Užpakalinė dalis į kompaniją

1. Skundo pateikėjas yra Europos Parlamento narys iš Vokietijos. 2008 m. gruodžio 4 d. pateiktas jos skundas susijęs su tam tikrais patekimo į Europos Vadovų Tarybos susitikimus, vykstančius Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) pastate „Justus Lipsius“ Briuselyje, apribojimais. Skundo pateikėjo teigimu, dauguma EP narių negali patekti į Tarybos pastatą per Europos Vadovų Tarybos susitikimą, nes į jį gali patekti tik Europos Parlamento (toliau – Parlamentas) pirmininkas ir EP narių delegacija, kurią sudaro 21 asmuo. Be to, EP narių delegacija gali patekti į pastatą tik tuo atveju, jei Parlamento pirmininkas taip pat yra Tarybos patalpose.

2. 2008 m. spalio 16 d. raštu skundo pateikėjas iškėlė šį klausimą Tarybos generaliniam sekretoriui. 2008 m. spalio 27 d. generalinio sekretoriaus pavaduotojas atsakė ir iš esmės nurodė saugumo problemas, dėl kurių į Tarybos pastatą turi patekti ne daugiau kaip 22 asmenys iš kiekvienos delegacijos.

3. Skundo pateikėjo nuomone, Tarybos atsakymas yra netinkamas ir nepatenkinamas. 2008 m. gruodžio 4 d. ji pateikė skundą ombudsmenui.

Užklausos dalykas

4. Skunde skundo pateikėja pateikė šiuos teiginius ir tvirtinimus.

Įtarimas:

Taryba neteisingai apribojo EP narių patekimą į Justus Lipsius pastatą per Tarybos [1] posėdžius. Šiam teiginiui pagrįsti skundo pateikėjas teigė, kad i) Taryba nepateikė tinkamų ir įtikinamų savo sprendimo apriboti galimybę susipažinti su dokumentais priežasčių ir kad sprendimas buvo ii) neproporcingas, iii) savavališkas, iv) neskaidrus ir v) diskriminacinis.

Teiginys:

Tarybos posėdžių metu EP nariai turėtų turėti prieigą prie pastato „Justus Lipsius“ ir spaudos erdvės.

5. Dėl penktojo skundo pateikėjo teiginio aspekto (įtariama diskriminacija) ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad, remiantis generalinio sekretoriaus pavaduotojo 2008 m. spalio 27 d. laišku, kiekviena delegacija gauna vienodą leidimų patekti į pastatą skaičių. Todėl 2008 m. gruodžio 18 d. rašte, kuriuo pradedamas šis tyrimas, jis informavo skundo pateikėją, kad nėra pakankamo pagrindo nagrinėti šį jos skundo aspektą (EB sutarties 195 straipsnis; dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnis).

PRAŠYMAS

6. Skundas buvo perduotas Tarybos generaliniam sekretoriui, kad jis pateiktų nuomonę. 2009 m. sausio 22 d. Taryba nusiuntė savo nuomonę, kuri buvo perduota skundo pateikėjui ir paraginta pateikti pastabas. 2009 m. gegužės 27 d. skundo pateikėjas pateikė pastabas. 2009 m. birželio 30 d. ombudsmenas paprašė Tarybos pateikti papildomos informacijos, kuri, atsižvelgiant į Tarybos nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas, jo nuomone, yra būtina šiam skundui išnagrinėti. 2009 m. liepos 24 d. Taryba išsiuntė atsakymą, kuris vėliau buvo perduotas skundo pateikėjui ir paraginta pateikti pastabas. 2009 m. spalio 8 d. skundo pateikėjas pateikė pastabas.

