Strasbūras, 2007 m. gruodžio 14 d.

Gerbiamas pone A.,

2006 m. vasario 3 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl to, kad ji nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentu ir tinkamai neišnagrinėjo mokėjimo prašymo.

2006 m. kovo 15 d. pradėjau šio skundo tyrimą ir perdaviau jį Tarnybos pirmininkui. Tarnyba pateikė savo nuomonę 2006 m. birželio 8 d. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2006 m. liepos 18 d. 2007 m. sausio 23 d. raštu atsiuntėte man papildomos informacijos, susijusios su Jūsų skundu.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus. Atsiprašau už pavėluotą Jūsų bylos nagrinėjimą.

Skundas ir jo pagrindas

Esminius šio kaltinimo elementus galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau. Skundo pateikėjas yra advokatas Briuselio advokatūroje. Jis atstovavo M. byloje (byla T) Pirmosios instancijos teisme (toliau – PIT), susijusioje su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pareikštu Vidaus rinkos derinimo tarnybai (toliau – Tarnyba). Ieškinys buvo iš dalies patenkintas ir Tarnybai buvo nurodyta padengti penktadalį M. bylinėjimosi išlaidų, patirtų vykstant teismo procesui (1). Po šio 2004 m. spalio 28 d. priimto sprendimo skundo pateikėjas, kaip M. advokatas, 2004 m. lapkričio 5 d. laišku paprašė Tarnybos sumokėti jam 2 727,08 EUR sumą, atitinkančią penktadalį jo honorarų ir išlaidų (iš viso 13 635,43 EUR) šioje byloje. Skundo pateikėjas nurodė, kad tokie veiksmai yra normalūs, o kai advokatui sumokama atitinkama suma, jis grąžina savo klientui, tačiau išlaiko sumą, kurią jo klientas gali būti jam skolingas. M. buvo skolingas skundo pateikėjui 4 635,42 euro ir apie tai jam buvo pranešta 2004 m. liepos 16 d. laišku. 2004 m. gruodžio 7 d. skundo pateikėjas iš Tarnybos gavo laišką, kuriame teigiama, kad M. pranešė Tarnybai, jog jis ir skundo pateikėjas nesusitarė dėl galutinio skundo pateikėjo mokesčių dydžio šioje byloje. Todėl Tarnyba negalėjo sumokėti skundo pateikėjui prašomos pinigų sumos, kol M. nesutiko su galutine skundo pateikėjo mokesčių suma. Iš šio atsakymo skundo pateikėjas padarė išvadą, kad jo 2004 m. lapkričio 5 d. laišką Tarnyba perdavė M., nors M. nebuvo jo adresatas.

2004 m. gruodžio 28 d. skundo pateikėjas nusiuntė laišką M., primindamas apie jo skolą. Tą pačią dieną skundo pateikėjas dar kartą raštu kreipėsi į Tarnybą. Šiame laiške jis pakartojo savo 2004 m. lapkričio 5 d. laiške pateiktą prašymą, nurodydamas, kad jo, kaip advokato, funkcijos yra užtikrinti Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą ir todėl, remiantis dabartine praktika, prašyti atlyginti išlaidas, kurias Tarnyba turėjo sumokėti pagal tą sprendimą. Tame pačiame rašte skunde priduriama, kad ši funkcija nepriklauso nuo klausimo, ar šalys susitarė arba nesutarė dėl mokesčių ir išlaidų dydžio.

2005 m. rugpjūčio 30 d. raštu Tarnyba informavo skundo pateikėją, kad ji tiesiogiai sumokėjo M. pinigų sumą, kurią pastarasis nurodė kaip atitinkančią 20 % išlaidų, kurias jis patyrė dėl teismo proceso. Tarnyba pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog M. turėjo teisę į išlaidų, kurias jis patyrė kaip ieškovas Pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, Tarnyba nusprendė jam sumokėti pinigų sumą, kurios jis prašė kaip 20 % išlaidų atlyginimo. Todėl Tarnyba nusprendė, kad, viena vertus, ji įvykdė savo įsipareigojimus pagal PIT sprendimą dėl išlaidų kompensavimo ir, kita vertus, M. ir skundo pateikėjo ginčas dėl teisinių paslaugų teikimo nepatenka į Tarnybos įgaliojimų sritį.

