Ombudsmenui atkreipus dėmesį į tam tikrus įtariamus rimtus EULEX prokuroro ir žiniasklaidos padarytus pažeidimus, darančius poveikį ES teisinės valstybės misijai (EULEX) Kosove, ombudsmenas nusprendė pradėti tyrimą savo iniciatyva, kad įvertintų, ar Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir EULEX tinkamai ištyrė arba tinkamai tiria šiuos įtarimus.

Siekdamas nustatyti, kokių veiksmų ji turi imtis, ombudsmenas patikrino su šiuo klausimu susijusią EIVT / EULEX bylą. Patikrinimas parodė, kad EULEX atliko preliminarų vidaus tyrimą ir įdarbino išorės prokurorą pažeidimams tirti. Be to, EIVT paskyrė patyrusį ekspertą, kad šis sistemingai peržiūrėtų EULEX įgaliojimus, ypatingą dėmesį skirdamas pateiktiems įtarimams.

Ombudsmenas pažymėjo, kad EULEX nesilaikė savo standartinės tokių įtarimų tyrimo procedūros. Ji taip pat nustatė, kad reikia išnagrinėti, kaip buvo įdarbintas išorės prokuroras. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad neseniai ES vyriausiojo įgaliotinio paskirtas ekspertas aiškiai nurodė, kad šie klausimai bus įtraukti į peržiūrą, kurią jis turi atlikti, ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad šiuo metu jai nereikia imtis tolesnių veiksmų.

Skundo pateikėjas, kuris yra dvikalbis prancūzų ir italų kalbomis, paprašė Parlamento leisti jam laikyti testus raštu vidaus konkurse italų kalba, nepaisant to, kad pagal pranešimą apie konkursą jis turėtų laikyti testus prancūzų kalba, kuri yra jo pagrindinė kalba, užregistruota atitinkamoje Parlamento duomenų bazėje.  Parlamentas atmetė šį prašymą, teigdamas, kad jis grindžiamas tik asmeniniais tikslingumo motyvais. Ombudsmenas nenustatė netinkamo Parlamento administravimo, nes jo atsisakymas buvo pagrįstas aiškiomis ir priimtinomis priežastimis.  Ji pateikė dar dvi pastabas, kad Parlamentas galėtų i) sudaryti sąlygas dvikalbiams darbuotojams metinėse personalo ataskaitose nurodyti abi savo kalbas kaip pagrindines kalbas ir ii) į metinių personalo ataskaitų skirsnį „Kalbų mokėjimas“ įtraukti pastabą, kad šio skirsnio duomenys kitais metais bus naudojami visais žmogiškųjų išteklių tikslais.

Byla buvo susijusi su tariamai diskriminaciniu atrankos kriterijaus pobūdžiu, kiek tai susiję su užsienio šalyje įgyta profesine patirtimi arba studijomis, nurodytomis Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) paskelbtame kvietime pareikšti susidomėjimą.

Skundo pateikėjas, Italijos pilietis, trejus metus dirbo ES Isproje (Italija). Jis dalyvavo EPSO surengtoje atrankos procedūroje. Viename iš paraiškos formos skirsnyje „Gabumai“ pateiktų klausimų buvo klausiama, ar kandidatas „turi profesinės patirties (arba [tęsė] studijas) užsienio šalyje (ne savo kilmės šalyje) ilgiau kaip šešis mėnesius iš eilės“. Kandidatų buvo paprašyta į šį klausimą atsakyti teigiamai arba neigiamai. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atitinkamą patirtį įgijo dirbdamas ES savo kilmės šalyje, jis į šį klausimą atsakė neigiamai. Dėl to EPSO pašalino jį iš kito procedūros etapo. Skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną ir teigė, kad klausimas yra diskriminacinis, nes nebuvo atsižvelgta į konkrečias aplinkybes.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad EPSO nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, nes užsienio šalyje įgytos patirties reikalavimas buvo aiškiai nustatytas kvietime pareikšti susidomėjimą, o EPSO pozicija taip pat atitiko susijusią teismų praktiką. Taigi ombudsmenas baigė bylą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas yra Italijos asociacija, kuri Armėnijoje įgyvendino projektą, finansuojamą ES delegacijos toje šalyje dotacija. 2009 m. pabaigoje, užbaigus projektą, skundo pateikėjas paprašė ES delegacijos Armėnijoje atlikti galutinį mokėjimą. Tačiau delegacija paprašė skundo pateikėjo pateikti tam tikrus paaiškinimus, o vėliau, atsižvelgdama į projekto sudėtingumą ir įtariamus pažeidimus, paprašė atlikti auditą. 2012 m. rugpjūčio mėn. skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną ir skundėsi, kad delegacijai prireikė beveik dvejų metų galutiniam mokėjimui atlikti po to, kai skundo pateikėjas pateikė savo mokėjimo prašymą. Skundo pateikėjas teigė, kad delegacija turėtų kompensuoti išlaidas, kurias ji patyrė laukdama nesumokėto mokėjimo.

Ombudsmenas nebuvo įsitikinęs, kad delegacijos sprendimas prašyti papildomos informacijos ir vėliau užsakyti auditą yra nepagrįstas. Nors audito ataskaitoje padaryta išvada, kad patirtos tinkamos finansuoti išlaidos sudarė 99,77 proc. deklaruotų išlaidų, ataskaitoje taip pat nustatyta tam tikrų projekto įgyvendinimo trūkumų. Kadangi nebuvo nieko, kas rodytų pernelyg didelį delegacijos delsimą, ji manė, kad skundo pateikėjos teiginys yra nepagrįstas. Todėl ombudsmenas baigė bylą ir nenustatė netinkamo administravimo. Dėl tam tikrų skundo pateikėjo iškeltų procedūrinių klausimų ombudsmenas nenustatė jokio pagrindo tolesniems tyrimams.