OMBUDSMAN'S ANALIZĖ IR IŠVADOS

Įžanginės pastabos

7. Skunde ombudsmenui skundo pateikėja nurodė patekimo į „Europos Sąjungos Tarybos“posėdžius apribojimus, o jos įtarimai ir pretenzijos buvo susiję su patekimu į Tarybos pastatą „ES aukščiausiojo lygio susitikimų“metu. Savo nuomonėje Taryba pateikė pastabų dėl prieigos apribojimų Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu. Savo pastabose skundo pateikėja taip pat nurodė prieigos apribojimus per Europos Vadovų Tarybos susitikimus. Todėl ombudsmenas pažymi, kad atrodo, jog šalys sutinka, kad šis tyrimas susijęs su patekimo į Tarybos pastatą apribojimais Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu.

8. Savo nuomonėje Taryba nurodė „netinkamo administravimo“ apibrėžtį ombudsmeno 1997 m. metiniame pranešime: „netinkamas administravimas yra tada, kai viešoji įstaiga nesiima veiksmų pagal jai privalomą taisyklę ar principą“. Pažymėjusi, kad nėra Bendrijos taisyklės, suteikiančios teisę be apribojimų patekti į Tarybos patalpas per Europos Vadovų Tarybos susitikimus, Taryba nusprendė, kad kaltinimas netinkamu administravimu yra visiškai nepagrįstas. Taryba pridūrė, kad institucijos nario skundas dėl klausimo, susijusio su tarpinstituciniais santykiais, paprastai turėtų būti laikomas nepriimtinu per se.

9. Savo pastabose skundo pateikėja nesutiko su Tarybos nuomone. Ji iš esmės nurodė, kad „netinkamo administravimo“ apibrėžtis apima bet kokį „gerą administravimą“ atitinkantį neveikimą. Pagal gero administravimo principus reikalaujama, kad būtų laikomasi teisės aktų, ir jais ES institucijos įpareigojamos, be kita ko, veikti paslaugiai, užtikrinant, kad su piliečiais būtų elgiamasi pagarbiai ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis. Juose taip pat reikalaujama, kad viešųjų institucijų priimami sprendimai būtų visapusiškai pagrįsti ir nuoseklūs. Dėl Tarybos nuomonės, kad jos skundas per se turėtų būti laikomas nepriimtinu, skundo pateikėja nurodė, kad Taryba nenurodė nuostatos, kuria ji pagrindė savo išvadą. Skundo pateikėja taip pat nurodė, kad Taryba neteisingai aiškino jos skundą kaip klausimą, susijusį su tarpinstituciniais santykiais. Iš tiesų jis buvo susijęs su EP narių, taigi ir privačių asmenų, patekimu į Tarybos pastato spaudos erdvę.

10. Ombudsmenas supranta, kad Taryba, remdamasi tuo, kaip ji supranta netinkamo administravimo sąvoką, nori i) ginčyti šio skundo priimtinumą ir ii) įrodyti, kad šis skundas bet kuriuo atveju nepagrįstas. Kad ombudsmenas galėtų nagrinėti skundą, jis pirmiausia turi nustatyti jo priimtinumą. Nustatęs, kad skundas priimtinas, jis nagrinėja jo pagrįstumą.

11. Atrodo, kad Taryba ginčija šio kaltinimo priimtinumą motyvuodama tuo, kad i) nėra atitinkamos Bendrijos taisyklės dėl galimybės patekti į jos pastatą ir ii) kaltinimas susijęs su tarpinstituciniais santykiais.

12. Dėl pirmojo argumento ombudsmenas primena, kad pagal EB sutarties 195 straipsnį (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnis) jam patikėta užduotis nagrinėti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų veikloje. Sąjungos institucijos priimta priemonė, net jei ja nepažeidžiama jokia atitinkama teisės norma, vis tiek gali būti laikoma netinkamo administravimo atveju, jei ji neatitinka institucijai privalomo principo [2]. Taip yra dėl sąvokos „netinkamas administravimas“ apibrėžties, kurią patvirtino ombudsmenas ir patvirtino Europos Parlamentas. Šioje apibrėžtyje, kurią citavo Taryba, numatyta, kad taikytinas kriterijus apima ne tik taisykles, bet ir principus, kurie yra privalomi institucijai. Darytina išvada, kad vien dėl to, jog nėra konkrečios Bendrijos taisyklės dėl patekimo į Tarybos pastatą apribojimų, neatmetama galimybė, kad tokių apribojimų nustatymas galėtų būti laikomas netinkamo administravimo atveju.