2005 m. rugsėjo 14 d. laišku skundo pateikėjas paprašė M. sumokėti jam priklausančią 4 635,42 EUR sumą. Tačiau laiškas buvo grąžintas skundo pateikėjui. 2005 m. rugsėjo 27 d. Tarnybai adresuotame laiške skundo pateikėjas nurodė, kad Tarnyba, atsisakydama padengti bylinėjimosi išlaidas, negali remtis galimu jo ir M. nesutarimu. Skundo pateikėjas manė, kad Tarnyba iš tikrųjų sąmoningai teikė pirmenybę M. ginče su skundo pateikėju, pažeisdama išlaidų apmokėjimui taikomas taisykles. 2005 m. spalio 10 d. laišku Tarnybos pirmininkas iš esmės patvirtino minėtame 2005 m. rugpjūčio 30 d. laiške išdėstytus teiginius. 2005 m. spalio 26 d. laiške, adresuotame Tarnybos pirmininkui, skundo pateikėjas pabrėžė, kad M. akivaizdžiai informavo Tarnybą, kad tarp jo ir skundo pateikėjo kilo ginčas dėl mokesčių mokėjimo, kad Tarnyba išsprendė šį ginčą M. naudai nepasikonsultavusi su skundo pateikėju ir kad iš esmės išlaidos padengia advokatų honorarus ir paprastai turi būti mokamos advokatams. Be to, skundo pateikėjas paprašė i) M. prašymo atlyginti išlaidas kopijos ir ii) paaiškinimų dėl datos, kurią Tarnyba apmokėjo išlaidas M.

2005 m. lapkričio 22 d. laišku Tarnybos pirmininkas atsisakė suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su M. prašymu atlyginti išlaidas. Šiuo klausimu pirmininkas nurodė, kad pagal Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius galimybę susipažinti su dokumentais, prašymas buvo susijęs su trečiosios šalies dokumentu, kuris negalėjo būti perduotas skundo pateikėjui be dokumento autoriaus ad hoc leidimo. 2005 m. gruodžio 2 d. laišku skundo pateikėjas pateikė apeliaciją, teigdamas, kad a) M. negali būti laikomas trečiuoju asmeniu, nes jis buvo Tarnybos pareigūnas ir jam atstovavo Pirmosios instancijos teisme; ir b) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (2) (toliau – Reglamentas Nr. 1049/2001) 4 straipsnyje nustatytos išimtys turėtų būti aiškinamos siaurai. Savo ieškinyje skundo pateikėjas taip pat paprašė Tarnybos nurodyti savo pozicijos, kad M. yra trečiasis asmuo, teisinį pagrindą.

2006 m. sausio 12 d. laišku Tarnybos pirmininkas atmetė apeliaciją, pažymėdamas, kad: Jo atsisakymas leisti susipažinti su prašomu dokumentu buvo grindžiamas Reglamentu 1049/2001 ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3) (toliau – Reglamentas 45/2001), skaitomu kartu. M. buvo trečiasis asmuo Tarnybos atžvilgiu, nes prašomas dokumentas nebuvo susijęs nei su M. funkcijų vykdymu, nei su Tarnybos veikla, kuriai jis dirbo. Dokumente yra asmens duomenų, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 45/2001, todėl Tarnyba, prieš juos atskleisdama, privalėtų pasikonsultuoti su M. Taigi pirmininkas patvirtino, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį prašomas dokumentas yra trečiosios šalies dokumentas, kuris negali būti perduotas skundo pateikėjui be jo autoriaus, t. y. M., sutikimo, nes jame gali būti asmens duomenų ir jo atskleidimas gali būti laikomas kišimusi į M. privatų gyvenimą.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė šiuos kaltinimus ir pretenzijas:

(1) Tarnyba (tyčia) tinkamai neišnagrinėjo jo mokėjimo prašymo.

(2) Tarnyba nepagrįstai atsisakė suteikti jam galimybę susipažinti su M. prašymu atlyginti išlaidas.

(3) Skundo pateikėjui turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su M. prašymu atlyginti išlaidas.

(4) Tarnyba turėtų nedelsdama sumokėti jam 2 727,08 EUR sumą, kuri atitinka 20 % išlaidų, kurias Tarnyba turėjo sumokėti pagal Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T.

(5) Tarnyba turėtų sumokėti jam delspinigius už pavėluotą minėtos sumos sumokėjimą (8 proc. per metus, skaičiuojant nuo 2004 m. lapkričio 7 d.).

