Užpakalinė dalis į kompaniją

1. Skundo pateikėjas yra Vokietijos pilietis. Šis jo skundas susijęs su Europos Komisijos praktika skelbti išorės pranešimus apie laisvas vyresniųjų vadovų pareigas tarptautinėje spaudoje anglų kalba.

2. 2008 m. birželio–spalio mėn. skundo pateikėjas keturis kartus raštu kreipėsi į tuometinį už daugiakalbystę atsakingą Komisijos narį. Savo laiškuose jis išreiškė nepritarimą Komisijos praktikai skelbti pranešimus apie laisvas vyresniųjų vadovų pareigas savaitinėje tarptautinėje spaudoje anglų kalba, bet ne kitų šalių spaudoje ar kitomis kalbomis. Skundo pateikėjas manė, kad tokia praktika pažeidžia kalbų lygybę.

3. Negavęs atsakymo į jo laiškus, 2008 m. spalio 23 d. skundo pateikėjas pateikė šį skundą ombudsmenui.

4. 2008 m. lapkričio 3 d. jis informavo ombudsmeną, kad per tą laiką gavo 2008 m. spalio 31 d. Komisijos atsakymą. Savo rašte Komisija nurodė, kad laisvos išorės darbo vietos turi būti skelbiamos ES oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys) 23 oficialiosiomis ES kalbomis. Daugiau informacijos apie šias laisvas darbo vietas skelbiama interneto svetainėje „Europa“, Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje ir 27 valstybių narių nacionaliniuose laikraščiuose. Komisija taip pat paaiškino, kad tam tikrais atvejais ji skelbia pranešimus apie laisvas darbo vietas tarptautinės auditorijos, pavyzdžiui, „The Economist“ arba „The Financial Times“, spaudoje, kad pasiektų potencialius kandidatus, gyvenančius už ES ribų. Jos nuomone, tokia praktika nėra vokiečių ar kitų oficialiųjų ES kalbų diskriminacija.

5. Skundo pateikėjas manė, kad Komisijos atsakymas tik patvirtino jo apibūdintą padėtį ir nėra priimtinas jo praktikos pagrindimas. Todėl jis paliko savo skundą. 2008 m. lapkričio 3 d. laiške ombudsmenui jis nurodė, kad nemėgsta skaityti tam tikrų angliškų leidinių, kad būtų informuotas apie atitinkamas laisvas darbo vietas. Jo nuomone, Komisijos leidybos praktikoje pirmenybė buvo teikiama tam tikrai kalbai ar kultūrai. Jo teigimu, tai nebuvo sušvelninta paskelbus pranešimus apie laisvas darbo vietas Oficialiajame leidinyje arba atitinkamose interneto svetainėse.

Užklausos dalykas

6. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė šiuos kaltinimus ir pretenzijas:

Įtarimai:

1. Komisijos praktika skelbti tam tikras laisvas darbo vietas angliškai kalbančioje savaitinėje spaudoje, bet ne kitų šalių ar kalbų spaudoje, pažeidžia kalbų lygybę ir daro netiesioginį poveikį piliečių ir valstybių narių lygybei.
2. Už daugiakalbystę atsakingas Komisijos narys i) per pagrįstą laikotarpį neatsakė į skundo pateikėjo e. laiškus ir ii) nesiėmė tinkamų veiksmų dėl pirmiau minėtos praktikos.

Teiginys:

Komisija turėtų i) skelbti pranešimus apie laisvas darbo vietas visų ES šalių spaudoje arba visomis ES kalbomis, bent trimis Komisijos darbo kalbomis; arba ii) skelbti apie laisvas darbo vietas tik internete.

7. Dėl antrojo skundo pateikėjo teiginio aspekto ombudsmenas rašte, kuriuo pradedamas tyrimas, pažymėjo, kad vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų, suderinęs su tuo metu už daugiakalbystę atsakingu Komisijos nariu, nusiuntė skundo pateikėjui atsakymą, kuriame išdėstė Komisijos poziciją dėl pirmiau minėtos praktikos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nebuvo pakankamo pagrindo į tyrimą įtraukti antrojo skundo pateikėjo teiginio antrojo aspekto (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį).