13. Dėl antrojo Tarybos argumento ombudsmenas primena, kad pagal Sutarties dėl ES veikimo 228 straipsnį jis turi įgaliojimus priimti skundus iš bet kurio Sąjungos piliečio, taigi ir iš EP narių. Be to, jis mano, kad Sutartis nesuteikia pagrindo manyti, kad tarpinstituciniai santykiai, kaip tokie, būtinai būtų neįtraukti į jo atliekamą peržiūrą. Tiesa, kad ombudsmeno įgaliojimai apsiriboja netinkamo administravimo atvejų tyrimu, todėl grynai politiniai klausimai nebūtų jo nagrinėjami [3]. Vis dėlto ombudsmenas pažymi, kad Taryba netvirtino, jog galimybės susipažinti su dokumentais apribojimas yra tik politinis klausimas. Būtų naudinga pridurti, kad, ombudsmeno nuomone, bet kuriuo atveju abejotina, ar atskirų EP narių patekimas į Tarybos pastatą turėtų būti laikomas tarpinstituciniu klausimu.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad Taryba nenustatė, jog patekimo į Tarybos pastatą apribojimo Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu klausimas nepatenka į jo įgaliojimų sritį. Todėl ombudsmenas nesutinka su Tarybos nuomone, kad skundas turėtų būti laikomas nepriimtinu.

15. Skunde skundo pateikėja teigė, kad, be EP narių, kuriems leidžiama patekti į pastatą, skaičiaus apribojimo, Parlamento delegacijos nariai gali patekti į pastatą tik tuo atveju, jei Parlamento pirmininkas taip pat yra Tarybos patalpose. Ombudsmenas pažymi, kad 2009 m. sausio 16 d. laiške dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kurį Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas adresavo Parlamento Pirmininkui, tokia sąlyga neminima. Jis taip pat pažymi, kad skundo pateikėja savo pastabose, pateiktose jam atliekant tyrimą, nepateikė jokios tolesnės nuorodos į šią tariamą sąlygą, o tik pateikė argumentus dėl apribojimų, susijusių su delegacijų dydžiu. Be to, kaip matyti iš jam pateiktų dokumentų, Taryba, matyt, nenumato nustatyti apribojimų patekti į Tarybos pastatus, kuriais būtų ribojamas ne daugiau kaip 22 EP narių, kuriems leidžiama patekti į Tarybos pastatą per Europos Vadovų Tarybos susitikimus, skaičius. Atsižvelgiant į tai, šis sprendimas bus susijęs tik su EP narių, kuriems leista patekti į Tarybos pastatą, skaičiaus ribojimu. Jei skundo pateikėja nori iškelti klausimą dėl kitų prieigos apribojimų, ji gali pateikti ombudsmenui naują skundą.

16. Savo pastabose dėl Tarybos atsakymo į ombudsmeno prašymą pateikti papildomos informacijos skundo pateikėja paprašė pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie akredituotų žurnalistų, kurie faktiškai dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, skaičių. Ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo prašoma informacija nėra būtina nagrinėjant šį skundą. Tačiau, jei skundo pateikėja norėtų gauti minėtą informaciją, ji galėtų apsvarstyti galimybę pateikti atitinkamą prašymą Tarybai.