(6) Skundo pateikėjui turėtų būti atlyginta (15 000 EUR) neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl Tarnybos klaidų.

PRAŠYMAS

Savo nuomonėje dėl skundo Tarnyba, pirma, išreiškė tam tikrą susirūpinimą dėl skundo priimtinumo. Vėliau ji atmetė skundo pateikėjo teiginius ir pretenzijas. Dėl teiginio, kad ji netinkamai išnagrinėjo skundo pateikėjo mokėjimo prašymą, ji iš esmės pakartojo argumentus, pateiktus 2005 m. rugpjūčio 30 d. ir 2005 m. spalio 10 d. raštuose, kuriuos ji nusiuntė skundo pateikėjui. Dėl teiginio, susijusio su atsisakymu suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su M. prašymu atlyginti išlaidas, Tarnyba, be kita ko, pažymėjo, kad pagal Tarybos reglamento Nr. 40/94 118a straipsnį, skaitomą kartu su Reglamento Nr. 1049/2001 3 ir 4 straipsniais (1, 2 ir 4 dalimis), ji privalo konsultuotis su M. dėl to, ar atskleidus atitinkamą dokumentą būtų pakenkta jo privačiam gyvenimui. 2005 m. spalio 26 d. laiške skundo pateikėjas paprašė, kad jo prašymas leisti susipažinti su dokumentais būtų nagrinėjamas konfidencialiai. Dėl to Tarnyba negalėjo prašyti M. pateikti nuomonę dėl galimybės atskleisti informaciją, visų pirma dėl to, ar jis manė, kad taikoma viena iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje numatytų išimčių. Todėl Tarnyba negalėjo patenkinti skundo pateikėjo prašymo.

Savo pastabose skundo pateikėjas pakartojo savo teiginius. Jis taip pat atmetė Tarnybos pasiūlymą, kad skundas gali būti nepriimtinas.

SPRENDIMĄ

1 Įžanginė pastaba

1.1 Savo nuomonėje dėl skundo Tarnyba išreiškė tam tikrą susirūpinimą dėl skundo priimtinumo, nurodydama EB sutarties 195 straipsnį (4) ir Europos ombudsmeno statuto 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnio 7 dalį (5). Ji pažymėjo, kad skundo pateikėjo prašymai buvo susiję su Pirmosios instancijos teismo (PIT) sprendimo (byla T), dėl kurio buvo pateiktas apeliacinis skundas (byla C), vykdymu. Savo pastabose skundo pateikėjas atmetė Tarnybos pasiūlymą, kad skundas gali būti nepriimtinas. Vėliau jis informavo ombudsmeną, kad Teisingumo Teismas atmetė apeliacinį skundą.

1.2 Be to, pakanka pažymėti, kad ombudsmeno atliktas skundo pateikėjo teiginių pagrįstumo vertinimas jokiu būdu negali būti laikomas keliančiu abejonių dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T ar Teisingumo Teismo nutarties byloje C pagrįstumo. Šis klausimas nebuvo nagrinėtas minėtuose sprendimuose, susijusiuose su tarnybos ir M. darbo ginču. Darytina išvada, kad Tarnybos išreikštos abejonės dėl priimtinumo, atsižvelgiant į EB sutarties 195 straipsnį ir Europos ombudsmeno statuto 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnio 7 dalį, yra nepagrįstos.

2 Įtarimas, kad Tarnyba (tyčia) tinkamai neišnagrinėjo skundo pateikėjo mokėjimo prašymo

2.1 Skundo pateikėjas, advokatas, atstovavo M. byloje Pirmosios instancijos teisme. Byla buvo susijusi su ieškiniu Tarnybai dėl žalos atlyginimo. Ieškinys buvo iš dalies patenkintas ir Tarnybai buvo nurodyta padengti 20 % M. bylinėjimosi išlaidų, patirtų vykstant teismo procesui. Atrodo, kad priėmus šį sprendimą tarp M. ir skundo pateikėjo kilo ginčas dėl pastarojo mokesčių mokėjimo. 2004 m. spalio 28 d. paskelbus šį sprendimą, skundo pateikėjas, kaip M. advokatas, 2004 m. lapkričio 5 d. raštu paprašė Tarnybos sumokėti jam 2 727,08 EUR sumą, atitinkančią penktadalį jo honorarų ir išlaidų (iš viso 13 635,43 EUR) šioje byloje. 2004 m. gruodžio 7 d. skundo pateikėjas iš Tarnybos gavo laišką, kuriame teigiama, kad M. pranešė Tarnybai, jog jis ir skundo pateikėjas nesusitarė dėl galutinio skundo pateikėjo mokesčių dydžio šioje byloje. Todėl Tarnyba negalėjo sumokėti skundo pateikėjui prašomos pinigų sumos, kol M. nesutiko su galutine skundo pateikėjo mokesčių suma.

