Užpakalinė dalis į kompaniją

1. Skundą buvusio Parlamento sutartininko (toliau – skundo pateikėjas) vardu pateikė profesinės sąjungos pirmininkas. Skundo pateikėjas Parlamente dirbo pagalbiniu darbuotoju ir sutartininku, t. y. iš viso šešerius metus.

2. Europos institucijos valdo pensijų sistemą, kuri finansuojama iš jos darbuotojų mėnesinių įmokų. Bet kuris asmuo, nustojęs dirbti Europos bendrijos institucijose, gali prašyti, kad jo jau įgytos teisės į pensiją būtų perkeltos į nacionalinę pensijų sistemą.

Užklausos dalykas

3. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija laiku nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų, jog buvę sutartininkai, kaip ir jis, galėtų pervesti teises į pensiją, kurias jie įgijo pagal Bendrijos sistemą.

4. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad jis pasinaudotų savo teisėmis į pensiją.

PRAŠYMAS

5. 2009 m. vasario 25 d. ir 2009 m. kovo 16 d. skundo pateikėjas pateikė ombudsmenui susirūpinimą keliančius klausimus. 2009 m. balandžio 24 d. ombudsmenas pradėjo tyrimą ir perdavė skundą Komisijai, kuri vėliau nusiuntė ombudsmenui savo nuomonę. Nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui, kuris 2009 m. rugsėjo 29 d. pateikė savo pastabas.

OMBUDSMAN'S ANALIZĖ IR IŠVADOS

A. Dėl kaltinimo laiku nesiėmus veiksmų siekiant užtikrinti, kad buvę sutartininkai galėtų perkelti savo teises į pensiją, įgytas pagal Bendrijos sistemą, ir dėl susijusio reikalavimo

Įžanginė pastaba

6. Skundas buvo pateiktas prieš Komisiją ir Parlamentą. Skundo pateikėją įdarbino Parlamentas. Tačiau kadangi Europos Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras (PMO) visų institucijų vardu valdo visų Sąjungos pareigūnų ir tarnautojų teises į pensiją ir todėl nagrinėjo skundo pateikėjo bylą, ombudsmenas nusprendė pradėti tyrimą tik prieš Komisiją.

Ombudsmenui pateikti argumentai

7. Skundo pateikėjas pateikė šiuos argumentus:

• Pagal atitinkamą nacionalinę teisę, reglamentuojančią teisių į pensiją perkėlimą iš Parlamento sistemos į nacionalinę sistemą, jo Bendrijos teisės į pensiją turėtų būti mokamos naujojo darbdavio pensijų įstaigai. Atsižvelgiant į tai, kad jam gali būti sunku susirasti darbą dėl amžiaus (jis nurodė, kad yra vyresnis nei 60 metų), pagal nacionalines taisykles neleidžiama atlikti perkėlimo.
• Jis negali gauti Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje numatytos Bendrijos pensijos (ištarnauto laiko pensijos tarnautojams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų ir vyresniems kaip 63 metų).
• Jis turi teisę gauti išeitinę išmoką, kaip numatyta Tarnybos nuostatų VIII priedo 12 straipsnyje. Šios dotacijos aktuarinis ekvivalentas turėtų būti mokamas privačiai draudimo bendrovei arba pensijų fondui. Nacionalinis pensijų fondas negali gauti šios stipendijos (nes jis yra bedarbis) ir buvo neįmanoma rasti privačios draudimo bendrovės, kuri sutiktų priimti šį pervedimą vyresniam nei 60 metų asmeniui.
• Jis neturi teisės gauti Bendrijos bedarbio pašalpos pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 96 straipsnį.

Skundo pateikėjas padarė išvadą, kad jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus, nes jaunesni jo kolegos nepatirtų šios spragos tarp nacionalinių ir Europos taisyklių. Pasak jo, Komisija turėjo numatyti tokią padėtį ir tinkamai numatyti pereinamojo laikotarpio priemones. Pagal ankstesnius Tarnybos nuostatus išeitinė išmoka galėjo būti mokama neatsižvelgiant į taikomas nacionalines nuostatas.

8. Skundo pateikėjas pažymėjo, kad Parlamentas jį informavo, jog jo teisės į pensiją priklauso jam ir kad, jei jų neįmanoma jam pervesti, reikėtų imtis atitinkamų priemonių. Skundo pateikėjas teigė, kad Parlamentas pripažino, jog ši padėtis gali reikšti diskriminaciją dėl amžiaus, ir pridūrė, kad tai gali būti susiję ir su kitais asmenimis. Tada Parlamentas nurodė, kad dėl to taisyklės, susijusios su teisėmis į pensiją (Tarnybos nuostatų VIII priedas), turėtų būti aiškinamos taip, kad skundo pateikėjas galėtų pasinaudoti savo teisėmis. Jis nurodė, kad tada Parlamentas nurodė, jog šį klausimą perduos Administracijos vadovų kolegijai. 2007 m. rugsėjo 12 d. Administracijos vadovų kolegija nusprendė paprašyti Komisijos paskelbti konkursą atitinkamam pensijų fondui atrinkti. Ji pridūrė, kad PMO nagrinėja šį klausimą.