PRAŠYMAS

8. 2008 m. gruodžio 9 d. ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl skundo. 2009 m. kovo 23 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Ši nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui ir paraginta iki 2009 m. gegužės 31 d. pateikti pastabas. Iki šios datos pastabų negauta.

9. 2010 m. vasario 9 d. skundo pateikėjas susisiekė su ombudsmenu ir nurodė, kad paskutinis jo rašytinis kontaktas su ombudsmenu šiuo klausimu įvyko 2009 m. balandžio mėn., kai jis pateikė savo pastabas dėl Komisijos nuomonės. Todėl jis paprašė ombudsmeno toliau nagrinėti jo bylą. Už bylos nagrinėjimą atsakingas teisės pareigūnas vėliau telefonu susisiekė su skundo pateikėju ir paaiškino, kad skundo pateikėjo nurodytos pastabos nepasiekė ombudsmeno tarnybos. 2010 m. vasario 10 d. skundo pateikėjas dar kartą pateikė savo pastabas, kurias iš pradžių pateikė 2009 m. balandžio mėn. 2010 m. gegužės 27 d. jo bylą nagrinėjantis teisės pareigūnas informavo skundo pateikėją apie padėtį. Tos pačios dienos atsakyme skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad Komisija vis dar taiko tokią pačią leidybos praktiką. Tai matyti iš Komisijos atsakymo į atitinkamą klausimą, kurį jai neseniai uždavė Europos Parlamento narys.

OMBUDSMAN'S ANALIZĖ IR IŠVADOS

Įžanginės pastabos

10. Atsižvelgiant į jų glaudų faktinį ryšį, pirmąjį skundo pateikėjo tvirtinimą ir jo reikalavimą patogu nagrinėti kartu.

A. Dėl Komisijos skelbimo praktikos (pirmasis skundo pateikėjo teiginys ir jo tvirtinimas)

Įžanginės pastabos

11. Skundo pateikėjos tvirtinimas ir pretenzija yra susiję su tariamu kalbų lygybės pažeidimu, kuris, skundo pateikėjos teigimu, daro poveikį piliečių ir valstybių narių lygybei. Skundo pateikėjo nuomone, šis pažeidimas padarytas dėl Komisijos praktikos skelbti išorės pranešimus apie laisvas vyresniųjų vadovų darbo vietas savaitinėje spaudoje anglų kalba, bet ne spausdintinėje žiniasklaidoje kitomis kalbomis.

12. Savo pastabose skundo pateikėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kas, jo nuomone, yra akivaizdus konservatyvaus ir liberalaus Londone įsikūrusios spaudos spektro privilegija, kuriai, jo nuomone, naudinga padidėjusi apyvarta, kurią netiesiogiai finansuoja mokesčių mokėtojai dėl Komisijos leidybos praktikos. Skundo pateikėjas teigė, kad tai patvirtina pranešimas apie laisvą "Branduolinės saugos garantijų direktoriaus" darbo vietą, kuris buvo pateiktas Komisijos kartu su jos nuomone pateiktoje lentelėje (žr. 22 punktą) ir buvo skirtas kandidatams iš 12 naujųjų valstybių narių. Pagal lentelę apie šią laisvą darbo vietą buvo paskelbta laikraščiuose „The Financial Times“, „The Economist“ ir „The Sunday Times“. Skundo pateikėjas negalėjo suprasti, kodėl naujųjų valstybių narių branduolinės saugos specialistai pirmenybę teiktų „The Sunday Times“, kuris, jo nuomone, yra „euroskeptiškas“, o ne kitiems laikraščiams, pavyzdžiui, „The Guardian“ ir „The Independent“. Todėl iš jo pastabų matyti, kad skundo pateikėjas nori skųstis ne tik dėl to, kad Komisijos leidybos praktikoje pirmenybė teikiama angliškai kalbančiai spausdintinei žiniasklaidai, o ne spausdintinei žiniasklaidai kitomis oficialiosiomis kalbomis, bet ir dėl to, kad Komisija pasirenka konkrečią spausdintinę žiniasklaidą anglų kalba, o ne kitą spausdintinę žiniasklaidą ta pačia kalba.