17. Atsižvelgiant į jų glaudžius faktinius ryšius, skundo pateikėjo tvirtinimą ir tvirtinimą tikslinga nagrinėti kartu.

A. Dėl skundo pateikėjo teiginio ir pretenzijų

Ombudsmenui pateikti argumentai

18. Skundo pateikėjo teigimu, Taryba nepakankamai ir įtikinamai motyvavo savo sprendimą apriboti EP narių, kuriems leidžiama patekti į jos pastatą per Europos Vadovų Tarybos susitikimus, skaičių. 2008 m. spalio 27 d. Taryba, atsakydama į skundo pateikėjo laišką, parašė, kad jos sprendimas „atitinka taisykles“. Tačiau ji nepatikslino, kokias taisykles ji turėjo omenyje ir kaip tokios taisyklės buvo taikomos nagrinėjamu atveju. Kalbant apie Tarybos sprendimo proporcingumą, skundo pateikėjas sutiko, kad susirūpinimas dėl saugumo galėtų būti teisėtas susirūpinimas dėl viešojo intereso. Tačiau Taryba nenurodė priežasčių, kodėl ir kaip ji nustatė tikslų 22 asmenų skaičių pagal EP narių delegacijos dydį. Be to, ji nepaaiškino, ar skiria patekimą į visą pastatą ir patekimą į spaudos erdvę. Kalbant apie tariamą savavališką ir neskaidrų Tarybos sprendimo pobūdį, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Taryba nepaaiškino, ar tie patys apribojimai taikomi kitoms delegacijoms, pavyzdžiui, valstybių narių delegacijoms.

19. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas teigė, kad Taryba per Europos Vadovų Tarybos susitikimus neteisingai apribojo EP narių prieigą prie pastato „Justus Lipsius“.

20. Remdamasi ES sutarties 4 straipsnio 2 dalimi [4], Taryba savo nuomonėje nurodė, kad nėra Bendrijos taisyklės, suteikiančios EP nariams teisę dalyvauti Europos Vadovų Tarybos susitikimuose arba patekti į Tarybos patalpas tokių susitikimų metu. Be to, Taryba iš esmės nurodė savo laišką dėl EP narių dalyvavimo Justus Lipsius pastate per Europos Vadovų Tarybos susitikimus, kurį ji išsiuntė Parlamento pirmininkui 2009 m. sausio 16 d. Taryba prie savo nuomonės pridėjo šio laiško kopiją.

21. Šiame laiške Taryba nurodė, kad Parlamentas ir toliau gaus lygiai tiek pat leidimų patekti į Tarybos pastatą, kiek ir kitos delegacijos, t. y. 22. Taryba taip pat nurodė, kad po Europos Sąjungos plėtros visos delegacijos pripažino, kad reikia sumažinti leidimų Europos Vadovų Tarybai skaičių. Taip atsitiko ne tik dėl būtinybės užtikrinti sklandžią posėdžių eigą, bet ir dėl saugos ir saugumo priežasčių avarinės situacijos ar pastato evakuacijos atveju.

22. Kalbant apie galimybę antrą Europos Vadovų Tarybos susitikimų dieną patekti į Justus Lipsius pastate esančią spaudos įrangą, Taryba pabrėžė, kad dėl panašių priežasčių leidimų skaičius turi būti ribojamas. Tuo pat metu Taryba pareiškė suprantanti, kad kai kurie EP nariai pageidauja turėti prieigą prie spaudos įrenginių antrąją Europos Vadovų Tarybos susitikimų dieną. Todėl EP narių delegacijos leidimų turėtojai ateityje galės naudotis spaudos infrastruktūra antrąją Europos Vadovų Tarybos susitikimų dieną. Taryba pridūrė, kad Parlamento prašoma prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos susitikimą nurodyti tokių asmenų pavardes.

23. Savo pastabose skundo pateikėja teigė, kad Tarybos sprendimas yra nepatenkinamas ir nepakankamai motyvuotas.

24. Skundo pateikėja teigė, kad jos skundas susijęs ne su EP narių dalyvavimu Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, o veikiau su jų neribota prieiga prie Tarybos spaudos erdvės. Taryba nepateikė išsamių priežasčių, pagrindžiančių savo apribojimus EP narių patekimui į Tarybos patalpas, įskaitant spaudos erdvę. Jos nuomone, Tarybos sprendimas yra visiškai nepagrįstas.