2004 m. gruodžio 28 d. skundo pateikėjas nusiuntė laišką M., primindamas apie jo skolą. Tą pačią dieną skundo pateikėjas dar kartą raštu kreipėsi į Tarnybą. Šiame laiške jis pakartojo savo 2004 m. lapkričio 5 d. laiške pateiktą prašymą, nurodydamas, kad jo, kaip advokato, funkcijos yra užtikrinti Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą ir todėl, remiantis dabartine praktika, prašyti atlyginti išlaidas, kurias Tarnyba turėjo sumokėti pagal tą sprendimą. Tame pačiame rašte skundo pateikėjas pridūrė, kad ši funkcija nepriklauso nuo to, ar šalys susitarė arba nesutarė dėl mokesčių ir išlaidų dydžio. 2005 m. rugpjūčio 30 d. raštu Tarnyba informavo skundo pateikėją, kad ji tiesiogiai sumokėjo M. pinigų sumą, kurią pastarasis nurodė kaip atitinkančią 20 % išlaidų, kurias jis patyrė dėl teismo proceso. Tarnyba pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog M. turėjo teisę į išlaidų, kurias jis patyrė kaip ieškovas Pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, Tarnyba nusprendė jam sumokėti pinigų sumą, kurios jis prašė kaip 20 % išlaidų atlyginimo. Todėl Tarnyba nusprendė, kad, viena vertus, ji įvykdė savo įsipareigojimus pagal PIT sprendimą dėl išlaidų kompensavimo ir, kita vertus, M. ir skundo pateikėjo ginčas dėl teisinių paslaugų teikimo nepatenka į Tarnybos įgaliojimų sritį.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Tarnyba (tyčia) tinkamai neišnagrinėjo jo mokėjimo prašymo. Jo nuomone, Tarnyba palaikė M. poziciją ginče su M. Savo nuomonėje Tarnyba atmetė šį tvirtinimą, iš esmės pakartodama pirmiau išdėstytus argumentus. Savo pastabose skundo pateikėjas nepakeitė savo teiginio.

2.2 Ombudsmenas pirmiausia pažymi, kad pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento (toliau - Procedūros reglamentas) 91 straipsnio b punktą atlygintinomis išlaidomis laikomos "būtinos išlaidos, kurias šalys patyrė dėl proceso, visų pirma kelionės ir pragyvenimo išlaidos bei atstovų, patarėjų ar advokatų atlyginimas". Pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį, „[j]eigu kyla ginčas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjantis Pirmosios instancijos teismas atitinkamos šalies prašymu ir išklausęs kitą šalį priima nutartį, kuri neskundžiama.“Pagal nusistovėjusią teismo praktiką:

a) atlygintinos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos dėl proceso Pirmosios instancijos teisme, ir tos, kurios buvo būtinos šiam tikslui;

b) nesant Bendrijos nuostatų, nustatančių mokesčių tarifus, Teismas turi laisvai vertinti bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, jų svarbą Bendrijos teisės požiūriu, taip pat į bylos sudėtingumą, byloje dalyvaujančių atstovų ar patarėjų darbo krūvį ir šalių turėtus finansinius interesus byloje;

c) Teismas nėra įgaliotas nustatyti honorarų, kuriuos šalys turi sumokėti savo advokatams, tačiau jis gali nustatyti tų honorarų dydį, kuris gali būti susigrąžintas iš šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos;

d) priimdamas sprendimą dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Teisingumo Teismas neprivalo atsižvelgti nei į nacionalinius advokatų honorarų tarifus, nei į atitinkamos šalies ir jos atstovų ar patarėjų sudarytą susitarimą dėl honorarų (6).