13. Ombudsmenas mano, kad šis aspektas skiriasi nuo diskriminacijos dėl kalbos klausimo, kurį skundo pateikėjas nurodė savo skunde. Todėl jis turėtų būti laikomas nauju įtarimu. Vis dėlto ombudsmenas primena, kad pagal jo statuto 2 straipsnio 4 dalį reikalaujama, kad prieš pateikiant skundą jam būtų pateiktas atitinkamas administracinis kreipimasis į atitinkamą instituciją. Iš ombudsmenui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo pateikėjas dar nepakankamai atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad jis taip pat nori skųstis dėl to, kad ji pasirinko tam tikras spausdintas laikmenas anglų kalba, išskyrus kitas spausdintas laikmenas ta pačia kalba. Todėl ombudsmenas neturi teisės nagrinėti šio aspekto šiame sprendime.

14. Skundo pateikėjas gali vėl pateikti šį skundą ombudsmenui, prieš tai tinkamai kreipęsis į Komisiją, jei jis to pageidauja.

Ombudsmenui pateikti argumentai

15. Skundo pateikėjas teigė, kad minėta Komisijos skelbimo praktika pažeidžia kalbų lygybę ir daro netiesioginį poveikį piliečių ir valstybių narių lygybei. Savo teiginiui pagrįsti jis pateikė tarptautinėje spaudoje paskelbtų pranešimų apie laisvas darbo vietas pavyzdžių. Jis teigė, kad Komisija turėtų skelbti pranešimus apie laisvas darbo vietas visų ES šalių spaudoje arba visomis ES kalbomis, bent trimis Komisijos darbo kalbomis, arba skelbti apie laisvas darbo vietas tik internete.

16. Savo nuomonėje Komisija rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimu byloje T-185/05 [1], susijusiu su kalbų vartojimo tvarka, taikoma vyresniųjų vadovų pareigas užimančių asmenų išorės skelbimui Oficialiajame leidinyje. Komisija pažymėjo, kad šiame sprendime paaiškinta, jog pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad tokie leidiniai būtų reguliariai skelbiami visomis oficialiosiomis kalbomis. Vis dėlto Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad jei Komisija nusprendžia paskelbti visą pranešimo apie laisvą darbo vietą tekstą Oficialiajame leidinyje tik tam tikromis kalbomis, ji turi imtis tinkamų priemonių, kad visi potencialūs kandidatai būtų informuoti apie atitinkamą pranešimą apie laisvą darbo vietą ir Oficialiojo leidinio, kuriame jis buvo paskelbtas, numerius. Tai yra minimalus reikalavimas siekiant išvengti kandidatų, kurie gali būti suinteresuoti pranešimu apie laisvą darbo vietą, diskriminacijos dėl kalbos. Komisija teigė, kad, jei ši sąlyga tenkinama, skelbimas keliomis kalbomis neturėtų diskriminuoti kandidatų, jei tinkamumo kriterijumi laikomas tinkamas bent vienos iš šių kalbų mokėjimas.

17. Komisija teigė, kad dabartinė jos praktika atitinka Bendrojo Teismo sprendimą. Taigi paprastai, kai ji nusprendžia paskelbti pranešimą apie laisvą darbo vietą tam tikromis kalbomis, visose kitose Oficialiojo leidinio versijose pateikiama bent nuoroda į visą pranešimą.

18. Dėl išorės skelbimo apie laisvas vyresniųjų vadovų pareigas Komisija paaiškino, kad jos dabartinė praktika yra tokia. Visas pranešimų apie laisvas darbo vietas versijas ji skelbia Oficialiajame leidinyje visomis 23 oficialiosiomis ES kalbomis. Paprastai tokie pranešimai apie laisvas darbo vietas taip pat skelbiami interneto svetainėse, pavyzdžiui, „Europa“ ir EPSO interneto svetainėse, ir valstybių narių nacionalinėje spaudoje. Dėl pastarojo Komisija nurodė, kad paprastai skelbia pranešimus apie laisvas vyresniųjų vadovų darbo vietas viename arba tam tikrais atvejais dviejuose laikraščiuose ar žurnaluose, platinamuose visoje šalyje. Siekiant taip pat pasiekti potencialiai suinteresuotus kandidatus, gyvenančius kitose pasaulio dalyse, skelbimai apie laisvas darbo vietas papildomai skelbiami laikraščiuose ar žurnaluose su tarptautine tiksline auditorija. Šiomis aplinkybėmis Komisija nurodė „The Economist“ ir „The Financial Times“.