25. Dėl Tarybos nuorodos į susirūpinimą keliančius saugumo klausimus skundo pateikėjas tvirtino, kad Taryba nepaaiškino šių susirūpinimą keliančių klausimų pobūdžio ir priežasčių, kodėl tokie susirūpinimą keliantys klausimai visų pirma taikomi EP nariams. Be to, Taryba nepaaiškino, pagal kokias saugumo procedūras ji turėjo apriboti EP narių delegaciją ne daugiau kaip 22 asmenimis. Todėl, skundo pateikėjo nuomone, delegacijos narių skaičiaus apribojimas iki 22 narių buvo savavališkas. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad Taryba nepaaiškino, ar ji atskyrė patekimą į Tarybos pastatą ir patekimą į spaudos erdvę, kiek tai susiję su saugumo klausimais.

26. Apibendrinant, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad nebuvo pagrįstų ir įtikinamų priežasčių, dėl kurių Taryba nusprendė apriboti prieigą prie spaudos erdvės. Todėl skundo pateikėja savo tvirtinimą paliko nepakeistą.

27. Savo prašyme pateikti papildomos informacijos ombudsmenas paprašė Tarybos paaiškinti, kodėl prieiga prie Tarybos spaudos erdvės turėjo būti apribota iki 22 asmenų vienai delegacijai. Atsakydama Taryba pakartojo prieigos apribojimų tikslą. Ji nurodė, kad saugos ir saugumo principai taip pat taikomi Tarybos spaudos centrui, ir paaiškino, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimuose dalyvaujančių žiniasklaidos atstovų skaičius paprastai svyruoja nuo 1 500 iki 2 000 asmenų. Taryba pažymėjo, kad ji turi užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir saugią bei patikimą aplinką žiniasklaidos atstovams. Ji taip pat nurodė, kad per Europos Vadovų Tarybos susitikimus galimybė patekti į patalpas buvo griežtai apribota ir suteikta tik maždaug 600 delegatų ir tinkamai akredituotų žurnalistų. Bet koks akredituotų asmenų skaičiaus padidėjimas gali rimtai pakenkti evakuacijos procedūroms.

28. Savo pastabose skundo pateikėja pritarė principui, kuriuo grindžiamas Tarybos požiūris, tačiau teigė, kad sprendimas dėl atstovų, kurie turi būti priimti į spaudos erdvę, skaičiaus gali būti priimamas tik kiekvienu konkrečiu atveju. Ji suabejojo, ar tikrai per kiekvieną posėdį spaudos erdvė buvo užpildyta, atsižvelgiant į tai, kad atrodė tikėtina manyti, jog dalyvaujančių akredituotų žurnalistų skaičius priklausys nuo darbotvarkės punktų „patrauklumo“ svarstyti.

29. Skundo pateikėjas teigė, kad, remiantis Vokietijos nuolatinės atstovybės ES skaičiavimais, per oficialius Europos Vadovų Tarybos susitikimus spaudos erdvėje dalyvavo apie 1 000 akredituotų žurnalistų. Ji pridūrė, kad Tarybos spaudos tarnyba, kalbėdama telefonu su savo frakcijos spaudos tarnyba, pareiškė, kad nors neoficialių aukščiausiojo lygio susitikimų metu akredituota apie 700 žurnalistų, šis skaičius išaugo iki 800 žurnalistų per „kitus susitikimus“. Remiantis tuo pačiu šaltiniu, oficialiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose dalyvavo vidutiniškai 1 000 akredituotų žurnalistų.

Ombudsmeno vertinimas

30. Skundo pateikėjas teigia, kad Taryba neteisingai riboja EP narių patekimą į Tarybos pastatą, įskaitant spaudos erdvę, per Europos Vadovų Tarybos susitikimus. Ombudsmeno tyrimo metu paaiškėjo, kad šis skundas iš tikrųjų susijęs su prieigos prie spaudos įrenginių Tarybos pastate apribojimu. Todėl toliau ombudsmenas nagrinės tik šį klausimą.