2.3 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kas išdėstyta toliau. Pirma, atrodo, kad skundo pateikėjas neginčijo Tarnybos pozicijos, pagal kurią būtent M., kaip atitinkamo teismo proceso šalis, o ne skundo pateikėjas (kaip M. advokatas), turėjo teisę į tai, kad Tarnyba atlygintų 20 % išlaidų, kurias M. patyrė dėl proceso Pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo. Neatrodo, kad pagal Procedūros reglamento 86 ir paskesnius straipsnius, susijusius su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu, šalių, turinčių teisę susigrąžinti teismo išlaidas, advokatams būtų suteikiama teisė į apmokėjimą. Be to, pagal pirmiau minėtas taisykles, kaip jas aiškina PIT, išlaidos, kurias turėjo padengti Tarnyba, buvo „būtinos [ M.] išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą“(pabraukta papildomai), kurios galėjo, bet nebūtinai sutapo su pinigų suma, kurią skundo pateikėjas nurodė sumokėti M. už paslaugų teikimą teismo procese, arba su pinigų suma, numatyta skundo pateikėjo ir M. sudarytame susitarime. Iš tų pačių taisyklių matyti, kad, kadangi Tarnyba susitarė su M. dėl pinigų sumos, kuri turi būti sumokėta kaip teismo išlaidos M., ir atliko atitinkamą mokėjimą M., turėtų būti laikoma, kad Tarnyba įvykdė PIT sprendimą (byla T) dėl išlaidų apmokėjimo. Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad Tarnybai, atrodo, nebuvo pranešta apie teismo sprendimą ar kitą privalomą aktą, kuriuo ji įpareigojama susilaikyti nuo šio mokėjimo M., siekiant užtikrinti mokėjimus, kuriuos M. gali tekti atlikti skundo pateikėjui.

2.4 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, neatrodo, kad Tarnyba būtų palaikiusi M. poziciją nagrinėjant skundą pateikusio asmens ir M. ginčą. Tai, kad Tarnyba ir M. pasiekė susitarimą dėl „būtinųjų išlaidų, kurias [ M.] patyrė dėl procedūros“, nereiškia, kaip teigia skundo pateikėjas, kad Tarnyba laikėsi pozicijos dėl to, ar M. yra skolingas skundo pateikėjui 4 635,42 EUR. Be to, Tarnyba atsakė (2004 m. gruodžio 7 d.) į skundo pateikėjo mokėjimo prašymą (2004 m. lapkričio 5 d. raštas), paaiškindama, kad ji negali sumokėti skundo pateikėjo prašomos pinigų sumos, nes M. pranešė Tarnybai, kad jis ir skundo pateikėjas nesusitarė dėl galutinės skundo pateikėjo mokesčių sumos. Atrodo, kad taip elgdamasi Tarnyba elgėsi pagrįstai. Tarnyba taip pat pagrįstai manė, kad toks susitarimas nebuvo būtinas nustatant „būtinąsias [M.] išlaidas, patirtas dėl proceso“ir vykdant atitinkamą pareigą sumokėti teismo išlaidas pagal Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš tiesų, kaip minėta pirmiau, šios išlaidos gali, bet nebūtinai sutaptų su tokiame susitarime numatyta pinigų suma.

2.5 Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas daro išvadą, kad skundo pateikėjo teiginys nebuvo pagrįstas. Taigi ombudsmenas nenustatė nė vieno netinkamo administravimo atvejo, susijusio su šiuo įtarimu.

3 Teiginys, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su M. prašymu atlyginti išlaidas

3.1 Skundo pateikėjas, advokatas, atstovavo M. byloje Pirmosios instancijos teisme. Byla buvo susijusi su ieškiniu Tarnybai dėl žalos atlyginimo. Ieškinys buvo iš dalies patenkintas ir Tarnybai buvo nurodyta padengti penktadalį M. bylinėjimosi išlaidų, patirtų vykstant teismo procesui. Atrodo, kad priėmus šį sprendimą tarp M. ir skundo pateikėjo kilo ginčas dėl pastarojo mokesčių mokėjimo. 2005 m. rugpjūčio 30 d. raštu Tarnyba informavo skundo pateikėją, kad ji tiesiogiai sumokėjo M. pinigų sumą, kurią M. nurodė kaip atitinkančią 20 % išlaidų, kurias jis patyrė pirmiau minėtame teismo procese. 2005 m. spalio 26 d. laišku, adresuotu Tarnybos pirmininkui, skundo pateikėjas paprašė M. prašymo atlyginti išlaidas kopijos.