19. Komisija nurodė, kad tie patys pagrindiniai principai taikomi skelbiant pranešimus apie laisvas vyresniosios vadovybės pareigybes, skirtas 12 naujųjų ES valstybių narių piliečiams. Šie įrašai skelbiami Oficialiajame leidinyje 12 atitinkamų kalbų, taip pat svetainėje „Europa“ anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, bet ne kitomis oficialiosiomis kalbomis. Be to, jie skelbiami 12 naujųjų valstybių narių nacionalinėje spaudoje, taip pat, jei reikia, The Economist ir The Financial Times.

20. Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjo pateikti pranešimų apie laisvas darbo vietas pavyzdžiai atitiko pirmiau nurodytus principus. Ji nurodė, kad, be paskelbimo The Economist, iš kurio buvo paimta dauguma pavyzdžių, visi pranešimai apie laisvas darbo vietas buvo paskelbti Oficialiajame leidinyje laikantis minėtų principų ir prireikus atitinkamų valstybių narių spaudoje, siekiant ekonomiškai efektyviai pasiekti atitinkamą tikslinę auditoriją. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių pranešimų apie laisvas darbo vietas buvo susiję su laisvomis darbo vietomis, skirtomis tik naujųjų valstybių narių piliečiams, tai, kad jie nebuvo paskelbti nei vokiečių kalba Vokietijos spaudoje, nei prancūzų kalba Prancūzijos spaudoje, atitiko pirmiau nurodytus principus.

21. Atsižvelgdama į tai, kad pranešimai apie laisvas darbo vietas skelbiami remiantis visu jiems suteiktu viešumu, o ne tik vieno spausdinto žurnalo paskelbimu, Komisija pareiškė nematanti, kaip jos praktika galėtų būti aiškinama kaip kalbų lygybės ar vienodo požiūrio į piliečius ir valstybes nares pažeidimas. Komisija taip pat nurodė, kad ji stengiasi rasti pusiausvyrą tarp poreikio plačiai, bet tikslingai skelbti informaciją apie laisvas darbo vietas ir ekonominio efektyvumo reikalavimų. Kartu ji turi užtikrinti vienodas galimybes įsidarbinti Europos viešojoje tarnyboje, kaip nurodyta pirmiau minėtame Bendrojo Teismo sprendime.

22. Prie savo nuomonės Komisija pridėjo lentelę, kurioje išsamiai aprašomos viešinimo priemonės, kurių ji ėmėsi dėl 49 vyresniosios vadovybės pareigybių.

23. Savo pastabose skundo pateikėjas gyrė Komisijos skaidrų požiūrį. Tačiau kartu jis teigė, kad iš Komisijos pateiktos lentelės matyti, jog jos nevienoda skelbimo praktika yra platesnio masto, nei jis žinojo anksčiau.

24. Skundo pateikėjas taip pat palankiai įvertino didesnį EPSO interneto svetainės skaidrumą ir daugiakalbį požiūrį į pranešimus apie laisvas darbo vietas. Kartu jis teigė, kad dėl to brangus ir vienpusis leidinys anglų kalba spaudoje tapo ypač nereikalingas ir nesuprantamas.

Ombudsmeno vertinimas

25. Iš jos nuomonės matyti, kad Komisija ne tik skelbia pranešimus apie laisvas darbo vietas atitinkamose interneto svetainėse, bet ir išorėje skelbia laisvas vyresniųjų vadovų darbo vietas Oficialiajame leidinyje ir nacionalinėje bei tarptautinėje spaudoje. Nors atrodo, kad šalys sutinka, jog skelbimas Oficialiajame leidinyje yra privalomas, tolesnis skelbimas nacionalinėje ir tarptautinėje spaudoje yra savanoriškas.