9. 2008 m. skundo pateikėjo sutartis baigėsi ir jis paliko Parlamentą. Šiame etape problemos sprendimo nerasta.

10. Apibendrinant skundo pateikėjas teigė, kad buvo netinkamo administravimo atvejų dėl Bendrijos ir nacionalinių sistemų nesuderinamumo. Jis taip pat teigė, kad nors nuo to laiko, kai jis iškėlė problemą, praėjo dveji metai, sprendimo nerasta. Jis teigė, kad nuo 2004 m., kai buvo peržiūrėti Tarnybos nuostatai, Komisija turėjo imtis veiksmų šiai problemai spręsti. Skundo pateikėjo teigimu, turėtų būti priimta pereinamojo laikotarpio priemonė, leidžianti atitinkamiems asmenims pasinaudoti ankstesnių Tarnybos nuostatų [1] VIII priedo 12 straipsnio nuostatomis.

11. Savo nuomonėje Komisija pažymėjo, kad ieškovas atsidūrė tokioje ypatingoje situacijoje, nes pasibaigus jo sutarčiai jis negalėjo prašyti taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 1 dalies, kurioje numatytas jo teisių į pensiją perkėlimas. Ji pridūrė, kad 2008 m. skundo pateikėjas galėjo prisijungti prie nacionalinės sistemos, nes keletą dienų dirbo laikinuoju tarnautoju. Vėliau jo teisės į pensiją buvo pervestos į nacionalinį pensijų fondą. Atsižvelgdama į jo, kaip sutartininko, darbo stažą, skundo pateikėjo prašymu Komisija į nacionalinį pensijų fondą pervedė 26 157,14 EUR. Todėl jo konkreti problema buvo išspręsta.

12. Atsižvelgdama į bendrą problemą, 2008 m. spalio 2 d. Komisija Oficialiajame leidinyje paskelbė dokumentą „Svarbi informacija pensijų kaupimo paslaugas teikiančioms pensijų organizacijoms“. Taip ji paprašė suinteresuotų pensijų organizacijų pateikti prašymus įtraukti į sąrašą, kuriame buvusiems tarnautojams siūlomos pensijų sistemos, atitinkančios atitinkamą Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatą. Kai kurios organizacijos atsakė siūlydamos įvairias sutartis, kad atitiktų įvairius individualius pensijų reikalavimus. Kai tik bus gauta pakankamai daug ir įvairių atsakymų, Komisija numato pateikti sąrašą dabartiniams ir buvusiems Bendrijų darbuotojams ir (arba) darbuotojams, kad jiems būtų lengviau rasti organizaciją, kuri administruotų teises į pensiją, kurias jie įgijo dirbdami Bendrijos institucijose.

13. Komisija manė, kad ji ėmėsi būtinų veiksmų dėl teisių į pensiją perkėlimo ir kad šie veiksmai davė teigiamų rezultatų skundo pateikėjui ir kitiems buvusiems darbuotojams. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarnybos nuostatų reikalavimų, institucija vis dar ieško būdų, kaip suteikti darbuotojams, neturintiems teisės į ištarnauto laiko pensiją, privačių pensijų organizacijų sąrašą. Komisija toliau stebės, kaip sprendžiamas šis klausimas, kad būtų rastas visiems susijusiems asmenims priimtinas sprendimas.

14. Savo pastabose skundo pateikėjas pripažino, kad tai, jog jis keletą dienų dirbo "bandymų agentūroje", leido rasti jo problemos sprendimą. Šis sprendimas leido jam perkelti Parlamente įgytas teises į pensiją į nacionalinę pensijų sistemą. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad šis sprendimas yra susitarimas, apimantis Europos ir nacionalines taisykles. Jis teigė, kad nepriimtina, jog buvęs sutartininkas turėtų kelias dienas ieškoti darbo, kad galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis į pensiją Bendrijoje. 2004 m. persvarstydama Tarnybos nuostatus, Komisija turėjo atsižvelgti į visas šios peržiūros pasekmes. Skundo pateikėjas pažymėjo, kad nuo 2004 m., kai buvo peržiūrėti Tarnybos nuostatai, Komisija paskelbė tik informacinį pranešimą ir nerado tinkamo sprendimo. Jo nuomone, jei per šiuos ketverius metus būtų miręs vienas buvęs darbuotojas arba jei jis būtų išėjęs į pensiją, šis asmuo arba jo išmokų gavėjai būtų praradę dalį šių teisių į pensiją. Be to, asmenys, kurių padėtis yra tokia pati kaip skundo pateikėjo, neturi informacijos apie tai, kur buvo deponuotos jų teisės į pensiją. Skundo pateikėjas pasiūlė, kad ombudsmenas prašytų Komisijos imtis laikinų priemonių dėl visų susijusių asmenų.