3.2 2005 m. lapkričio 22 d. laišku Tarnybos pirmininkas atsisakė patenkinti minėtą pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal galiojančius Bendrijos teisės aktus jis buvo susijęs su trečiosios šalies dokumentu, kuris negalėjo būti perduotas pareiškėjui be dokumento autoriaus ad hoc leidimo. 2005 m. gruodžio 2 d. laišku skundo pateikėjas pateikė apeliaciją (pakartotinę paraišką), teigdamas, kad a) M. negali būti laikomas trečiuoju asmeniu, nes jis buvo Tarnybos pareigūnas ir jam atstovavo Pirmosios instancijos teisme; b) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (7) (toliau - Reglamentas Nr. 1049/2001) 4 straipsnyje nustatytos išimtys turėtų būti aiškinamos siaurai. Savo ieškinyje skundo pateikėjas taip pat paprašė Tarnybos nurodyti savo pozicijos, kad M. yra trečiasis asmuo, teisinį pagrindą.

2006 m. sausio 12 d. laišku Tarnybos pirmininkas atmetė kartotinę paraišką, pažymėdamas, kad: Jo atsisakymas leisti susipažinti su prašomu dokumentu buvo grindžiamas Reglamentu 1049/2001 ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (8) (toliau – Reglamentas 45/2001), skaitomu kartu. M. buvo trečiasis asmuo Tarnybos atžvilgiu, nes prašomas dokumentas nebuvo susijęs nei su M. funkcijų vykdymu, nei su Tarnybos veikla, kuriai jis dirbo. Dokumente yra asmens duomenų, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 45/2001, todėl Tarnyba, prieš juos atskleisdama, privalėtų pasikonsultuoti su M. Taigi pirmininkas patvirtino, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį prašomas dokumentas yra trečiosios šalies dokumentas, kuris negali būti perduotas skundo pateikėjui be jo autoriaus, t. y. M., sutikimo, nes jame gali būti asmens duomenų ir jo atskleidimas gali būti laikomas kišimusi į M. privatų gyvenimą.

3.3 Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Tarnyba neteisingai atsisakė suteikti jam galimybę susipažinti su M. prašymu atlyginti išlaidas. Grįsdamas šį teiginį jis teigė, kad a) M. nebuvo trečiasis asmuo Tarnybos atžvilgiu, nes jis buvo Tarnybos pareigūnas ir pateikė prašymą dėl grąžinimo po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas jo ginčas su Tarnyba; b) aptariamas dokumentas niekaip nebuvo susijęs su M. privačiu gyvenimu ir jame nebuvo jokių asmens duomenų, nes tai buvo tik mokėjimo prašymas.

3.4 Savo nuomonėje dėl šio skundo Tarnyba, grįsdama savo sprendimą atmesti pareiškėjo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, pridūrė, kad pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (9) (toliau - Reglamentas Nr. 40/94) 118a straipsnį kartu su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 ir 4 straipsniais (1, 2 ir 4 dalimis) ji privalo konsultuotis su M. dėl to, ar atitinkamo dokumento atskleidimas pakenktų jo privačiam gyvenimui, ypač jo komerciniams interesams pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Iš tiesų buvo aišku, kad skundo pateikėjas norėjo susipažinti su šiuo trečiosios šalies dokumentu vykstant privačiam komerciniam ginčui tarp skundo pateikėjo ir M. 2005 m. spalio 26 d. laiške skundo pateikėjas paprašė, kad jo prašymas leisti susipažinti su dokumentais būtų nagrinėjamas konfidencialiai. Dėl to Tarnyba negalėjo prašyti M. pateikti nuomonę dėl galimybės atskleisti informaciją, visų pirma dėl to, ar jis manė, kad taikoma viena iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje numatytų išimčių. Todėl Tarnyba negalėjo patenkinti skundo pateikėjo prašymo. Be to, skundo pateikėjas paprašė ombudsmeno jo bylą nagrinėti konfidencialiai.

Savo pastabose skundo pateikėjas nepakeitė savo teiginio.

3.5 Pagal Reglamento Nr. 40/94 118a straipsnį Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas Tarnybos turimiems dokumentams.