26. Ombudsmenui nėra žinoma jokių konkrečių taisyklių dėl kalbinių reikalavimų, taikomų savanoriškiems leidiniams nacionalinėse ir tarptautinėse spausdintinėse žiniasklaidos priemonėse. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad tokia savanoriško paskelbimo praktika turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnį, pagal kurį Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas išreiškia nuomonę, kad tais atvejais, kai institucija vykdo bendrą išorės komunikaciją su piliečiais, iš tiesų būtų idealu, jei tokiems tikslams skirta medžiaga būtų skelbiama visomis oficialiosiomis kalbomis [2]. Jis taip pat mano, kad labai svarbu, jog dokumentai, skirti asmenims, nepriklausantiems ES institucijoms, būtų prieinami kuo daugiau kalbų [3]. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Bendrojo Teismo praktiką nėra bendrojo ES teisės principo, kuriuo kiekvienam piliečiui būtų suteikta teisė bet kokiomis aplinkybėmis savo kalba parengti bet kokio dokumento, galinčio turėti įtakos jo interesams, versiją [4]. Iš teismų praktikos taip pat matyti, kad kalbų lygybė nėra absoliutus ES teisės principas [5].

27. Ombudsmenas supranta, kad sprendime byloje T-185/05, kuriuo Komisija rėmėsi grįsdama savo skelbimo praktiką, sukonkretinami atitinkami principai ir, skelbiant pranešimus apie laisvas darbo vietas Oficialiajame leidinyje, pateikiamos konkrečios gairės dėl atitinkamų kalbinių reikalavimų.

28. Remiantis šiuo sprendimu, ES teisėje nėra nuostatos ar principo, pagal kurį būtų reikalaujama, kad pranešimai apie laisvas vyresniųjų vadovų darbo vietas Oficialiajame leidinyje būtų reguliariai skelbiami visomis oficialiosiomis kalbomis [6]. Tačiau dėl priemonių, priimtų siekiant reglamentuoti vyresniosios vadovybės darbuotojų įdarbinimo procedūros aspektus, kandidatai į konkrečias pareigas neturi būti diskriminuojami dėl kalbos [7]. Jei Komisija nusprendžia paskelbti visą pranešimo apie laisvą vyresniosios vadovybės darbo vietą tekstą Oficialiajame leidinyje tik tam tikromis kalbomis, ji, siekdama išvengti tokios diskriminacijos, turi imtis tinkamų priemonių, kad visi potencialiai suinteresuoti kandidatai būtų informuoti apie atitinkamą pranešimą apie laisvą darbo vietą ir Oficialiojo leidinio, kuriame jis buvo paskelbtas, numerius [8]. Jei ši sąlyga įvykdoma, paskelbimas Oficialiajame leidinyje neturėtų diskriminuoti įvairių kandidatų, jei pastarieji pakankamai moka bent vieną iš šių kalbų ir todėl gali tinkamai susipažinti su to pranešimo turiniu [9]. Kita vertus, Teismas nusprendė, kad pranešimo apie laisvą darbo vietą teksto paskelbimas Oficialiajame leidinyje tik kai kuriomis ES kalbomis, kai asmenys, mokantys tik kitas ES kalbas, turi teisę pateikti paraišką, nesant kitų priemonių, leidžiančių šiai potencialių kandidatų kategorijai tinkamai susipažinti su to pranešimo turiniu, gali lemti jų diskriminaciją [10].

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad skelbimui vartojamų kalbų skaičius negali būti ribojamas tiek, kad potencialūs kandidatai nebegalėtų tinkamai susipažinti su pranešimo apie laisvą darbo vietą turiniu [11]. Teismo nuomone, šis gebėjimas yra būtina sąlyga siekiant kuo geriau pateikti prašymą [12]. Atsižvelgiant į svarbą, kurią Bendrasis Teismas teikia gebėjimui tinkamai susipažinti su pranešimu apie laisvą darbo vietą, iš to taip pat matyti, kad, kaip teigia Komisija, jos skelbimo spaudoje praktika negali būti vertinama atskirai, o turi būti vertinama atsižvelgiant į visą Komisijos skelbiamą informaciją apie laisvas vyresniųjų vadovų darbo vietas.

30. Skundo pateikėjas teigė, kad jis yra mažiau susirūpinęs dėl anglų kalbos, kurią, jo nuomone, turėtų mokėti kiekvienas Europos tarnautojas, vartojimo, o veikiau dėl to, kad Komisijos praktika reiškia, kad norint gauti atitinkamą informaciją, „The Economist“ reikėtų skaityti kaip leidinį anglų kalba. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pranešimai apie laisvas darbo vietas kitomis nei anglų kalbomis skelbiami portalo „Europa“ ir EPSO interneto svetainėse, taip pat Oficialiajame leidinyje. Be to, Komisija paaiškino, kad atitinkama informacija skelbiama atitinkamų valstybių narių spaudoje, įskaitant nuorodas į atitinkamas interneto svetaines, kuriose pateikiami visi pranešimų apie laisvas darbo vietas tekstai kitomis nei anglų kalbomis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog dabartinė Komisijos skelbimo praktika kenkia potencialių kandidatų gebėjimui tinkamai susipažinti su pranešimų turiniu.

