Strasbūras, 2006 m. gruodžio 21 d.

Gerbiamas pone P.,

2006 m. sausio 24 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui prieš Europos Komisiją dėl to, kad ši institucija neatsakė į Jūsų laiškus.

2006 m. vasario 23 d. mano tarnybos neoficialiai susisiekė su Komisija dėl Jūsų atvejo.

2006 m. kovo 16 d. pranešiau Komisijos pirmininkui apie Jūsų skundą ir paprašiau iki 2006 m. birželio 30 d. pateikti nuomonę.

Po pokalbio telefonu su mano sekretoriatu 2006 m. gegužės 24 d. išsiuntėte papildomos informacijos, kurią pripažinau ir perdaviau Komisijai 2006 m. birželio 12 d.

2006 m. birželio 23 d. Komisija paprašė pratęsti jos nuomonės pateikimo terminą iki 2006 m. liepos 31 d.; 2006 m. liepos 3 d. aš šį prašymą patenkinau. Apie šį pratęsimą Jums buvo pranešta tos pačios dienos raštu. 2006 m. rugsėjo 21 d. paprašiau Komisijos pateikti savo nuomonę ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 30 d.

2006 m. spalio 4 d. Komisija pateikė savo nuomonę anglų kalba. 2006 m. spalio 12 d. Komisija išsiuntė savo nuomonės vertimą į ispanų kalbą, kuris Jums buvo persiųstas 2006 m. spalio 19 d., ir paragino pateikti pastabas.

2006 m. lapkričio 2 d. atsiuntėte man savo pastabas.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjos teigimu, bylos faktinės aplinkybės yra tokios:

2000 m. lapkričio 8 d. skundo pateikėjas nusiuntė Komisijai laišką, kuriame paprašė pagalbos sprendžiant Ispanijos teismų sistemos problemą. 2000 m. lapkričio 20 d. Komisija jam išsiuntė gavimo patvirtinimą, kuriame paaiškino, kad 2000 m. lapkričio 17 d. gavus skundo pateikėjo korespondenciją jai buvo suteiktas nuorodos numeris (nuoroda SG00A/14502) ir ji buvo priskirta Komisijos Teisingumo ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui. Tačiau skundo pateikėjas niekada negavo esminio atsakymo.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad tai, jog po penkerių metų Komisija neatsakė į jo korespondenciją, yra nepriimtina, ir paprašė ombudsmeno ištirti padėtį.

2006 m. vasario 23 d. ombudsmeno sekretoriatas susisiekė su Komisija, kad gautų informacijos apie skundo pateikėjo korespondencijos tvarkymą. Atsižvelgdamas į šio kontakto rezultatus, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad nėra tikslinga nagrinėti šį klausimą taikant specialią procedūrą, susijusią su įtarimais, kad į korespondenciją nebuvo atsakyta. Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti nuomonę.

Įtarimai, dėl kurių ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti nuomonę, buvo tokie:

Apibendrinant, skundo pateikėjas teigia, kad Komisija, patvirtinusi jo 2000 m. lapkričio 8 d. laiško gavimą, į jį neatsakė.

Ombudsmenas taip pat pasiūlė, kad Komisija, siekdama išspręsti problemą, galėtų tiesiogiai susisiekti su skundo pateikėju.

2006 m. gegužės 24 d., po pokalbio telefonu su ombudsmeno sekretoriatu, skundo pateikėjas atsiuntė papildomos informacijos, įskaitant Komisijos gavimo patvirtinimo kopiją. Jis taip pat paaiškino, kad nesaugo Komisijai atsiųstų dokumentų originalų kopijos. Ši informacija buvo perduota Komisijai 2006 m. birželio 12 d., kad į ją būtų galima atsižvelgti rengiant nuomonę.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pirmiausia apibūdino bylos aplinkybes. Ji paaiškino, kad 2000 m. lapkričio 17 d. jos generalinis sekretoriatas gavo skundo pateikėjo 2000 m. lapkričio 8 d. laišką. Šis laiškas buvo patvirtintas 2000 m. lapkričio 20 d. (nuoroda SG(00)A/14502). Komisija pažymėjo, kad 2000 m. lapkričio 21 d. skundo pateikėjui buvo išsiųstas gavimo patvirtinimas.

Komisija paaiškino, kad skundo pateikėjas buvo tolimojo susisiekimo autobuso savininkas ir vairuotojas Ispanijoje. Savo skunde Komisijai jis paaiškino, kad jo bendrovė („P. S.L.“) pasirašė sutartį su Ispanijos bendrove „Samar“. Jis teigė praradęs teismo bylą prieš šią bendrovę dėl jo Ispanijos advokato padarytos klaidos, kuris, užuot pareiškęs ieškinį Samar savo bendrovės (P. S.L.) vardu, tai padarė savo vardu (P.). Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad jo advokatas jį apgavo, nes vietoj vieno skundo jis galėjo pateikti du apeliacinius skundus, tačiau atsisakė tai padaryti. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad bylą nagrinėjantis Ispanijos teisėjas tinkamai neišnagrinėjo turimų įrodymų (1997 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Nr. 39). Todėl skundo pateikėjas paprašė Komisijos išspręsti jo problemas. Komisija nurodė, kad skundo pateikėjas pridėjo Ispanijos valdžios institucijoms adresuotus raštus šiuo klausimu.