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 straipsnyje nustatyta, kad šiame reglamente „trečioji šalis“ – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris subjektas, nepriklausantis atitinkamai institucijai, įskaitant valstybes nares, kitas Bendrijos ar ne Bendrijos institucijas ir įstaigas bei trečiąsias šalis.“

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalį „institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus būtų pakenkta: (...) b) individo privatumas ir neliečiamumas, visų pirma pagal Bendrijos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos.“

Pagal to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalį „institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, kurio atskleidimas pakenktų: - fizinių ar juridinių asmenų komerciniai interesai (...), nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.“

Šio reglamento 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „[k]albant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, kad įvertintų, ar taikytina 1 arba 2 dalyje nurodyta išimtis, išskyrus atvejus, kai yra aišku, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.“

Reglamento 45/2001 2 straipsnyje nustatyta, kad šiame reglamente „asmens duomenys“ – bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta (...) ; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, visų pirma pagal asmens kodą arba vieną ar kelis to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingus veiksnius.“

3.6 Be to, Pirmosios instancijos teismas sprendime byloje T-194/04 (10), be kita ko, nusprendė: a) galimybė susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, patenka į Reglamento 1049/2001 (11) taikymo sritį; b) šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis susijusi tik su asmens duomenų atskleidimu, kuris pakenktų asmens privatumo ir neliečiamumo apsaugai(12); c) tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privataus gyvenimo sąvoka yra plati ir kad teisė į asmens duomenų apsaugą gali būti vienas iš teisės į privataus gyvenimo gerbimą aspektų, nereiškia, kad visi asmens duomenys būtinai patenka į privataus gyvenimo sąvoką(13); a fortiori ne kiekvienas asmens duomenų atskleidimas gali pakenkti atitinkamo asmens privačiam gyvenimui (14); e) vien tai, kad dokumente yra asmens duomenų, nebūtinai reiškia, kad daromas poveikis atitinkamų asmenų privatumui ar neliečiamumui (15).

3.7 Šiuo atveju Tarnyba atmetė pareiškėjo kartotinę paraišką iš esmės remdamasi šiais argumentais, kuriuos ji pateikė savo nuomonėje dėl skundo: i) nagrinėjamas dokumentas, t. y. M. prašymas atlyginti išlaidas, buvo trečiojo asmens dokumentas; ii) dokumente yra asmens duomenų, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001, ir galėtų būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis; iii) todėl Tarnyba privalėtų konsultuotis su M. ir gauti jo sutikimą atskleisti informaciją; iv) Tarnyba negalėjo pradėti šių konsultacijų, nes skundo pateikėjas nurodė, kad jo prašymas susipažinti su dokumentais yra konfidencialus.

3.8 Dėl i punkto ombudsmenas sutinka su Tarnybos pozicija, kad atitinkamas dokumentas yra trečiosios šalies dokumentas, kaip apibrėžta Reglamento 1049/2001 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 4 dalyje. Šį dokumentą M. parengė ne vykdydamas savo, kaip Tarnybos pareigūno, pareigas, o kaip privatus asmuo ir proceso Pirmosios instancijos teisme šalis. Todėl pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį Tarnyba turėtų konsultuotis su M., kad įvertintų, ar taikytina 4 straipsnio 1 arba 2 dalies išimtis, nebent būtų aišku, kad prašomas dokumentas turėtų arba neturėtų būti atskleistas.

3.9 Dėl ii punkto skundo pateikėjas teigė, kad dokumente negalėjo būti jokių asmens duomenų, nes tai buvo tik mokėjimo prašymas. Šiam argumentui negalima pritarti. Dokumente buvo nurodyta konkreti pinigų suma, kurios M. prašė, o vėliau gavo(16), atitinkanti 20 % išlaidų, kurias jis patyrė dėl teismo proceso Pirmosios instancijos teisme(17). Ši informacija yra asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento 45/2001 2 straipsnyje.

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad aptariamas dokumentas niekaip nesusijęs su M. privačiu gyvenimu. Šiam argumentui taip pat negalima pritarti. Pirmiau minėtų asmens duomenų, susijusių su teismo išlaidų, kurias M. turėjo teisę susigrąžinti kaip privatus asmuo ir proceso Pirmosios instancijos teisme šalis, nustatymu ir mokėjimu, perdavimas skundo pateikėjui galėtų būti pagrįstai laikomas M. teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimu (18).

3.10 Kalbant apie iii elementą, pirmiausia reikia pažymėti, kad, priešingai, nei Tarnyba nurodė savo atsakyme į kartotinę paraišką, prašomas dokumentas gali būti perduotas skundo pateikėjui net ir be M. sutikimo.

