Byla buvo susijusi su Komisijos sprendimu baigti nagrinėti prieš Suomiją pateiktą skundą dėl pažeidimo, kuriame teigiama, kad Suomija diskriminavo vyrus savanoriškose papildomose pensijų sistemose. Skundo pateikėjai tvirtino, kad Komisijos pozicija buvo nenuosekli, nes ji Teisingumo Teisme iškėlė dvi panašias bylas dėl pažeidimo prieš Italiją ir Graikiją, o Suomijos atveju – ne. Jų nuomone, Komisija taip pat nepakankamai motyvavo savo poziciją, kad neaišku, ar Teisingumo Teismas būtų padaręs išvadą, jog atitinkama Suomijos teisė pažeidžia ES teisę.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad tyrimo metu Komisija tinkamai motyvavo savo poziciją, taip pasinaudodama diskrecija, kurią ji turi nagrinėdama skundus dėl pažeidimų. Todėl ji padarė išvadą, kad nėra pagrindo toliau nagrinėti šį klausimą, ir nutraukė bylą.

Skundo pateikėjas yra Vokietijoje gyvenantis Italijos pilietis. Jis teigė, kad jo sutuoktinė Vokietijoje buvo diskriminuojama dėl amžiaus ir pilietybės, nes bendrovė, į kurią ji kreipėsi dėl darbo, jos nenusamdė. Po nesėkmingo teismo proceso skundo pateikėjas Europos Komisijai pateikė skundą dėl pažeidimo, kuriame teigė, kad Vokietijos valdžios institucijos tinkamai neperkėlė į nacionalinę teisę ES direktyvos dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje.

Vėliau skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną ir teigė, kad Komisija i) neužregistravo jo skundo dėl pažeidimo, ii) atitinkamai jo neišnagrinėjo ir iii) nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl ji nesiėmė veiksmų jo byloje.

Savo nuomonėje Komisija paaiškino, kad skundo pateikėjo skundą dėl pažeidimo užregistravo praėjus kelioms dienoms po jo gavimo. Ji apgailestavo, kad iš anksto nepranešė skundo pateikėjui apie savo ketinimą baigti nagrinėti jo skundą dėl pažeidimo ir kad nepranešė jam apie bylos užbaigimą. Be to, Komisija paaiškino, kad Vokietija tinkamai ir laiku perkėlė minėtą direktyvą į nacionalinę teisę, ir nurodė konkrečias priežastis, kodėl, remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija, pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėti nereikia.

Atsižvelgdama į tai, kad Komisija iš tikrųjų užregistravo skundą dėl pažeidimo, ombudsmenė nenustatė netinkamo administravimo šiuo atžvilgiu. Kalbant apie bylos esmę, tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti, nes Komisija tyrimo metu savo poziciją pagrindė konkrečiais ir įtikinamais motyvais. Ombudsmenas pažymėjo, kad Komisija pripažino, jog ji nei iš anksto pranešė skundo pateikėjui apie ketinimą baigti nagrinėti jo skundą dėl pažeidimo, nei informavo jį apie bylos užbaigimą. Be to, ji neatsiprašė už šį praleidimą. Todėl jis pateikė kritinę pastabą.

Skundo pateikėjas yra Italijos pilietis, kuris 2009 m. pateikė skundą Europos Komisijai, kaltindamas Italiją pažeidus Direktyvą 83/391/EEB dėl darbuotojų saugos. 2011 m. rugsėjo mėn. Komisija nusprendė nusiųsti Italijai oficialų įspėjimo laišką. Vėliau, remdamasis Reglamentu 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, skundo pateikėjas paprašė leisti jam susipažinti su tuo laišku, tačiau Komisija tai padaryti atsisakė. Gavusi pakartotinį prašymą susipažinti su dokumentu, Komisija skundo pateikėjui pranešė, kad jo prašymas svarstomas, bet vis dar trūksta tam tikros informacijos, kad ji galėtų priimti galutinį sprendimą. Todėl, vadovaudamasi Reglamentu 1049/2001, ji pratęsė sprendimui dėl skundo pateikėjo pakartotinio prašymo nustatytą terminą 15 darbo dienų.

Skunde Ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad sprendimui dėl jo pakartotinio prašymo nustatytą terminą Komisija pratęsė neteisėtai. 2012 m. sausio 30 d. Ombudsmenas pradėjo skundo pateikėjo įtarimų tyrimą ir paprašė Komisijos iki 2012 m. kovo 31 d. pateikti savo nuomonę. Komisija paprašė terminą nuomonei pateikti pratęsti iki 2012 m. balandžio 30 d., ir Ombudsmenas sutiko. Tuo pat metu jis informavo Komisiją, kad tuo atveju jei ji nesilaikytų naujojo termino, jis pasilieka sau teisę tęsti tyrimą jam jau suteiktos informacijos pagrindu. 2012 m. birželio mėn., kai Ombudsmeno sprendimas jau buvo priimtas, Komisijos nuomonė vis dar nebuvo gauta.

Ombudsmeno nuomone, informacijos, kurią jis jau turėjo, pakako, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl šio skundo, kuriame buvo skundžiamasi dėl atsakymui į pakartotinį prašymą nustatyto termino pratęsimo, o ne dėl galutinio sprendimo neleisti susipažinti su dokumentu. Todėl jis padarė išvadą, kad tolesnių tyrimo priemonių imtis nereikia ir Komisijos nuomonės ilgiau laukti taip pat nereikia.

Dėl bylos esmės Ombudsmenas nurodė, kad Reglamente 1049/2001 nustatytų terminų privalu laikytis, o išimtis galima daryti tik išimtiniais atvejais ir tik nurodžius pareiškėjui išsamias pratęsimo priežastis. Šiuo atveju Komisija apsiribojo teiginiu, kad ji vis dar neturi visų duomenų, būtinų norint atlikti galutinį vertinimą. Ombudsmeno nuomone, tokio teiginio aiškiai neužtenka, kad šis atvejis galėtų būti laikomas išimtiniu ir pateisintų termino pratęsimą. Todėl Komisijos paprasta nuoroda į tai, kad jai reikia daugiau laiko informacijai surinkti, neatitinka Reglamento 1049/2001 reikalavimų, visų pirma reikalavimo pateikti išsamias priežastis. Todėl Ombudsmenas priėjo prie išvados, kad Komisija neteisėtai pratęsė sprendimui dėl skundo pateikėjo pakartotinio prašymo nustatytą terminą, ir toks jos veiksmas laikytinas netinkamu administravimu. Ombudsmenas atitinkamai baigė bylą, pateikdamas kritinę pastabą.