31. Ombudsmenas taip pat mano, kad iš esmės Komisijos sprendimas skelbti pranešimus apie laisvas vyresniųjų vadovų pareigas vienoje ar keliose spausdintinėse žiniasklaidos priemonėse anglų kalba yra pagrįstas. Komisija nurodė, kad skelbimus apie laisvas darbo vietas ji skelbia laikraščiuose arba žurnaluose su tarptautine tiksline auditorija, kad pasiektų potencialiai suinteresuotus kandidatus, gyvenančius kitose pasaulio dalyse. Atsižvelgdamas į anglų kalbos statusą tarptautinėje komunikacijoje ir į išlaidų efektyvumo poreikį, ombudsmenas mano, kad šis argumentas yra įtikinamas.

32. Kadangi Komisija paprastai skelbia pranešimus apie laisvas darbo vietas ne tik angliškai kalbančioje spaudoje, bet ir atitinkamų valstybių narių spaudoje, skundo pateikėjas neįrodė, kad Komisija tam tikras laisvas darbo vietas skelbia angliškai kalbančioje savaitinėje spaudoje, bet ne kitų šalių spaudoje ar kitomis kalbomis. Darytina išvada, kad skundo pateikėjas nepagrindė savo teiginio dėl kalbų lygybės pažeidimo. Atsižvelgiant į šią išvadą, ombudsmenui nereikia spręsti klausimo, ar Komisijos skelbimo praktika daro netiesioginį poveikį piliečių ir valstybių narių lygybei.

33. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija paprastai jau skelbia pranešimus apie laisvas darbo vietas atitinkamų valstybių narių spausdintinėje žiniasklaidoje, pirmasis skundo pateikėjo teiginio aspektas, t. y. kad Komisija turėtų skelbti pranešimus apie laisvas darbo vietas visų ES šalių spausdintinėje žiniasklaidoje arba kalbomis, bent trimis Komisijos darbo kalbomis, taip pat negali būti patenkintas. Tas pats pasakytina ir apie kitą jo teiginio aspektą, t. y. kad Komisija pranešimus apie laisvas darbo vietas turėtų skelbti tik internete. Reikia pridurti, kad tokia praktika bet kuriuo atveju lemtų mažesnį skaidrumą.

B. Dėl tariamo atsakymo nepateikimo (pirmasis skundo pateikėjo antrojo teiginio aspektas)

Ombudsmenui pateikti argumentai

34. Skundo pateikėjas teigė, kad už daugiakalbystę atsakingas Komisijos narys per pagrįstą laikotarpį neatsakė į jo e. laiškus. Grįsdamas savo teiginį jis nurodė, kad 2008 m. birželio, liepos, rugsėjo ir spalio 23 d. elektroniniu paštu susisiekė su tuo metu už daugiakalbystę atsakingu Komisijos nariu, tačiau atsakymo negavo. Komisija atsakė 2008 m. spalio 31 d., tačiau nenurodė jokių vėlavimo, kuriuo buvo pažeistas Komisijos gero administracinio elgesio kodeksas (toliau – Komisijos kodeksas), priežasčių.

35. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad tuometinio už daugiakalbystę atsakingo Komisijos nario kabinetas nedelsdamas patvirtino, kad gavo skundo pateikėjo 2008 m. spalio 23 d. elektroninį laišką, ir pridūrė, kad skundo pateikėjo iškeltas klausimas priklauso vieno iš Komisijos pirmininko pavaduotojų kompetencijai. 2008 m. lapkričio 11 d. elektroniniu laišku skundo pateikėjui buvo pranešta, kad, pirmą kartą išnagrinėjus visus gaunamus elektroninius laiškus, negalima patvirtinti, kad jis gavo tris ankstesnius elektroninius laiškus, adresuotus už daugiakalbystę atsakingam Komisijos nariui. Skundo pateikėjas buvo tikras, kad bus atlikta išsamesnė analizė, ir pažadėjo pateikti galutinį atsakymą. 2008 m. lapkričio 14 d. elektroniniame laiške skundo pateikėjas pabrėžė, kad turi pakankamai įrodymų, jog išsiuntė tris minėtus elektroninius laiškus. Gruodžio mėn. viduryje Komisija neoficialiai informavo skundo pateikėją, kad toliau nagrinėjo šį klausimą, tačiau nerado jokių įrodymų, kad gavo minėtus elektroninius laiškus. Skundo pateikėjas atsižvelgė į šią informaciją ir nurodė, kad šis klausimas bet kuriuo atveju buvo perduotas ombudsmenui.

36. Apibendrindama Komisija teigė, kad ji ėmėsi veiksmų iš karto po to, kai gavo skundo pateikėjo 2008 m. spalio 23 d. e. laišką. Ji pridūrė, kad atitinkamas kabinetas atsakė į visus gaunamus e. laiškus per Komisijos kodekse nustatytą terminą. Visi gauti e. laiškai buvo sistemingai registruojami atitinkamoje IT sistemoje.

37. Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad nėra tikėtina, jog Komisija negavo trijų elektroninių laiškų prieš jo 2008 m. spalio 23 d. elektroninį laišką. Taip atsitiko dėl šių priežasčių:

• Dar tuometinio Komisijos nario, atsakingo už daugiakalbystę, kadencijos pradžioje jis neatsakė į tam tikrus elektroninius laiškus, išsiųstus kitu klausimu;
• Skundo pateikėjas turėjo ir pateikė ombudsmenui spausdintas trijų nagrinėjamų elektroninių laiškų kopijas;
• Skundo pateikėjas nukopijavo tris nagrinėjamus elektroninius laiškus į savo privačią elektroninio pašto paskyrą, kur jie buvo gauti be problemų.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jis pareiškė, kad yra bent prima facie įrodymų, jog Komisija gavo tris jo elektroninius laiškus. Jei šie įrodymai nebūtų priimti, tai reikštų, kad įrodinėjimo standartas būtų pernelyg aukštas, o tai būtų nepalanku piliečiams. Jis įtarė, kad tikroji problema yra Komisijos archyvavimo sistemos trūkumai.

38. Kartu skundo pateikėjas nurodė, kad klausimas, susijęs su tariamu atsakymo nepateikimu per protingą terminą, yra tik antraeilės svarbos, atsižvelgiant į tai, kad jo pagrindinis rūpestis buvo išklausyti ombudsmeno nuomonę dėl esminio klausimo, iškelto jo pirmojo kaltinimo kontekste.

Ombudsmeno vertinimas

39. Ginčo šalys sutaria, kad 2008 m. spalio 31 d. Komisija atsakė į skundo pateikėjo 2008 m. spalio 23 d. elektroninį laišką. Šį atsakymą atsiuntė ne už daugiakalbystę atsakingas Komisijos narys, o vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Todėl ombudsmenas pirmiausia turi apsvarstyti, ar 2008 m. spalio 31 d. Komisijos laiškas gali būti laikomas atsakymu į minėtą skundo pateikėjo e. laišką, kuriame jis aiškiai paprašė Komisijos nario, atsakingo už daugiakalbystę, pateikti savo nuomonę. Vėliau ombudsmenas apsvarstys šio atsakymo savalaikiškumą. Galiausiai jis apsvarstys klausimą, susijusį su trimis skundo pateikėjo elektroniniais laiškais, atsiųstais iki jo 2008 m. spalio 23 d. elektroninio laiško.

40. Nors skundo pateikėjas paprašė už daugiakalbystę atsakingo Komisijos nario atsakymo, 2008 m. spalio 31 d. rašte Komisija paaiškino, kad išorės pranešimų apie laisvas vyresniųjų vadovų darbo vietas skelbimas priklauso vieno iš jos pirmininko pavaduotojų kompetencijai. Toliau ji iš esmės nagrinėjo skundo pateikėjo iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus. Atsižvelgdamas į tai, kad vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų i) atsakė, pritarus tuometiniam už daugiakalbystę atsakingam Komisijos nariui, ii) paaiškino kompetencijos paskirstymą ir iii) iš esmės atsakė į skundo pateikėjui susirūpinimą keliančius klausimus, ombudsmenas mano, kad 2008 m. spalio 31 d. Komisijos raštas yra tinkamas atsakymas į skundo pateikėjo 2008 m. spalio 23 d. elektroninį laišką. Ombudsmenas pažymi, kad pats skundo pateikėjas 2008 m. lapkričio 10 d. elektroniniame laiške Komisijai pareiškė manantis, kad Komisijos atsakymas yra galutinis, o diskusijos dėl esminio klausimo baigtos.