31. Atsižvelgdamas į skundo pateikėjos argumentus, kuriais grindžiamas jos teiginys, ombudsmenas mano, kad vienintelė sąlyga, pagal kurią ji galėtų būti laikoma pagrįsta, yra ta, kad Taryba nepateikė pakankamų ir pagrįstų priežasčių savo sprendimui apriboti EP narių, kuriems turi būti suteikta galimybė patekti į pastatą per Europos Vadovų Tarybos susitikimus, skaičių. Šiomis aplinkybėmis naudinga pažymėti, kad pagal Europos gero administracinio elgesio kodekso 18 straipsnio 1 dalį „pačiame institucijos sprendime, kuris gali neigiamai paveikti privataus asmens teises ar interesus, nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas, aiškiai nurodant atitinkamus faktus ir sprendimo teisinį pagrindą.“

32. Savo teiginiui pagrįsti skundo pateikėja iš esmės pateikė šiuos argumentus.

i) Taryba pareiškė, kad jos sprendimas „atitinka taisykles“, tačiau nepatikslino, kokias taisykles ji turėjo omenyje ir kaip šios taisyklės buvo taikomos nagrinėjamu atveju;

ii) ji nepaaiškino, kodėl ir kaip ji nustatė tikslų 22 asmenų skaičių pagal EP narių delegacijos dydį;

iii) ji nepaaiškino, ar atskyrė prieigą prie viso pastato ir prieigą prie spaudos erdvės;

iv) nepaaiškino, ar tie patys prieigos apribojimai taikomi kitoms delegacijoms, pavyzdžiui, iš valstybių narių; ir

v) jos sprendimas buvo neproporcingas, atsižvelgiant į tai, kad Taryba nepriėmė sprendimo dėl EP narių prieigos apribojimų kiekvienu konkrečiu atveju.

33. Ombudsmenas mano, kad atlikdama tyrimą Taryba atsižvelgė į i–iv punktuose išvardytus skundo pateikėjo argumentus. Ji nurodė, kad atitinkami apribojimai buvo nustatyti, be kita ko, saugos ir saugumo sumetimais ir kad tikslus priimtinų delegatų skaičius iš esmės buvo nustatytas bendru valstybių narių sutarimu. Taryba taip pat paaiškino, kad patekimo į pastatą apribojimai taikomi tiek pačiam pastatui, tiek jo spaudos įrangai. Ji taip pat patvirtino, kad tie patys prieigos apribojimai taikomi ir kitoms delegacijoms, kurių kiekviena gauna iš viso 22 leidimus. Ombudsmenas supranta, kad, mandagumo sumetimais, prieiga prie spaudos įrangos antrąją Europos Vadovų Tarybos susitikimų dieną buvo suteikta ir EP narių delegacijai. Atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos sutartimi EP nariams nesuteikiamas oficialus vaidmuo Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog Taryba veikė savavališkai, paskirdama EP narių delegacijai tokį patį leidimų skaičių, kokį ji suteikia kitoms delegacijoms.

34. Dėl proporcingumo ombudsmenas pažymi, kad, skundo pateikėjo nuomone, sprendimas dėl atstovų, kurie turi būti priimti į spaudos erdvę, skaičiaus turėtų būti priimamas kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas pateikė tam tikrus duomenis apie dalyvių skaičių. Taigi, be kita ko, ji teigė, kad, remiantis iš Tarybos spaudos tarnybos gauta informacija, neoficialių aukščiausiojo lygio susitikimų metu akredituota apie 700 žurnalistų ir kad šis skaičius padidėjo iki 800 žurnalistų „kitų susitikimų“ metu. Ombudsmenas mano, kad svarbu pabrėžti, jog, jo supratimu, šio skundo dalykas yra susijęs su galimybės dalyvauti Europos Vadovų Tarybos susitikimuose apribojimais, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje (dabar 14 straipsnis)[5]. Todėl visiškai neaišku, kaip skaičiai apie akredituotų žurnalistų, dalyvavusių neoficialiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose ir „kituose susitikimuose“, skaičių, kad ir koks būtų tikslus šių susitikimų pobūdis, galėtų būti tiesiogiai svarbūs nagrinėjant čia nagrinėtiną problemą. Net darant prielaidą, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimuose dalyvaujančių žurnalistų skaičius svyruoja ir kad dėl to gali būti atvejų, kai daugiau kaip 22 EP nariai gali būti priimti į spaudos erdvę, ombudsmenas mano, kad dėl 35 punkte nurodytų priežasčių Tarybos sprendimas priimti bendrai taikomus vienos delegacijos priimtų asmenų skaičiaus apribojimus, o ne kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti dėl priimtinų asmenų skaičiaus, negali būti laikomas netinkamu administravimu. Tai reiškia, kad ombudsmenui nereikia pradėti išsamios diskusijos dėl skundo pateikėjo pasiūlymo, kad Taryba turėtų priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju.