Antra, tokia konsultacija vyksta, nebent yra aišku, kad dokumentas bus arba nebus atskleistas. Tai reiškia, kad konsultacijos yra būtinos, jei nėra aišku, kad netaikoma nė viena iš išimčių arba kad turėtų būti taikoma bent viena iš išimčių. Be to, ombudsmenas primena savo pastabas 3.9 punkte ir tai, kad pagal Reglamentą 45/2001 prašomas asmens duomenų atskleidimas būtų teisėtas, jei M. nedviprasmiškai duotų sutikimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Tarnybai nebuvo nepagrįsta manyti, jog nebuvo aišku, ar turėjo būti taikoma Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta išimtis.

3.11 Kalbant apie iv punktą, skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais konfidencialaus pobūdžio jis neginčijo ir tai patvirtina ombudsmenui pateikti dokumentai (19). Be to, atitinkamas Tarnybos argumentas, kad skundo pateikėjo prašymo susipažinti su dokumentais konfidencialumas neleido jam prašyti M. nuomonės dėl galimybės atskleisti informaciją, skundo pateikėjas neginčijo ir yra pagrįstas.

3.12 Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad skundo pateikėjo teiginys nebuvo pagrįstas. Taigi ombudsmenas nenustatė nė vieno netinkamo administravimo atvejo, susijusio su šiuo įtarimu.

4 Pretenzijos

4.1 Atsižvelgdamas į šio sprendimo 2.5 ir 3.12 punktuose pateiktas išvadas, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo reikalavimai negali būti patenkinti.

5 Išvada

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas nenustatė nė vieno netinkamo administravimo atvejo, atitinkančio skundo pateikėjo įtarimus. Todėl jis bylą užbaigia.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) PIT sprendime nebuvo nustatyta faktinė susigrąžintinų išlaidų suma.

(2) OL L 145, 2001, p. 43.

(3) OL L 8, 2001, p. 1.

(4) EB sutarties 195 straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad „ombudsmenas atlieka tyrimus, kuriuos jis laiko pagrįstais (...), išskyrus atvejus, kai įtariami faktai yra ar buvo nagrinėjami teisme.“

(5) Statuto 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Ombudsmenas negali kištis į teismuose nagrinėjamas bylas ar abejoti teismo sprendimo pagrįstumu“.

Pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį, „kai ombudsmenas dėl vykstančio ar užbaigto teismo proceso, susijusio su nurodytais faktais, turi paskelbti skundą nepriimtinu arba nutraukti jo nagrinėjimą, visų iki tol jo atliktų tyrimų rezultatai pateikiami galutinai.“

(6) Žr., pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo DEP Fresh Marine prieš Komisiją, 178/98, Rink. p. II-3127, 26–28, 33 ir 41 punktus.

(7) OL L 145, 2001, p. 43.

(8) OL L 8, 2001, p. 1.

(9) OL L 11, 1994, p. 1. straipsnis (Galimybė susipažinti su dokumentais) buvo įtrauktas 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1653/2003, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 245, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), 1 straipsniu.

(10) Byla T-194/04 Bavaria Lager prieš Komisiją , 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas (dar nepaskelbtas Rinkinyje).

(11) Žr. pirmiau minėto sprendimo Bavaria Lager prieš Komisiją , T-194/04, 107 punktą.

(12) Žr. pirmiau minėto sprendimo Bavaria Lager prieš Komisiją , T-194/04, 128 punktą.

(13) Žr. pirmiau minėto sprendimo Bavaria Lager prieš Komisiją 118 punktą.

(14) Plg. pirmiau minėto sprendimo Bavaria Lager prieš Komisiją 119 punktą.

(15) Žr. pirmiau minėto sprendimo Bavaria Lager prieš Komisiją , T-194/04, 123 punktą.

(16) Be to, primenama, kad Tarnyba informavo skundo pateikėją prieš jam pateikiant prašymą leisti susipažinti su dokumentais, kad ji sumokėjo M. jo prašytą sumą.

(17) Tarnyba nepaaiškino, ar aptariamame dokumente taip pat yra duomenų, susijusių su išsamia informacija apie išlaidas.

(18) Žr. 2003 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kiti, sujungtos bylos C-465/00, C-138/01 ir C-139/01, Rink. p. I-4989, 74 punktą.

(19) Skundo pateikėjo 2005 m. spalio 26 d. laiške, kuriame jis suformulavo prašymą leisti susipažinti su dokumentu, yra pastaba "Confidentielle et personnelle." Šio laiško kopija buvo pridėta prie skundo.