41. Dėl Komisijos atsakymo pateikimo laiku ombudsmenas primena, kad pagal Komisijos kodeksą atsakymas į Komisijai skirtą laišką išsiunčiamas per penkiolika darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija į skundo pateikėjo 2008 m. spalio 23 d. elektroninį laišką atsakė 2008 m. spalio 31 d. raštu, akivaizdu, kad Komisija laikėsi nustatyto termino.

42. Dėl trijų elektroninių laiškų, kuriuos skundo pateikėjas teigia Komisijai išsiuntęs iki 2008 m. spalio 23 d. elektroninio laiško, ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas pateikė šių elektroninių laiškų popierines kopijas, iš kurių matyti, kad jie buvo išsiųsti 2008 m. birželio, liepos ir rugsėjo mėn. Ombudsmenas pritaria skundo pateikėjo nuomonei, kad tai kartu su kitais elementais yra bent jau prima facie įrodymas, kad Komisija gavo šiuos tris elektroninius laiškus. Vis dėlto, nors akivaizdu, kad šie e. laiškai buvo išsiųsti, negalima būti tikram, ar Komisija iš tiesų gavo šiuos e. laiškus.

43. Norint nustatyti, ar Komisija iš tiesų gavo šiuos tris elektroninius laiškus, ombudsmenui reikėtų atlikti tolesnius tyrimus. Tačiau jis pažymi, kad skundo pateikėjas nurodė, jog šis klausimas yra antraeilės svarbos ir kad pagrindinis jo rūpestis buvo esminis kalbų lygybės klausimas. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija 2008 m. spalio 31 d. rašte ir atliekant tyrimą pateiktoje nuomonėje išsamiai išnagrinėjo skundo pateikėjo iškeltą esminį klausimą, ombudsmenė mano, kad tolesni tyrimai dėl šio skundo aspekto būtų nepagrįsti.

C. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Nebuvo jokio netinkamo administravimo, susijusio su pirmuoju skundo pateikėjo teiginiu.

Kalbant apie antrąjį jo kaltinimą, tolesni tyrimai yra nepagrįsti.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Priimta Strasbūre liepos 2 d.

---

[1] 2008 m. liepos 12 d. Sprendimas Italija prieš Komisiją, T-185/05, Rink. p. II-3207.

[2] Europos ombudsmeno sprendimas byloje 871/2006/(BB)MHZ, 2.9 punktas.

[3] Žr. ombudsmeno specialųjį pranešimą Europos Parlamentui dėl skundo 1487/2005/GG.

[4] 2008 m. liepos 12 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, T-185/05, Rink. p. II-3207, 116 punktas.

[5] Žr. 2003 m. spalio 5 d. Sprendimo Kik prieš VRDT, C-361/01, Rink. p. I-8283, 87 punktą. Taip pat žr. Europos ombudsmeno sprendimo byloje 871/2006/(BB)MHZ 2.9 punktą.

[6] 2008 m. liepos 12 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, T-185/05, Rink. p. II-3207, 115 punktas.

[7] 2008 m. liepos 12 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, T-185/05, Rink. p. II-3207, 127 punktas.

[8] 2008 m. liepos 12 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, T-185/05, Rink. p. II-3207, 130 punktas.

[9] 2008 m. liepos 12 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, T-185/05, Rink. p. II-3207, 131 punktas.

[10] Byla T-185/05, Italija prieš Komisiją, [2008] Rink. p. II-3207, 135 punktas.

[11] Byla T-185/05 Italija prieš Komisiją, [2008] Rink. p. II-3207, 152 punktas.

[12] Byla T-185/05, Italija prieš Komisiją, [2008] Rink. p. II-3207, 136 punktas.