35. Ombudsmenas mano, kad Taryba turi tam tikrą veiksmų laisvę įgyvendinti tas prieigos ribojimo priemones, kurios, jos nuomone, yra veiksmingiausios saugos ir saugumo požiūriu. Todėl ombudsmenas mano, kad netinkamo administravimo atvejis gali būti konstatuotas tik dėl akivaizdžių vertinimo klaidų Tarybai pasirenkant priemones. Šioje byloje skundo pateikėjas neginčijo, kad prieigos apribojimai iš esmės yra būtini dėl saugos ir saugumo priežasčių. Ombudsmeno nuomone, skundo pateikėjas neįrodė, kad Taryba padarė akivaizdžią klaidą apribodama kiekvienos delegacijos atstovų skaičių iki 22. Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas teigė, jog EP nariams turėtų būti suteikta neribota prieiga. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu yra daugiau kaip 700 EP narių ir kad Tarybos pastatas turi ribotus pajėgumus, susijusius su žmonių, kuriuos jis gali priimti per Europos Vadovų Tarybos susitikimus, skaičiumi, ombudsmenas mano, kad Tarybos atsisakymas laikytis skundo pateikėjo nuomonės šiuo klausimu akivaizdžiai negali būti kritikuojamas.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad skundo pateikėjo teiginys yra nepagrįstas. Kadangi jos kaltinimas negali būti patenkintas, jos reikalavimas taip pat negali būti patenkintas.

37. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Vadovų Taryba tapo savarankiška institucija (žr. Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 1 dalį). Todėl būtų logiška manyti, kad ateityje Europos Vadovų Taryba viena arba kartu su Taryba bus atsakinga už sprendimų, susijusių su patekimo į jos pastatą apribojimais, priėmimą. Todėl skundo pateikėja galėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į Europos Vadovų Tarybos pirmininką, jei ji norėtų, kad pastarasis išnagrinėtų jos prašymą.

B. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Nebuvo jokio netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas ir Taryba bus informuoti apie šį sprendimą.

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Priimta Strasbūre 2010 m. kovo 12 d.

---

[1] Žr. šios išvados 7 punktą.

[2] Specialusis Europos ombudsmeno pranešimas Europos Parlamentui dėl rekomendacijos Europos Sąjungos Tarybai dėl skundo 2395/2003/GG projekto, 1.2 dalis.

[3] Plg. Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo Europos Parlamentui dėl rekomendacijos Europos Sąjungos Tarybai dėl skundo 2395/2003/GG projekto 1.3 punktą.

[4] ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Europos Vadovų Taryba suburia valstybių narių ar jų vyriausybių vadovus ir Komisijos pirmininką. Jiems padeda valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Komisijos narys. Europos Vadovų Taryba posėdžiauja bent du kartus per metus, pirmininkaujant Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės valstybės ar vyriausybės vadovui.„ES sutarties 4 straipsnio 2 dalis iš esmės pakeista ES sutarties 15 straipsniu (Lisabonos redakcija).

[5] Žr. 4 išnašą.