Ombudsmeno vertinimas

15. Ombudsmenas pirmiausia norėtų paaiškinti, kad pagal jo statuto 2 straipsnio 2 dalį jo įgaliojimai susiję su netinkamu administravimu, o ne su Bendrijos teisės, ypač Tarnybos nuostatų, nuopelnais.

16. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 109 straipsnyje nustatyta, kad „[n]utraukę tarnybą sutartininkai turi teisę į ištarnauto laiko pensiją, aktuarinio ekvivalento pervedimą arba išeitinę išmoką pagal Tarnybos nuostatų V antraštinės dalies 3 skyrių ir VIII priedą“.

17. Ombudsmenas džiaugiasi, kad skundo pateikėjas rado savo konkrečios problemos sprendimą. Iš tiesų, dirbdamas kelias dienas, jis galėjo prisijungti prie nacionalinės pensijų sistemos. Todėl Komisija galėjo perkelti jo teisių į pensiją Bendrijoje aktuarinį ekvivalentą į jo darbdavio nacionalinę pensijų sistemą. Ombudsmenas daro išvadą, kad skundo pateikėjo problema išspręsta, todėl nėra pagrindo toliau nagrinėti šį skundo aspektą.

18. Vis dėlto skundo pateikėjas taip pat kelia bendrą problemą, susijusią su teisių perkėlimu į nacionalinius ir privačius pensijų fondus. Ombudsmenas supranta, kad ES institucijos atsižvelgia į sunkumus, su kuriais susiduria buvę nenuolatiniai darbuotojai, kurie negali priklausyti naujo darbdavio pensijų sistemai arba negali rasti privačios pensijų organizacijos. Šiomis aplinkybėmis ES institucijos nusprendė pabandyti padėti buvusiems darbuotojams rasti tokias organizacijas, sudarydamos organizacijų, norinčių administruoti jų teises į pensiją, sąrašą. 2008 m. spalio 2 d.[2] Komisija paskelbė informacinį pranešimą, ragindama suinteresuotus privačius pensijų fondus pateikti paraišką. Komisija gavo keletą teigiamų atsakymų.

19. Nors ombudsmenas pažymi, kad Komisijai prireikė kelerių metų šiam klausimui spręsti, jis labai palankiai vertina tai, kad Komisija dabar imasi tinkamų veiksmų pirmiau nurodytai sisteminei problemai išspręsti. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymi, kad Komisija savo vidaus interneto svetainėje paskelbė organizacijų, norinčių administruoti atitinkamų asmenų teises į pensiją, sąrašą.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad tolesnių tyrimų dėl šio skundo aspekto atlikti nereikia.

B. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Jokie tolesni šio skundo tyrimai nėra pagrįsti.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Priimta Strasbūre 2009 m. gruodžio 21 d.

[1] Ankstesnių Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 12 straipsnyje nustatyta: „Vyresnis nei 60 metų pareigūnas, kurio tarnyba baigiasi ne dėl mirties ar invalidumo ir kuris neturi teisės į ištarnauto laiko pensiją ir negali pasinaudoti 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baigęs tarnybą turi teisę gauti:

a) sumą, mokėtiną į jo sąskaitą pagal Bendrijų institucijų laikiną bendrą draudimo sistemą Tarnybos nuostatų įsigaliojimo dieną, pridėjus 3,5 % metines sudėtines palūkanas;

b) bendrą sumą, išskaičiuotą iš jo bazinės algos kaip pensijų įmokos, pridėjus 3,5 % metines sudėtines palūkanas;

c) jei jis nebuvo pašalintas iš pareigų, išeitinę išmoką, proporcingą jo faktiniam tarnybos stažui nuo Tarnybos nuostatų įsigaliojimo, apskaičiuotą remiantis pusantro mėnesio už kiekvienus tarnybos metus nuo paskutinio bazinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. 11 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ankstesnės tarnybos laikotarpis taip pat laikomas faktiniu tarnybos laikotarpiu tiek pensijų draudimo stažo metų, kiek pareigūno institucija jam priskyrė šių Tarnybos nuostatų įsigaliojimo metu pagal 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

d) visa pagal 11 straipsnio 2 dalį Bendrijoms sumokėta suma, jei ta suma atitinka laikotarpius iki Tarnybos nuostatų įsigaliojimo, ir trečdalis tos sumos už laikotarpius, prasidedančius po Tarnybos nuostatų įsigaliojimo, pridėjus 3,5 % metines sudėtines palūkanas.“

[2] OL 2008 C 250, p. 7.