Komisija priminė, kad po to, kai į ją neoficialiai kreipėsi ombudsmeno tarnybos, jos tarnybos paaiškino, kad 2003 m. skundo pateikėjas kreipėsi į Komisiją prašydamas atsakyti į jo laišką. Komisija apgailestavo, kad nebuvo imtasi tinkamų tolesnių veiksmų dėl skundo pateikėjo susirašinėjimo, nes ji į jį neatsakė iš esmės. Komisija atsiprašė, kad neatsakė pagal savo pareigas ir taisykles.

Dėl skundo pateikėjo susirašinėjimo turinio Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjo aprašyta padėtis, susijusi su jo problemomis Ispanijos teismų sistemoje, visų pirma tariama skundo pateikėjo advokato klaida, nepriklauso Komisijos kompetencijai, nes šioje byloje nenustatyta jokio ryšio su EB teise. Komisija pažymėjo, kad ji gali įsikišti tik tais atvejais, kai pažeidžiamos pagrindinės teisės, patenkančios į EB teisės taikymo sritį.

Komisija informavo ombudsmeną, kad 2006 m. liepos 14 d. jos tarnybos nusiuntė skundo pateikėjui laišką (Nr. D/8568), kuriame jis atsiprašė už pavėluotą atsakymą, ir informavo jį apie Komisijos įgaliojimų apimtį. Šiame rašte Komisija paaiškino, kad jo atvejis buvo vidaus masto ir nesusijęs su EB teise, nes jis buvo susijęs su dviejų Ispanijos bendrovių (P. S. L. ir Samar) sutartiniais santykiais ir Ispanijos teismų sistemos problema. Komisija patarė skundo pateikėjui susisiekti su atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. Šio rašto kopija buvo pridėta prie Komisijos nuomonės.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos elgesys buvo nepriimtinas, nes ji atsakė į jo susirašinėjimą tik po ombudsmeno įsikišimo.

Skundo pateikėjas paaiškino, kad jo advokatui jo advokatūra skyrė sankcijas. Jis paminėjo, kad neturi pakankamai ekonominių priemonių pradėti naują teismo procesą ir kad dėl šio klausimo jis patyrė didelių finansinių nuostolių. Jis padėkojo ombudsmenui už susidomėjimą ir pastangas šioje byloje.

SPRENDIMĄ

1 Neatsakymas į skundo pateikėjo laišką

1.1 Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija, patvirtinusi jo 2000 m. lapkričio 8 d. laiško gavimą, į jį neatsakė.

Jis paaiškina, kad 2000 m. lapkričio 8 d. jis nusiuntė laišką Komisijai, iš kurio jis gavo gavimo patvirtinimą su nuorodos numeriu (Nr. SG00A/14502), pagal kurį jo korespondencija buvo gauta 2000 m. lapkričio 17 d. ir buvo priskirta Komisijos Teisingumo ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui. Tačiau skundo pateikėjas niekada negavo esminio atsakymo.

1.2 Savo nuomonėje Komisija patvirtino, kad gavo skundo pateikėjo 2000 m. lapkričio 8 d. laišką ir išsiuntė gavimo patvirtinimą. Komisija taip pat paaiškino, kad 2003 m. skundo pateikėjas vėl kreipėsi į Komisiją prašydamas atsakyti į jo laišką. Komisija išreiškė apgailestavimą dėl to, kad neatsakė iš esmės, pripažino, kad pažeidimas neatitiko jos pareigų ir taisyklių, ir atsiprašė. Be to, Komisija paaiškino, kad 2006 m. liepos 14 d. išsiuntė skundą pateikusiam asmeniui laišką, kuriame atsiprašė už vėlavimą ir informavo jį apie Komisijos kompetencijos apimtį jo atžvilgiu.

1.3 Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos elgesys buvo nepriimtinas, nes ji atsakė į jo laiškus tik po ombudsmeno įsikišimo.

1.4 Ombudsmenas pirmiausia primena, kad tiek Europos gero administracinio elgesio kodekse, tiek pačios Komisijos parengtame Europos Komisijos darbuotojų gero administracinio elgesio bendraujant su visuomene kodekse yra konkrečių nuostatų dėl atsakymų į korespondenciją.

Ombudsmenas pažymi, kad Komisijos nuomonėje pripažįstama, jog ji nesilaikė šių nuostatų.

1.5 Atsižvelgdamas į bylos faktus, ombudsmenas neturi pagrindo manyti, kad Komisija nesutiktų su skundo pateikėjo atliktu jo elgesio vertinimu, nurodytu šios išvados 1.3 punkte.

1.6 Tačiau ombudsmenas pažymi, kad Komisija į šį skundą atsakė atvirai pripažindama, kad nesiėmė veiksmų pagal savo taisykles ir pareigas, ir kad ji atsiprašė skundo pateikėjo tiek tiesiogiai, tiek pateikdama savo nuomonę dėl skundo. Ombudsmenas palankiai vertina šį atsakymą. Ombudsmenas taip pat palankiai vertina tai, kad pati Komisija pateikė informaciją, kad skundo pateikėjas dar kartą kreipėsi į Komisiją 2003 m. prašydamas atsakyti į jo laišką, tačiau po šio priminimo nebuvo pateiktas joks atsakymas.

1.7 Ombudsmenas taip pat pažymi, kad Komisija jau pateikė išsamų atsakymą skundo pateikėjui, kuris nepateikė jokių kitų pretenzijų.

1.8 Pirmiau aprašytomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad šio skundo toliau nagrinėti nereikia.

Išvada

Ombudsmenas mano, kad tolesni tyrimai nereikalingi, todėl bylą nutraukia.

Apie šį sprendimą bus pranešta Komisijos pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS