos skelbiamos konsultacijoms.
[6] Pabraukta skundo pateikėjo M.A.502 straipsnio b punkto redakcijoje vokiečių kalba.
[7] Tai matyti iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta: „Siekdami, kad asmenims būtų lengviau imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos ir ja verstis, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, leidžia direktyvas dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo ir dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su savarankiškai dirbančių asmenų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo.“
[8] 1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Vlassopoulou, C-340/89, Rink. p. I-2357, 9–21 punktai; 1987 m. liepos 12 d. Sprendimo Heylens, 222/86, Rink. p. 4094, 10–13 punktai.